Byla 1A-309-651-2014
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Violetos Miliuvienės, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jelenai Ušakovai, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Veitui, nuteistajam E. L., jo gynėjui advokatui Algiui Staškūnui, nukentėjusiojo D. M. atstovui advokatui Sergejui Butai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas:

4pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

5pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę E. L. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

7Priteista iš E. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 424,08 Lt D. M. gydymo išlaidų.

8Priteista iš E. L. D. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apmokėti. Kita ieškinio dalis atmesta.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

10E. L. nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, kai 2012 m. kovo 8 d., laikotarpiu tarp 23.00 ir 24.00 val., ( - ) bendrabučio 513-3 kambaryje, esančiame adresu ( - ), kitų asmenų akivaizdoje sudavė kumščiu vieną smūgį D. M. į veidą, nukentėjusiajam išbėgus iš kambario į koridorių, jis koridoriuje dar kartą sudavė kumščiu D. M. į galvą, parvertė D. M. ant grindų, viena ranka suėmęs D. M. už kaklo, prispaudė D. M. prie grindų ir sudavė dar ne mažiau kaip tris smūgius D. M. į veidą, padarydamas D. M. galvos sumušimą su nosies minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulo lūžimą, apatinio žandikaulio kairės pusės sumušimą, lengvą galvos smegenų sutrenkimą, kairės pėdos sumušimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kartu tokiais savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto pavartojimu prieš D. M., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Plungės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, taikant BK 28 str. Nuteistasis nurodo, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Nurodo, jog teismas į nuosprendį perkėlė kaltinamajame akte suformuluotą kaltinimą, nors bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos kitokios įvykio eigos aplinkybės. Nurodo, jog 2012-03-08, tarp 23.00–24.00 val. jis buvo ( - ) bendrabučio kambarių korpuso, susidedančio iš dviejų kambarių ir bendro koridoriaus, kambaryje, kuriame gyveno nukentėjusysis D. M. ir J. J.. Išėjęs iš kambario nuteistasis pasigedo savo kambario rakto, todėl grįžo atgal į kambarį, kuriame jau buvo D. M. ir kurio E. L. paprašė pažiūrėti, ar nėra kur iškritę jo raktai. D. M. paieškojo, bet nerado. E. L. raktą rado savo rūbuose ir norėjo atsiprašyti D. M., tačiau D. M., būdamas neblaivus, užsipuolė E. L., jį įžeidinėjo ir nusekė jį iki jo kambario. D. M. bandė smogti E. L., parvertė jį ant žemės, bet juos išskyrė J. J.. Viskas aprimo, kai D. M. išėjo pas kaimynus iš jo kambario korpuso. Po kurio laiko E. L. rakinant kambario duris, D. M. jį užpuolė, trenkė jo galvą į durų staktą, o E. L. pargriuvus, spardė jį. Tada E. L. atsistojęs ir gindamasis permetė D. M. ant grindų ir sudavė keletą smūgių. Po kurio laiko atėjo budėtoja, iškvietė policijos pareigūnus, kurie juos išvežė. Nurodo, jog budėtoja buvo atėjusi pirmo konflikto metu, juos išskyrė, išėjo kviesti policijos ir galbūt matė, kaip E. L. prispaudė D. M. keliu, kai jie ritosi koridoriuje.

12Apeliantas nurodo, jog pats buvo sužalotas: prakirsta lūpa, nuskelti dantys, nubrozdintas smilkinys ir sumušta nugara. Nurodo, jog sumušimus vienas kitam padarė antrojo konflikto metu, kadangi pirmojo konflikto metu buvo tik apsistumdymas. E. L. medicinos specialisto išvada patvirtina, kad jam buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, sukėlę didesnę žalą nei D. M.. Be to, specialistas patvirtino, kad E. L. padaryti sužalojimai kaktoje, lūpose ir dantų nuskėlimas galėjo atsirasti jo galvą iš nugaros stumiant ir trenkiant į durų staktą.

13E. L. skunde nurodo, jog teismas ignoravo apklaustų liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad konfliktas susidėjo iš dviejų epizodų. J. J. matė pakartotinio užpuolimo eigą ir yra objektyvus liudytojas, o liudytojai A. M., G. P., M. P. matė antro epizodo pabaigą, kai E. L. jau buvo išsivadavęs iš D. M. užpuolimo.

14Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, jog E. L. ginčijo aplinkybę, jog buvo užsėdęs D. M., nes buvo šoko būsenos po D. M. užpuolimo ir galbūt neatsiminė visų aplinkybių tiksliai. Teismas neteisingai traktavo E. L. nurodytas aplinkybes, kad jis sužalojimus D. M. padarė gindamasis kaip jo gynybinę poziciją. Priešingai, D. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus ir nuolat painiojosi, jis buvo girtas, o E. L. girtumas nenustatytas.

15Nuteistasis teigia, jog teismas buvo šališkas, kadangi neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, jų neaptarė, neįvertino D. M. veiksmų, provokuojant konfliktą, ir jo padaryto sužalojimo. Be to, teismas pažeidė BPK 20 str. 4 ir 5 d., 241 str. 2 d., 305 str. nuostatas, nes faktiniai duomenys neįvertinti kaip įrodymų visuma, o kiekvienas atskirai, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl yra pagrindas nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal BPK 326 str. 1 d. 4 p.

16Apeliantas skunde nurodo, jog nuosprendžio aprašomoji dalis iš esmės tėra prokuroro surašyto kaltinamojo akto perkėlimas į nuosprendį su E. L. tariamai įvykdytų veikų aprašymu. Nuosprendis grindžiamas teismo samprotavimais ir prielaidomis, o ne įrodymų vertinimu ir motyvuotomis išvadomis. Nuosprendžiu iš esmės kvestionuojama teisė į būtinąją gintį ir formuojama praktika, kai asmuo, pats pradėjęs konfliktą, padaręs kitam asmeniui sužalojimus, tampa auka, o asmuo, gindamasis nuo užpuolimo padaręs užpuolikui sužalojimus, tampa nusikaltėliu. Be to, skatinama D. M. nepagrįstai pelnytis, nes jam priteista neproporcingai didelė neturtinė žala.

17Teismo posėdžio metu nuteistasis E. L. teismo prašo jį išteisinti dėl melagingų parodymų ir jam padarytų sužalojimų. Nuteistojo gynėjas advokatas A. Staškūnas sutinka su nuteistojo pozicija ir prašo tenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas S. Buta prašo atmesti apeliacinį skundą.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Teisėjų kolegijos nuomone, E. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė tinkamą bausmę.

20Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas, o bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nuteistasis E. L. nurodo, jog teismas ignoravo aplinkybę, kad konfliktas susidėjo iš dviejų epizodų, kurių pirmasis įvyko kambaryje, nuteistajam apsistumdžius su nukentėjusiuoju, o šiam pasibaigus, įvyko antrasis epizodas – koridoriuje tarp kambarių, kai nukentėjusysis sukėlė naują konfliktą, užpuldamas ir mušdamas nuteistąjį. Nurodo, jog šią aplinkybę patvirtino liudytojai.

21Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad konfliktas susidėjo iš dviejų epizodų. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad konfliktas prasidėjo J. J. ir D. M. Žemaitijos kolegijos bendrabučio 513-3 kambaryje, kur nuteistasis E. L. ieškojo savo kambario raktų, nukentėjusiajam D. M. užsipuolus E. L.. Konflikto pradžia nebuvo grėsminga, kadangi kambaryje buvęs J. J. į jį net nesikišo ir neskyrė konfliktuojančiųjų. Iš liudytojo J. J., mačiusio konfliktą nuo pačios pradžios, ir liudytojos bendrabučio budėtojos L. K. parodymų aišku, jog konfliktas buvo vienas, prasidėjęs kambaryje nuteistojo ir nukentėjusiojo apsistumdymu ir peraugęs į jų tarpusavio muštynes koridoriuje tarp kambarių. Tokia išvada grindžiama J. J. parodymais, jog besistumdydami ir besiaiškindami D. M. ir E. L. atsidūrė koridoriuje (b. l. 27, 120) ir liudytojos budėtojos L. K. parodymais, jog išgirdus triukšmą ir jai atėjus prie kambario ir paprašius D. M. išeiti iš kambario, šiam nespėjus nueiti, ir vėl subildėjo, o atidarius duris pamatė D. M. gulintį ant grindų, o E. L. jį mušantį (b. l. 141). Iš kitų liudytojų parodymų taip pat nustatyta, jog konflikto pradžią kambaryje ir muštynes koridoriuje, kai D. M. ir E. L. buvo išskirti, skiria labai trumpas laiko tarpas (M. P. parodymai b. l. 26, 119, A. M. parodymai b. l. 141, D. M. parodymai b. l. 144).

22E. L. taip pat teigia, jog jis neginčija, kad sužeidė D. M., tačiau taip padarė gindamasis, kadangi konfliktą sukėlė ir užpuolė D. M., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė būtinosios ginties sąlygos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nebuvo būtinosios ginties situacijos. Vertinant, ar konkretaus įvykio, šiuo atveju nesunkaus sveikatos sutrikdymo, metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina nustatyti: ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini pavojingu, akivaizdžiu ir realiu kėsinimusi į kaltininką; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sužalojimą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar iš tiesų egzistavo būtinosios ginties situacija, ar ji buvo kaltininkui atliekant visus gynybos pobūdžio veiksmus ir ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, būtinosios ginties buvimą pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis paneigia pati įvykio situacija.

23Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktas neapsiribojo žodiniu konfliktu kambaryje, o perėjo į susistumdymą bei smūgių sudavimą, t. y. muštynes koridoriuje. Tokios muštynės kilo kaip tarpusavio konflikto rezultatas. Specialisto išvadų duomenys įrodo, kad kaltininko ir nukentėjusiojo patirti sužalojimai nėra tapatūs pagal savo sunkumą, t. y. nukentėjusiajam D. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tuo tarpu nuteistajam E. L. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nuteistasis nurodo, jog jam prakirsta lūpa, nuskelti dantys, nubrozdintas smilkinys ir sumušta nugara. Posėdžio metu ekspertas E. R. P. paaiškino, kad sužeidimai E. L. galėjo atsirasti jį pastūmus į durų staktą ir tokiu būdu nuskeliant dantis, kurių nuskėlimui, t. y. dalinio emalio aptrupėjimui, didelio smūgio nereikia (b. l. 154). Tai rodo, jog D. M. galimas kėsinimasis nebuvo pavojingas, todėl nebuvo būtinosios ginties situacijos, o bylos aplinkybės rodo, kad tai buvo dviejų asmenų abipusės muštynės. Jei kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentu laikyti D. M. puolimą ir E. L. galvos trenkimą į durų staktą, tokiu būdu padarant nežymų sveikatos sutrikdymą ir paties E. L. veiksmais – smūgiais, suduotais D. M. parvertus ant žemės, padarytą nesunkų sužalojimą, šios situacijos negalima būtų vertinti kaip būtinosios ginties. Taigi bylos įrodymai ir pati įvykio situacija leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo priešiškas nusiteikimas, susistumdymas ir pastūmimas į durų staktą negali būti vertinamas kaip pradėtas ar tiesiogiai gresiantis kėsinimasis į nuteistojo gyvybę ar sveikatą, sąlygojęs būtinosios ar tariamosios ginties situacijos atsiradimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėms būdinga tai, jog abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų. Muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita toliau puola (kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2011).

24Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir nuteistojo E. L. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą būtina įrodymų vertinimo sąlyga yra įstatymo nustatytas imperatyvas, jog teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

25Nuteistasis skunde išsamiai nurodo teismų praktiką dėl teismo nešališkumo, tačiau šio argumento nepagrindžia konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nuteistajam nepalankų nuosprendį, nesudaro pagrindo manyti, jog nuosprendis priimtas šališko teismo. Nuteistasis nurodo, jog teismas iš esmės pažeidė BPK 20 str. 3, 5 d. reikalavimus, keliamus įrodymų vertinimui, kadangi teisėjo vidinis įsitikinimas buvo paremtas šališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos padarytas išvadas, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes dėl kilusio konflikto epizodų skaičiaus ir būtinosios ginties sąlygų nebuvimo, t. y. nuteistojo ginčijamų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio išvados pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl naikinti jį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį E. L. jokio pagrindo nėra, todėl nuteistojo E. L. apeliacinis skundas netenkintinas.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

28nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. E. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;... 5. pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos... 7. Priteista iš E. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos... 8. Priteista iš E. L. D. M. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Lt... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 10. E. L. nesunkiai sužalojo žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, kai 2012 m.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti 2014 m. vasario 6 d. Plungės... 12. Apeliantas nurodo, jog pats buvo sužalotas: prakirsta lūpa, nuskelti dantys,... 13. E. L. skunde nurodo, jog teismas ignoravo apklaustų liudytojų parodymus,... 14. Taip pat nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, jog E. L. ginčijo... 15. Nuteistasis teigia, jog teismas buvo šališkas, kadangi neatsižvelgė į... 16. Apeliantas skunde nurodo, jog nuosprendžio aprašomoji dalis iš esmės tėra... 17. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. L. teismo prašo jį išteisinti dėl... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Teisėjų kolegijos nuomone, E. L. kaltė padarius jam inkriminuotą... 20. Nuteistasis apeliaciniu skundu teigia, jog teismas neteisingai nustatė... 21. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad konfliktas susidėjo... 22. E. L. taip pat teigia, jog jis neginčija, kad sužeidė D. M., tačiau taip... 23. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nuteistojo ir nukentėjusiojo... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas ir nuteistojo E. L. apeliaciniame... 25. Nuteistasis skunde išsamiai nurodo teismų praktiką dėl teismo... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 28. nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti....