Byla 2A-1342-104/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2647-129/2011 pagal ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo ir

Nustatė

2ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 368,13 Lt skolos, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagrindinė ieškovo ūkinė veikla – administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus, eksploatuoti ir prižiūrėti gyvenamųjų namų bendro naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir konstrukcijas, atlikti remonto darbus. Ieškovas teikė administravimo paslaugas ir butui, esančiam ( - ). Minėto buto savininkas G. P. mirė ( - ), tačiau nuo 2008-07-01 iki 2009-05-31 liko skolingas ieškovui 368,13 Lt. Po G. P. mirties jo turtas perėjo valstybei, todėl ieškovas prašo priteisti minėtą skolą iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Atsakovas raštu patvirtino, kad ( - ) mirusio G. P. turtas, nesant testamentinių ar įstatyminių įpėdinių, 2011-05-25 perėjo valstybei. Nurodė, jog palikėjo turtas bus realizuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nustatyta tvarka. Su mirusiojo asmens kreditoriais bus atsiskaitoma pagal Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. ir 5.63 str.

4Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ieškovo naudai 368,13 Lt skolos, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 69,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

5Teismas nustatė, jog ( - ) mirus G. P., jo turtą 2011-05-25 paveldėjimo teise perėmė Lietuvos valstybė, kuri patikėjimo teise minėtą turtą perdavė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 4.84 str. 4 d., administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Todėl G. P. turėjo pareigą mokėti ieškovei 368,13 Lt už administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Valstybei perėjusio nuosavybės teise palikėjui G. P. priklausiusio buto vidutinė rinkos vertė yra 51 500 Lt. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d., kuri nustato, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti suma kartu su kitų kreditorių reikalaujamomis sumomis neviršija buto vertės, todėl turi būti priteisiama iš atsakovės. Teismui konstatavus mirusio G. P. skolą ieškovui ir jo pareigų perėjimą palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai, taip pat priteisė 5 proc. dydžio palūkanas priteistos iš atsakovės sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškinį atmesti. Nurodo, kad valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių subjektas, kuris gali pretenduoti į palikėjo turtą faktiškai tik praėjus 18 mėnesių laikotarpiui po palikėjo mirties. Pažymi, kad visos įpėdinių eilės turi teisę nepriimti paveldėjimo, tačiau valstybė jo atsisakyti negali. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimas yra paveldėtojo nuosavybės teises į turtą patvirtinantis dokumentas, tai visos prievolės prieš trečiuosius asmenis, anot apelianto, paveldėtojui atsiranda nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo datos. Todėl ir nagrinėjamu atveju tik paveldėjimo teisės liudijimas yra pagrindas Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdyti prievoles, susijusias su paveldėto turto išlaikymu, o būtent mokėjimu už tiektą šilumos energiją. Pažymi, kad mokėjimas už teikiamas paslaugas atgręžtine tvarka už laikotarpį, kada nėra pagrindo įgyvendinti savo teisių į atsiradusį palikimą, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo, teisingumo, protingumo principams. Be to, Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, nustato, kad biudžeto asignavimai yra skiriami apmokėti būtinosioms išlaidoms, kurios susidaro valstybei tapus savininku, t.y. jos netaikomos besąlygiškai visais atvejais apmokant palikėjo skolas, susidariusias nuo palikėjo mirties momento. Taip pat apeliantas nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 96 str. nuostatas. Šios nuostatos, pasak apelianto, negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams, tuo labiau, kad palikimas pareina valstybei tik po 18 mėn.

7Ieškovas UAB „Antakalnio būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantė visiškai neatsižvelgia į Lietuvos Respublikos CK 5.62 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, numatančią valstybės pareigą atsakyti už palikėjo skolas, jei tos skolos neviršija valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovo prašoma priteisti 368,13 Lt suma neviršija buto, esančio ( - ), vertės, kuri yra 51 500 Lt. Taip pat ieškovas pažymi, kad atsakovas be pagrindo tapatina delspinigių ir palūkanų sąvokas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 758 įtvirtinta, kad biudžetinės įstaigos ir organizacijos yra atleidžiamos nuo delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius už elektros ir šiluminės energijos mokėjimo, o ieškovas teikia bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, todėl atsakovės argumentai dėl to, kad ji neva yra atleista nuo procesinių palūkanų mokėjimo yra visiškai nepagrįsti.

8Apeliacinis skundas atmetamas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.).

10Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą ir prievolių vykdymą, bei pagrįstai ieškinį tenkino. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.

11Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas UAB „Antakalnio ūkis“ teikė administravimo paslaugas butui, esančiam ( - ). Minėto buto savininkas G. P. mirė ( - ), tačiau nuo 2008-07-01 iki 2009-05-31 liko skolingas ieškovui 368,13 Lt. Po G. P. mirties jo turtas perėjo valstybei, todėl ieškovas prašo priteisti minėtą skolą iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

12Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kaip matyti, tai yra savininko kaip bendraturčio pareiga, kuri kyla iš įstatymo jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrą turtą.

13Lietuvos Respublikos CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti valstybės pareigą atsakyti už palikėjo skolas, jei tos skolos neviršija valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Pažymėtina, kad po buto šeimininko mirties, pareiga rūpintis turtu atsiranda įpėdiniui, šiuo atveju valstybei. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog atsakovė už palikėjo skolas atsako tik nuo paveldėjimo liudijimo išdavimo.

14Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nesutinka dėl priteisimo iš atsakovo penkių procentų metinių procesinių palūkanų, nes Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. nustatytos palūkanos civiliniams prievoliniams santykiams negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Šis atsakovės motyvas yra klaidingas, nes nurodytos teisės normos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą valstybei, o ne procesinių palūkanų priteisimą Todėl palūkanų priteisimui apeliantės skunde nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 758 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų atleidimo nuo delspinigių mokėjimo“ šioje byloje netaikomas. Pirmosios instancijos teismas palūkanas už priteistą sumą iš atsakovės priteisė pagrįstai.

15Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

16Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nutarė

18Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai