Byla A-552-1618-12
Dėl išmokos išmokėjimo ir žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjui V. G., atsakovų atstovei R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl išmokos išmokėjimo ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 3-5) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, Nacionalinė mokėjimo agentūra) materialinę žalą ir nuostolius, kuriuos patyrė negavęs neteisėtai nuskaičiuotų išmokų ir neišmokėtų išmokų už 2008–2009 m., kas sudaro 65 112 Lt.

5Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1479/2008 buvo panaikintas Agentūros sprendimas pagal ekologinio ūkininkavimo programą pareiškėjui taikyti 14 883,87 Lt sankciją ir Agentūra įpareigota išmokėti paramą. Pareiškėjo nuomone, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis leidžia teigti, jog Agentūra pažeidė sutartinius įsipareigojimus, tuo padarydama pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą. Pagal ekologinės gamybos vykdymo 2005–2009 m. sutarties programą ir deklaruojamų pasėlių planą, kuris nesikeitė, pareiškėjas kasmet turėjo gauti 17 719 Lt išmokų. Už 2006 m. negavęs 14 833 Lt, negalėjo vykdyti ūkyje numatytų darbų – neturėjo lėšų įsigyti dyzelino, išsinuomoti kombainą (iš anksto neužsisakė kombaino nuomos, kadangi buvo sutaręs dėl kombaino pirkimo, buvo sumokėjęs 4 000 Lt užstatą), dėl šių priežasčių derlių nuėmė pavėluotai, patirdamas derliaus nuostolius. Pavėluotai nuimant derlių buvo nepalankūs orai (prasidėjo lietūs) ir, siekdamas išsaugoti derlių, pareiškėjas įsigijo garažą, pritaikė jį grūdų džiovinimui ir saugojimui, dėl to turėjo 16 000 Lt išlaidų, šiuos pinigus skolinosi iš banko ir fizinių asmenų, patyrė ekologinių pasėlių 2005-2007 m. sertifikavimo išlaidų. Iš viso pareiškėjo patirta materialinė žala sudaro 65 112 Lt. Nurodė, kad pareiškėjo ūkiui 2007 m. suteiktas ekologinės grūdų gamybos statusas, tačiau 2008 m. balandžio 10 d. viešoji įstaiga „Ekoagros“ pareikalavo grąžinti sertifikato originalą, todėl pareiškėjas negalėjo parduoti grikių (ekologiškų grūdų) ekologiškų grūdų kaina. Pareiškėjas 2008 m. negalėjo vykdyti ekologinės grūdų gamybos dėl sėjomainos reikalavimų, kadangi 2007 m. rudenį negalėjo aparti dirvų ir paruošti jų ankstyvųjų javų sėjai. Kadangi pareiškėjas dalyvavo 2004–2008 m. kaimo plėtros žemės ūkio naudmenų ir pasėlių programoje tiesioginėms išmokoms gauti, jis laukus užsėjo grikiais, kuriuos ir deklaravo. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Agentūros veiksmus, nurodė, jog turi pagrindo manyti, jog Agentūra gali pareikalauti grąžinti teisėtai gautas išmokas už 2005 ir 2007 metus. Pareiškėjas dėl Agentūros veiksmų pateikė Agentūrai prašymą nutraukti 2005–2009 m. ekologinės grūdų gamybos programos vykdymo sutartį likusiems 2008–2009 metams. Agentūra, atsakydama į minėtą prašymą, 2008 m. sausio 25 d. rašte Nr. BR6-(1.14)-4198, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo 2005 m. spalio 13 d. pateikta paraiška pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą, mokėjimo prašymas už 2005 m. bei kasmetinis ir mokėjimo prašymai už 2006 m. buvo administruojami vadovaujantis priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklėmis, tačiau, pasak pareiškėjo, nenurodė, koks minėtų taisyklių punktas buvo pažeistas.

6Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. 1, b. l. 29-31) ir patikslintą skundą (II t., b. l. 8-10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2006 metais mokėjimo prašymą pateikė laiku, tačiau kasmetinį prašymą pateikė 2006 m. rugpjūčio 16 d., t. y. pavėluotai, o remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 „Dėl Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių“ patvirtintų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 39 punktu, nepateikus reikalingų dokumentų, išmoka mažinama 2 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną. Agentūra 2008 m. lapkričio 13 d. rašte Nr. BR6-(10.51)-25454 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2006 metus“ informavo pareiškėją apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8237-17/2007 įvykdymą. Agentūra su pareiškėju nėra pasirašiusi jokios ekologinės gamybos vykdymo 2005–2009 m. sutarties, pareiškėjas pateikė tik paraišką ir savo parašu patvirtino, jog yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka bei sąlygomis, taip pat įsipareigojo ne mažiau kaip 5 metus nuo paraiškos pateikimo dienos tame pačiame žemės ūkio naudmenų plote, tuose pačiuose paraiškoje pateiktuose blokų laukuose laikytis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ reikalavimų. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-8237-17/2007, nenustatė neteisėtų Agentūros veiksmų, todėl pareiškėjas neturi pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį, pareiškėjui artimiausiu metu bus išmokėta parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2006 m. Su pareiškėjo patikslintame skunde pateiktu žalos apskaičiavimu iš esmės nesutinka, kadangi pareiškėjas, remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neįrodė priežastinio ryšio tarp žalos ir Agentūros neteisėtų veiksmų, t. y. kad būtent dėl Agentūros tam tikrų veiksmų atsirado pareiškėjo nurodoma žala. Be to, patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Mano, kad pareiškėjo už kombainą sumokėti rankpinigiai bei grūdų džiovinimo ir saugojimo įrangos pastatymo ir įrengimo išlaidos iš esmės yra jo ūkio pagerinimo išlaidos, o ne nuostoliai ar žala. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjas, nesant Agentūros panaikinto sprendimo dėl paramos neskyrimo, būtų tikrai ir neišvengiamai minėtų finansinių išlaidų neturėjęs. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis negavo išmokų už deklaruotus pasėlius 2008–2009 m., atsakovas pažymėjo, kad nuo 2007 m. vasario 2 d. iki 2011 m. sausio 26 d. pareiškėjui už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas Agentūra sumokėjo 75 206,73 Lt, taip pat 17 672,41 Lt kompensacinę išmoką pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2007 m. Paramos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 ir 2009 m. pareiškėjas nėra gavęs, kadangi nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, kaip nustatyta Taisyklių 16.3.4 ir 16.3.5 punktuose. Agentūra nesutinka ir su pareiškėjo prašoma priteisti bendra 3 166 Lt palūkanų suma pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnį kaip žalos dalimi, kadangi šioje byloje ginčas kilo ne iš civilinių teisinių santykių, o Agentūrai pareiga sumokėti pareiškėjui 14 883,87 Lt atsirado tik todėl, kad teisės akto (įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintų Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės ,,Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių (2005 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-182 redakcija)) 39 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo ir proporcingumo principams.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 25-36) pareiškėjo V. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti 35 438 Lt sumą už 2008 bei 2009 metus kaip neišmokėtas išmokas, nes, esą, jis vykdė pareigas pagal paraišką Nr. 550C1005649619, kurioje numatyta, jog pareiškėjo pasirinktos ekologinio ūkininkavimo programos įgyvendinimo pradžia – 2005 m. spalio 13 d., programos įgyvendinimo pabaiga – 2009 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 130-141). Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas minėtoje paraiškoje pasirašytinai įsipareigojo, be kita ko, kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. pateikti Agentūrai kasmetinį prašymą ir kasmet ne vėliau kaip iki lapkričio 1 d. Agentūrai pateikti mokėjimo prašymą. Pats pareiškėjas pripažino, kad už 2008 bei 2009 metus jis savo ekologinių pasėlių nesertifikavo, už 2008 metus iki lapkričio 1 d. neteikė Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymo bei kitų reikalingų dokumentų, o už 2009 metus – iki birželio 15 d. nepateikė Agentūrai kasmetinio prašymo, taip pat iki lapkričio 1 d. neteikė Agentūrai nustatytos formos mokėjimo prašymo bei kitų reikalingų dokumentų. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė pareigų, numatytų paraiškoje Nr. 0550C1005649619 (I t., b. l. 130-141), neatliko Taisyklių 16.3.4 (2007 m. gegužės 23 d. redakcija) ir 16.3.5 (2004 m. rugpjūčio 13 d. redakcija) punktuose numatytų įsipareigojimų. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas priteisti 35 438 Lt sumą už 2008 bei 2009 metus kaip neišmokėtas išmokas yra netenkintinas.

11Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti likusią 29 674 Lt sumą (t. y. 65 112 Lt – 35 438 Lt), kurią pareiškėjas traktuoja kaip jam padarytą žalą, teismas nurodė, kad pareiga valstybei atlyginti žalą pareiškėjui atsirastų tik tuomet, jeigu atsakovo veiksmai būtų pripažinti neteisėtais. Pabrėžė, kad valstybės civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti visas šias kumuliatyviai traktuojamas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, o bent vienos iš jų nebuvimas užkerta kelią kilti valstybės civilinei atsakomybei. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas priteisti 35 438 Lt sumą už 2008 bei 2009 metus kaip neišmokėtas išmokas yra netenkintinas, todėl konstatavo, kad nėra nei prielaidų, nei sąlygų tenkinti pareiškėjo reikalavimą nuo 35 438 Lt sumos, t. y. už 2008 bei 2009 metais neišmokėtas išmokas, priteisti 3 306 Lt dydžio palūkanas. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 21 293 Lt sumą, kurią jis panaudojo įrangos paruošimui, kombaino pirkimui, teismas sutiko su Agentūros argumentais, kad pareiškėjas, vykdydamas paraiškoje Nr. 0550C1005649619 prisiimtas pareigas, neprivalėjo pirkti kombaino, paruošti įrangos ir pan. Todėl minėtą pareiškėjo reikalavimą dėl 21 293 Lt sumos priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 3 166 Lt dydžio palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį nuo 14 889 Lt sumos (tiksliau nuo 14 883,78 Lt sumos, kuri priteista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-9/2011), teismas pabrėžė, kad palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį galima priteisti tik tada, kai tarp šalių yra sudaryta civilinė sutartis. Kadangi šioje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjo bei atsakovo nesieja jokie civiliniai sutartiniai santykiai, todėl ir šį pareiškėjo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti ekologinių pasėlių 2005–2007 metų sertifikavimo išlaidas (viso 1 909 Lt), teismas pažymėjo, kad sertifikuoti pasėlius yra pareiškėjo pareiga pagal paraišką Nr. 0550C1005649619 (I t., b. l. 130-141), todėl šios išlaidos niekaip negalėjo atsirasti ir neatsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

12III.

13Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 40-41) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą, panaikinti jo įsipareigojimus 2008-2009 metams pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“, klausimą dėl materialinės žalos atlyginimo, išmokų už 2008-2009 m. bei palūkanų išieškojimo išspręsti iš esmės ir priteisti prašomas sumas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino aplinkybes dėl nuskaičiuotos 14 883,78 Lt išmokų sumos, kadangi šis klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi.
  2. Susipažinęs su Kaimo 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinės apsaugos administravimo” Taisyklėmis, pareiškėjas jų sąlygas suprato kaip dvišalį įsipareigojimų vykdymą. Šiuo pagrindu 2005 m. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pasirašė ekologinės grūdų gamybos programą, todėl ne pareiškėjo kaltė, kad 2006 m. VšĮ „Ekoagros” darbuotojas Opulskis patikros metu neteisingai nurodė pasėlių plotų didinimą, o Agentūros Panevėžio skyriaus darbuotoja K. U. 2006 m. rugsėjo 16 d. sunaikino (suplėšė) jo ankstesnę, gegužės mėnesio deklaraciją kartu ir kasmetinio mokėjimo prašymo nuorašą ir liepė rašyti kartu su plotų didinimo prašymu ir prašymą dėl kasmetinės išmokos.
  3. Pareiškėjas Ekologinės grūdų gamybos prašymą su visais priklausančiais dokumentais už 2008 m. deklaravo 2008 m. birželio 11 d. Agentūros teritoriniame Panevėžio skyriuje. Kadangi jokio atsakymo negavo, todėl 2009 m. deklaracijos neteikė. Ekologinę grūdų gamybą vykdė iki 2009 m. gruodžio 31 d., pasėlių iš naujo nesertifikavo, nes tam neturėjo lėšų, be to, pavėlavo. Todėl nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas nevykdė pareigų, numatytų paraiškoje.
  4. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl materialinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo nuomone, kitomis aplinkybėmis nebūtų buvę būtinų išlaidų grūdų džiovinimo bei saugojimo įrangos statymui, jeigu nebūtų 2006 m. nuskaičiuotos išmokos, kuri prilygsta 93 proc. išlaidų padengimui.

14Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 58) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su pareiškėjo apeliaciniu skundu grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Pareiškėjas pateiktais įrodymais neįrodė atsiradusios turtinės žalos bei aplinkybių, suponuojančių turtinės žalos buvimą. Taip pat Agentūra negali atsakyti už trečiųjų asmenų (šiuo atveju – VšĮ „Ekoagros“ darbuotojų) galimai neteisėtus veiksmus.
  2. Pareiškėjas Agentūrai iki 2008 m. lapkričio 1 d. nepateikė mokėjimo prašymo, kaip tai nustatyta Taisyklių 16.3.5 punktu, todėl neįgijo teisės gauti paramą už 2008 metus. Pareiškėjas neteikė jokių dokumentų pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2009 m., todėl parama už 2009 m. jam neišmokėta pagrįstai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pripažino, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. pasėlių iš naujo nesertifikavo, nes tam neturėjo lėšų.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

18Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijos – Nacionalinės mokėjimo agentūros – pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

19Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti žalą kildina iš Agentūros 2007 m. liepos 2 d. sprendimo pagal ekologinio ūkininkavimo programą jam taikyti 14 883,87 Lt sankciją, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi.

20Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai būtinos keturios sąlygos : 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

21Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

22Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23Kaip jau minėta, Agentūros 2007 m. liepos 2 d. sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju neteisėti atsakovo veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio nuostatomis, ši aplinkybė iš naujo nebeįrodinėtina. Šiuo požiūriu neturi teisinės reikšmės tai, dėl kieno kaltės nagrinėjamu atveju buvo priimtas neteisėtas sprendimas, kadangi, kaip minėta, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

24Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad šiais neteisėtais atsakovo veiksmais, jam padaryta 65 112 litų turtinė žala. Tačiau pažymėtina, kad į šią sumą pareiškėjas įskaičiavo 35 438 litų sumą, kurią jis turėjo gauti kaip išmokas už 2008-2009 metus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2008 metais deklaravęs pasėlius, vėliau nepateikė Agentūrai mokėjimo prašymo, o 2009 metais neteikė ir kasmetinio prašymo su pasėlių deklaracija, 2008-2009 metais nesertifikavo pasėlių, teisingai konstatavo, jog šių išmokų negavimą nulėmė paties pareiškėjo veiksmai. Darytina išvada, kad esant nustatytoms aplinkybėms, Agentūros darbuotojai veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus ir privalėjo veikti. Todėl pareiškėjo negautų išmokų už 2008-2009 metus suma CK 6.271 straipsnio taikymo prasme negali būti pripažinta žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su pirmiau konstatuotais atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas už šias išmokas priteisti jam 3 306 Lt dydžio palūkanas.

25Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir dėl pareiškėjo turėtų išlaidų ekologinių pasėlių sertifikavimui, kurios negali būti laikomos jam padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas, kadangi tai yra išlaidos, patirtos pareiškėjui vykdant jo prisiimtas pareigas pagal 2005-2007 metais teiktas paraiškas paramai gauti.

26Dėl pareiškėjo prašomos priteisti 21 293 Lt sumos, kurią jis panaudojo grūdų džiovinimo ir saugojimo įrangai įsigyti bei įsirengti bei kombaino pirkimui (II t., b. l. 2), teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos siekiant pagerinti ūkį, o ne tiesiogiai vykdant pagal paraišką Nr. 0550C1005649619 prisiimtas pareigas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas neprivalėjo pirkti kombaino, paruošti įrangos ir pan. Šios pareiškėjo nurodytos 21 293 Lt sumos nėra jokio pagrindo CK 6.271 straipsnio prasme laikyti žala, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais, todėl nurodyta suma taip pat neatlygintina deliktinės atsakomybės pagrindu (CK 6.246-6.249, 6.263 straipsniai).

27Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 14 883,78 litų paramos sumos, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A261-9/2011 pagrindu pareiškėjui išmokėta 2011 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad palūkanas pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalį (kuri numato terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko pareigą mokėti nustatyto dydžio palūkanas) galima priteisti tik tada, kai tarp šalių yra sudaryta civilinė sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir Agentūros civiliniai sutartiniai santykiai nesieja, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui nuo 14 883,78 litų paramos sumos skaičiuojamos palūkanos šiuo pagrindu nepriteistinos.

28Tačiau atskirai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Agentūros 2007 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo atžvilgiu pritaikius 14 883,78 Lt dydžio sankciją už pavėluotą dokumentų pateikimą, pareiškėjas 14 883,78 Lt dydžio paramos sumos negavo nuo 2007 m. liepos mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio. Tai tiesiogiai lėmė pareiškėjo apyvartinių lėšų trūkumą, kuris buvo dengiamas 2008 metais pareiškėjui skolinantis 16 000 Lt sumą iš Rokiškio kredito unijos (I t., b. l. 17).

29CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009). CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-183/2012).

30Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebūtų patyręs aukščiau minėtų finansinių nuostolių, jei pareiškėjo atžvilgiu atsakovas nebūtų pritaikęs nurodytos sankcijos. Todėl šiuo atveju paskolos paėmimo faktas, nurodant, kad iš Rokiškio kredito unijos pasiskolinta suma skirta žemės ūkio technikai bei apyvartinėms lėšoms papildyti, paskolos paėmimo laikas bei dydis patvirtina, kad šie pareiškėjo patirti nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį laikytini atsakovo veiksmų rezultatu. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011) yra išaiškinęs, kad atlyginamos tik tokios išlaidos, kurios iš esmės gali būti laikomos tikra, konkrečia ir realiai patirta žala. Remdamasi Rokiškio kredito unijos 2008 m. balandžio 28 d. informacija apie V. G. suteiktas paskolas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl pritaikytos sankcijos 2008 m. vasario 1 d. pasiskolinęs 16 000 Lt sumą su 8,9 proc. metinėmis palūkanomis, pareiškėjas realiai patyrė tokių pat palūkanų, skaičiuojamų nuo pritaikytos sankcijos sumos, dydžio žalą.

31Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas V. G. turi teisę reikalauti palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši byla teisme buvo iškelta 2008 m. lapkričio 4 d. (I t., b. l. 1), todėl pareiškėjui gali būti priteisiamos palūkanos nuo šios dienos. Iš atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą ir atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžių metu (II t., b. l. 20, 58) matyti, kad atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra sprendimą įvykdė 2011 m. spalio 19 d., todėl palūkanos priteistinos iki šios dienos.

32Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes , bet ne visiškai teisingai vertino kai kuriuos įrodymus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir pareiškėjui V. G. priteistinos 8,9 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 14 883,78 Lt sumos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. spalio 19 d. žalai atlyginti.

33Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

34pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

35Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui V. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 8,9 % (aštuonių procentų devynių dešimtųjų) dydžio metines palūkanas nuo 14 883,78 Lt (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų litų septyniasdešimt aštuonių centų) sumos už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2011 m. spalio 19 d.

36Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 3-5) ir... 5. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m.... 6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2006 metais mokėjimo prašymą pateikė... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 10. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais nustatė, kad pareiškėjas... 11. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti likusią 29 674 Lt sumą (t. y. 65 112... 12. III.... 13. Pareiškėjas V. G. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 40-41) prašo panaikinti... 14. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 18. Byloje kilęs ginčas dėl viešojo administravimo institucijos –... 19. Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti žalą kildina iš Agentūros 2007 m.... 20. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai... 21. Vis dėlto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad... 22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, turtinės ir neturtinės žalos,... 23. Kaip jau minėta, Agentūros 2007 m. liepos 2 d. sprendimas Lietuvos... 24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad šiais neteisėtais atsakovo... 25. Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 26. Dėl pareiškėjo prašomos priteisti 21 293 Lt sumos, kurią jis panaudojo... 27. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo... 28. Tačiau atskirai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas... 29. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nebūtų... 31. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas V. G. turi teisę reikalauti... 32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 35. Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d.... 36. Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 37. Nutartis neskundžiama....