Byla 2-646/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Jumasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-3288-450/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Jumasta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Getanitas“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „AS Development“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu patenkino ieškovo AB „Kauno dujotiekio statyba“ ieškinį ir priteisė iš atsakovo UAB „Jumasta“ 75 032,54 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 667,47 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo UAB „Getanitas“ – 95 155,66 Lt nuostolių atlyginimo ir 7 271,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas 2011 m. spalio 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 81 700 Lt sumai atsakovo UAB „Jumasta“ ir 102 426,82 Lt sumai atsakovo UAB „Getanitas“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, lėšas ar turtines teises. Nurodė, kad atsakovas UAB „Jumasta“ teismo sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, tačiau, teismui nustačius skundo trūkumus, šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu. Ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Jumasta“ tokiu būdu siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo ir galimai užvilkinti teismo procesą. Kitas atsakovas – UAB „Getanitas“ apeliacinio skundo nepadavė, o tai reiškia, kad su teismo sprendimu sutinka, tačiau gera valia sprendimo nevykdo, neatsako į telefono skambučius ir aktyvios veiklos šiuo metu nevykdo. Ieškovo nuomone, yra reali grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas ir atsakovai, perleisdami savo turtą tretiesiems asmenims, stengsis išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 81 700 Lt sumai atsakovo UAB „Jumasta“ ir 102 426,82 Lt sumai atsakovo „Getanitas“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovų lėšas. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi nustatė atsakovui UAB „Jumasta“ terminą sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsakovas šią teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio ir prašė jį atleisti no likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Šį prašymą atsakovas grindė savo sunkia finansine padėtimi, t. y. pats atsakovas pripažįsta, kad jo finansinė padėtis yra sunki, todėl teismas sutiko su ieškovo argumentu, jog teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, o tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Jumasta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „Jumasta“, ir išspęsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Jumasta“. Nurodo, kad aplinkybė, jog apeliantas apskundė teismo nutartį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti už apeliacinį skundą likusią dalį žyminio mokesčio, nėra ir negali būti pagrindu spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vien atskirojo skundo padavimo faktas negali patvirtinti, kad apeliantas siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nepagrindė, kodėl apeliantas turi iššvaistyti savo turtą, kad jis tokių veiksmų ėmėsi ir pan. Teismas toje pačioje byloje to paties fakto (atsakovo finansinės padėties) pagrindu priėmė skirtingas nutartis. Teismas, atmesdamas apelianto prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, nurodė, kad apelianto finansinė padėtis nėra sunki, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog apelianto finansinės padėtis yra bloga. Be to, ieškovas prašymą grindė ne apelianto finansine padėtimi, o teismo proceso galimu vilkinimu, turto perleidimu. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas prašė atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nesudaro pagrindo taikyti jam laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto į bylą pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad apeliantas turi pakankamai turto teismo sprendimo įvykdymui. Be to, apeliantas yra pasirašęs sutartis su užsakovais, vykdo darbus, todėl gaus pajamas, kas papildomai paneigia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismas areštavo ir apelianto lėšas, tačiau nenurodė, kokias operacijas leidžiama atlikti su areštuotomis lėšomis (CPK 145 straipsnio 5 dalis).

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Kauno dujotiekio statyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, aprašė tik dvi apeliantui priklausančias transporto priemones, kurių bendra vertė yra 28 000 Lt. Tai yra visas apelianto turimas turtas, nes lėšų likučiai apelianto bankų sąskaitose sudaro 5,13 Lt. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai ir stengiasi išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Minėti likučiai bankų sąskaitose reiškia, kad apeliantas nevykdo arba beveik nevykdo veiklos. Apelianto pateikta rangos sutarties nepatvirtina sėkmingos įmonės veiklos ir geros finansinės būklės, nes nėra duomenų, ar sutartis yra vykdoma, kiek darbų atlikta ir kiek lėšų yra gauta.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „AS Development“ prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui (arba pagal priešieškinį – ieškovui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.

13Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė atsakovo UAB „Jumasta“ sunkia finansine padėtimi. Apeliantas nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, rėmėsi ne šia aplinkybe, o galimu teismo proceso vilkinimu, turto perleidimu tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas prašyme nurodė argumentą, kad atsakovas UAB „Jumasta“ savo turtą gali perleisti tretiesiems asmenimis ir taip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o pirmosios instancijos teismas su šiuo argumentu sutiko, savo išvadą sustiprindamas minėta aplinkybe dėl atsakovo UAB „Jumasta“ sunkios finansinės padėties. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ne ieškovo nurodytu pagrindu.

14Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais apeliantas bando paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą apie apelianto sunkią turtinę padėtį. Skundžiamos teismo nutarties vykdymas patvirtina šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų (Turto arešto aktų registro išrašas, antstolės D. Milevičienės turto aprašas ir kt.) matyti, kad, vykdant skundžiamą teismo nutartį, realiai buvo surastas tik 28 000 Lt vertės atsakovo turtas, t. y. dvi transporto priemonės. Lėšų sąskaitose atsakovas UAB „Jumasta“ neturi. Apelianto pateikta statybos rangos sutartis nepatvirtina sėkmingos įmonės veiklos ir gautinų pajamų, nes teismui nepateikta duomenų, ar ši sutartis yra realiai vykdoma.

15Apelianto argumentai, susiję su teismo proceso vilkinimu, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, šiomis aplinkybėmis nesivadovavo. Vis dėlto pažymėtina, kad naudojimasis savo procesinėmis teisėmis (nagrinėjamu atveju, atsakovo UAB „Jumasta“ apeliacinio skundo padavimas; teismo nutarties, kuria nustatyti apeliacinio skundo trūkumai, apskundimas), nesant akivaizdaus piktnaudžiavimo jomis fakto, negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

16Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas areštavo atsakovo lėšas, tačiau nenurodė, kokias operacijas leidžiama su jomis atlikti. CPK 145 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė leidimo atsakovams iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams atlyginimą ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius ir kitas įmokas į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus.

17Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, papildant nutarties rezoliucinę dalį leidimu iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbuotojams atlyginimą ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomus mokesčius ir kitas įmokas į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus.

Proceso dalyviai