Byla 2-387/2008

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-576-123/2008 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ginant viešąjį interesą ieškinį Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, Kretingos rajono savivaldybės administracijai, V. K. dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Renostera“.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu, pašydamas pripažinti negaliojančiomis: Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 13.6-3703 dalį dėl 0,3243 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A1-467 dalį dėl 0,3243 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 822 dalį dėl 0,3243 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš V. K. į valstybės biudžetą 380 000 Lt bei visas bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė priimti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nurodė, kad iš ieškinio turinio, matyti, kad pareiškėjo pareikšti reikalavimai susiję su administracinių teisės aktų pripažinimu negaliojančiais. Pareiškėjo reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio ir pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles yra priskirtini nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1 p., 2 p., 18 str. 1 d., 2 d.). Taip pat teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra civilinio pobūdžio, tačiau pareiškėjas prašo atlyginti valstybei padarytą žalą (nuostolius). Žalos (nuostolių) atlyginimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę ginčai, susiję su nuostolių atlyginimu, yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d.). Tačiau šios taisyklės išimtis yra įtvirtinta ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjekto veiksmais, jam veikiant viešojo administravimo srityje. Teismo teigimu, pareiškėjo prašoma priteisti valstybei padaryta žala yra kildinama iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos veiksmų, vykdant teisės aktais pavestas viešojo administravimo funkcijas, todėl ginčas dėl žalos atlyginimo taip pat reiškia ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.), jis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu yra nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ieškinys dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo yra neteismingas Klaipėdos apygardos teismui ir negali būti priimtas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), pareiškėjas turi teisę kreiptis su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (CPK 137 str. 3 d.).

6Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde nurodo, kad ieškinyje yra pareikšti administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai – pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai – taikyti restituciją bei priteisti pinigų sumą valstybei. Ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, todėl tik šių reikalavimų pateikimas vienu metu ir tam pačiam teismui sudaro galimybę efektyviai, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais apginti šioje byloje pažeistą viešąjį interesą. CPK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė už administracinių teismų kompetenciją ir turi apimti atvejus, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas civilinėje byloje. Tokiais atvejais bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, išsprendžia ir administracinio akto teisėtumo klausimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatymų nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą bendrosios kompetencijos teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnio normos. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina pareiškimą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras prašo pripažinti negaliojančiais: Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 17 d. įsakymo Nr. A1-467 dalį, kuria nustatytas žemės sklypo, skirto atkurti nuosavybės teises (duomenys neskelbtini), 0,3243 ha plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, apribojimai bei patvirtintas žemės sklypo planas; Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 13.6-3703 dalį ir 2005 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. 822 dalį, kuriomis atkurta V. K. nuosavybės teisė grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 0,3243 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančiais viešojo administravimo subjektų aktus, kuriais atkurta V. K. nuosavybės teisė į žemės sklypą.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas yra vykdomas ne pagal Civilinio kodekso normas, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose (1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme Nr. VIII-359, Žemės reformos įstatyme Nr. VIII-370, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“) nustatytas taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis A.P. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, civilinė byla Nr. 3K-7-24/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis J.L., A.J.S v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė, VBĮ Kauno technologijos universitetas, civilinė byla Nr. 3K-3-245/2007). Nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir ieškinyje nurodytų viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo patikrinimas yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.). Šiame procese kylančius ginčus nagrinėja ne bendrosios kompetencijos, o administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., 15 str. 1 d. 1, 2 p.).

11Tai, kad valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 1 d.) yra konstatavusi ir specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2002 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta byloje V. C. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta byloje Z. T. S. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje I. Č. v. Kauno apskrities viršininko administracija; 2004 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta byloje A. K. v. V. C., Vilniaus apskrities viršininko administracija; 2005 m. nutartis, priimta byloje I. M. M. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti; 2007 m. birželio 14 d. nutartis priimta byloje K. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kiti).

12Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui, nurodydamas, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis su prašymu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

13Pareiškėjo ieškinyje nurodytas reikalavimas – taikyti restituciją bei priteisti pinigų sumą valstybei yra išvestinis reikalavimas iš reikalavimų pripažinti negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad ieškinyje esant civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų bylą turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.

14Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai