Byla P-143-18-06
Dėl neteisėtų veiksmų ir grąžinimo į darbą

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I5 – 325/2000 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui, UAB ,,Omnitel“ dėl neteisėtų veiksmų ir grąžinimo į darbą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į Aukštesnįjį administracinį teismą prašydamas pripažinti neteisėtais Valstybės saugumo departamento veiksmus ir grąžinti jį į darbą – UAB „Omnitel“ juristo pareigas – bei išieškoti atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

4Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. vasario 23 d. buvo atleistas iš UAB „Omnitel“ juristo pareigų Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 14 punkto pagrindu, t. y. kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams. Pagrindu nutraukti darbo sutartį buvo Valstybės saugumo departamento 2000 m. vasario 17 d. raštas Nr. 02 - 03 - 111, informuojantis darbdavį apie tai, kad jis (pareiškėjas) neįvykdė įstatymo „Dėl SSSR valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ įgyvendinimo įstatymo (Įstatymo įgyvendinimo įstatymas) 1 straipsnio l dalies reikalavimų, ir įpareigojantis darbdavį informuoti Valstybės saugumo departamentą apie priimtą sprendimą pagal minėto įstatymo l straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pareiškėjas teigė, kad Valstybės saugumo departamento veiksmai yra neteisėti, nes: netiksliai nurodyta jo darbo VSK pradžia; jis nėra ryšių sistemos darbuotojas, kadangi juristo pareigybės neapima Telekomunikacijų įstatymo 2 straipsnio 26 punkte apibrėžta telekomunikacijos sistemos sąvoka; Įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 2 dalis netaikoma jau dirbantiems asmenims; apie tai, kad jis dirbo VSK, buvo aišku 1999 m. spalio 20 d., o tai matyti iš tuo metu rašyto rašto UAB „Omnitel“ prezidentui; gavęs darbdavio 1999 m. spalio 26 d. pranešimą, Valstybės saugumo departamentas privalėjo kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru atlikti tyrimą ir per 30 dienų pateikti bendrąją išvadą; darbdavys atleido jį iš darbo negavęs bendrosios išvados.

5Aukštesnysis administracinis teismas 2000 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo

6R. R. skundą atmetė.

7Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1975 m. birželio 30 d. – 1991 m. spalio 20 d. dirbo KGB LSSR kadriniu darbuotoju, t. y. ėjo vertėjo, tardytojo ir vyr. tardytojo pareigas. Šios pareigos yra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 88 patvirtintą SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) pareigybinių ir padalinių (struktūrų), kuriuose dirbę ar ėję nurodytas pareigas asmenys laikomi SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniais darbuotojais, sąrašą. Apie savo darbą VSK pareiškėjas įsigaliojus įstatymui „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ (Įstatymas) nepranešė darbdaviui, t. y. pažeidė Įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio reikalavimus. 2000 m. vasario 22 d. Valstybės saugumo departamentas informavo pareiškėjo darbdavį apie tai, kad jis nuslėpė savo darbo kadriniu VSK darbuotoju faktą. 2000 m. vasario 23 d. UAB „Omnitel“ administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 49 P šio pranešimo pagrindu pareiškėjas atleistas iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 14 punktą, t. y. kai darbo sutartis prieštarauja įstatymo reikalavimams. Teismas konstatavo, kad atleidimas teisėtas, kadangi atitinka Įstatymo įgyvendinimo įstatymo aukščiau minėtas normas. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas neturėjo pateikti bendrosios išvados dėl pareiškėjo, kadangi atleidimas bendrosios išvados pagrindu numatytas tik tiems buvusiems VSK darbuotojams, kurie nenuslėpė šio fakto ir kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas dėl galimybės taikyti įstatymo išimtis. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomos Įstatymo 3 straipsnyje numatytos išimtys. Pareiškėjas nutraukė darbą VSK 1991 m. spalio 20 d. ir po 1990 m. kovo 11 d. liko dirbti VSK ne Lietuvos Respublikos valdžios institucijų pavedimu, o dėl savo asmeninės pozicijos.

8Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Aukštesniojo administracinio teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog buvę SSRS VSK kadriniai darbuotojai nuo šio įstatymo įsigaliojimo 10 metų negali dirbti ... ryšių sistemoje. Nustatė, kad pareiškėjas yra buvęs SSRS VSK kadrinis darbuotojas, kuris nuo 1996 m. rugsėjo 16 d. iki 2000 m. vasario 23 d. dirbo UAB ,,Omnitel“ juristu. Teismas nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad jo darbą UAB „Omnitel“ juristu teismas nepagrįstai įvertino kaip darbą ryšių sistemoje. Pažymėjo, kad ,,ryšių“ sąvokos apibrėžimas buvo pateiktas Ryšių įstatyme (1995 m. lapkričio 30 d. įstatymo Nr. l - 1109 redakcija), kurio 2 straipsnis nustatė, jog ryšiai – tai pašto, telekomunikacijų įmonių ir telekomunikacijų techninių priemonių visuma. Ryšių įstatymui netekus galios, pašto ir telekomunikacijų veiklos pagrindus nustatė Pašto įstatymas ir Telekomunikacijų įstatymas, tačiau juose nepateiktas ,,ryšių“ sąvokos apibrėžimas. Nurodė, kadangi Įstatymas buvo priimtas 1998 m. liepos 16 d., t. y. tuo metu, kai dar galiojo Ryšių įstatymas, kuriame buvo pateikta „ryšių“ sąvoka, tai ir nagrinėjant šią bylą ryšius reikia suprasti taip, kaip „ryšiai“ buvo suvokiami priimant Įstatymą: paštas, telekomunikacijų įmonės ir telekomunikacijų techninės priemonės. Be to, aiškinant žodžio „ryšiai“ reikšmę bendrinėje kalboje jis suprantamas kaip telegrafas, telefonas, radijas, paštas (Dabartinis lietuvių kalbos žodynas, 1993 m. Lietuvių kalbos institutas). Teismas padarė išvadą, kad UAB „Omnitel“, kurioje pareiškėjas dirbo, kaip įmonė, teikianti telekomunikacijos ryšio paslaugas (mobiliojo GSM ryšio, interneto) bei turinti savo telekomunikacijų tinklą, yra priskirtina ryšių sistemai. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo motyvu, kad jis nepriklauso ryšių sistemai dar ir dėl to, jog UAB „Omnitel“ dirbo juristu, nes minėto Įstatymo 2 straipsnis nenumato pareigybių, kurias ryšių sistemoje gali užimti buvę VSK kadriniai darbuotojai. Įstatymo 3 straipsnyje numatyti atvejai, kada šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatyti apribojimai yra netaikomi. Tačiau pareiškėjui Įstatymo 3 straipsnyje numatyti atvejai netaikytini, nes jis dirbdamas VSK tyrė ne tik kriminalines bylas, darbą VSK nutraukė vėliau kaip kitą dieną po 1990 m. kovo 11 d.; administracinio teismo sprendimu nėra teismo nustatyta, kad pareiškėjas po 1990 m. kovo 11 d. dirbo VSK Lietuvos Respublikos valdžios institucijų pavedimu, šioms institucijoms suteikė visą turimą vertingą informaciją apie VSK veiklą ir kitokiu jų patvirtintu būdu veikė Lietuvos Respublikos labui. Teismas konstatavo, kad nustačius aplinkybes, jog pareiškėjas, buvęs VSK kadrinis darbuotojas, dirba ryšių sistemoje, ir jam netaikytini apribojimų netaikymo atvejai, laikytina, kad darbdavys, atleisdamas pareiškėją iš darbo, Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 14 punkto reikalavimų nepažeidė, todėl pripažinti pareiškėjo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo. Pažymėjo, kad Įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokiais atvejais darbdavys privalo apie darbuotojo buvusį darbą VSK pranešti Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir ką pastarieji turi atlikti ir nustatyti. Darbdavys privalo pranešimą apie darbuotojo buvusį darbą VSK perduoti minėtoms institucijoms, kai pranešimą gauna ne iš paties darbuotojo, bet kitu teisėtu būdu arba iškilus neaiškumui dėl darbuotojo priklausymo SSRS VSK darbuotojų kategorijai. Pareiškėjas darbdaviui pranešimo nepateikė. Darbdavys pranešimą apie tai, kad pareiškėjas yra buvęs SSRS KGB kadrinis darbuotojas gavo iš Valstybės saugumo departamento. Todėl pranešti tai pačiai institucijai, iš kurios gavo pranešimą, kad pastaroji ištirtų, ar jos pačios pranešimas yra teisingas, darbdaviui nebuvo reikalo. Valstybės saugumo departamentas yra ta institucija, kuriai įstatymas suteikė teisę nustatyti buvusius SSRS VSK kadrinius darbuotojus. Gavus Valstybės saugumo departamento pranešimą, kad pareiškėjas yra buvęs VSK kadrinis darbuotojas, suprantama, kad pareiškėjo darbdaviui nebeiškilo neaiškumų, ar pareiškėjas priklausė minėtai VSK darbuotojų kategorijai. Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras neprivalėjo pateikti bendros išvados, nes pareiškėjo darbdavys šioms institucijoms nepateikė nei pareiškėjo pranešimo, nei pranešimo, gauto ne iš paties pareiškėjo (Įstatymo l str. 3 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas negali aiškinti įstatymų. Teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas. Vienas iš teisės aiškinimo metodų yra teleologinis (įstatymo tikslo). Šio aiškinimo metodo esmė - nustatyti įstatymo tikslus, uždavinius. Aukštesnysis administracinis teismas, taikydamas šį teisės aiškinimo metodą, Įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 2 dalį išaiškino taip, kad asmenys, buvę VSK kadriniais darbuotojais ir tai nuslėpę, turi būti atleisti iš darbo, nepriklausomai nuo to, kada šią aplinkybę jie nuslėpė: prašymo priimti į darbą momentu ar jau dirbdami. Su tokiu įstatymo normos aiškinimu teismas sutiko. Įstatymo l straipsnio l dalis įpareigoja dirbančius buvusius VSK kadrinius darbuotojus ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Įstatymo įsigaliojimo pranešti darbdaviui apie tai, kad jie buvo VSK kadriniai darbuotojai ir ar jiems gali būti taikomos numatytos išimtys, o prašantiems priimti į darbą apie minėtas aplinkybes pranešti Įstatymas įpareigoja prieš sudarant darbo sutartį. Vadinasi, tiek vieniems (dirbantiems), tiek kitiems (norintiems įsidarbinti) Įstatymas nustatė tą pačią pareigą – pranešti darbdaviui. Todėl suprantama, kad už tos pačios pareigos neįvykdymą ir dirbusiems iki Įstatymo įsigaliojimo, ir tiems, kurie įsidarbino po Įstatymo įsigaliojimo, atsiranda vienodos pasekmės - darbo sutartis su jais nutraukiama.

10Pareiškėjas R. R. 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

11Pareiškėjas nurodo, kad išnaudojęs visas galimybes Lietuvos teismuose apginti pažeistas teises 2001 m. sausio 19 d. su pareiškimu kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris 2005 m. balandžio 7 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2005 m. liepos 8 d., nutarė, jog atleidžiant jį iš darbo privačioje įmonėje, pritaikius Įstatymo 2 straipsnį, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) 14 straipsnis, draudžiantis diskriminaciją, siejant jį su 8 straipsniu, numatančiu teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Pažymi, kad ABTĮ 156 straipsnyje nustatyti terminai nepraleisti.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13Procesas atnaujintinas.

14Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

15Pareiškėjas R. R. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

16Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Konvencijai ir jos papildomiems protokolams. Sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo turi būti tikrinama, ar Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra pagrindas abejoti Lietuvos teismų priimtų sprendimų teisėtumu.

17Lietuvos teismuose procesas vyko dėl pareiškėjo R. R. atleidimo iš UAB ,,Omnitel“ juristo pareigų, pritaikius Įstatymo numatytus apribojimus. Europos žmogaus teisių teismas 2005 m. balandžio 7 d. sprendime konstatavo, kad atleidžiant pareiškėją iš darbo privačioje įmonėje, pritaikius diskriminuojantį Įstatymą, buvo pažeistas Konvencijos 14 straipsnis, siejant jį su 8 straipsniu. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas abejoti Lietuvos teismų priimtų sprendimų teisėtumu (ABTĮ 153 str. 2 d. 1 p.).

18Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė nepraleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų terminų.

19Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo R. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

20Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

21Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I5 – 325/2000 pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui, UAB ,,Omnitel“ dėl neteisėtų veiksmų ir grąžinimo į darbą.

22Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į Aukštesnįjį administracinį... 4. Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. vasario 23 d. buvo atleistas iš UAB... 5. Aukštesnysis administracinis teismas 2000 m. birželio 29 d. sprendimu... 6. R. R. skundą atmetė.... 7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 1975 m. birželio 30 d. – 1991 m. spalio... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Administracinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 9. Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog buvę SSRS VSK... 10. Pareiškėjas R. R. 2005 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam... 11. Pareiškėjas nurodo, kad išnaudojęs visas galimybes Lietuvos teismuose... 12. Teisėjų kolegija... 13. Procesas atnaujintinas.... 14. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi,... 15. Pareiškėjas R. R. prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2... 16. Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1 punktą,... 17. Lietuvos teismuose procesas vyko dėl pareiškėjo R. R. atleidimo iš UAB... 18. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė nepraleidęs ABTĮ 156... 19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo R.... 20. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2... 21. Atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I5 – 325/2000... 22. Perduoti bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš... 23. Nutartis neskundžiama....