Byla 2A-192-186/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo

2Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų

3Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės

4sekretoriaujant

5Agnei Bajarūnaitei

6dalyvaujant ieškovo atstovui

7Algirdui Glodeniui

8atsakovo atstovei

9Vaivai Lukoševičūtei

10trečiojo asmens atstovei

11Nataljai Lichačiovai,

12teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui AB “Vilniaus šilumos tinklai” dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu bei žalos atlyginimo. Tretysis asmuo byloje UAB “Vilniaus energija”, institucijos teikiančioms išvadą byloje – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.

13Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14ieškovas 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau tekste - Bendrija) patikslintu ieškiniu prašė pripažinti nuo pasirašymo dienos negaliojančia 1999-04-09 papildomo susitarimo, kurį prie 1996-08-28 sutarties Nr. 20274 pasirašė Bendrija ir AB “Vilniaus šilumos tinklai”, 2 p. nuostatą: “(Vartotojas įsipareigoja) sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti Bendrijos gyventojams”; ją modifikuoti ir išdėstyti taip: “Vartotojas įsipareigoja surinkti iš Bendrijos namo gyventojų mokėjimus už jų sunaudotą šilumą bei karštą vandenį ir pervesti Tiekėjui”. Ieškovas taip pat prašė iš atsakovo Bendrijai priteisti 10106,08 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad per ginčo laikotarpį nuo 1999-05-01 iki 2000-04-30 atsakovas (AB “Vilniaus šilumos tinklai”) pažeisdamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau tekste Komisija) 1999-10-19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintą Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams, tvarką (toliau tekste Tvarka) namo gyventojų (vartotojų) apmokėjimui priskyrė šilumą, sunaudotą nepaskirstyto karšto vandens pašildymui. Ieškovo tvirtinimu ši šiluma yra tiekėjo nuostoliai.

15Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Sprendime konstatavo, kad ieškovo reikalavimas 1999-04-09 papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu 1964 m. LR CK 47 str. pagrindu yra atmestinas, nes susitarimas pasirašytas laisva šalių valia, neprieštarauja Bendrijos įstatams, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymui, 1995-07-17 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 159 (su pakeitimais) patvirtintai Atsiskaitymo su gyventojais už karštą vandenį ir patalpų šildymą metodikai (toliau tekste Metodika), Valstybinės kainų Komisijos 1999-10-19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintai Tvarkai, kitiems norminiams aktams. Teismas taip pat patikrino ginčo laikotarpiu ieškovo sumokėtų sumų apskaičiavimo teisingumą bei rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-09-09 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/04.

16Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti ieškinio reikalavimus: pripažinti negaliojančia nuo pasirašymo dienos AB “Vilniaus šilumos tinklai” ir Bendrijos sutarties 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostatą ir ją modifikuoti bei priteisti iš atsakovo 8003,61 Lt žalos. Ieškovas taip pat prašo skirti nepriklausomą ekspertą ieškovo skaičiavimams patikrinti bei prijungti prie šios bylos tris teismuose nagrinėtas Bendrijos civilines bylas: Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-5088-585/05 ir Nr. 2-637-14/03 bei Vilniaus miesto antro apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-829-18/04, prašo ištirti iš naujo kai kuriuos įrodymus, sukauptus šioje ir prijungtose bylose, konstatuoti apeliacinio skundo tekste nurodytas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, arba argumentuotai paneigti jų egzistavimą. Skunde nurodo, kad pagal galiojusius teisės aktus kiekvienas daugiabučio namo gyventojas turėjo mokėti tik už jo sunaudotą šilumos kiekį, o šiluma, sunaudota nepaskirstyto karšto vandens pašildymui, yra tiekėjo nuostoliai. Tokiu principu turėjo būti skaičiuojami mokėjimai už šildymą ir karštą vandenį. Apeliantas skunde analizuoja skundžiamą sprendimą ir teigia, kad teismas buvo šališkas, klaidingai interpretavo arba ignoravo teisės normas, neatkreipė dėmesio, kad namo šilumos punkte prieš karšto vandens gamybos šilumokaitį yra įrengtas ir eksploatuojamas karšto vandens debito skaitiklis, kas yra lemiama faktinė bylos aplinkybė. Teismas, teigiama skunde, nepagrįstai nepareikalavo tinkamos Valstybinės kainų Komisijos išvados ar jos kompetentingo darbuotojo dalyvavimo teismo posėdyje, nepagrįstai atsisakė skirti nepriklausomą ekspertą išvadai byloje duoti bei nepagrįstai atsisakė prijungti prie šios bylos kitas tris civilines bylas, kuriose yra sukaupti rašytiniai įrodymai reikšmingi šiam ginčui tinkamai išnagrinėti. Skunde taip pat apžvelgiami teisinio reglamentavimo pokyčiai pastaraisiais metais.

17Atsakovas AB “Vilniaus šilumos tinklai” pateikė atsiliepimą. Prašo pirmosios instancijos eismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto ginčijama susitarimo nuostata atitinka jo sudarymo metu galiojusius teisės aktus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką. Nurodo, kad ieškovas ginčijamą susitarimo nuostatą nepagrįstai priskiria vartojimo sutartims, nes susitarimas sudarytas tarp juridinių asmenų, o gaunama šiluma skirta ne tik gyventojų butams, bet yra ir resursai daiktui (namui) išlaikyti. Atsakovas nesutinka su apelianto prašymu skirti ekspertizę, nes byloje yra Valstybinės kainų Komisijos išvada.

18Tretysis asmuo UAB “Vilniaus energija” pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostatos neprieštarauja galiojusių teisės aktų reikalavimams. Teigia, kad mokesčiai Bendrijai buvo teisingai skaičiuojami pagal jos pačios pateiktus duomenis.

19Apeliacinis skundas netenkinamas.

20Pirmasis ieškovo reikalavimas yra nuo pasirašymo dienos pripažinti negaliojančia AB “Vilniaus šilumos tinklai” ir Bendrijos 1996-08-28 sutarties 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostatą: “(Vartotojas įsipareigoja) sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti Bendrijos gyventojams”. Ieškovo nuomone ši nuostata turi būti modifikuota ir išdėstyta taip: “Vartotojas įsipareigoja surinkti iš Bendrijos namo gyventojų mokėjimus už jų sunaudotą šilumą bei karštą vandenį ir pervesti Tiekėjui”. Antrasis ieškovo reikalavimas – priteisti Bendrijai 10106,08 Lt (apeliaciniame skunde - 8003,61 Lt) patirtos žalos yra išvestinis iš pirmojo – ieškovas nurodo, kad žala padaryta ginčo laikotarpiu (nuo 1999-05-01 iki 2000-04-30) neteisingai t.y. vadovaujantis ginčijama susitarimo nuostata, apskaičiuojant mokesčius Bendrijai.

21Juridiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo 1964 m. LR CK 47 str. 1 d. – sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Naujasis Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 1, 2 d. nustatyta, kad Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, o esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. 1999-04-09 papildomas susitarimas, kurio 2 p. ginčija ieškovas, kaip ir sutartis Nr. 20274 galiojo iki 2000-04-30. Sprendžiant bylą taikytini ieškovo apibrėžtu ginčo laikotarpiu - nuo 1999-05-01 iki 2000-04-30, galioję norminiai aktai.

22Ieškovas klaidingai reikalaujamą priteisti pinigų sumą kildina iš delikto ir įvardina kaip žalą. Žala, kurią padariusio asmens kaltė yra preziumuojama (1964 m. LR CK 483 str.), nėra susijusi su laisvanoriška šalių valia kaip sutartyje arba sandoryje, o atsiranda tuomet, kai yra pažeidžiamos absoliutinės subjektinės teisės. Šioje gi byloje nagrinėjami sutartiniai santykiai, todėl ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Ieškovo nurodomas juridinis ieškinio pagrindas - 1964 m. LR CK 47 str. 1 d. yra blanketinė norma. Tokio pat pobūdžio yra ir ieškovo nurodomu ginčo laikotarpiu galiojusio LR Vartotojų teisių gynimo įstatymo (1994-11-10 redakcija, įstatymas Nr. I-657) 9 str., kurio 1 d. nustatyta, jog pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutarčių sąlygos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams. Ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad ginčijamas susitarimo 2 p. neatitinka įstatymo reikalavimų. Tokio įstatymo ieškovas neįvardina. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995-02-21 redakcija, įstatymas Nr. I-798) 7 str. 2 d. 6 p. nustatyta, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo tvarka. Bendrijos įstatų 7 p. buvo įtvirtinta teisė sudaryti sutartis dėl namo priežiūros ir mokesčių už komunalines paslaugas skaičiavimo, o taip pat kitokias sutartis dėl namo eksploatavimo. 1996-08-28 sutartis Nr. 20274 ir papildomi susitarimai sudaryti esant įstatyminiam pagrindui bei turint atitinkamus įgalinimus. 1996-08-28 sutartyje Nr. 20274 įrašyta, kad tiekiama ir vartojama šilumos energija skaičiuojama pagal galiojančias šilumos apskaitos taisykles, o už patiektą šilumos energiją vartotojas moka pagal LR įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus tarifus (sutarties 5, 6 p.). Ginčijamame 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. šalys susitarė: “Vartotojas (Bendrija) įsipareigoja sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams, surinkti iš jų mokesčius už šilumą bei karštą vandenį ir pervesti Tiekėjui“. LR energetikos ministro 1995-07-17 įsakymu Nr. 159 patvirtintos Metodikos (1996-09-09 įsakymo Nr. 219 redakcija) nustatyta, kad jei gyvenamųjų namų eksploatacijai ir remontui įsteigtos bendrijos, tai už šilumos energiją, šalims susitarus, atsiskaitoma pagal tiesiogines gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos ir tiekėjo sutartis (1 p.). Jei už šilumos energiją, šalims susitarus, atsiskaitoma pagal tiesiogines daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos, kuri atlieka šilumos paskirstymą butams, ir tiekėjų sutartis (Metodikos 3 p.), sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų atlieka namų savininkų bei tiekėjo įgalioti asmenys vadovaudamiesi šia Metodika arba nustatydami kitą atsikaitymo tvarką (Metodikos 3.1 p.). Toliau Metodikoje (3.4 p.) nustatyta, kad šilumos energijos tiekėjas atlieka skaičiavimus ir pateikia sąskaitas asmenims, su kuriais pasirašytos šilumos energijos tiekimo sutartys, o pastarieji pagal 3.1 p. nurodytą tvarką atlieka paskirstymą ir pateikia sąskaitas butų nuomininkams ar savininkams. Palyginus Metodikos nuostatas su ieškovo ginčijamu papildomo susitarimo 2 p. nuostata matyti, kad ji neprieštarauja ne tik įstatymams, bet ir poįstatyminiam aktui. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio pirmojo reikalavimo ir pripažinti negaliojančia 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostatą pagal 1964 m. LR CK 47 str. 1 d. kaip prieštaraujančią įstatymo reikalavimams. Apeliantas akcentuoja minėtos Metodikos 3.1 p., kuriame nustatyta, kad atliekant sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų bei apmokant visą namo sunaudotą šilumos energijos kiekį, nešildymo sezono metu vadovaujamasi ir 3.5 p. reikalavimais, kuriame nustatyta, kad nešildymo sezono metu nuostoliai dėl nevisiškai apmokestinto realizuotos energijos kiekio priskirti šilumos energijos tiekėjui. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad apskaičiuojant name sunaudotos šilumos kiekį atsakovas netinkamai taikė Valstybinės kainų Komisijos 1999-10-19 nutarimu Nr. 85 Tvarką. Tačiau šie argumentai, o taip pat apeliaciniame skunde nurodomas Valstybinės kainų Komisijos 1999-06-17 nutarimas Nr. 29 Dėl karšto vandens kainų taikymo tvarkos, kuriame nustatyta, kad tiekėjų deklaruojamas vartotojams apmokėti už karštą vandenį šilumos kiekis atskiram butui negali viršyti kainų arba karšto vandens šiluminių normų derinimo metu Komisijos nustatyto šilumos kiekio karštam vandeniui tiekti, liečia šilumos energijos paskirstymo tarp butų savininkų ir nuomininkų procedūrą bet neeliminuoja Bendrijos galimybės tokį paskirstymą atlikti ir nėra pagrindas ginčijamą papildomo susitarimo punktą pripažinti negaliojančiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmasis ieškinio reikalavimas atmestas pagrįstai.

23Antrąjį ieškinio reikalavimą – priteisti žalos atlyginimą ieškovas grindžia aplinkybe, kad atsakovas, vadovaudamasis ieškovo nuomone įstatymui prieštaraujančia papildomo 1999-04-09 susitarimo 2 p. nuostata, nepagrįstai priskaičiavo namo gyventojams už šildymą, karštą vandenį ir šilumą mokėti 8003,61 Lt daugiau, negu jiems priklausytų mokėti. Kaip jau minėta, šis reikalavimas kyla iš sutartinių santykių ir negali būti vertinamas kaip deliktas. Kita vertus, reikalavimą priteisti 10106,08 Lt (apeliaciniame skunde - 8003,61 Lt) pareiškė daugiabučio namo savininkų bendrija. Ieškovo nuomone Bendrija turi reikalavimo teisę, nes reikalaujamą priteisti iš Bendrijos narių surinktą pinigų sumą jau yra sumokėjusi atsakovui. Tačiau ieškovas neįrodė, kad prašomus priteisti nuostolius patyrė būtent Bendrija kaip juridinis asmuo. Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (1995-02-21 redakcija, įstatymas Nr. I-798) 3 str. 1 d. daugiabučių namų savininkų bendrija tai savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (LR CPK 4 str.) nutartyse (2003-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007) ne kartą yra išaiškinęs, kad daugiabučių namų savininkų bendrija yra specifinis, nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Namo bendrojo naudojimo objektų savininkas yra ne bendrija, o butų savininkai, kurie turi disponavimo šiais objektais teisę, ne bendrija, o būtent šie asmenys, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tokį teisinį daugiabučių namų savininkų bendrijos įvertinimą pripažįsta ir ieškovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad „žala buvo daroma gyventojams“. Aplinkybė, kad butų savininkai atsakovui mokėjo per Bendriją, nekeičia nei pačios Bendrijos, nei jos narių teisinės padėties. Priešingai, kadangi pagal 1995-07-17 įsakymu Nr. 159 patvirtintos Metodikos 3.1 p. sunaudotos šilumos energijos paskirstymą tarp butų savininkų ir nuomininkų atlieka namų savininkų bei tiekėjo įgalioti asmenys, atsakyti Bendrijos nariams už netinkamai apskaičiuotus mokėjimus turėtų Bendrija (ar jos įgalioti asmenys) ir tiekėjas. Daroma išvada, kad šioje dalyje ieškinį pareiškė reikalavimo neturintis juridinis asmuo. Nustačius tokią aplinkybę ieškovas šio reikalavimo dalyje galėjo būti pakeistas tinkamu ieškovu LR CPK 45 str. 1 d. nustatyta tvarka, tačiau toks motyvuotas prašymas pareikštas nebuvo. Be to, Bendrija yra tinkamas ieškovas dėl pirmojo reikalavimo. Įvertinus ieškovo nurodytą pagrindą - žala padaryta mokėjimus apskaičiavus vadovaujantis neteisėta 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostata, teisėjų kolegija sprendžia, kad antrasis ieškinio reikalavimas atmestas teisėtai.

24Kaip netinkamo mokėjimų apskaičiavimo prielaidą ieškovas nurodo aplinkybę, kad atsakovas nevykdė LR Vyriausybės 1997-12-31 nutarimo Nr. 1507 “Dėl dujų, elektros ir šilumos energijos, šalto ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo” 1.3 p. įtvirtintos pareigos namo butuose savo lėšomis įrengti šiluminės energijos ir karšto vandens apskaitos prietaisus. Aptariamame nutarimo punkte nurodyta, kad tiekėjas apskaitos prietaisus įrengia tiems vartotojams, su kuriais yra sudarę tiekimo ir vartojimo sutartis. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta su bendrija, todėl įrengti apskaitos prietaisus butuose atsakovas neprivalėjo.

25Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

26Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo skirti ekspertizę jo pateiktiems skaičiavimams patikrinti. Tačiau pagrindinis ieškinio reikalavimas yra 1999-04-09 papildomo susitarimo 2 p. nuostatos pripažinimas negaliojančiu teigiant, kad Bendrijos prievolė sunaudotos šilumos kiekį paskirstyti bendrijos gyventojams prieštarauja norminiams aktams. Ginčo dėl matematinių apskaičiavimų teisingumo byloje nėra – atsakovas ir tretysis asmuo neginčija ieškovo pateiktų skaičiavimų. Ieškovas kelia teisės klausimą, ką patvirtina ir jo ekspertui suformuluoti klausimai – „nustatyti ir įvardinti teisės aktus...“. Teisės normų taikymas yra teismo kompetencija. Nesant būtinumo atlikti matematinius apskaičiavimus, kas reikalautų specialių žinių, apylinkės teismas pagrįstai netenkino prašymo skirti ekspertizę.

27Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė prijungti tris teismuose nagrinėtas civilines bylas, kuriose dalyvavo Bendrija. Apeliantas teigia, kad šiose bylose yra reikšmingi įrodymai – „šilumos punkto projektas ir jo įvedimo eksploatacijos dokumentai, Kainų komisijos atstovo D. Vaitekėno pasisakymai ir t.t.“. Skundo argumentas nepagrįstas. Dėl šilumos punkto egzistavimo Bendrijos name ginčo nėra ir byla neturi būti apsunkinama pertekliniais, įrodomosios reikšmės neturinčiais dokumentais. Kiekviena civilinė byla nagrinėjama neperžengiant joje pareikštų reikalavimų (LR CPK 265 str. 2 d.). Valstybės institucijos teikia išvadą ir ją komentuoja kiekvienoje konkrečioje byloje dėl konkretaus civilinio ginčo. Tokios institucijos atstovo pasisakymai kitoje civilinėje byloje neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (LR CPK 177 str.). O prašydamas išreikalauti rašytinius įrodymus dalyvaujantis byloje asmuo turi nurodyti aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (LR CPK 199 str. 1 d. 3 p.). Tuo tarpu ieškovas ne tik nenurodė tokių aplinkybių, bet ir neįvardino kitose civilinėse bylose esančių konkrečių įrodymų.

28Skunde išreiškiamas nepasitenkinimas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada ir šios institucijos pozicija byloje. Tačiau valstybės institucijos dalyvavimo byloje tikslas yra išreikšti nešališką nuomonę pateikiant išvadą, kurią teismas vertina greta kitų įrodymų. Teisme išvadą duoda institucija, o ne joje dirbantys fiziniai asmenys. Aplinkybė, kad institucijos išvada nesutampa su kurio nors asmens pozicija byloje, nėra pagrindas teismo sprendimą vertinti kaip neteisėtą.

29Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku ir nutartyje nesvarstomi.

30Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

31Atmetant apeliacinį skundą apeliantui negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93, 98 str.) todėl ieškovo prašymas dėl jų priteisimo nesvarstomas.

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Nutarė

33Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Žirono, kolegijos teisėjų... 3. Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės... 4. sekretoriaujant... 5. Agnei Bajarūnaitei... 6. dalyvaujant ieškovo atstovui... 7. Algirdui Glodeniui... 8. atsakovo atstovei... 9. Vaivai Lukoševičūtei... 10. trečiojo asmens atstovei... 11. Nataljai Lichačiovai,... 12. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo 519-osios... 13. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. ieškovas 519-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau tekste -... 15. Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu... 16. Ieškovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo... 17. Atsakovas AB “Vilniaus šilumos tinklai” pateikė atsiliepimą. Prašo... 18. Tretysis asmuo UAB “Vilniaus energija” pateiktu atsiliepimu prašo... 19. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 20. Pirmasis ieškovo reikalavimas yra nuo pasirašymo dienos pripažinti... 21. Juridiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodo 1964 m. LR CK 47 str. 1 d. –... 22. Ieškovas klaidingai reikalaujamą priteisti pinigų sumą kildina iš delikto... 23. Antrąjį ieškinio reikalavimą – priteisti žalos atlyginimą ieškovas... 24. Kaip netinkamo mokėjimų apskaičiavimo prielaidą ieškovas nurodo... 25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.... 26. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo skirti ekspertizę jo pateiktiems... 27. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė prijungti tris... 28. Skunde išreiškiamas nepasitenkinimas Valstybinės kainų ir energetikos... 29. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesusiję su nagrinėjamos... 30. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka neperžengiant apeliaciniame skunde... 31. Atmetant apeliacinį skundą apeliantui negali būti priteistos bylinėjimosi... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str.... 33. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimą...