Byla 2A-332-324/2015

Dėl bendravimo su nepilnamečio vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2023-955/2014 pagal G. Ž. ieškinį atsakovei N. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečio vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytą G. Ž. bendravimo su sūnumi Ą. Ž., gimusiu ( - ), tvarką ir nustatyti, kad G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendraus tokia tvarka:

51.

6G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. I ir III mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 19.30 val. Vaiką iš gyvenamosios vietos gali paimti ir į ją pristatyti ne tik G. Ž., bet ir jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž.

72.

8Porinių metų vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 6 savaites, sūnų iš gyvenamosios vietos G. Ž. arba jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž., pasiima antrąją Ą. Ž. lankomos ugdymo įstaigos paskelbtų vasaros atostogų dieną, 9 val. ir grąžina po 45 dienų 19.30 val. Kitą vasaros atostogų laiką (6 savaites) Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž. Neporinių metų vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 6 savaites, sūnų iš gyvenamosios vietos G. Ž. arba jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž., pasiima tų metų liepos 15 dieną 9 val. ir grąžina po 45 dienų (bet ne vėliau kaip 3 dienos iki tų metų rugsėjo 1 d.) 19.30 val. Kitą vasaros atostogų laiką (6 savaites) Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž.

93.

10G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendrauja kas antras Ą. Ž. lankomos ugdymo įstaigos paskelbtas rudens, žiemos ir pavasario atostogas. G. Ž. sūnų pasiima 2014 rudens atostogų. Sūnų iš gyvenamosios vietos G. Ž. arba jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž., pasiima pirmąją atostogų dieną 9 val. ir grąžina likus 1 dienai iki atostogų pabaigos 19.30 val.

114.

12Neporinių metų pirmąją šv. Velykų, šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio parą sūnus Ą. Ž. praleidžia su tėvu G. Ž., o antrąsias švenčių dienas su savo motina N. Ž. G. Ž. arba jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž., pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse (dieną prieš) 18 val. ir grąžina šventinės dienos 19.30 val. Porinių metų pirmąją šv. Velykų, šv. Kalėdų ir Naujųjų metų bei sūnaus gimtadienio dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž., o antrąsias švenčių dienas su tėvu G. Ž.. G. Ž. arba jo tėvai, Ą. Ž. seneliai E. Ž. ir J. Ž., pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos antrosios dienos 9 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.30 val.

135.

14Asmuo, su kuriuo būna Ą. Ž. (motina N. Ž. ar tėvas G. Ž.) per 1 val. informuoja kitą pusę, kuri tuo metu nebendrauja su sūnumi, apie Ą. Ž. ištikusią rimtą traumą ar kitą atsitikusią nelaimę, dėl kurios reikėjo kreiptis į medikus. Per 1 dieną informuoja Ą. Ž. susirgus peršalimo ar kita liga, dėl kurios jis negali lankyti ugdymo įstaigos ar yra blogos sveikatos.

156.

16Sūnui Ą. Ž. pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką išvykstant iš gyvenamosios vietos su tėvu G. Ž., motina N. Ž. turi įdėti vaikui atsarginius ir pakaitinius rūbus. Rūbų keikis turi būti pakankamas ir tinkamas būsimai bendravimo trukmei ir esamam metų laikui.

177.

18Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytą bendravimo tvarkos 2 punktą, kuris nustato, jog G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų 15.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio ir grąžina į gyvenamąją vietą 19.00 val.

19Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė nebendradarbiauja su ieškovu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nors nuo 2011 metų pasikeitė vaiko raidos tarpsnis ir amžius, ieškovo gyvenamoji vieta. Vaiko vystymosi raidos sutrikimai, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant ankstesnę bendravimo tvarką, išnyko ir jis pasivijo savo bendraamžius. Šiuo metu šalių nepilnamečiam vaikui gerai sekasi ugdymo įstaigoje, jis neturi specialiųjų poreikių, jam nereikalingas gydymas. Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. šalių sūnui ėmus lankyti mokyklą, pasikeitė jo užimtumo ir atostogų režimas, atsirado nauji ugdymo ir auklėjimo poreikiai.

20II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 dalį dėl G. Ž. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu Ą. Ž., gimusiu ( - ), nustatymo, nustatė šią tėvo G. Ž. bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

221.

23G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. I ir III mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti į ją gali tik ieškovas G. Ž.

242.

25Porinių metų vasaros atostogų metu (skaičiuojant nuo 2016 metų) G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 4 savaites, t. y. G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendrauja nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. imtinai ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai. Neporinių metų (skaičiuojant nuo 2015 metų) vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 4 savaites, t. y. G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendrauja nuo birželio 15 d. iki liepos 1 d. imtinai ir nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d. imtinai. Sūnų iš gyvenamosios vietos G. Ž. pasiima pirmąją nustatytų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Per atostogų laikotarpį atsakovas G. Ž. privalo sudaryti sąlygas Ą. Ž. bendrauti su motina N. Ž. telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

263.

27Poriniais metais (skaičiuojant nuo 2014 m.) sūnaus Ą. Ž. rudens, žiemos ir pavasario atostogų pirmąją pusę Ą. Ž. nepertraukiamai praleidžia su tėvu, ieškovu G. Ž., o antrąją rudens, žiemos, pavasario atostogų pusę praleidžia su motina N. Ž., ieškovui pasiimant sūnų pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei pristatant jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę jam tenkančių atostogų dieną 18.00 val. Neporiniais metais (skaičiuojant nuo 2015 metų) sūnaus Ą. Ž. rudens, žiemos ir pavasario atostogų pirmąją pusę Ą. Ž. nepertraukiamai praleidžia su motina, atsakove N. Ž., o antrąją rudens, žiemos, pavasario atostogų pusę praleidžia su tėvu G. Ž., ieškovui pasiimant sūnų pirmąją bendravimo dieną 9.00 val. iš jo gyvenamosios vietos bei pristatant jį į jo gyvenamąją vietą paskutinę jam tenkančių atostogų dieną 18.00 val.

284.

29Porinių metų (skaičiuojant nuo 2014 m.) pirmąją šv. Velykų, šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž., o antrąsias švenčių dienas su tėvu G. Ž. G. Ž. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos antrosios dienos 9.00 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.30 val. Porinių metų sūnaus gimimo dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su motina. Neporinių metų (skaičiuojant nuo 2015 metų) pirmąją šv. Velykų, šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną Ą. Ž. praleidžia su tėvu G. Ž., o antrąsias švenčių dienas su savo motina N. Ž. G. Ž. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse (dieną prieš) 18.00 val. ir grąžina šventinės dienos 19.30 val., neporinių metų sūnaus gimimo dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su tėvu, vaiką į jo gyvenamąją vietą grąžinant 19.30 val.

