Byla eI-5233-821/2016
Dėl sprendimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjo atstovėms R. O. G., V. Š., atsakovo atstovei Ž. M., trečiajam asmeniui J. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. N. ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, dėl sprendimo panaikinimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus skundu kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinei darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK) 2015-11-24 išvadą Nr. 3EK (13.2)-928 ir įpareigoti CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl J. N. susirgimo profesine liga nustatymo ir patvirtinimo pagrįstumo.

3Pareiškėjas nesutinka su CDMEK išvada, kad profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyti kenksmingi darbo aplinkos veiksniai – mechaniniai virpesiai (vibracija), triukšmas, krovinių pernešimas ir kėlimas galėję turėti įtakos J. N. profesiniam susirgimui, daugeliu atvejų viršija higienos normų reikalavimus, bei turėjo įtakos piliečio profesiniam susirgimui.

4Pareiškėjo teigimu, CDMEK išvadoje nurodyta informacija, kad J. N. traktorininku dirbo laikotarpiu nuo 1979-03-16 iki 1992-07-17 (iš viso 13,33 metų), nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis. Pagal darbo knygelės įrašus J. N. dirbo traktorininku ir galėjo būti veikiamas tokių kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, kaip mechaniniai virpesiai (vibracija) ir triukšmas tik laikotarpiu nuo 1979-06-08 iki 1986-05-24, arba iš viso tik 6,9 metų, ir tai yra beveik dvigubai trumpiau nei nurodyta CDMEK išvadoje, o data „1986-05-24“ yra paskutinio kenksmingų darbo aplinkos veiksnių (tokių kaip mechaniniai virpesiai (vibracija) ir triukšmas, kurie tuo laiku galėjo viršyti higienos normų reikalavimus) veikimo pabaigos data.

5CDMEK neatsižvelgė į skyriaus pastabą, jog J. N. laikotarpiu nuo 1994-03-22 iki 2007-05-15 buvo individualios įmonės savininkas, t. y. asmuo, vykdantis savarankišką individualią veiklą, kuri negali būti traktuojama kaip profesinė veikla nustatant asmeniui susirgimą profesinėmis ligomis. Be to, J. N. prekybos įmonei 2001-04-04 buvo suteiktas likviduojamos įmonės statusas, kas reiškia, jog ūkinė veikla po 2001-04-04 nebuvo vykdoma. Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad J. N. laikotarpiu nuo 2006-06-19 iki 2010-09-20 (iš viso tik 1,71 metų) dirbdamas UAB „( - )“ buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, kurie galėjo turėti tiesioginį ryšį su susirgimu profesine liga. CDMEK išvadoje nėra įvardinti konkretūs kenksmingi J. N. darbo UAB „( - )“ aplinkos veiksniai, kurie galėtų turėti tiesioginį ryšį su susirgimu profesine liga. Laikotarpiu nuo 2006-06-19 iki 2010-09-20 J. N. darbas UAB „( - )“ buvo sezoninis, jis dirbdavo tik po 4–5 mėnesius per metus, t. y. per 4,26 metų laikotarpį dirbo tik 1,71 metų. UAB „( - )“ 2015-06-29 rašte nenurodoma, kad J. N., dirbdamas UAB „( - )“, buvo veikiamas kokių nors kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. Pareiškėjas nesutinka ir su tuo, kad J. N. laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2015-06-30 (1,75 metų) dirbdamas UAB „( - )“ buvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, kurie galėjo turėti tiesioginį ryšį su susirgimu profesine liga. CDMEK išvadoje nenurodyta kokie konkretūs kenksmingi darbo aplinkos veiksniai jį veikė. Pats J. N. savo pasirašytame darbo aprašyme teigia dirbęs hidromanipuliatoriaus operatoriumi, tačiau taip pat neįvardina jokių kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. J. N. UAB „( - )“ dirbo nuo 2013-10-01 iki 2015-03-04 (iki tapo laikinai nedarbingas, iš viso tik 1,43 metų) pagalbiniu darbininku, pakrovimo krano Asterix operatoriumi, kur nebuvo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, galėjusių įtakoti nustatytų profesinės ligos diagnozių atsiradimą – fizikiniai, ergonominiai, biologiniai veiksniai neviršijo leistinų dydžių.

6Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjas teigia, kad CDMEK išvadoje pateikiamas ginčijamas sprendimo pagrindimas, jog profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto dalyse kenksmingi darbo aplinkos veiksniai – mechaniniai virpesiai (vibracija), triukšmas, krovinių pernešimas ir kėlimas galėję turėti įtakos piliečio profesiniam susirgimui, daugeliu atvejų viršija higienos normų reikalavimus, bei turėjo įtakos piliečio profesiniam susirgimui yra abstraktus ir neatitinka faktinių aplinkybių, ir vertinant J. N. veiklą po 1986-05-24, neįrodytas ir nepagrįstas jokiais faktiniais argumentais. CDMEK nepagrįstai nurodo, kad J. N. susirgimai profesinėmis ligomis atsirado veikiant ilgalaikiams kenksmingos darbo aplinkos veiksniams.

7Pareiškėjas nesutinka su CDMEK išvada, kad J. N. nusiskundimai sveikata ir sveikatos pakenkimai atsirado jo darbinės veiklos periodu. CDMEK nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp J. N. diagnozuoto susirgimo profesine liga (profesinės ligos diagnozių) ir jį veikusių kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, ir neatsižvelgė į maksimalaus latentinio periodo reikšmę. Pareiškėjo nuomone, J. N. kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, tokių kaip mechaniniai virpesiai (vibracija) ir triukšmas, galėjo būti veikiamas tik iki 1986-05-24, tačiau atsižvelgiant į maksimalų latentinį periodą, kuris viršija 5 metus (nuo 1986-05-24 iki 2012-05-28, kai kreipėsi į medikus dėl sutrikusios sveikatos, praėjo 26 metai), nėra galimybės pagrįstai įrodyti priežastinio ryšio su darbu. Kenksmingo darbo aplinkos veiksnio „krovinių pernešimas ir kėlimas“ įrodymui, kaip turėjusiam tiesioginį ryšį su nustatyta kuria nors profesinės ligos diagnoze, CDMEK išvadoje duomenų taip pat nėra.

8Ginčijama išvada yra neteisėta, nes CDMEK netinkamai įgyvendino savo kompetenciją, vykdydama jai įstatymo pavestą funkciją visos administracinės procedūros dėl profesinės ligos tyrimo ir nustatymo metu. CDMEK ginčo, susijusio su profesinės ligos diagnozės(-ių) nustatymu, neišsprendė, o išvados turinys patvirtina, kad CDMEK savo darbą atliko formaliai ir paviršutiniškai. Vykdant profesinės ligos priežasčių tyrimą buvo pažeisti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 8 ir 20 punktų imperatyvios nuostatos, t. y. darbo medicinos gydytoja Teresė G. B. Marijampolės skyriui neišsiuntė pranešimo apie įtariamą profesinę ligą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, tiriantis įtariamos profesinės ligos priežastis, nepateikė Marijampolės skyriui J. N. profesinės ligos priežasčių tyrimo akto, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė Marijampolės skyriaus atstovui dalyvauti tiriant lėtinės profesinės ligos priežastis. Profesinės ligos 2015-06-30 patvirtinimo aktu darbo medicinos gydytoja Teresė G. B. nustatė J. N. profesinius susirgimus.

9Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės skundą prašė tenkinti, iš esmės pakartodamas skunde išdėstytus argumentus.

10Atsakovė atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad CDMEK atliko visapusišką dokumentinės medžiagos tyrimą ginčijamo J. N. profesinės ligos nustatymo byloje. Paaiškina, kad 2015-08-21 buvo išnagrinėti profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas ir profesinės ligos patvirtinimo aktas. Pagal gautus medicininius dokumentus buvo pateikti duomenys apie J. N. sveikatą nuo 2012-05-29. Posėdžio metu, įvertinus profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, komisija nutarė, kad trūksta duomenų apie asmens sveikatą, todėl vadovaujantis Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų 9 ir 17.2 punktais išsiuntė raštą J. N. su prašymu ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 30 d. komisijai pateikti informaciją apie savo asmens sveikatą - visą asmens sveikatos istorijos kopiją, nes ji reikalinga sprendžiant jo profesinių ligų nenustatymo pagrįstumą, jeigu tokios galimybės neturi – nurodyti kuriose gydymo įstaigose jam teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

112015-10-12 Nr. 1EK (13.1)-230 gavo J. N. medicininius dokumentų kopijas patvirtintas šeimos gyd. A. D.. Gavus naujos informacijos apie J. N. sveikatą CDMEK posėdyje 2015 m. lapkričio 20 d. toliau nagrinėtas pareiškėjo raštas 2015-08-10 dėl J. N. profesinės ligos nustatymo pagrįstumo. Posėdyje dalyvavo ir pasisakė VSDFV Marijampolės skyriaus vyr. specialistė R. O. G., J. N. į posėdį neatvyko.

12CDMEK nurodo, kad vertinama visa darbinė veikla bendrai galėjusi turėti įtakos profesiniam susirgimui. Darbo medicinos gydytojas pagal kompetenciją atlieka asmens sveikatos priežiūrą, apimantį darbuotojų sveikatos būklės stebėjimą, su darbu susijusių sveikatos pakenkimų ir profesinių ligų priežasčių nustatymą, šių pakenkimų ir ligų pasireiškimo formų tyrimą, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos, slaugos ir profesinių sveikatos pakenkimų profilaktikos priemonių taikymą, o sprendimus už kokį darbinės veiklos periodą mokamos išmokos priima Valstybinis socialinio draudimo fondas. Posėdžio metu VSDFV Marijampolės skyriaus vyr. specialistė R. O. G. sutiko su komisijos sprendimu ir kitų pastabų nepareiškė. Atsakovė apgailestauja, kad Marijampolės skyrius negavo pranešimo apie įtariamą J. N. profesinę ligą, nes byloje yra pranešimo apie įtariamą profesinę ligą 2015-06-03 Nr.17 kopija. Pranešimas adresuotas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyriui, nes J. N. gyvena Šakių rajono savivaldybėje. Skyriai galimai tarpusavyje nepasidalino informacija. Kitos įstaigos pranešimus gavo ir dalyvavo profesinės ligos tyrime. Šiuo atveju ne CDMEK ar darbo medicinos gydytojo kaltė. Turi būti aiškiai apibrėžta VSDFV skyrių tarpusavio informacijos persiuntimas ir pasidalijimas.

13Pasisakydama dėl skirtingai vertinamų darbo veiklos periodų atsakovė pažymi, kad CDMEK vertino turimus dokumentus - profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą 2015-06-30 Nr.S-144. J. N. darbo laikotarpiai ir profesija vertinti pagal darbo veiklos raidą, 9 punktą. Kadangi VSDFV Marijampolės skyrius suinteresuotas mažiau išmokėti išmokų, tai vertina trumpindamas tendencingai darbinius laikotarpius ir traktorininko darbo veiklą skaičiuoja nuo 1979-06-08 iki 1986-05-24, o J. N. traktorininko darbinis laikotarpis yra nuo 1979-03-16 iki 1992-07-17 (traktorininku dirbo Šakių r., ( - ) kolūkyje 1985-10-05 iki 1992-07-17). Todėl CDMEK vertino, kad J. N. su traktorininku dirbo 13,33 metų. J. N. lig šiol dirba fizinį darbą, todėl negali būti taikomas maksimalus latentinis periodas. J. N. užsiimdamas individualia veikla dirbo mechanizatoriumi nuo 1994-03-22 iki 2007-05-15. CDMEK nesprendžia ir nevertina ar J. N. turi teisę į išmokas už šį laikotarpį, tik konstatuoja faktą, kad dirbo ir jo darbinė veikla turėjo įtakos profesiniams susirgimams. J. N. medicininis ištyrimas nuoseklus ir tikslus. Jis atvyksta darbo medicinos gydytojo konsultacijai su šeimos gydytojo siuntimu. Darbo medicinos gydytojas turi teisę apžiūrėti pacientą ir įvertinti jo sveikatos būklę, esamų konsultacijų išvadas, tyrimų išvadas, atlikti papildomus tyrimus, siųsti specialistų konsultacijai diagnozės patikslinimui. Darbo medicinos gydytoja Teresė-G. B. atliko darbą pagal savo kompetenciją. CDMEK įvertino 2013-08-13 atliktą J. N. magnetinio rezonanso tomografinį stuburo tyrimą. Gydytojai specialistai pagal savo kompetenciją ir pareigas vertina paciento sveikatos būklę ir sprendžia apie reikalingą ištyrimą. Šiuo atveju ir CDMEK šio tyrimo užteko stuburo patologijai įvertinti, nes ir 2012-06-06 atlikta stuburo srities kompiuterinė tomografija rodo tokius pat pakitimus J. N. stuburo srityje. 2015-05-26 atliktoje audiogramoje matomi būdingi abipusiai klausos sutrikimai profesiniai ligai ir todėl neskirtas atlikti BERA tyrimas. 2015-05-27 atliktame plaštakų radiologiniame tyrime: simetriškai abiejų plaštakų pirštų sąnarių artrozė, būdinga profesiniam susirgimui. Reumatoidiniam artritui, ar kitai lėtiniai sąnarių ligai būdingi asimetriški pakitimai ir tokiame amžiuje būtų išreikšta klinika su atitinkamais ir ryškiais kraujo tyrimų pakitimais. CDMEK vertino profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą ir profesinės ligos patvirtinimo aktą, gautus medicininius duomenis. Šių duomenų užteko profesinei J. N. ligai pagrįsti.

14Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais, taip pat dėl to, jog pateikdamas skundą pareiškėjas viršijo savo įgaliojimus

15Trečiasis suinteresuotas asmuo J. N. skundą prašė atmesti. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius atsiliepimo nepateikė, skyriaus atstovai į teismo posėdį neatvyko.

16Skundas tenkinamas

17Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos centrinei darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – CDMEK, Komisija) 2015-11-24 išvados Nr. 3EK (13.2)-928, kuria pripažinta, jog J. N. pagrįstai nustatyta profesinė liga, teisėtumo ir pagrįstumo.

18Byloje nustatyta, kad LSMUL VšĮ „Kauno klinikos“ 2015-06-03 užpildė ir išsiuntė Pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. UAB „( - )“, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, VSDFV Šakių skyriui ir Visuomenės sveikatos centrui Šakiuose adresuotame pranešime nurodoma apie J. N. įtariamą profesinė ligą (I t. b.l. 23). Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius parengė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr.S-144 (I t. b.l. 27-29). 2015-06-30 LSMUL VšĮ „Kauno klinikos“ profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 16-SD-2-8055 J. N. nustatyta profesinė liga: 1) profesinė stuburo juosmens disko išvarža L4-5 ir L5-Si su radikulopatija, veikiant ilgalaikei viso kūno vertikaliai vibracijai (TLK-10-AM M51.1; Z57.7); 2) profesinė abiejų plaštakų, pirštų sąnarių interfalanginė artrozė, veikiant ilgalaikei viso kūno vertikaliai vibracijai (TLK-10-AM M19.2; Z57.7); 3) profesinis abipusis prikurtimas, veikiant ilgalaikiam triukšmui (TLK-10-AM H83.3; Z57.0).

19Pareiškėjas VSDFV Marijampolės skyrius 2015-07-31 skundu kreipėsi į CDMEK, prašydamas įvertinti, ar J. N. susirgimas profesinėmis ligomis buvo nustatytas ir patvirtintas pagrįstai (I t. b.l.66-68). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą CDMEK 2015-11-24 išvada Nr. 3EK (13.2)-928 patvirtino, jog J. N. susirgimas profesinėmis ligomis nustatytas ir patvirtintas pagrįstai (I t. b.l. 19-22).

20Pareiškėjas nesutinka su tokia Komisijos išvada ir teismui pateiktame skunde nurodo, kad ją priimant nebuvo atsižvelgta į VSDFV Marijampolės skyriaus nurodytus argumentus.

21Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. straipsnyje įtvirtinti ligos nustatymo procedūroje dalyvaujantys subjektai ir šios procedūros pagrindinės taisyklės. Pagal straipsnio 5 dalį, profesinė liga turi būti ištirta, profesinės ligos priežasčių tyrimo išvados ir profesinės ligos tvirtinimas turi būti surašyti profesinės ligos priežasčių tyrimo akte ir profesinės ligos partvirtinimo akte Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o šio sprendimus - teismui (7 d.), o nesutikdami su profesinės ligos patvirtinimo aktu, gali jį skųsti CDMEK, kuri sprendžia ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu. Nesutikdami su Komisijos spendimai šie asmenys juos gali skųsti teismui (8 d.).

22LR vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatuose (toliau – Profesinių ligų tyrimo nuostatai, Nuostatai) nustato pranešimo apie įtariamas profesines ligas, profesinių ligų priežasčių tyrimo, profesinių ligų nustatymo, registravimo ir apskaitos tvarką. Nuostatų IV skyriuje reglamentuojamas lėtinių profesinių ligų priežasčių tyrimas ir numatyta, jog tiriant lėtinių profesinių ligų priežastis dalyvauja darbdavio atstovas, darbuotojo atstovas, taip pat gali dalyvauti kiti asmenys (darbuotojas, visuomenės sveikatos centro apskrityje atstovas, Fondo valdybos teritorinio skyriaus atstovai) (18 p.). Tuo atveju, jeigu darbuotojas, darbdavys ar kitas tiriant profesinę ligą dalyvavęs asmuo nesutinka su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus, tiriančio įtariamos profesinės ligos priežastis, sprendimu, jis per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo gavimo jį gali skųsti Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, o šio sprendimus LR ABTĮ nustatyta tvarka – teismui (22, 25 p.). Pareiškėjo atstovės teismo posėdžio metu paaiškino, jog šia teise nesinaudojo ir profesinės ligos priežasčių tyrimo akto neskundė. Profesinių ligų nustatymas reglamentuotas Nuostatų V skyriuje, kuris numato, jog darbo medicinos gydytojas, nustatęs profesinės ligos diagnozę (-es) arba jos (jų) nenustatęs, užpildo ir pasirašo profesinės ligos patvirtinimo aktą, įteikia jį darbuotojui ir išsiunčia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kuris gavęs aktą jo kopiją išsiunčia visuomenės sveikatos centrui apskrityje, Fondo valdybos teritoriniam skyriui ir darbdaviui (32, 33 p.). Nuostatų 34 p. numato, jog darbuotojas ar darbdavys arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba), nesutinkantys su profesinės ligos patvirtinimo aktu, per 2 mėnesius nuo profesinės ligos patvirtinimo akto gavimo gali jį skųsti CDMEK, kuri, išnagrinėjusi skundą, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo ir priima sprendimą ankstesnio tyrimo metu surašytą profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti ar įpareigoja darbo medicinos gydytoją surašyti naują. Nesutikdami su Komisijos išvada darbuotojas, darbdavys arba Fondo valdyba, gali ją skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (40 p.).

23Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šios nuostatos suponuoja taisyklę, kad viešojo administravimo subjektai turi veikti deramai laikydamiesi savo kompetencijos ribų, kas reiškia, jog administraciniai teismai yra įgalioti vertinti, ar valstybės, savivaldybės institucijos ir kitos įstaigos viešojo administravimo srityje tinkamai laikosi šios taisyklės. Atitinkamai, teismas tiria, ar administravimo subjektas neviršijo jam suteiktos kompetencijos, inter alia, ar jis tinkamai interpretavo jam suteiktos kompetencijos ribas.

24Teismų praktikoje nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl profesinės ligos nustatymo, pagal jam priskirtą kompetenciją turi spręsti tik teisės klausimus. CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuriai įstatymu yra suteikta kompetencija nagrinėti ginčus, susijusius su profesinės ligos nustatymu. Teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimo pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-2817/2011).

25Nagrinėjamu atveju Komisijos 2015-11-24 išvada Nr. 3EK (13.2)-928, kuria pareiškėjo skundas buvo atmestas ir nutarta profesinės ligos patvirtinimo aktą palikti galioti, priimta Komisijai išnagrinėjus pareiškėjo Fondo valdybos Marijampolės teritorinio skyriaus skundą.

26Minėta, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nenumato teisės kitiems nei darbuotojas ar darbdavys asmenims, nesutinkantiems profesinės ligos patvirtinimo aktu, jį skųsti CDMEK, o Nuostatai, tokią teisę, be minėtų asmenų, suteikia tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nagrinėjamu atveju skundą Komisijai dėl profesinės ligos patvirtinimo akto viršydamas suteiktos kompetencijos ribas pateikė Fondo valdybos teritorinis skyrius, nors jam tokia teisė nei įstatymu, nei Nuostatais nėra suteikta. Komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir dėl jo priėmusi ginčijamą sprendimą (išvadą) taip pat netinkamai atliko jos kompetencijai teisės aktais priskirtas funkcijas, nes išnagrinėjo skundą, kurį nagrinėti teisė jai nėra suteikta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, darytina išvada, kad Komisija pareiškėjo VSDFV Marijampolės skyriaus skundą dėl profesinės ligos patvirtinimo akto panaikinimo turėjo atsisakyti priimti nagrinėti (skundas pateiktas neturinčio teisęs jį paduoti subjekto), tačiau Komisija tokių veiksmų neatliko ir, viršydama teisės aktais jai suteiktos kompetencijos ribas, pareiškėjo skundą išnagrinėjo iš esmės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), negali būti pripažįstami teisėtais ir yra naikintini (LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-532/2014). Dėl nurodytų priežasčių Komisijos 2015-11-24 išvada Nr. 3EK (13.2)-928 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“ nelaikytina pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.

27Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą panaikinus 2015-11-24 išvadą įpareigoti CDMEK iš naujo išnagrinėti klausimą dėl J. N. susirgimo profesine liga nustatymo ir patvirtinimo pagrįstumo. Dėl šios pareiškėjo reikalavimo teismas pažymi, kad jo tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes pagal minėtą Nuostatų 34 p. skundą CDMEK galėtų pateikti tik Fondo valdyba ir tik gavus šio subjekto skundą Komisijai atsirastų pareiga spręsti dėl jo nagrinėjimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

28Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1,2 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

Nutarė

29Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus skundą tenkinti iš dalies.

30Panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2015-11-24 išvadą Nr. 3EK (13.2)-928 „Dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo“.

31Kitoje dalyje skundą atmesti.

32Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės... 3. Pareiškėjas nesutinka su CDMEK išvada, kad profesinės ligos tyrimo ir... 4. Pareiškėjo teigimu, CDMEK išvadoje nurodyta informacija, kad 5. CDMEK neatsižvelgė į skyriaus pastabą, jog J. N.... 6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pareiškėjas teigia, kad CDMEK... 7. Pareiškėjas nesutinka su CDMEK išvada, kad J. N.... 8. Ginčijama išvada yra neteisėta, nes CDMEK netinkamai įgyvendino savo... 9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės skundą prašė tenkinti, iš... 10. Atsakovė atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip... 11. 2015-10-12 Nr. 1EK (13.1)-230 gavo J. N. medicininius... 12. CDMEK nurodo, kad vertinama visa darbinė veikla bendrai galėjusi turėti... 13. Pasisakydama dėl skirtingai vertinamų darbo veiklos periodų atsakovė... 14. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. N. skundą prašė... 16. Skundas tenkinamas... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 18. Byloje nustatyta, kad LSMUL VšĮ „Kauno klinikos“ 2015-06-03 užpildė ir... 19. Pareiškėjas VSDFV Marijampolės skyrius 2015-07-31 skundu kreipėsi į CDMEK,... 20. Pareiškėjas nesutinka su tokia Komisijos išvada ir teismui pateiktame skunde... 21. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 str. straipsnyje įtvirtinti ligos... 22. LR vyriausybės 2004-04-28 nutarimu Nr. 487 patvirtintuose Profesinių ligų... 23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 24. Teismų praktikoje nurodoma, jog teismas, nagrinėdamas ginčą dėl... 25. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2015-11-24 išvada Nr. 3EK (13.2)-928, kuria... 26. Minėta, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas nenumato teisės... 27. Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą panaikinus 2015-11-24 išvadą... 28. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.... 29. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės... 30. Panaikinti Sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų... 31. Kitoje dalyje skundą atmesti.... 32. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...