Byla I-1164-0662/2009

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Ramūnui Audzevičiui, atsakovų atstovams Nerijui Jonui Stukėnui, Jurgitai Karpovičiūtei, Pranui Makauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų Civilinės aviacijos administracijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovams Civilinės aviacijos administracijai ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei prašė teismo panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ ir priteisti iš atsakovų pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Paaiškino, kad atsakovų priimti sprendimai nėra tinkamai motyvuoti ir pagrįsti objektyviais faktais. Bendrovė nėra gavusi jokių nurodymų dėl skrydžių saugos trūkumų, kurių laikų nepašalinus būtų stabdomas jos vežėjo pažymėjimas, o juo labiau – licencija oro susisiekimui vykdyti.Taip pat nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tačiau atsakovai priimdamos ginčijamus sprendimus nesilaikė minėtų principų. Sprendimai nėra pagrįsti įstatymais, nesiremiama objektyviais duomenimis, jų mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitinka administravimo tikslų. Institucijoms priėmus niekuo neparemtus sprendimus, net juos efektyviai ginčyti tampa neįmanoma, kadangi nesuprantama, kokiais konkrečiais faktais ir teisės normomis remiantis priimti sprendimai.

6Atsakovas Civilinės aviacijos administracija su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog pareiškėjas paduodama skundą dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4 R-14 nesilaikė privalomos išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punktas (toliau – ir Nuostatai) numato, jog Civilinės aviacijos administracijos sprendimas dėl vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo per 5 dienas nuo jo gavimo turi būti skundžiamas susisiekimo ministrui, o ne teismui. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Lietuvos Respublikos ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalimi bei 101 straipsnio 7 punktu, procesas dėl skundo, kuriuo skundžiamas oro vežėjo pažymėjimo sustabdymas, turi būti nutrauktas. Atsiliepime taip pat nurodė, kad pirminė atsakovų užduotis, vykdant oro vežėjų sertifikavimą ir licencijavimą yra skrydžių saugos užtikrinimas, siekiant apsaugoti keleivių ir kitų žmonių gyvybę bei sveikatą, apsaugoti nuo didelio masto turtinės žalos padarymo. Oro vežėjo finansinė padėtis turi tiesioginę įtaką skrydžių saugai. Į finansinę padėtį, kaip vieną svarbiausių kriterijų, atsižvelgiama sprendžiant tiek dėl oro vežėjo pažymėjimo išdavimo bei galiojimo, tiek dėl licencijos išdavimo ir galiojimo.

8Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija priimti sprendimą dėl Bendrovės licencijos oro susisiekimui vykdyti sustabdymo turėjo teisinį ir faktinį pagrindą. 2009 m. sausio 16 d., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimas, pareiškėjo finansinė padėtis buvo kritiška ir kėlė grėsmę skrydžių saugai bei sudarė riziką keleiviams. Be to, dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos 2009 m. sausio 16 d. buvo sustabdytas Bendrovės oro vežėjo pažymėjimas. Oro vežėjo pažymėjimo sustabdymas ipso facto reiškia, jog oro vežėjas nesugeba užtikrinti saugios oro vežėjo pažymėjime nurodytos veiklos vykdymo, todėl sprendimas palikti tokiam oro vežėjui licenciją toliau teikti oro susisiekimo paslaugas dėl potencialios rizikos keleivių saugai būtų nepateisinamas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, 2009 m. sausio 16 d. sprendime „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ Nr. 3-11 aiškiai nurodė, kad licencija yra stabdoma atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, kuriuo buvo sustabdytas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ oro vežėjo pažymėjimo galiojimas. Todėl pareiškėjo argumentas, jog Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimas yra nemotyvuotas, visiškai nepagrįstas. Taip pat pareiškėjo skunde nepagrįstai teigiama, kad AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ oro vežėjo pažymėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymas buvo neproporcingi. Šiuo požiūriu atsakovai taikė švelniausią priemonę iš dviejų galimų - pažymėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymą kaip laikinąją priemonę, o ne jų atšaukimą kaip griežtesnę ir galutinę priemonę.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškėjo skundu nesutiko.