305.

31Vienas iš tėvų, su kuriuo būna Ą. Ž. (motina N. Ž. ar tėvas G. Ž.), per 1 val. informuoja kitą pusę, kuri tuo metu nebendrauja su sūnumi, apie Ą. Ž. ištikusią rimtą traumą ar kitą atsitikusią nelaimę, dėl kurios reikėjo kreiptis į medikus; per 1 dieną informuoja Ą. Ž. susirgus peršalimo ar kita liga, dėl kurios jis negali lankyti ugdymo įstaigos ar yra blogos sveikatos.

326.

33Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytą bendravimo tvarkos 2 punktą, kuris nustato, jog G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų 15.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio ir grąžina į gyvenamąją vietą 19.00 val.

34Atmetė kitą ieškinio dalį. Priteisė iš ieškovo atsakovei 428 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybei 19 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš ieškovo ir atsakovės valstybei po 24,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

35Padarė išvadą, kad E. Ž. ir J. Ž. negali būti įpareigoti paimti/pristatyti vaiką iš/į jo gyvenamąją vietą prieš ir po bendravimo su tėvu, nes byloje nėra reikalavimo dėl nepilnamečio Ą. Ž. bendravimo su seneliais, E. Ž. ir J. Ž. nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Pritarė atsakovės argumentams, jog ieškovas, sūnų pasiimdamas penktadienį 18 val., gali susiplanuoti savaitgalį taip, kad pakaktų laiko ir poilsiui gamtoje, ir kitokiam bendravimui, ir parvežti vaiką iki 18 val., kad šis galėtų neskubėdamas, be įtampos pasirengti naujai veiklos savaitei. Pažymėjo, jog bendravimo sekmadieniais ilginimui prieštaravo ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, teismo posėdyje nurodydama, kad vaiko grąžinimas į vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val., po tėvo ir vaiko bendravimo savaitgalį, laikytinas pažeidžiančiu vaiko interesus, kadangi toks grąžinimas yra per vėlus, vaikas yra nedidelio amžiaus, todėl turėtų būti paliktas teismo nustatytas 18.00 val. vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą. Įvertinęs aplinkybes, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje nurodė, jog vaikas nori bendrauti su tėčiu ir skyrius nemato tam kliūčių, tačiau, atsižvelgiant į vaiko išsakytą poziciją, siūlė atostogas nustatyti ne ilgesnes kaip 30 dienų, jas dalijant pusiau į dvi dalis, ieškovo prašomos 6 savaičių vasaros atostogų kartu su sūnumi laikas neatitiktų vaiko interesų, nustačius 6 savaičių atostogų laiką, liktų neaišku, su kuo vaikas atostogautų likusias 2 savaites, nes ieškovui priklauso tik 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, šalių sūnui mokantis vyresnėse klasėse, jis nebeturės 12 savaičių vasaros atostogų, atsižvelgęs į vaiko nuomonę, kad po 2 savaičių atostogų su ieškovu vaikas norėjo grįžti pas atsakovę, o praleidęs kurį laiką su ja, jis vėl noriai grįžo atostogauti pas ieškovą, pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytą ieškovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką vasaros metu. Sprendė, kad ieškovo siūloma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, kai šios atostogos nebūtų skaidomos dalimis ir vienas iš tėvų galėtų bendrauti su vaiku rudens, kitas – žiemos ir t. t. atostogų metu, apribotų vieno iš tėvų teisę bendrauti su vaiku tam tikru metų laiku. Pripažino, jog moksleivių žiemos atostogos yra žymiai ilgesnės už, pavyzdžiui, pavasario ar rudens atostogas, todėl toks paskirstymas eliminuotų vieno iš tėvų teisę turėti atitinkamo ilgio atostogas su vaiku. Atkreipė dėmesį į Vaikų teisių skyriaus specialistų nuomonę, kad toks atostogų padalijimas tarp tėvų yra neproporcingas ir galbūt pažeidžia vaiko ir vieno iš tėvų interesus. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, netenkino šio ieškovo ieškinio reikalavimo, tačiau sutikdamas, kad būtina sureguliuoti tėvų bendravimą su sūnumi papildomų atostogų metu, bendravimo tvarką nustatė savo nuožiūra. Konstatavo, kad draudimas ieškovui pasiimti vaiką šv. Kalėdų ir šv. Velykų išvakarėse yra netoleruotinas, pažeidžiantis ieškovo teises. Nesutiko su ieškovo argumentais dėl bendravimo su vaiku jo gimimo dieną, nes, ieškovui paėmus vaiką gimimo dienos, kuri sutampa su darbo savaitės diena, išvakarėse, ieškovui tektų vaiką pristatyti iš Alytaus į mokyklą Kaune, o apie tokią galimybę ieškovas nepasisakė teismo posėdyje. Pritarė, jog tėvo bendravimas su vaiku tik jo gimimo dieną, kuri sutampa su darbo diena, yra pakankamas, kad ieškovas galėtų tinkamai praleisti su vaiku šią šventę. Sutiko su argumentu, jog paprastai gimtadieniai yra švenčiami savaitgaliais, o tuo atveju, jeigu vaiko gimtadienis yra tėvo su vaiku bendravimo savaitgalį, pagal nustatytą bendravimo tvarką tėvas turi teisę pasiimti sūnų penktadienio vakare 18.00 val. Manė, jog šventinėmis dienomis vaiko grąžinimas į jo gyvenamąją vietą truputį vėliau, t.y. ne 18.00 val., o 19.30 val., nepažeis nei vaiko, nei vieno iš tėvų interesų. Nesant ginčo tarp šalių dėl ieškovo reikalavimo nustatyti šalims pareigą informuoti vienas kitą apie sūnaus traumas ar ligas, jeigu jos yra patiriamos per bendravimą pas vieną iš tėvų, patenkino šį reikalavimą. Nesant byloje įrodymų ar duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpinasi savo vaiku, vaiko drabužėliai ir jų kiekis neatitinka Lietuvoje vyraujantiems orams, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtinus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei, kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę, sūnui pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką išvykstant iš gyvenamosios vietos su ieškovu, įdėti vaikui atsarginius ir pakaitinius rūbus. Nesant ginčo tarp šalių, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos 2 punktą. Padarė išvadą, kad naujai nustatyta tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka šiuo metu labiausiai atitiktų vaiko interesus, padėtų išlaikyti ir stiprinti vaiko ir tėvo emocinius ryšius. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir vaiko interesais, į bylos specifiką, pobūdį, apimtį ir sudėtingumą, į tai, kad atsakovė bylos procese akivaizdžiai vengė bendradarbiauti bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai padidino jos byloje patiriamas bylinėjimosi išlaidas, sprendė, jog yra pagrindas mažinti iš ieškovo atsakovei priteistinas atstovavimo išlaidas iki 500 Lt. Iš atsakovės ieškovui priteisė 72 Lt žyminį mokestį, todėl, atlikęs priešpriešinių mokėjimų įskaitą, iš viso iš ieškovo atsakovei priteisė 428 Lt bylinėjimosi išlaidų.

36III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

37Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečio vaiku tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovei iš ieškovo.

38Prieš šešių su puse metų vaiko apklausą teismas ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius su šalimis nesuderino apklausos tikslų, klausimų, ką atskleis gauta informacija byloje. Šalys nebuvo informuotos, ar vaikui buvo paaiškintos jo pasisakymo pasekmės. Ą. Ž. yra lakios fantazijos, dalis vaiko pasakytų teiginių atsakovei ir Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei yra išgalvoti, t. y., apklausiant vaiką Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriuje, jis teigė, kad turimos dviejų savaičių atostogos su ieškovu yra per trumpos, tačiau keturių savaičių per ilgos, būdamas pas tėtį, naktimis pavargsta, nes turi supti mažą dukrytę, kuri nuolatos verkia, apklausiant teisme, teigė, kad dviejų savaičių atostogų pakanka, vasarą norėtų daugiau laiko praleisti su mama, 2014 metais prie jūros buvo su mama, o su tėčiu prie jūros nebuvo, atsakovė nurodė, kad per 2014 metų vasaros atostogas sūnus visai nebendravo su tėčiu, buvo ir nakvojo pas senelį J. Ž. ir kt., nors iš tikrųjų 2014 metų vasaros atostogų metu sūnus nei vienos dienos nenakvojo pas senelį J. Ž., iki pateikiant ieškinį ir pradėjus jį nagrinėti su ieškovu negyveno jokia mergaitė, 2014 metų vasaros atostogų metu sūnus Ą. su ieškovu prie jūros buvo du kartus. Žinant, kad sūnus akivaizdžiai meluoja, jo paliudijimai negali būti vertinami kaip argumentas vaiko, sugebančio išreikšti savo pažiūras. Sūnus taip pat negali pasakyti, 3 ar 4 savaites yra daug ar mažai, nes niekada tiek laiko nepraleido su ieškovu. Norint remtis vaiko teiginiais, būtina paskirti psichologinę ekspertizę, siekiant nustatyti, kurie vaiko teiginiai buvo tiesa, kurie prasimanymai, nustatyti, kodėl sūnus melavo atsakovei, Vaiko teisių apsaugos skyriui ir teisėjai.

39Pagal esamą bendravimo tvarką su sūnumi ieškovas bendrauja apie 95-98 proc. viso bendravimo tvarkoje numatyto laiko, tačiau įvertinus, kad ieškovas gyvena kitame mieste, kelyje gali atsitikti nelaimių ar kitų atsitikimų, dėl ko ieškovas negalės atvykti pasiimti sūnaus, ieškovas gali susirgti ar išvykti į darbo komandiruotę ir negalėti bendrauti su sūnumi nustatytu metu, todėl, norėdamas išvengti nesusikalbėjimų ir papildomų ginčų, naujų bylinėjimųsi ar antstolio sankcijų, prašo leisti papildyti atitinkamas ieškinio dalis teiginiu „turi teisę“ bendrauti.

40Nepagrįstai atmestas prašymas leisti vaiką pasiimti ir pristatyti vaiko seneliams E. ir J. Ž., motyvuojant tuo, kad byloje jie pašaliniai asmenys. Ą. močiutė D. Č. byloje taip pat yra pašalinis asmuo, tačiau ji viena dažnai vesdavo sūnų į darželį, šiuo metu kartais veža Ą. iki mokyklos ir jį iš ten pasiima, eina ar važiuoja į turgų ir parduotuves. Senelių E. ir J. Ž. prašymai pasiimti ir grąžinti anūką tenkintini, nes ieškovas vyksta iš Alytaus į Kauną, todėl turi skubėti po darbo pasiimti sūnų 18 val., dėl įvairių aplinkybių ieškovui vėluojant, sukeliamas nereikalingas stresas ir pavojus ieškovui, taip pat stresas sūnui dėl nežinios, ar atvažiuos tėvas, patenkinus prašymą, vaikui atsirastų galimybė daugiau pabendrauti su seneliais, su kuriais vaikui patinka būti.

41Neteisingai spręsta, kad dvi valandos nuo 19 iki 21 val. (sūnus teigia, kad namuose eina miegoti 21 val.) yra per trumpas laiko tarpas susikrauti kuprinę ir pasiruošti į mokyklą. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-8215-375/2010, buvo nustatęs bendravimo tvarką, pagal kurią sūnus būdavo grąžinamas 19 val. Vaikas neturėjo problemų ar psichologinių sunkumų grįžti namo 19 val. Sūnus nuo 2014 metų lanko pradinę mokyklą, kurioje per dieną yra po 3-4, retai 5 pamokas po 35 min., namų darbai atliekami mokykloje papildomu laiku. Vaikui nepadarius namų darbų, jis juos atliks su ieškovu, o sekmadienio vakaras nėra tinkamas metas vaikui ruošti ar kartoti pamokas. 2014 m. spalio 21 d. ieškovas konsultavosi su Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, kurios patikino, kad 19 val. gražinant vaiką nebus pažeisti jo poreikiai ir interesai. Dėl to prašo suvienodinti visuose bendravimo tvarkos punktuose nurodytą sūnaus gražinimo laiką į 19 val.

42Patvirtinta bendravimo tvarka vasaros atostogų metu neatitinka tėvo ir vaiko interesų, teisių, nes, sūnui lankant ugdymo įstaigą iki 5 klasės, yra skiriama 12 savaičių vasaros atostogų, tad teismo sprendimu atsakovė vasaros metu su sūnumi bendrauja 8 savaites, o tėvui lieka 4 savaitės, vasaros atostogas perskyrus į dvi dalis po dvi savaites, apsunkintas bendravimas, atostogų organizavimas, galimybė dalyvauti stovyklose ar išvykti tolimesnei kelionei ilgesniam laikui nei 1,5 savaitės, be to, yra priimta, kad darbovietėse vasaros atostogų išleidžiama vienam nepertraukiamam mėnesiui, todėl, pasikeitus darbovietei ar kitoms aplinkybėms, ieškovas negalės bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką. Dėl to nustatytinos nepertraukiamos sūnaus atostogos su ieškovu, paliekant teismo nustatytą 4 savaičių terminą. Bendravimo tvarką prašo pakeisti atsižvelgiant į tai, kad birželio 24 d. yra Joninių šventė (vaiko senelis yra J. Ž. ir visada švenčia šią šventę), taip pat į Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas palikti vieną savaitę iki mokslo metų pradžios atsakovei susiruošti mokslo metams.

43Nustatyta bendravimo tvarka rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, įtraukus žodį „nepertraukiamai“, prieštarauja bendravimo tvarkai švenčių metu, neatitinka tėvo ir vaiko interesų, teisių. Pavyzdžiui, ieškovui sūnų pasiėmus žiemos atostogų metu 2014 m. gruodžio 22 d. ir bendraujant nepertraukiamai iki 2014 d. gruodžio 28 d., negalima įvykdyti sprendime numatyto pirmosios šv. Kalėdų dienos (2014 m. gruodžio 25 d.) praleidimo su atsakove. Rudens, žiemos ir pavasario atostogas perskyrus per pusę, sūnus jaus nuolatinę įtampą ir stresą dėl persikraustymo iš vieno tėvo pas kitą, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaiko poilsiui ir sveikatai atostogų metu. Ieškovas gyvena kitame mieste už 70 km, todėl dažnas važinėjimas pasiimti ir grąžinti sūnų kelioms dienoms rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu yra brangus, atima laiką iš ieškovo šeimos Alytuje.

44Neatsižvelgta į ieškovo teiginius, kad atsakovė nesudaro sąlygų susiskambinti ar kitaip susisiekti su sūnumi, jam gyvenant ar atostogaujant pas atsakovę. Dėl to reikalavimas, kad vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis su tuo metu atskirai esančia motina, turi būti taikomas abiem tėvams lygiai ir vienodai.

45Nustatyta bendravimo tvarka vaiko gimimo dieną neatitinka tėvo ir vaiko interesų, teisių. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad užtikrins nenutrūkstamą sūnaus ugdymo procesą jo gimimo dieną, paaiškino teismui, kad sūnaus gimimo dienai esant savaitgalio dieną, jis nori sūnų pasiimti gimtadienio išvakarėse. Neįvertinta, kad pagal kalendorių sūnaus gimtadienis dažniausiai yra II mėnesio savaitgalį (2014, 1016, 2017, 2018, 2019 m.), o tuos savaitgalius ieškovas nebendrauja su sūnumi ir negali jo pasiimti švenčių išvakarėse. Ieškovas turi tradiciją švęsti sūnaus gimimo dieną arba antrą šventės dieną, todėl nustatyta tvarka gali traumuoti sūnų, atimti tėvui galimybę ir teisę pilnavertiškai bendrauti su sūnumi svarbiausiais jo gyvenimo momentais. Sprendime nenurodytas tikslus laikas ir vieta sūnui paimti jo gimimo dieną, dėl to gali kilti konfliktų ir problemų tėvams skirtingai traktuojant teismo sprendimą.

46Nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismas nustatė, kad atsakovė akivaizdžiai vengė bendradarbiauti nagrinėjant bylą iš esmės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį Kauno apylinkės teismui, bandė dėl bendravimo tvarkos su atsakove susitarti taikiai, tačiau ji nesutiko. Dėl to teismas sprendimu pakeitė bendravimo tvarką. Šiuo metu ieškovas gauna mažas pajamas, moka išlaikymą sūnui, turi kitų nepilnamečių vaikų, todėl neturi pakankamai lėšų samdyti advokatą. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti priteistos iš ieškovo.

47Prašo pakeisti sprendimą, panaikinant sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovei priteistos 428 Lt bylinėjimosi išlaidos, nustatant tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

481.

49G. Ž. turi teisę bendrauti su sūnumi Ą. Ž. I ir III mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val., iki sekmadienio 19 val., vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant G. Ž. ir/arba vaiko seneliams E. Ž. ar J. Ž.

502.

51G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. turi teisę praleisti vieną mėnesį nepertraukiamų vasaros atostogų. Porinių metų vasaros atostogų metu (skaičiuojant nuo 2016 metų) G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. nepertraukiamai bendrauja nuo birželio 22 d. iki liepos 22 d. imtinai. Neporinių metų (skaičiuojant nuo 2015 metų) G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. nepertraukiamai bendrauja nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 23 d. imtinai. Sūnų Ą. Ž. iš gyvenamosios vietos G. Ž. pasiima pirmąją nustatytų atostogų dieną 9.00 val., ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19.00 val. Porinių metų vasaros atostogų metu (skaičiuojant nuo 2016 metų) N. Ž. su sūnumi Ą. Ž. nepertraukiamai bendrauja nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 23 d. imtinai. Neporinių metų (skaičiuojant nuo 2015 metų) N. Ž. su sūnumi Ą. Ž. nepertraukiamai bendrauja nuo birželio 22 d. iki liepos 22 d. imtinai.

523.

53Porinių metų rudens ir pavasario atostogas G. Ž. turi teisę nepertraukiamai praleisti su sūnumi Ą. Ž., žiemos atostogas Ą. Ž. nepertraukiamai praleidžia su motina N. Ž. Neporinių metų rudens ir pavasario atostogas Ą. Ž. nepertraukiamai praleidžia su motina N. Ž., žiemos atostogas nepertraukiamai praleidžia su tėvu G. Ž. Tėvas sūnų Ą. Ž. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos kitą dieną po mokslo pabaigos 9.00 val., ir grąžinti dieną prieš mokslo pradžią 19.00 val. Porinių metų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, bei neporinių metų šv. Velykų antrąsias švenčių dienas tėvas G. Ž. turi teisę sūnų Ą. Ž. pasiimti iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val., ir grąžinti tą pačią dieną 19.00 val. Neporinių metų šv. Kalėdų ir Naujųjų metų, bei porinių metų šv. Velykų antrąsias švenčių dienas motina N. Ž. turi teisę sūnų Ą. Ž. pasiimti iš jo buvimo vietos pas tėvą 9.00 val., ir grąžinti į sūnaus Ą. Ž. buvimo pas tėvą vietą tą pačią dieną 19.00 val.

544.

55Neporinių metų sūnaus gimtadienio parą G. Ž. turi teisę praleisti su sūnumi Ą. Ž., o antrąją gimtadienio dieną su savo motina N. Ž. Ą. Ž. gimimo dienai išpuolant savaitgalį, G. Ž. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos šventinės dienos išvakarėse (dieną prieš) 18 val., ir grąžina šventinės dienos 19 val. Ą. Ž. gimimo dienai išpuolant paprastą savaitės dieną G. Ž. gimtadienio dieną pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms, jeigu tą dieną Ą. Ž. nelanko ugdymo įstaigos, tėvas iš jo gyvenamosios vietos 9 val., ir grąžina šventinės dienos 19 val.

56Porinių metų pirmąją sūnaus gimtadienio dieną sūnus Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž., o antrąją gimtadienio dieną su tėvu G. Ž. Ą. Ž. antrajai gimimo dienai išpuolant savaitgalį, G. Ž. pasiima sūnų iš gyvenamosios vietos antrosios dienos 9 val. ir grąžina tos pačios dienos 19.00 val. Ą. Ž. gimimo dienai išpuolant paprastą savaitės dieną, G. Ž. gimtadienio dieną pasiima sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus pamokoms, jeigu tą dieną Ą. Ž. nelanko ugdymo įstaigos, iš jo gyvenamosios vietos 9 val., ir grąžina šventinės dienos 19 val.

575. Tėvai G. Ž. ir motina N. Ž. privalo sudaryti sąlygas Ą. Ž. bendrauti su tėvu tuo metu esančiu atskirai telefonu ir/ar kitomis ryšio priemonėmis.

58Taip pat prašo prie bylos pridėti senelių J. ir E. Ž. prašymus.

59Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad iš esmės neprieštarauja dėl ieškovo reikalavimo nustatyti naują bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, prašo netenkinti kitos apeliacinio skundo dalies. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašymu skirti vaikui psichologinę ekspertizę. Vaikas jau buvo apklaustas ir išsakė savo nuomonę, o apelianto noras išsiaiškinti, kodėl vaikas neva melavo, nėra priežastis skirti vaikui ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, šalims nedalyvaujant, tiesiogiai išklausė sūnaus nuomonę vaikų teisių apsaugos specialistų akivaizdoje. Teismui nebuvo pagrindo abejoti tuo, kad vaikas sako tiesą. Pirmąjį po teismo posėdžio, kuriame šalių sūnus davė parodymus, savaitgalį, ieškovas buvo pas save pasiėmęs vaiką. Grįžęs namo, sūnus išsipasakojo, kad tėvas jį primušė ir labai ant jo rėkė už tai, kad jis teisme pasakė ne taip, kaip liepė tėvas, grasino, kad daugiau nedrįstų eiti į teismą. Vaikas buvo labai išsigandęs ir prislėgtas. Dėl sūnaus nestabilios emocinės būklės atsakovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl tarpininkavimo skiriant vaikui psichologo konsultacijas. Atsakovė prašo netenkinti ieškovo prašymo leisti jam papildyti atitinkamas savo ieškinio dalis teiginiu „turi teisę“ bendrauti. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nereiškė tokio prašymo, todėl jo pagrįstumas pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinamas. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus šį ieškovo prašymą, būtų paneigta apeliacijos paskirtis (CPK 320, 338 str.). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, nustatė ją kitokią nei buvo prašoma patikslintame ieškinyje. Šalims sunku susitarti dėl bendravimo tvarkos, todėl, teismas, siekdamas ateityje išvengti šalių nesutarimų, pagrįstai nustatė bendravimo su vaiku tvarką, apsprendžiančią tėvo ir motinos pareigas, susijusias su vaiko pasiėmimu, jo buvimu pas vieną iš tėvų ir pan. (CK 3.170 str. 4 d., 3.175 str. 2 d., CPK 376 str. 3 d.). Nors atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo patikslintame ieškinyje siūlomu bendravimo su vaiku tvarkos variantu, tačiau apeliaciniame skunde ieškovas pateikė kitą nei patikslintame ieškinyje bendravimo tvarką, t. y. iškėlė naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje neanalizuotinas, kadangi tai prieštarauja CPK 312 straipsnio 1 daliai. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentu, kad tuo atveju, jeigu ieškovas vėluotų pasiimti sūnų numatytą valandą, vietoje ieškovo tai galėtų padaryti jo tėvai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovas nereiškė reikalavimo dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo su seneliais tvarkos nustatymo. Ieškovas, apeliacinės instancijos teismui pateikdamas papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos jis turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja procesu, pažeidžia civilinio proceso ekonomiškumo, koncentracijos principus. Kadangi ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, paskirstydamas bylinėjimąsi išlaidas šalims, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalimi ir pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

60Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

61IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

62Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

63Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, pakeičiant ankstesniu teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, tinkamumo įvertinimas.

64Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis).

65Atmestinas apelianto prašymas dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo šalių vaikui.

66Ekspertizės išvada yra viena iš CPK 177 straipsnio antroje dalyje reglamentuotų priemonių – įrodymų, kurių pagalba civilinėje byloje nustatomi faktiniai duomenys. CPK 180 straipsnyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad teismas priimta nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ši nuostata kildintina iš CPK 176 straipsnyje apibrėžto įrodinėjimo tikslo – teismo įsitikinimo, pagrįsto byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

67Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių sūnaus, apeliacine tvarka vertinamame sprendime nurodė, kad vaikas noriai pasakoja apie bendravimą su mama bei tėčiu, tvirtina, jog nori su tėčiu leisti vasaros atostogas, tačiau greitai pasiilgsta mamos, įskaitant ir savaitgalius, todėl pageidautų, kad atostogos nebūtų labai ilgos, pokalbio metu pastebėta, kad vaikas noriai bendrauja su tėčiu. Faktą, kad sau reikšmingu asmeniu vaikas išskiria motiną, teismas įvertino kaip stipresnį ir artimesnį emocinį ryšį, susiformavusį dėl ilgo laiko gyvenimo tik su motina. Teismas konstatavo, kad ilgo laikotarpio sąvoką vaikas iliustravo papildomų žaidimo priemonių pagalba, nurodydamas, kad atostogos turi būti padalytos į dvi dalis (vaikas jam pateiktus žaisliukus padalijo į dvi krūveles). Teismas akcentavo, jog sūnų myli abi šalys, tėvo atstūmimo požymių nėra.

68Apeliantas nurodo, kad prašomos paskirti ekspertizės tikslas – siekis nustatyti, kurie vaiko teiginiai buvo tiesa, kurie – prasimanymai, kodėl sūnus melavo atsakovei, Vaiko teisių apsaugos skyriui ir teisėjai, nes žinant, kad vaikas akivaizdžiai meluoja, jo paliudijimai negali būti vertinami kaip argumentas vaiko, sugebančio išreikšti savo pažiūras. Teigia, kad vaikas nesugebėjo atsakyti, koks laiko tarpas yra ilgas.

69Atsižvelgdama į tai, kad apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrindė, koks vaiko paaiškinimas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas – meilė abiems tėvams, noras būti su tėčiu, pasiilgstant mamos, su kuria gyvena, – įrodo vaiko nesugebėjimą išreikšti savo pažiūras ir dėl to reikėtų jo psichologinio ištyrimo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko paaiškinimai, kuriais motyvuotas apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas, įrodo aiškią vaiko poziciją, kuri, vertinant protingumo požiūriu, atitinka vaiko amžių ir bendravimo situaciją, tėvams gyvenant atskirai (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis). Ekspertizė skiriama tada, kai bylai aktualios aplinkybės negali būti nustatytos, neturint specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ilgą laikotarpį vaikas apibūdino žaidimo priemonėmis, nereiškia, jog be ekspertų tyrimo teismas negali padaryti išvados apie ilgo laiko tarpo suvokimą vaiko požiūriu. Ilgo laikotarpio sąvoką teoriškai skirtingai apibrėžtų netgi suaugę asmenys. Tai, kad šešerių su puse metų vaikas negali apibūdinti, koks laiko tarpas yra ilgas, reiškia ne jo nesugebėjimą suformuluoti pažiūras, o tik faktą, kad jis dar nežino metų sudėties mėnesiais, savaitėmis ir dienomis bei konkrečios jų trukmės. Faktas, kad šiai sąvokai apibūdinti vaikas žaislus padalijo į dvi krūveles, protingai atsižvelgus į vaiko amžių teismui sudarė pakankamą pagrindą nuspręsti apie laiką, kurį vaikas nori praleisti su abiem tėvais.

70Apeliacinės instancijos teismas nepriima prie apeliacinio skundo pridėtų šalių sūnaus senelių J. Ž. ir E. Ž. pareiškimų, kuriais prašoma leisti pasiimti ir/arba nuvesti anūką iš/į jo gyvenamąją vietą ieškovo G. Ž. bendravimo su vaiku laiku, nes jie nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, todėl naujų bylos dalyvių įtraukimo klausimas apeliacinės instancijos teisme negali būti svarstomas. J. Ž. ir E. Ž. byloje nėra pareiškę reikalavimo dėl sąlygų bendrauti su vaiku sudarymo pagal CK 3.172, 3.176 straipsnių, CPK 46 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė ieškovo reikalavimo leisti vaiką pasiimti ir pristatyti vaiko seneliams E. ir J. Ž.

71Nustatydamas ieškovo ir vaiko bendravimo tvarką savaitgaliais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad vaiko grąžinimas į jo gyvenamą vietą 19.30 val., kaip ieškiniu pageidavo ieškovas, pažeidžia vaiko interesus, nes yra per vėlus. Nėra pagrindo remtis civilinėje byloje Nr. 2-8215-375/2010 2010 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkoje sutartu vaiko grąžinimo laiku 19 val., nes, pirma, šia nutartimi nustatyta bendravimo tvarka buvo pakeista 2011 m. birželio 7 d. to paties teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2097-192/201, antra, pasikeitė vaiko amžius, jis pradėjo eiti į mokyklą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pirmokui vaikui (pradinės mokyklos moksleiviui) yra būtinas ilgesnis laikas sekmadienio vakare neskubant pasirengti naujai mokslo savaitei. Tas pasirengimas – nebūtinai pamokų ruoša. Vaikui augant, pamokų ruošimo vien pradinėje mokykloje papildomu laiku gali nebepakakti. Be to, pasirengimas naujai mokslo savaitei yra ir vaiko išsimaudymas, drabužių paruošimas, kuprinės turinio peržiūra, reikiamų ugdymo priemonių susidėjimas, kambario tvarkymas, kiti vaikui įprasti sekmadienio vakaro užsiėmimai. Nustatant vaiko grąžinimo laiką 18 val., pirmosios instancijos teismas vertino dabartines bylos aplinkybes, pagrįstai atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonę, jog vaiko grąžinimas į vaiko gyvenamąją vietą 19.30 val. po tėvo ir vaiko bendravimo savaitgalį laikytinas pažeidžiančiu vaiko interesus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie ieškovui suteiktas Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių konsultacijas dėl vaiko grąžinimo 19 val. Atmesdamas apelianto prašymą suvienodinti visuose bendravimo tvarkos punktuose nurodytą sūnaus gražinimo laiką į 19 val., apeliacinės instancijos teismas dėl vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko kitais bendravimo atvejais pasisakys vėliau.

72Apeliacine tvarka vertinamo sprendimo dalis dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir trukmės per vasaros atostogas (keturios savaitės dalinamos į dvi dalis) iš esmės yra pagrįsta tuo, kad šiuo metu vaikas vasarą atostogauja 12 savaičių, tačiau, baigus pradinę mokyklą, atostogos sutrumpės; pagal Darbo kodeksą darbuotojams įprastai suteikiamos 28 dienų atostogos, todėl neaišku, su kuo vaikas atostogautų likusias dvi savaites, nustačius šešių savaičių atostogų su tėvu trukmę; atsižvelgta į vaiko nuomonę, kad po dviejų savaičių atostogų su tėvu vaikas nori grįžti pas mamą, o praleidęs su ja kurį laiką, vėl nori sugrįžti pas tėvą.

73Kadangi apeliantas prašo palikti nustatytą vasaros atostogų trukmę, jam bendraujant su vaiku keturias savaites, nesvarstytini su tuo nesusiję apeliacinio skundo argumentai dėl pažeistų teisių, atsakovei vasaros metu su sūnumi bendraujant aštuonias savaites, o ieškovui – keturias. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, įvertinus vaiko amžių, emocinį ryšį su motina ir tuo pagrįstą jo pageidavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keturių savaičių atostogas perskirti į dvi dalis yra teisingas, nes šiuo metu vaiko interesus jis atitinka geriausiai. Vaikas, pabuvęs su tėvu, pasiilgsta motinos, todėl apelianto nurodomi ketinimai dalyvauti stovyklose ar išvykti tolimesnei kelionei ilgesniam laikui nei 1,5 savaitės vaiko emocinės būklės neatitiktų. Teisėjų kolegijos nuomone, stovyklavimas bei keliavimas galimas ir dviejų savaičių bėgyje. Apeliantas nepateikė kitokių įrodymų, su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra teorinio pobūdžio. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie savo darbovietę bei joje skiriamas atostogas (nurodė, jog šiuo metu darbo ieško), todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis negalės atostogauti bendravimo su vaiku tvarkoje nustatytu metu, priešingai – teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sudaro galimybę kreiptis į darbdavį dėl konkretaus atostogų laiko suteikimo. Pagal nustatytą bendravimo tvarką vaiko teisė su tėvu švęsti senelio vardines Jonines neporiniais metais nėra eliminuota, to ieškovas ieškiniu ir pageidavo, antra vertus, minėta, kad su šia švente susijusių savarankiškų reikalavimų vaiko senelis byloje nėra pareiškęs. Pagal nustatytą bendravimo per vasaros atostogas tvarką vaiko teisė pasirengti mokyklai nėra pažeista. Pažymėtina, kad, vaikui augant, keičiantis jo interesams, bendravimo tvarka gali būti koreguojama.

74Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad nustatyta bendravimo tvarka rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu (nepertraukiamas bendravimas po pusę atostogų) prieštarauja bendravimo tvarkai švenčių metu, neatitinka tėvo ir vaiko interesų, teisių (pvz., ieškovui sūnų pasiėmus žiemos atostogų metu poriniais metais ir bendraujant nepertraukiamai iki gruodžio 28 d., negalima įvykdyti sprendime numatyto pirmosios šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) praleidimo su atsakove; atitinkamai neporiniais metais motinai nepertraukiamai bendraujant su vaiku pirmą žiemos atostogų pusę, jis negalės praleisti pirmos šv. Kalėdų dienos su tėvu). Apeliantas pagrįstai teigia, kad rudens, žiemos ir pavasario atostogas perskyrus per pusę, vaikas jaus įtampą dėl persikraustymo iš vieno tėvo pas kitą, dažno važinėjimo kelioms dienoms šių atostogų metu iš Kauno į Alytų, o tai gali turėti neigiamų pasekmių vaiko poilsiui ir sveikatai per atostogas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atostogų paskirstymas po pusę, nenustatant konkrečios datos ar atostogų dienos kaip termino, su kuriuo siejama tėvo pareiga grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą, įvertinus pirmosios instancijos teismo konstatuotus konfliktiškus šalių santykius, irgi yra ydingas, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka per minimas atostogas keistina. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo išvadas, jog bendravimas su tėvu vasaros atostogų metu po dvi savaites vaiko interesų nepažeidžia, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą rudens, žiemos ir pavasario atostogų atžvilgiu (šalys nepateikė įrodymų apie šių atostogų trukmę mokykloje, kurioje mokosi vaikas, tačiau įprastai Lietuvos pradinėse mokyklose rudens atostogos vidutiniškai trunka apie savaitę, žiemos ir pavasario atostogos– vidutiniškai po dvi savaites). Tuo vadovaujantis tvirtintina apeliaciniame skunde nurodoma bendravimo per minėtas atostogas tvarka, ją iš dalies pakeičiant ir nustatant, kad porinių metų rudens ir pavasario atostogas G. Ž. praleidžia su sūnumi Ą. Ž., poriniais metais prasidėjusias žiemos atostogas Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž. Neporinių metų rudens ir pavasario atostogas Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž., neporiniais metais prasidėjusias žiemos atostogas praleidžia su tėvu G. Ž. Poriniais metais tėvas sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos sekančią dieną po rudens ir pavasario sezonų mokymo užsiėmimų pabaigos 9.00 val. ir grąžina mokymo užsiėmimų išvakarėse po rudens atostogų iki 18.00 val., po pavasario atostogų – pirmąją šv. Velykų dieną iki 19.00 val. (antrą šv. Velykų dieną vaikas turi teisę praleisti su motina). Neporiniais metais tėvas sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos sekančią dieną po žiemos sezonų mokymo užsiėmimų pabaigos 9.00 val. ir grąžina mokymo užsiėmimų išvakarėse iki 18.00 val. Porinių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), neporinių metų šv. Velykų antrąją dieną tėvas G. Ž. sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val., o jeigu sekanti diena po antros šv. Velykų dienos yra mokymosi diena – grąžina iki 18.00 val. Neporinių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) motina N. Ž. sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo buvimo vietos pas tėvą 9.00 val. ir grąžina į sūnaus Ą. Ž. buvimo vietą pas tėvą tą pačią dieną 19.00 val. Bendravimo su vaiku sausio 1 dieną teisė tam iš tėvų, kuris tuo metu nepraleidžia su vaiku žiemos atostogų, nenustatytina atsižvelgiant į vaiko interesus – apeliantas priešingos tvarkos pageidauja prieštaraudamas savo teiginiams apie tai, kad dažnas vaiko vežiojimas kenkia vaiko sveikatai, neatitinka ne tik vaiko, bet ir tėvo interesų (tarp antros šv. Kalėdų dienos ir sausio pirmosios – penkių dienų tarpas, be to, įprastai po sausio pirmosios prasideda mokymosi užsiėmimai, todėl vaiko, atšventusio kalėdinį laikotarpį su abiem tėvais, vežiojimas iš vieno miesto į kitą vien sausio pirmai dienai visiškai nebūtinas ( CPK 302 straipsnis, 376 straipsnio 3 dalis).

75Sutiktina su apeliantu, kad, nustatant bendravimo tvarką ( - ) dieną neporiniais metais, tikslinga atsižvelgti į tai, kokią savaitės dieną yra vaiko gimtadienis. Tuo atveju, jei gimtadienis yra šeštadienį arba sekmadienį, nustatytina, kad tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir sugrąžinti sekmadienį iki 18 val. Tuo atveju, jei vaiko gimtadienis bus mokymosi diena, jo paėmimas iš gyvenamosios vietos kliudytų prioritetiniam vaiko ugdymo procesui, todėl vaiko ir tėvo interesams visiškai neprieštarauja šios dienos paminėjimas su tėvu bet kurį bendravimo tvarkoje nustatytą savaitgalį (pirmą ar trečią).

76Nors ieškinys dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas bendrauti su ieškovu telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nėra pareikštas, įvertinus, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą per atostogų laikotarpį sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su motina telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, sutiktina su apeliantu, kad, atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius bendravimo su vaiku plotmėje bei lygias abiejų tėvų teises auklėti vaikus, analogiškas įpareigojimas taikytinas ir atsakovei. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos t. 1 b.l. 79-89 matyti, kad šalys bendrauja pastaruoju būdu, tačiau konkreti bendravimo tvarka elektroniniu paštu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nenustatytina atsižvelgiant į vaiko amžių (jis yra mažametis) bei tai, kad nei viena šalis nepasiūlė konkrečios bendravimo kitomis ryšio priemonėmis būdo ir tvarkos. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu yra pripažinę bendraujančios SMS žinutėmis telefonu, tai reiškia, kad mobiliųjų telefonų numeriai šalims yra žinomi. Tuo vadovaujantis, abi šalys įpareigotinos sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku telefonu kitam iš tėvų, su kuriuo tuo metu nėra vaikas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 376 straipsnio 3 dalis).

77Atmestinas apelianto reikalavimas pripažinti, kad ginčijamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka turi būti papildyta žodžiais „ieškovas turi teisę“. Tėvų teisė auklėti vaiką, atsakyti už jo vystymąsi, rūpintis vaiko sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu yra neatsiejama nuo analogiškos CK 3.165 straipsnyje įtvirtintos tėvų pareigos, todėl šios teisės įgyvendinimas teismo sprendimu negali būti susietas su vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, jog gali atsirasti objektyvių kliūčių bendravimo tvarkos įgyvendinimui, ji papildytina, nustatant ieškovo pareigą telefonu SMS žinute arba elektroniniu paštu ( - )@gmail.com ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti atsakovei apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovui negalėjo būti žinomos.

78Bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad byloje dėl bendravimo su vaiku tvarkos patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijos nenustatinėtinos. Konstatavęs, kad atsakovė bylos procese vengė bendradarbiauti, teismas sumažino iš ieškovo jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ginčas susijęs ne tik su šalių, bet ir nepilnamečio vaiko interesais, dėl to priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, kildintinos iš abiejų šalių teisių įgyvendinimo, taip pat faktą, kad atsakovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka buvo keičiama netgi apeliaciniu skundu, o pastaroji patvirtinta tik iš dalies, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, visiškai atleidžiant ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Apelianto nurodytos priežastys (šiuo metu gauna mažas pajamas, moka išlaikymą sūnui, turi kitų nepilnamečių vaikų, neturi pakankamai lėšų samdyti advokatą) nepriskirtinos prie CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

79Vadovaudamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendravimo su vaiku tvarkos 3 ir 4 punktuose išdėstyta tvarka, netinkamai įvertino aptartus bendravimo aspektus, todėl bendravimo tvarka pakeistina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi lieka pilnai galioti tik pirmas ir šeštas nustatytos tvarkos punktai, aiškumo tikslu nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytina visa bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka patikrintu sprendimu bendravimo su vaiku tvarka, nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 iš esmės yra visiškai pakeista, iš 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatytos tvarkos pašalintinas jos 6 punktas, kuriuo teismas nusprendė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2097-192/2011 nustatytą bendravimo tvarkos 2 punktą, kuris numato, jog G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. kiekvienos savaitės trečiadienį, paimdamas sūnų 15.30 val. iš jo gyvenamosios vietos ar lopšelio – darželio ir grąžina į gyvenamąją vietą 19.00 val.

80Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

81Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, juo nustatytą ieškovo G. Ž. bendravimo su sūnumi Ą. Ž. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką išdėstant tokiu būdu:

821.G. Ž. bendrauja su sūnumi Ą. Ž. I ir III mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Vaiką paimti iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti į ją gali tik ieškovas G. Ž.

832.Porinių metų vasaros atostogų metu (skaičiuojant nuo 2016 metų) G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 4 savaites, t.y. G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendrauja nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d. imtinai ir nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. imtinai. Neporinių metų (skaičiuojant nuo 2015 metų) vasaros atostogų metu G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. praleidžia 4 savaites, t.y. atsakovas G. Ž. su sūnumi Ą. Ž. bendrauja nuo birželio 15 d. iki liepos 1 d. imtinai ir nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 1 d. imtinai. Sūnų iš gyvenamosios vietos G. Ž. pasiima pirmąją nustatytų atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 18.00 val. Abi šalys įpareigojamos sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku telefonu kitam iš tėvų, su kuriuo tuo metu nėra vaikas.

843.Porinių metų rudens ir pavasario atostogas G. Ž. praleidžia su sūnumi Ą. Ž., poriniais metais prasidėjusias žiemos atostogas Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž. Neporinių metų rudens ir pavasario atostogas Ą. Ž. praleidžia su motina N. Ž., neporiniais metais prasidėjusias žiemos atostogas praleidžia su tėvu G. Ž. Poriniais metais tėvas sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos po rudens ir pavasario sezonų mokymo užsiėmimų pabaigos sekančią dieną 9.00 val. ir grąžina mokymo užsiėmimų išvakarėse po rudens atostogų iki 18.00 val., po pavasario atostogų – pirmąją šv. Velykų dieną iki 19.00 val. Neporiniais metais tėvas sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos po žiemos sezonų mokymo užsiėmimų pabaigos sekančią dieną 9.00 val. ir grąžina mokymo užsiėmimų išvakarėse iki 18.00 val. Porinių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), neporinių metų šv. Velykų antrąją dieną G. Ž. sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžina tą pačią dieną 19.00 val., o jeigu sekanti diena po antrosios šv. Velykų dienos yra mokymosi diena – grąžina iki 18.00 val. Neporinių metų šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) atsakovė N. Ž. sūnų Ą. Ž. pasiima iš jo buvimo vietos pas tėvą 9.00 val. ir grąžina į sūnaus Ą. Ž. buvimo pas tėvą vietą tą pačią dieną 19.00 val.

854.Tuo atveju, jei Ą. Ž. gimtadienis yra šeštadienį arba sekmadienį, G. Ž. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9.00 val. ir sugrąžina sekmadienį iki 18 val. Tuo atveju, jei vaiko gimtadienis bus mokymosi diena, ji su G. Ž. gali būti paminėta bet kurį bendravimo tvarkoje nustatytą savaitgalį (pirmą ar trečią).

865.Vienas iš tėvų, su kuriuo būna Ą. Ž. (motina N. Ž. ar tėvas G. Ž.), per 1 valandą informuoja kitą pusę, kuri tuo metu nebendrauja su sūnumi, apie Ą. Ž. ištikusią rimtą traumą ar kitą atsitikusią nelaimę, dėl kurios reikėjo kreiptis į medikus; per 1 dieną informuoja Ą. Ž. susirgus peršalimo ar kita liga, dėl kurios jis negali lankyti ugdymo įstaigos ar yra blogos sveikatos. Ieškovas G. Ž. įpareigojamas telefonu SMS žinute arba elektroniniu paštu ( - )@gmail.com ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešti atsakovei N. Ž. apie priežastis, trukdančias jam nustatytu laiku susitikti su vaiku, jei tos priežastys iš anksto žinomos, arba skubiai (iki prasidedant nustatytam bendravimo laikui) informuoti apie netikėtas priežastis, kurios iš anksto ieškovui negalėjo būti žinomos.

87Likusios sprendimo dalies nekeisti.