Byla Iv-333-142/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Nustatė

2A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Lietuvos valstybės 1554,92 Lt negauto darbo užmokesčio.

3Skunde paaiškina, kad dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure statutiniu valstybės tarnautoju. Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31 pareiškėjui neišmokėta 1554,92 Lt priemokų ir priedų. Ši nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Pareiškėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, neviršijanti 70 procentų pareiginės algos. Skundą grindžia Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, kuriame pripažinta, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai.

4Pareiškėjo nuomone, byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu laikytina Lietuvos valstybė. Dėl tinkamo atsakovo palieka spręsti teismui.

5Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą.

6Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į skundą (b. l. 10-12) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad apskaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui ir taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, veikė teisėtai, kitaip elgtis negalėjo, kol nebuvo konstatuotas šios teisės normos prieštaravimas Konstitucijai. Dėl to Lietuvos policijos kriminalinio biuro veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-05-28, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apžvalga, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta tik į ateitį, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių šiais nutarimais pakeisti negalima.

7Paaiškina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). Valstybės tarnautojų profesinė veikla atlyginama iš valstybės (savivaldybių) biudžeto, todėl biudžete turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Dėl to atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybė, kuri yra atsakovas šioje byloje ir pareiškėjo darbdavys plačiąja prasme, vykdydama teismo sprendimą turėtų skirti reikalingus asignavimus tam, kad Policijos departamentas turėtų finansinę galimybę sumokėti pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoką.

8Mano, kad nėra teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę.

9Prašo taikyti ieškinio senatį.

10Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

11Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 14-17) nurodo, kad su skundu nesutinka.

12Paaiškina, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui taikymo. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad toks ribojimas prieštarauja Konstitucijai, tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5-264/2003. Išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai, suteikta tik Konstituciniam Teismui. Todėl tol, kol Konstitucinis Teismas nenustatė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigūnams mokami priedai ir priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, prieštarauja Konstitucijai, darbdavys privalėjo vykdyti šio įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad darbdavys, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai. Dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę atsakovų atžvilgiu. Nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-05-28, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo, o skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo nutarimo. Dėl to pareiškėjo skundas atmestinas.

13Mano, kad tinkamas atsakovas yra tik Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1-638/2005.

14Prašo taikyti ieškinio senatį.

15Kadangi teismas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo pasekmių išaiškinimo yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą, prašo šios bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išspręs prašymus Nr. Nr. 35/2010, Nr. 36/2010, Nr. 39/2010 ir Nr. 40/2010.

16Prašo skundą atmesti. Patenkinus skundą, prašo sprendimo vykdymą atidėti metams.

17Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

18Skundas tenkintinas iš dalies.

19Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

20Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui nebuvo išmokėta 1554,92 Lt. Iš byloje esančios pažymos apie priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas (b. l. 5) matyti, koks darbo užmokestis pareiškėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už stažą, už kategoriją, už laipsnį, už darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, viršvalandžius. Iš šios pažymos matyti, kad 2007 m. nurodytais mėnesiais pareiškėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiškėjui nebuvo išmokėta 128,77 Lt 2007 m. balandžio mėnesį, 1426,15 Lt 2007 m. lapkričio mėnesį. Pareiškėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neišmokėtos jo dalies sumų darbdavys neginčija. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymą grafoje „faktiškai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius (b. l. 23-83). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.

21Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biure. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą; 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTĮ 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

22VTĮ 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad „Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“

232008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Šio įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

24Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

25Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.

26Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. Todėl, pagal Konstituciją, VTĮ skyriuje „Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomas be išlygų, turėjo būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ nustatytą ribą.

27Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiška nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, dirbę poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo išmokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tą darbą, kuris liko faktiškai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo. Išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbą nagrinėjamu atveju gali būti darbo užmokesčio dalies, kuri būtų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo išmokėta, sumokėjimas.

28Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemoką nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiškėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011. Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais išaiškinimai nesivadovautina, nes ši byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobūdį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiška darbo ginčo byloms.

29Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo teismui dienos. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2010-05-31, taigi reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, neišmokėtą 2007 m. balandžio mėnesį, praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymą dėl senaties termino atnaujinimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstitucinėms nuostatoms ar, kad pažymą apie priskaičiuotas ir neišmokėtas darbo užmokesčio sumas iš darbdavio gavo tik 2010 m. gegužės mėnesį, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senatį. Pareiškėjas skundą galėjo pateikti dar 2010 m. vasario mėnesį, nelaukdamas darbdavio atsakymo į prašymą išduoti pažymą (b. l. 88), prašydamas teismo įpareigoti darbdavį pateikti įrodymus apie pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį. Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų senaties terminą, pareiškėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemoką, susidariusią dėl 2007 m. lapkričio mėnesį neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina suma mažinama dalimi už 2007 m. balandžio mėnesį.

30Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias išmokas galiojimą. Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Šiuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Šis apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Pareiškėjas prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį, neviršijantį 3 metų.

31Pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų suma priteistina iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobūdžio ginčai, koks yra nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigą tinkamai atlyginti pareigūnui už jo atliktą darbą, įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigūnas tarnavo (išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sąlygoti kitokį nei paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintą ginčo teisinių santykių bei šių santykių dalyvių teisinį vertinimą. Taigi pareiškėjo reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiškėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali būti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas. Būtent iš valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimas.

32Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo atidėti sprendimo vykdymą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytą sumą, reikšmingai paveiks atsakovo dabartinę turtinę padėtį. Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumą (pareiškėjas nepriemoką patyrė 2007 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. gegužės mėnesį, byla išnagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiškėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingą atlyginimą už darbą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiškose administracinėse bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011-09-15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro išvadą, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą netenkintinas.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,

Nutarė

34pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro A. Š. naudai 1426,15 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt šešis litus 15 centų).

35Skundo dalį, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atmesti.

36Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui... 3. Skunde paaiškina, kad dirba Lietuvos kriminalinės policijos biure statutiniu... 4. Pareiškėjo nuomone, byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu... 5. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą.... 6. Lietuvos kriminalinės policijos biuras atsiliepime į skundą (b. l. 10-12)... 7. Paaiškina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai... 8. Mano, kad nėra teisinio pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti teisinę... 9. Prašo taikyti ieškinio senatį.... 10. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.... 11. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į... 12. Paaiškina, kad ginčas byloje kilo dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23... 13. Mano, kad tinkamas atsakovas yra tik Lietuvos kriminalinės policijos biuras.... 14. Prašo taikyti ieškinio senatį.... 15. Kadangi teismas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galiojimo pasekmių... 16. Prašo skundą atmesti. Patenkinus skundą, prašo sprendimo vykdymą atidėti... 17. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.... 18. Skundas tenkintinas iš dalies.... 19. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007-2008 metais neišmokėtos darbo... 20. Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo... 21. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo... 22. VTĮ 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir... 23. 2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4,... 24. Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38... 25. Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų... 26. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos... 27. Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu... 28. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtą... 29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką... 30. Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo... 31. Pareiškėjui neišmokėta priedų ir priemokų suma priteistina iš atsakovo... 32. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašo atidėti... 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti iš dalies ir... 35. Skundo dalį, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei,... 36. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...