10Atsiliepime paaiškino, kad 2009 m. sausio 16 d. buvo gautas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL -Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, kuriuo sustabdytas Bendrovės oro vežėjo pažymėjimo galiojimas. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – ir Reglamentas) 9 straipsnio 5 dalyje įteisinta imperatyvi nuostata, kad jei Bendrijos oro vežėjo pažymėjimas sustabdomas ar atšaukiamas, tai kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama sustabdo ar atšaukia to oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti. Todėl, vadovaujantis šia reglamento nuostata bei atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL - Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“, buvo sustabdytas licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimas. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atliko visus teisės aktų nustatytus veiksmus, susijusius su licencijos galiojimo sustabdymu. Atsiliepime nurodė, jog skunde išdėstytas pareiškėjo teiginys, kad Civilinės aviacijos administracijos sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstas, nes įsakyme įvardinta, kad vežėjo pažymėjimo galiojimas stabdomas dėl nepatenkinamos aviakompanijos finansinės padėties. Be to, motyvai pareiškėjui jau buvo žinomi iš patikrinimų, ankstesnių raštų ir įvykių.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą tenkino iš dalies: panaikino Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3–11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ ir įpareigojo atsakovą bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjo AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Civilinės aviacijos administracijai dėl direktorius 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R–14 „Dėl AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo teismas paliko nenagrinėtu.

13Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – ir Susisiekimo ministro) 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3–11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ panaikinimo teismas konstatavo, jog byloje nustatyta, kad Susisiekimo ministras 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3–11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ sustabdė licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, išduotos 2006 m. gruodžio 5 d. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, galiojimą nuo 2009 m. sausio 17 d. Teismo vertinimu, iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad Susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3–11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ preambulėje nurodytas teisės akto pavadinimas ir šio akto struktūrinių dalių skaitmeninė išraiška, tačiau pats sprendimas visiškai nemotyvuotas. Teismas akcentavo, jog be preambulės ir suformuluotos rezoliucinės dalies aptariamas individualus administracinis aktas jokių struktūrinių elementų neturi. Jokios licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo priežasčių nėra nurodyta ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2009 m. sausio 16 d. rašte Nr. 2–253(23–1) „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“.

14Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos priimtas aktas nėra pagrįstas įstatymu, nėra grindžiamas objektyviais duomenimis, todėl mastas ir jo įgyvendinimo priemonės neatitinka administravimo tikslų. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kuriame nustatyta, kad individualaus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Įvertinęs šiuos pareiškėjo argumentus, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 483 „Dėl oro susisiekimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 32 punkte nustatyta, jog apie licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo licenciją išduodanti institucija praneša licencijos turėtojui ir nurodo terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu per licenciją išduodančios institucijos nurodytą terminą licencijos turėtojas atlieka reikiamus pertvarkymus ar pašalina pažeidimus. Tai reiškia, kad sprendimo dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo turiniui keliamos dvi sąlygos, t. y. nurodomi šalintini trūkumai ir terminas, iki kurio nustatyti pažeidimai turi būti pašalinti. Kaip akcentavo teismas, be preambulės ir rezoliucinės dalies, ginčijamas Susisiekimo ministro įsakymas jokių individualiam administraciniam aktui būdingų elementų neturi, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjui sprendimo motyvai dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo iš esmės nebuvo ir yra nežinomi.

15Teismas pažymėjo ir tai, jog šiuo atveju taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kurios reglamentuoja tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus. Teismo nuomone, minėtas Susisiekimo ministro įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

16Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas viešojo administravimo subjektų veiklos objektyvumo principas, reiškiantis, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, turi garantuoti asmens teisę žinoti apie administracinę procedūrą ir joje dalyvauti, susipažinti su dokumentais, teikti savo įrodymus bei paaiškinimus, naudotis advokato pagalba ir pan.

17Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, sprendimas įstatymo nustatytu būdu nemotyvuotas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, negali būti laikomas pagrįstu, teisėtu ir teisingu, todėl naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

18Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R–14 „Dėl AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog Civilinės aviacijos administracijos direktorius 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R–14 „Dėl AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ nuo 2009 m. sausio 17 d. sustabdė AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimą Nr. LT–001, išduotą 2008 m. liepos 25 d. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 234 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo“ 36 punktą, vežėjas turi teisę CAA sprendimą per 5 dienas nuo jo gavimo apskųsti susisiekimo ministrui. Teismas padarė išvadą, kad ginčas kilo dėl vežėjo pažymėjimo sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, kuris, vadovaujantis anksčiau minėto norminio administracinio akto nuostatomis, skųstinas laikantis išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. Susisiekimo ministrui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia keliamam ginčui nustatyta ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

19Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII–1029 redakcija) 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

20To paties Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą, jeigu suinteresuotas asmuo kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka.

21Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas skundą (prašymą) palikti nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su skundu (prašymu) bendra tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ galės kreiptis į teismą po to, kai jos skundas bus išnagrinėtas įstatymo nustatyta išankstinių ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamam ginčui yra nustatyta privaloma išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Įvertinęs tai, jog pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, teismas skundą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.

22III.

23Atsakovai Civilinės aviacijos administracija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pateikė apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti sprendimą bei priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-11 SM ir procesą dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 nutraukti, o jei teismo nuožiūra byla šioje dalyje būtų nagrinėjama iš esmės -pareiškėjo skundą atmesti.

24Apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija grindžia šiais motyvais bei argumentais:

251. Ginčijamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas yra motyvuotas ir pagrįstas, kadangi šis priimtas vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – ir Reglamentas) 9 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 1 dalimi; jame yra nurodytas faktinis pagrindas, kadangi įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14; jis yra priimtas įgalioto asmens. Todėl, apelianto teigimu, tai leidžia tvirtinti, kad šis įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

262. Atsižvelgiant į, kad Europos Sąjungos teisės aktai Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti aukštesnės galios teisės akto, t. y. Reglamento, nuostatas.

273. Atsakovo teigimu, jam buvo žinoma pareiškėjo finansinė padėtis, Anot apelianto, pats pareiškėjas 2009 m. sausio 16 d. informavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją, kad sustabdo savo veiklą, todėl tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, tiek Civilinės aviacijos administracija turėjo pareigą imtis priemonių, nes pareiškėjos finansinė padėtis kėlė grėsmę skrydžių saugai.

284. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pasisakydama dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14, teigia, kad pareiškėjas laiku neapskundė minėto sprendimo ir taip savo veiksmais pripažino jo teisėtumą. Be to, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad pareiškėjas pats inicijavo savo įmonės bankroto procedūrą.

29Apeliacinį skundą atsakovas Civilinės aviacijos administracija grindžia šiais motyvais bei argumentais:

301. Pareiškėjas negali pasinaudoti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir skųsti Civilinės aviacijos administracijos įsakymo, nes terminas pasinaudoti šia tvarka jau yra pasibaigęs, o pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

312. Priimant ginčijamą sprendimą nebuvo atkreiptas dėmesys į naujai susiklosčiusią faktinę situaciją, kad pareiškėjui yra iškelta bankroto byla.

323. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjas gali pasinaudoti išankstine ne ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra nemotyvuota ir neteisinga, taip pat šia išvada buvo neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašiose situacijose.

335. Apeliantas taip pat pažymi, kad pareiškėjo finansinė padėtis 2009 m. sausio 16 d. tapo kritiška, kadangi aviakompanija nevykdė atsakovų įpareigojimų pateikti veiksmingą finansinės būklės gerinimo planą, o pati pareiškėja 2009 m. sausio 16 d. ryte priėmė sprendimą nuo 2009 m. sausio 17 d. stabdyti savo veiklą, dėl ko Civilinės aviacijos administracija privalėjo reaguoti nebedelsdama, nebenustatydama jokių naujų terminų ir įpareigojimų, ir sustabdyti pareiškėjo oro vežėjo sertifikatą (Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 35.3 ir 52 punktai). Tokie Civilinės aviacijos administracijos veiksmai neva buvo objektyviai būtini, siekiant išvengti pavojaus daugybės žmonių (galimų oro bendrovės keleivių) gyvybei ir sveikatai, taip pat siekiant išvengti didelio masto turtinės žalos.

346. Civilinės aviacijos administracija, pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-11 SM, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 483 patvirtintų Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punkto teisės normą ir nepagrįstai neatsižvelgė į šios teisės normos prasmę bei sisteminius ryšius su Reglamento normomis.

357. Civilinės aviacijos administracija teigia, kad atsakovai, stabdydami oro vežėjo pažymėjimą bei licenciją, neva elgėsi racionaliai ir proporcingai, nes buvo pritaikyta švelniausia priemonė iš dviejų galimų - pažymėjimo ir licencijos galiojimo sustabdymas, o ne jų atšaukimas kaip griežtesnė priemonė.

368. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė į tai, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nelogiška grąžinti licencijos galiojimo klausimą iš naujo svarstyti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai.

37Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo juos atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

381. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-11 SM yra be preambulės ir rezoliucinės dalies. Pareiškėjo teigimu, šis Susisiekimo ministro įsakymas jokių individualiam administraciniam aktui būdingų elementų neturi, todėl, darytina išvada, kad pareiškėjui sprendimo motyvai dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo iš esmės nebuvo išaiškintu ir yra nežinomi. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nei vienas iš apeliantų nepaneigė.

39Visi įrodymai liudija, kad apelianto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos paaiškinimai ir motyvai dėl skundžiamo įsakymo priėmimo yra surinkti tik nagrinėjant šią bylą teisme, o iki ginčijamo įsakymo priėmimo jokių tinkamų pranešimų ar/ir paaiškinimų dėl ginčijamų sprendimų priėmimo motyvų pareiškėjui pateikta nebuvo.

402. Pareiškėjo teigimu, jis skųsdamas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, nelaikė Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punkto normos kaip nurodančios išankstinę ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarką, nes ši norma neatitinka dviejų esminių išankstinės ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarkos požymių, t. y. pirma, ši procedūra nėra nustatyta įstatymu, tokiu būdu neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies bei 26 straipsnio 4 dalies normų; antra, Susisiekimo ministerija neturi kompetencijos Civilinės aviacijos administracijos priimtų individualių administracinių aktų peržiūrėjimo klausimu, nes nei Susisiekimo ministerijos nuostatai, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės Susisiekimo ministerijai panaikinti Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus priimtų individualių administracinių aktų.

41Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punkte yra įtvirtinta tik deklaratyvi norma dėl galimybės, bet ne pareigos apskųsti Civilinės aviacijos administracijos sprendimus ministrui. Tačiau nėra numatyta nei mechanizmo, nei tvarkos, kokiu būdu teisė skųsti Civilinės aviacijos administracijos individualius administracinius aktus Susisiekimo ministrui būtų įgyvendinta. Dėl šių priežasčių pareiškėjas skundą ir pateikė tiesiogiai teismui.

42Pareiškėjo vertinimu, visa ši situacija ir nurodytas reglamentavimas reiškia ne ką kitą, o tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog jis turi galimybę pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

433. Pareiškėjo manymu, kad būtų galima išnagrinėti apeliantų argumentus dėl to, ar nėra praleistas terminas pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka skundžiant Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 įsakymą, bei išspręsti atsakovų apeliacinių skundų prašymus, pirmiau reikia išsiaiškinti, ar Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punkto norma yra teisėtas pagrindas administraciniam teismui vadovautis ir laikyti, jog ši norma nustato privalomą išankstinę ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarką.

44Todėl pirmiau nustatytina, ar Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų patvirtinimo" patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų (Valstybės Žinios, 2000, Nr. 79-2408) 36 punkte įtvirtinta norma atitinka įstatymus, t. y. prieš nagrinėjant atsakovų apeliacinius skundus, būtina ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su nagrinėjama byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111, 116 straipsniai).

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV.

47Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“, kuriuo sustabdė licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, išduotos 2006 m. gruodžio 5 d. AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“, galiojimą nuo 2009 m. sausio 17 d..

48Pirmosios instancijos teismas šį įsakymą panaikino ir įpareigojo atsakovą bylą išnagrinėti iš naujo bei priimti naują sprendimą. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad atsakovas priimdamas minėtą įsakymą pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektą, jo priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

49Tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, o pavedama viešojo administravimo subjektui iš naujo atlikti viešojo administravimo veiksmą dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas ir apeliacinės instancijos teismui, nes pareiškėjo pareikšto pagrindinio reikalavimo neišsprendimas iš esmės, yra kliūtis ir apeliacinės instancijos teismui ginčą išspręsti iš esmės, kadangi, priešingu atveju, būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė į visapusišką ir pilnavertę apeliaciją bei būtų neišvengiama procesinio pobūdžio netikėtumų ir pan. (ABTĮ 141 str. 1 d. 3 p.).

50Todėl tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismo ginčo nagrinėjimo ribas sudaro nustatymas teisiškai reikšmingų aplinkybių, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė procedūrinius pažeidimus, ar šie pažeidimai yra esminiai, ar pagrįstai viešojo administravimo subjektas yra įpareigotas pakartotinai atlikti tam tikrus veiksmus ir pan..

51Dėl paminėto apeliacinio skundo argumentai, kurie yra siejami su ginčijamo įsakymo pagrįstumu ir teisėtumu iš esmės, išeina iš ginčo nagrinėjimo ribų, todėl yra nesvarstytini.

52Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nuostatos numatančios, kad „Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).

53Iš šio teisės akto ir jo preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.

54Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt..

55Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.

56Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

57Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių bei jį įgyvendinantys teisės aktai.

58Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad jame kaip faktinis pagrindas yra nurodytas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, o teisės norma, kuria remiantis priimamas ginčijamas įsakymas - 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 9 straipsnio 5 dalis.

59Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 6 straipsnio 1 dalį Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas ir jos galiojimas visada priklauso nuo sąlygos turėti galiojantį OVP (Oro vežėjo pažymėjimas), kuriame būtų nurodytos veiklos, kuriai išduota licencija oro susisiekimui vykdyti, rūšys.

60Minėtų taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Jei Bendrijos oro vežėjo OVP sustabdomas ar atšaukiamas, tai kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama sustabdo ar atšaukia to oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti.“

61Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Oro vežėjo pažymėjimo (OVP) galiojimo sustabdymas ar atšaukimas yra ta teisiškai reikšminga bei pakankama aplinkybė, kuri sudaro prielaidas bei sąlygas atitinkamai apriboti asmens subjektinę teisę – teikti oro susisiekimo paslaugas, sustabdant ar atšaukiant asmeniui išduotą licenciją.

62Byloje nustatyta, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, nuo 2009 m. sausio 17 d. buvo sustabdytas pareiškėjui išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas dėl nepalankios pastarojo finansinės padėties (t. 1, b. l. 51).

63Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad ginčijamame įsakyme yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai bei kad nurodytas faktinis pagrindas yra grindžiamas teisiškai reikšminga aplinkybe, kuri yra pakankama, jog atsirastų reikiamos prielaidos bei sąlygos, kad būtų galima sustabdyti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą, o tuo pačiu priimti ir ginčijamą įsakymą.

64Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 14 straipsnį „Kompetentinga licencijas išduodanti institucija užtikrina, kad priimant sprendimą sustabdyti arba atšaukti Bendrijos oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti, atitinkamam Bendrijos oro vežėjui suteikiama galimybė būti išklausytam, atsižvelgiant į poreikį kai kuriais atvejais taikyti skubos tvarką.“, t. y., oro vežėjo teisė būti išklausytam, kai yra sustabdomas jam išduotos licencijos galiojimas, nėra absoliuti, ji gali būti ribojama poreikiu „taikyti skubos tvarką“.

65Minėta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 9 straipsnio 5 dalis licencijas išduodančią instituciją, tais atvejais kai sustabdomas oro vežėjo OVP, įpareigoja nedelsiant sustabdyti licencijos galiojimą. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovas, priimti ginčijamą įsakymą, galėjo ir neišklausęs pareiškėjo argumentų dėl licencijos sustabdymo ir pan..

66Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2009 m. sausio 16 d., t. y., tą pačią dieną kai buvo priimtas ginčijamas įsakymas, pareiškėjui pranešė apie licencijos sustabdymą (t.1, b. l. 52), tuo įvykdydamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 483 patvirtintų Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punkte nustatytą reikalavimą, „Apie licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo licenciją išduodanti institucija praneša licencijos turėtojui“ <...>.

67Tai, kad atsakovas neįvykdė kitos minėtų Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punkto reikalavimo dalies – pranešime apie licencijos sustabdymą nurodyti ir „terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus“, nelaikytina esminiu pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymu, nes pagal teisės aktų hierarchiją Europos Sąjungos priimti reglamentai Lietuvos Respublikoje yra taikomi tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, tokio reikalavimo - nurodyti terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus, licencijos sustabdymo atvejais, nenumato. Be to, kaip minėta, oro vežėjo pažymėjimo galiojimas pareiškėjui buvo sustabdytas dėl nepalankios pastarojo finansinės padėties, kurios trukmė gali priklausyti tik nuo pareiškėjo atitinkamos veiklos ir pan., todėl konkretaus termino nenustatymas, teisine prasme, yra palankesnis sprendimas, nes per neapibrėžtą terminą pagerėjus pareiškėjo finansinei būklei, pastarajam atsirastų teisinės prielaidos, prašyti atnaujinti licencijos galiojimą.

68Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai išaiškinęs bei pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė nepagrįstą sprendimą - panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ bei įpareigoti atsakovą atlikti iš naujo šią administracinę procedūrą.

69Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra naikinamas, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 143 str.; 141 str. 1 d. 3 p.).

70Netenkintas, apeliacinės instancijos teisme pateiktas pareiškėjo prašymas ištirti norminio teisės akto - Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 234 patvirtintų Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 36 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22; 25; 26 straipsnių nuostatoms, kadangi šis prašymo nagrinėjimas yra susijęs su pirmosios instancijos teismo ta sprendimo dalimi, kuria buvo paliktas nenagrinėtu pareiškėjo skundas dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo. Tačiau atsakovui, Civilinės aviacijos administracijai, apeliacinės instancijos teisme atsisakius apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies ir nesant tuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo, ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo (ABTĮ 132 str.; 96 str. 1 d.; 145 str.), todėl minėto norminio akto ištyrimas nebėra susijęs su konkretaus ginčo išsprendimu (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.).

71Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

72Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą pakeisti: teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

73Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

74Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ (toliau – ir Bendrovė) su... 5. Paaiškino, kad atsakovų priimti sprendimai nėra tinkamai motyvuoti ir... 6. Atsakovas Civilinės aviacijos administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. ... 7. Atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog pareiškėjas paduodama... 8. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija priimti... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija su pareiškėjo skundu... 10. Atsiliepime paaiškino, kad 2009 m. sausio 16 d. buvo gautas Civilinės... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu... 13. Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (toliau – ir Susisiekimo... 14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas AB „flyLAL-Lithuanian... 15. Teismas pažymėjo ir tai, jog šiuo atveju taip pat būtina vadovautis... 16. Be to, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje... 17. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas... 18. Dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d.... 19. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos... 20. To paties Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103... 21. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pašalinus sąlygas, kurios... 22. III.... 23. Atsakovai Civilinės aviacijos administracija ir Lietuvos Respublikos... 24. Apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija... 25. 1. Ginčijamas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymas yra... 26. 2. Atsižvelgiant į, kad Europos Sąjungos teisės aktai Lietuvos Respublikoje... 27. 3. Atsakovo teigimu, jam buvo žinoma pareiškėjo finansinė padėtis, Anot... 28. 4. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, pasisakydama dėl Civilinės... 29. Apeliacinį skundą atsakovas Civilinės aviacijos administracija grindžia... 30. 1. Pareiškėjas negali pasinaudoti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme... 31. 2. Priimant ginčijamą sprendimą nebuvo atkreiptas dėmesys į naujai... 32. 3. Atsakovo nuomone, teismo išvada, kad pareiškėjas gali pasinaudoti... 33. 5. Apeliantas taip pat pažymi, kad pareiškėjo finansinė padėtis 2009 m.... 34. 6. Civilinės aviacijos administracija, pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos... 35. 7. Civilinės aviacijos administracija teigia, kad atsakovai, stabdydami oro... 36. 8. Atsakovo teigimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė... 37. Atsiliepimu į apeliacinius skundus pareiškėjas prašo juos atmesti, o... 38. 1. Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009... 39. Visi įrodymai liudija, kad apelianto Lietuvos Respublikos susisiekimo... 40. 2. Pareiškėjo teigimu, jis skųsdamas Civilinės aviacijos administracijos... 41. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų... 42. Pareiškėjo vertinimu, visa ši situacija ir nurodytas reglamentavimas... 43. 3. Pareiškėjo manymu, kad būtų galima išnagrinėti apeliantų argumentus... 44. Todėl pirmiau nustatytina, ar Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2000... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV.... 47. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m.... 48. Pirmosios instancijos teismas šį įsakymą panaikino ir įpareigojo atsakovą... 49. Tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo sprendimas, kai ginčas nėra... 50. Todėl tokiais atvejais apeliacinės instancijos teismo ginčo nagrinėjimo... 51. Dėl paminėto apeliacinio skundo argumentai, kurie yra siejami su ginčijamo... 52. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos viešojo... 53. Iš šio teisės akto ir jo preambulės („Individualaus administracinio akto... 54. Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo... 55. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių... 56. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio... 57. Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 24 d.... 58. Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad jame kaip faktinis pagrindas yra nurodytas... 59. Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.... 60. Minėtų taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Jei... 61. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Oro vežėjo pažymėjimo (OVP)... 62. Byloje nustatyta, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m.... 63. Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad ginčijamame įsakyme yra... 64. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos... 65. Minėta, kad 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento... 66. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2009 m. sausio 16 d., t. y., tą... 67. Tai, kad atsakovas neįvykdė kitos minėtų Oro susisiekimo licencijavimo... 68. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 69. Dėl šių priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje... 70. Netenkintas, apeliacinės instancijos teisme pateiktas pareiškėjo prašymas... 71. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 72. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą... 73. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 74. Nutartis neskundžiama....