Byla I-1513-189/2013

Dėl nutarimo panaikinimo/pakeitimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

2dalyvaujant pareiškėjos UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

3atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Eglei Latauskienei,

4viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo/pakeitimo.

5Teisėjas, išnagrinėjęs bylą

Nustatė

6Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2012-10-30 nutarimu Nr. ATK2-200/12 (b. l. 14-18), už pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo, AKĮ) 29 str. 1 d. 6 p., 8 p., 11 p., UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) nubaudė 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) bauda.

7Bendrovė nubausta už tai, kad 2012 m rugsėjo ir spalio mėnesiais Lietuvos Respublikos televizijos eteryje (LNK, TV3, TV1, TV6, BTV, LRT kanaluose) pateikė draudžiamą alkoholio reklamą – video klipą, iš kurio galima daryti išvadą, kad alaus vartojimas kelia nuotaiką, suartina žmones, padeda vienišam žmogui įsilieti į žmonių kompaniją ir pradeda gyvą bendravimą.

8Pareiškėja, nesutikdama su paskirta nuobauda, su skundu (b. l. 1-12) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Departamento 2012-10-30 nutarimą Nr. ATK2-200/12 (toliau – ir Nutarimas) taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir administracinę bylą nutraukti, bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tuo atveju jei nutarimas nebus panaikintas, sumažinti paskirtą nuobaudą.

9Pagrįsdama nesutikimo su Nutarimu argumentus nurodė, kad nesutinka, jog Lietuvos Respublikoje yra draudžiama visų rūšių alkoholio reklama. Pažymėjo, jog alkoholio reklamos draudimas nėra absoliutus, o draudimas yra nustatomas esant tam tikroms Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. nustatytoms aplinkybėms. Todėl kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai.

10Pažymėjo, jog atsakovas per daug kritiškai vertina alkoholio daromą neigiamą poveikį organizmui, be to, atsakovo įvardijama žala nepagrįsta medicininiais tyrimais ar gydytojų išvadomis.

11Nurodė, kad atsakovas per daug laisvai traktuoja reklamoje pateiktą informaciją ir nepagrįstai alaus vartojimą sieja su pozityviomis emocijomis, linksmu laiko praleidimu, laisvu bendravimu. Pabrėžė, kad reklamoje vaizduojami jauni žmonės, tačiau jų gera nuotaika nėra susijusi su noru ar poreikiu būtinai išgerti alaus. Reklamoje alaus bokalai pavaizduoti nenugerti, ar tušti, o tuo tarpu pavaizduotų jaunų žmonių gera nuotaika, kaip matyti iš reklamos, priklauso nuo kitų veiksnių, kaip geras bendravimas, vykstančios varžybos. Todėl, pareiškėjos teigimu, šioje reklamoje pateiktas prekinis ženklas „Kalnapilio“ alus yra skirtas informuoti apie kokybišką lietuvišką gaminį.

12Atkreipė dėmesį, kad Departamentas nepagrįstai reklamoje vaizduojantį asmenį sėdintį vieną prie kompiuterio sieja su vienišumu, ir tai pateikia kaip problemą, kuri gali būti išsprendžiama tik vartojant alkoholį.

13Pažymėjo, kad reklamoje pateikiami tekstai „Laikas susitikti“ (pareiškėjos prekinis ženklas), „Už gyvą bendravimą“, šie teiginiai yra siejami tarpusavyje, o ne su alaus vartojimu.

14Prieštaravo, kad reklama atitiko klaidinančios ir neteisingos informacijos apie alkoholio gėrimus kriterijus. Šiuo aspektu pažymėjo, kad šis atsakovo argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

15Vertindami paskirtos baudos dydį pažymėjo, kad atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus yra pagrindas baudą sumažinti.

16Teismo posėdžio metu atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus.

17Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimo (b. l. 37-44) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad įvertinus ginčo reklamos kontrastiškus vaizdus, tekstą buvo nustatyta, kad reklamoje vaizduojamas alaus vartojimas kelia nuotaiką, suartina žmones, padeda vienišam asmeniui įsilieti į žmonių kompaniją ir pradėti gyvą bendravimą, todėl aptariama reklama pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8, 11 punktų nuostatas. Pabrėžė, kad priimant skundžiamą nutarimą Departamentas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. suformuotais aiškiais ir nedviprasmiškais draudimais. Taip pat nurodė, kad priimant Nutarimą atsižvelgė į vidutinio vartoto sampratą.

18Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad atskiros reklamos frazės ir vaizdai turėtų būti aiškinami nesiejant su alkoholio vartojimu, o su lietuvišku produktu ar bendravimu su draugais. Šiuo aspektu nurodė, kad yra vertinama pateiktos reklamos visuma, o tuo tarpu atskiros frazės negali būti vertinamos kaip informacija apie alaus kokybę.

19Pagrįsdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 6 p. nuostatos pažeidimą nurodė, kad iš reklamos matyti, kad alaus vartojimas gali pagerinti žmogaus vidinį ir dvasinį pasaulį, taip pat smegenų veiklą ir kartu kelti nuotaiką. Pažymėjo, kad ši nuostata draudžia ir alkoholinių gėrimų reklamą siejančią su asmeninių problemų sprendimu, o kaip nurodyta šioje reklamoje asmeninės problemos gali išnykti įsiliejant į gyvai bendraujančių asmenų kompaniją.

20Dėl konstatuotos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 8 p. nuostatos pažeidimo nurodė, kad kaip matyti iš reklamos, būtent alaus vartojimas gali suteikti pasisekimą socialiniame gyvenime ir gyvame bendravime.

21Pabrėžė, kad atsižvelgiant į konstatuotas aplinkybes, pateikta reklama yra laikytina kaip neteisinga ir klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus. Taip pat pažymėjo, kad bauda buvo skirta plačiai įvertinus visas ginčo situacijos aplinkybes.

22Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

23Skundas atmestinas.

24Pareiškėja ginčija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012-10-30 nutarimą Nr. ATK2-200/12, kuriuo bendrovei už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8 ir 11 punktų pažeidimus paskirta 10000 litų bauda (t. I b. l. 14-18).

25Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ekonominė sankcija buvo paskirta už tai, kad 2012 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais Lietuvos Respublikos televizijos eteryje (LNK, TV3, TV1, TV6, BTV, LRTV kanaluose) pateikė alkoholio reklamą – video klipą, kuris yra draudžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8, 11 punktų nuostatų kontekste.

26Nesutikdama su nutarimu, pareiškėja skundu teismui prašo nutarimą panaikinti, arba teismui nustačius, kad buvo padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8, 11 punktuose įtvirtinto draudimo pažeidimas, sumažinti paskirtą baudą.

27Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymas (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012-09-01 iki 2013-01-01).

28Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintas absoliutus reklamos, kuri sietina su šioje normoje nurodyta veikla ar savybėmis, draudimas. Tačiau tai nereiškia visiško alkoholio reklamos draudimo – draudžiama tik atitinkamų formų, išvardintų šio straipsnio 1 dalyje, reklama, todėl nustatant, ar buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kiekvienas konkretus atvejis turi būti vertinamas individualiai. Pareiškėja iš esmės neneigia, jog ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikos televizijos eteryje rodoma reklama yra alkoholio reklama, tačiau skundžiamo Departamento Nutarimo ir paskirtos ekonominės sankcijos nepagrįstumą, pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad pavaizduota reklama yra skirta tik informuoti vartotoją apie lietuvišką kokybišką gaminį, todėl teigia, kad nebuvo padaryti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8, 11 punktuose nustatyti pažeidimai.

29Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu. Šio straipsnio 8 p. nustatyt, kad draudžiama visų formų alkoholio reklama siejanti alkoholio vartojimą su socialine sėkme, taip pat draudžiama tokia reklama, kai pateikiama neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija apie alkoholinius gėrimus (11 p.).

30Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. 6, 8, 11 punktų pažeidimus, turi būti analizuojama, ar reklaminio klipo turinys objektyviai gali būti vertinamas kaip alkoholio reklama siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu bei su socialine sėkme.

31Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu (2004-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-604/2004). Aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį (2010-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-395/2010), taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai (2009-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261–1160/2009). Iš to seka, kad nustatant, ar konkrečiu atveju reklaminio klipo vaizdai sudaro alkoholio reklamą, reikėtų atsižvelgti į šių vaizdų pateikimo būdą ar formą, jų galimą poveikį vartotojui, t. y. kaip šią reklamą galėjo suprasti vidutinis vartotojas, be to, šis poveikis turėtų būti vertinamas neatsietai nuo reklamos turinio, jos pateikimo būdo ir formos, taip pat reklamos metu skambančio teksto, kuriame pateikiami atitinkami teiginiai, turinio, pobūdžio ir tikslų, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar rodomi vaizdai sudaro skambančio teksto esmę, taip pat teksto sąsają su bendru reklamos vaizdu, kartu atsižvelgiant ir į reklamos vaizdo klipe pateiktos informacijos pateikimo sąsajas su įmonės komercine, ūkine ir finansine veikla.

32Iš reklaminio klipo matyti, kad veiksmas vyksta bare, todėl preziumuojama, kad visi asmenys atvykę į barą daugiau ar mažiau vaizduojami kaip atvykę turint tikslą bare gerai praleisti laiką kartu vartojant alkoholinį gėrimą – „Kalnapilio“ alų.

33Įvertinus ginčo reklamos turinį matyti, kad pareiškėja alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus siekia paneigti vertindama daugiau atskiras reklamos dalis, t. y. akcentuoja tai, jog reklamoje nėra vaizduojami pastoviai alų vartojantys reklamos personažai, o kaip tik priešingai, tik reklamos pradžioje yra vaizduojami pilni alaus bokalai, jau vėliau reklamos personažai vaizduojami prie švarių bokalų, iš kurių negertas alus (ant bokalo sienelių nėra žymių) ir tik vienoje vietoje, kur asmuo nušoka nuo baro, minėtas asmuo vaizduojamas geriantis alų, taip pat vaizduojamas ir žmonių būrys, kuris visai nevartoja alaus.

34Šiuo aspektu pažymėtina, kad tai, jog atskiros reklamos dalys vaizduojamos kaip teisingos, dar nepaneigia bendros reklamos vaizdo paskirties, nes, nagrinėjamu atveju pateikta reklama turėtų būti vertinama neišskiriant teigiamo pobūdžio reklamos vaizdų, o vertinant reklamos visumą, kuri ir yra pagrindas formuojant atitinkamo alkoholinio gėrimo (šiuo atveju alaus) įvaizdį vartotojui. Iš to seka, kad reklamoje pavaizduoti teigiamo pobūdžio vaizdai (pilni (nenugerti) bokalai, asmenys iš vis nevartojantys alaus, švarūs bokalai (iš jų negertas alus)), šiuo atveju nelaikytini, kaip galintys sumažinti pažeidimo apimtį.

35Paneigdama konstatuotus pažeidimus pareiškėja reklamoje pateiktą prekinį ženklą „Kalnapilio“ apibūdina tiesiog kaip skirtą informuoti vartotoją apie kokybišką lietuvišką gaminį.

36Pažymėtina, kad iš reklaminio vaizdo klipo gali susidaryti įspūdis apie šio gaminio (alaus) kokybę gerąja prasme, nes šią aplinkybę kaip tik ir sustiprina reklamoje rodomi vaizdai, susiję su teigiamomis personažų nuotaikomis (daug šypsenų), emocijomis, iš kurių, be kita ko, gali pilnai būti suprantamas teigiamas (skatinantis) reklamuojamo produkto pobūdis vartojimo prasme. Ir priešingai, galima būtų sutikti su vadinama lietuviško gaminio reklama, kai joje būtų vaizduojamas reklamuojamas objektas be vaidmenį atliekančių gerai nusiteikusių papildomų personažų.

37Taigi reklamoje vaizduojamo patrauklus alaus įvaizdžio suformavimas (reklaminiame klipe vaizduojamas baras, kuriame daug gerai nusiteikusių asmenų, visi besišypsantys, garsiai reiškiantys teigiamas emocijas, girdisi šūksniai ir t. t.), netiesiogiai skatina vartotojo pasirinkimą įsigyti alų ir minėtą gėrimą vartoti. Tuo tarpu ginčo reklamoje rodomi vaizdai atspindintys teigiamą asmens būseną realiai nevartojant alaus (tik bendraujant prie reklamoje vaizduojamų tuščių ar pilnų bokalų), paprasto vidutinio vartotojo akimis taip pat asocijuojasi su geresne savijauta, teigiamomis emocijomis, kas pilnai tikėtina, jį taip pat skatintų realiai įsigyti šį alkoholinį gėrimą, t. y. šiuo atveju konkreti alaus reklama vartotojo suvokiama kaip priemonė teigiamai būsenai pasiekti.

38Vertinant pareiškėjos argumentus, kad asmenų teigiamo nusiteikimo priežastis yra tai, kad į klubą susirinkę asmenys yra pažįstami iš anksčiau, vidutinio vartotojo supratimu tokių asociacijų nesukelia.

39Atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau nustatyta, jog teigiamą alkoholinio gėrimo įvaizdį sukeliančias tam tikras emocijas, įvertintinas kaip skatinančias vartoti alkoholinį gėrimą, formuoja pavaizduoto reklaminio klipo visuma, todėl, nagrinėjamu atveju, reklamoje pateikta informacija pagrįstai pripažinta kaip siejama su psichinės veiklos pagerėjimu (daug teigiamų emocijų, gera nuotaika) bei socialine sėkme (bare leidžiant gerą laiką su jau pažįstamais ir būsimais pašnekovais), t. y. reklamoje pateikta informacija sudaro įspūdį apie alaus teigiamą poveikį žmonėms, kas savo ruožtu neatitinka teisingos reklamos reikalavimų, todėl, aptariama reklama, atsakovo pagrįstai buvo pripažinta kaip neteisinga ir (ar) klaidinanti informacija (Įstatymo 29 str. 1 d. 11 p.).

40Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2004-12-11 nutarime pažymėjo, kad: ,,laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją yra viena pagrindinių žmogaus laisvių. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Konstitucijos 25 str. 2 d. nuostatos, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, negalima aiškinti kaip leidžiančios informacijos laisve naudotis taip, kad būtų pažeistos Konstitucijos 25 str. 3 d. minimos vertybės: žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė ar konstitucinė santvarka”. Tuo tarpu įstatymu nustatytu alkoholio reklamos apribojimu siekiama mažinti alkoholio vartojimą bei jo prieinamumą, todėl šiuo atveju ribojimas teikti ir gauti informaciją apribojamas siekiant apsaugoti vieną iš Konstitucijos saugomų vertybių – asmens sveikatą. Tačiau kaip jau minėta, alkoholio reklamos ribojimas nėra absoliutus, alkoholio reklamą galima skleisti, tačiau nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų.

41Pareiškėja skundo argumentais nurodė, jog teismui nepanaikinus skundžiamo nutarimo prašė sumažinti paskirtą piniginę baudą. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 6 d. už pažeidimus numatytus 29 str. įmonės gali būti baudžiamos nuo dešimties tūkstančių litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda. Atsakovas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tyrimui netrukdė, šią aplinkybę pripažino lengvinančia ir skyrė minimalią 10000 Lt baudą. Vertinant tai, kad pareiškėja skundo teismui argumentais padaryto pažeidimo nepripažįsta, ir kitų įrodymų, dėl kurių pareiškėjai turėtų būti paskirta mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda, teismui nepateikė, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos prašymas panaikinti/pakeisti nutarimą yra nepagrįstas, todėl skundas jame išdėstytais argumentais negali būti tenkinamas.

42Remiantis byloje esančiais įrodymais (reklaminio klipo vaizdine medžiaga) ir išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad Tarnybos 2012-10-30 nutarimas Nr. ATK2-200/12 yra teisėtas ir pagrįstas, pažeidimas išnagrinėtas ir nuobauda paskirta remiantis galiojančiais teisės aktais, nuobaudą paskyrė tam įgaliota institucija, todėl pagrindo panaikinti nutarimą nėra.

43Netenkinus reikalavimo panaikinti/pakeisti Departamento 2012-10-30 nutarimą Nr. ATK2-200/12, netenkinamas ir reikalavimas dėl teismo išlaidų priteisimo (ABTĮ 44 str.).

44Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

45Pareiškėjos UAB „Kalnapilio – Tauro grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.