Byla T-82/2018
Dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Janinos Januškienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

2išnagrinėjusi Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų G. K., I. K., R. F., M. F. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, T. G. (T. G.) (teisių perėmėja – J. G.) dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo:

  1. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
  2. panaikinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini);
  3. taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), draudžiant šį sklypą parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti jo disponavimą, draudžiant atlikti statybos darbus (laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes jeigu sklypas bus perleistas, bus apsunkintas bylos nagrinėjimas, o jeigu sklype bus atliekami kiti darbai, nustatytas servitutas gali prieštarauti leistų statyti statinių atstumams, kas apsunkintų ieškinio įgyvendinimą nustatant servitutą).

4Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) I. B. nuosavybės teise valdomas 0,2520 ha ploto žemės sklypas buvo performuotas į du naujus žemės sklypus: 0,1520 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,1000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (iki 2014 m. vidurio buvo adresas (duomenys neskelbtini)). 2000 m. rugpjūčio 28 d. I. B. parašė notariškai patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškė, kad ji, kaip 1512 kv. m ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkė, sutinka, kad šiam sklypui būtų nustatytas kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutas – teisė privažiuoti į 1000 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), esamu 3 m pločio ir 150,09 kv. m ploto keliu. Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise šiuo metu priklauso minėtas 1512 kv. m ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iki 2012 m. rugsėjo 17 d. minėtame jų sklype buvo įregistruota daiktinė teisė – kelio servitutas (tarnaujantis daiktas). 2012 m. rugsėjo 17 d. pagal jų pateiktą prašymą šios daiktinės teisės registracija VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus buvo panaikinta kaip nepagrįsta, kadangi servitutas buvo įregistruotas pagal tuometinės žemės sklypo savininkės vienasmenį pareiškimą, šiuo pareiškimu ji sutiko leisti nustatyti servitutą privažiuoti į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, beje, taip pat priklausė I. B. Nepaisant šios aplinkybės, VĮ Registrų centro teritorinis registratorius pagal gretimo žemės sklypo savininkės R. M. prašymą nuo 2017 m. birželio 8 d. jiems priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravo daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (2000 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimu, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Greta abiejų sklypų, palei žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iki 2018 m. vasario 14 d. buvo laisva valstybinė žemė, dabar žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė T. G.), yra nutiestos komunikacijos, skirtos ir jų namams. Iki ieškinio pateikimo dienos jų sklypams skirtos komunikacijos buvo sklype, kuris nebuvo registruotas kaip suformuotas turtinis vienetas, todėl pagrįstai ir teisėtai ieškovai ieškiniu siekia suformuoti servitutą, skirtą naudotis tiek ieškovams, tiek gretimam sklypui. Kadangi ieškovų sklypo naudojimo galimybės yra smarkiai sumažėjusios dėl pravažiavimo kelio į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), jie kreipiasi į teismą siekdami ginti pažeistas teises. Ieškovų teigimu, Nacionalinė žemės tarnyba administraciniu aktu privalo nustatyti kelio servitutą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) – turi būti panaikintas kaip pasibaigęs arba kaip nustatytas neteisėtai.

5Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-120/2013). Nutartyje nurodoma, kad patikslintu ieškiniu taip pat reiškiamas reikalavimas ir panaikinti registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą, pažymint, kad privačiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) – turi būti panaikintas kaip pasibaigęs arba kaip nustatytas neteisėtai. Teismo vertinimu, keliamo ginčo atveju teisinis santykis yra mišrus, tačiau kyla abejonių dėl vyraujančio teisinio santykio (civilinis ar administracinis).

6Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

7Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

8Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

9Patikslintu ieškiniu ieškovai prašo: 1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), besiribojančiame su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei taikyti atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones.

10Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais; servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje; administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą nulemia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu. Ginčai dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo nustatyti servitutą nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 23 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018; 2016 m. birželio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-62/2016; 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-85/2015; kt.). Jeigu byloje keliamas reikalavimas įpareigoti nustatyti servitutą viešojo administravimo subjektą, toks ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme, nepriklausomai nuo to, kad tarp turto, kurio naudai siekiama nustatyti servitutą, ir turto, kuriame prašoma nustatyti servitutą, savininkų kyla ginčas. Tais atvejais, kai siekiama servitutą nustatyti teismo sprendimu pagal Civilinio kodekso 4.126 straipsnį, ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-112/2015).

11Pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu ieškovai prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atitinkamą kelio servitutą nustatyti administraciniu aktu. Vadinasi, tiek pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, tiek pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką toks reikalavimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Antruoju patikslinto ieškinio reikalavimu yra prašoma panaikinti registruotą daiktinę teisę – kelio servitutą. Kaip matyti iš bylos duomenų, I. B. 2000 m. rugpjūčio 28 d. pareiškime nurodė, kad ji, 1512 kv. m ploto žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininkė, sutinka, kad šiam sklypui būtų nustatytas kitų žemės sklypų (žemės sklypo naudotojų) servitutas – teisė privažiuoti į 1000 kv. m ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), esamu 3 m pločio ir 150,09 kv. m ploto keliu. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė įregistruoti pagal R. M. prašymą daiktinę teisę – servitutą 0,1000 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame sprendime, inter alia (be kita ko), nurodyta, kad anksčiau minėtas 2000 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimas nepatvirtina daiktinės teisės – servituto atsiradimo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos R. M. skundą tenkino, panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VĮ Registrų centro 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą perdavė nagrinėti VĮ Registrų centro Vilniaus filialui. Iš bylos duomenų matyti, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. birželio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo G. K., I. K., R. F., M. F. ir R. M., kad 2017 m. birželio 8 d. sprendimu (sprendimas įformintas registro įrašu) G. K., I. K., R. F., M. F. žemės sklypo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliko įrašą apie daiktinę teisę – kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2017 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti Vilniaus filialo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą (sprendimas įformintas registro įrašu). Kaip matyti iš pastarojo VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo turinio, jame, be kita ko, nurodoma, kad iš pareiškėjų (G. K., I. K., R. F., M. F.) argumentacijos matyti, jog jie iš esmės kvestionuoja I. B. pareiškimo, kaip dokumento, patvirtinančio daiktinę teisę – servitutą, teisėtumą, motyvuodami tuo, kad tokiu dokumentu servitutas negalėjo būti nustatomas ir registruojamas. Komisijos nuomone, toks pareiškimo vertinimas prilygtų ginčo išsprendimui dėl servituto galiojimo civilinės teisės prasme, todėl registratorius pagal savo kompetenciją negali to daryti.

13Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, jame, inter alia, nurodoma, kad buvusios žemės sklypo savininkės I. B. vienasmenis pareiškimas, kuriuo ji sutiko leisti nustatyti servitutą privažiuoti į kitą sau priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)) (ji pati sau priklausančiame sklype savo pareiškimu „nusistatė servitutą“), nėra sandoris ir jis nesudaro Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalies pagrindu teisės nustatyti servitutą. Ieškovai pažymi, kad jie yra jiems priklausančio žemės sklypo savininkai ir nesutinka sudaryti servituto nustatymo sandorio, tokio ir nebuvo sudarę. Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad pastarasis ieškovų reikalavimas yra susijęs su ginčo servituto pagrindo (I. B. 2000 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo) vertinimu pagal civilinės (daiktinės) teisės normas ir pagal savo pobūdį yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

14Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptariamasis ginčas yra mišraus teisinio pobūdžio. Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuoja (vyrauja) civilinis teisinis santykis, nuo kurio išsprendimo galimai priklausys ir pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo – įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą administraciniu aktu nustatyti atitinkamą kelio servitutą – išsprendimas.

15Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir byla grąžinama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

16Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Nutarė

17Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

18Grąžinti bylą pagal ieškovų G. K., I. K., R. F., M. F. patikslintą ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, T. G. (teisių perėmėja – J. G.) dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Vilniaus rajono savivaldybė, valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

19Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai