Byla 2YT-5833-618/2018

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SMD“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, antstolis Jonas Petrikas.

3Teismas

Nustatė

4pareiškėja pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio Jono Petriko 2018-03-20 patvarkymą Nr. S18-9265, kuriuo nutarta areštuoti pareiškėjai priklausantį turtą ir sąskaitas kredito įstaigose, bei 2018-03-20 nurodymą Nr. S-18-172-2215, kuriuo nutrauktas piniginių lėšų išmokėjimas 49 465,99 Eur sumai pareiškėjos visoms sąskaitoms iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nurodė, kad dėl antstolio pritaikytų priverstinio vykdymo priemonių - piniginių lėšų arešto, pareiškėja neturi galimybės disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, vykdyti veiklos, mokėti darbo užmokesčio darbuotojams bei atlikti kitų įmonės veiklai būtinų atsiskaitymų. Minėtas areštas trikdo įmonės veiklą, didina įsiskolinimą darbuotojams, valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Taigi, antstoliui pritaikius priverstinio vykdymo priemones pareiškėjos atžvilgiu dėl apyvartinių lėšų trūkumo ji negali atlikti einamųjų mokėjimų įmonės ūkinei komercinei veiklai vykdyti, atsiskaityti už medžiagas ir žaliavas, reikalingas statybos darbams vykdyti, atsiskaityti su subrangovais, atlikti biuro įrangos remonto, atsiskaityti už informacinių technologijų paslaugas ir kt. Dėl šios priežasties gali būti nutrauktos sutartys su užsakovais, subrangovais ar paslaugų tiekėjais.

5Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

7Teismas

konstatuoja:

8Skundas atmestinas

9Vykdomosios bylos Nr. 0172/18/00420 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Vilniaus miesto 15 notarų biuro 2018-03-15 vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1308 dėl 48 651,46 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „SMD“ išieškotojos UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ naudai (vykd. b. l. 14). Antstolis 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9265 nutarė nelaukiant raginimo vykdyti sprendimą termino pabaigos areštuoti skolininkės turtą ir sąskaitas kredito įstaigose (vykd. b. l. 42). Antstolio 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9313 ir turto arešto aktu Nr. S18-9311 areštuotos skolininkei nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės (vykd. b. l. 43, 51-52). 2018-03-20 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2215 antstolis areštavo 49 465,99 Eur sumą, esančią skolininkės vardu registruotose banko sąskaitose (vykd. b. l. 49). 2018-04-03 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2501 antstolis atšaukė 2018-03-20 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2215 ir areštavo 51 339,66 Eur sumą, esančią skolininkės vardu registruotose banko sąskaitose (vykd. b. l. 89).

10Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

11Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2018-03-20 patvarkymą dėl turto arešto Nr. S18-9265. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9265 nutarė nelaukiant raginimo vykdyti sprendimą termino pabaigos areštuoti skolininkės turtą ir sąskaitas kredito įstaigose. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį, antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-541/2012). Taigi, 2018-03-20 patvarkymu Nr. S18-9265 antstolis areštavo ne konkretų pareiškėjos turtą, o nustatė jos turto arešto momentą, t.y. šiuo patvarkymu konkretus pareiškėjos turtas nėra areštuotas.

12Įvertinus pareiškėjos skundo turinį darytina išvada, kad pareiškėja nesutinka su jos atžvilgiu pritaikytu turto areštu. Kadangi, kaip jau minėta, 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9265 konkretus pareiškėjos turtas neareštuotas, o nustatytas jos turto arešto momentas, teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, svarbu pasisakyti dėl 2018-03-20 patvarkymo dėl turto arešto Nr. S18-9313 ir turto arešto akto Nr. S18-9311, kuriais areštuotos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, bei 2018-04-03 nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2501. Atkreiptinas dėmesys, jog nors šiuo atveju pareiškėja prašo panaikinti ne 2018-04-03 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2501, o 2018-03-20 nurodymą nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2215, tačiau pastaruoju nurodymu pritaikytas pareiškėjos piniginių lėšų areštas 49 465,99 Eur sumai buvo nutrauktas 2018-04-03 nurodymu, kuriuo taip pat areštuota 51 339,66 Eur suma, esanti skolininkės vardu registruotose banko sąskaitose. Taigi, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nagrinėdamas pareiškėjos skundą teismas vertina 2018-04-03 nurodymo nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą teisėtumą ir pagrįstumą.

13Priverstinio vykdymo priemones reglamentuoja CPK 624 straipsnis, kuriame nurodyta, kad pirmiausia išieškojimas vykdomas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių. Minėto straipsnio 3 dalis numato, jog vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. CPK 662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664, 665 straipsnių nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą (CPK 662 straipsnio 3 dalis). CPK 665 straipsnio nuostatos numato išieškojimo iš juridinio asmens turto eilę, t. y. pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile – iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, pagamintos produkcijos (prekių), taip pat iš kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas, trečiąja eile išieškoma iš kito turto, išskyrus nurodytą 4 eilę, o ketvirtą eile - iš gamybai būtinų nekilnojamojo turto objektų, taip pat žaliavų ir medžiagų, staklių, įrengimų, kitų pagrindinių priemonių, skirtų tiesiogiai gamybai. CPK 668 straipsnyje įvardintas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog minėto straipsnio nuostatos nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į juridiniam asmeniui priklausančias pinigines lėšas, kurios skirtos mokėti darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, vykdyti atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Taigi, antstolis 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9265, 2018-03-20 patvarkymu dėl turto arešto Nr. S18-9313 ir turto arešto aktu Nr. S18-9311, 2018-03-20 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2215 ir 2018-04-03 nurodymu nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą Nr. S-18-172-2501 pagrįstai areštavo pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

14Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, antstolis savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290,291 straipsniais, teismas

Nutarė

16skundą atmesti.

17Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/18/00420 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

18Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

19Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo nutarties priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai