Byla 2A-80-524/2015
Dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Alona Romanovienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atstovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Verslo kubas“ ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui UAB „Ecoservice“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 23,83 Lt pagrindinės skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210 Lt išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 380 Lt ieškinio parengimo išlaidų. Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Ecoservice“ 2009-10-14 sudarė Sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (toliau – Sutartis), pagal jos sąlygas trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui nerūšiuotų buitinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas bei aprūpinti atliekų surinkimo konteineriais, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas tinkamai ir laiku sumokėti. Nurodė, kad trečiasis asmuo savo įsipareigojimus vykdė tinkamai – kiekvieną mėnesį iš atsakovui perduoto komunalinių atliekų konteinerio rinko ir vežė atliekas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas periodu nuo 2009-10-31 iki 2009-12-31 neatsiskaitė. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo ragino atsakovą susimokėti turimą įsiskolinimą, bet pastarasis į raginimus nereagavo. Nepavykus iš atsakovo išieškoti įsiskolinimo pačiam, trečiasis asmuo kreipėsi skolų išieškojimo bendrovę Lindorff Oy dėl ikiteisminio skolos išieškojimo. Minėtai skolų išieškojimo įmonei nepavykus iš atsakovo išieškoti įsiskolinimo, trečiasis asmuo 2013-02-08 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovei - UAB „Verslo kubas“ į atsakovo susidariusį įsiskolinimą bei kitas susidariusias mokėtinas sumas. Ieškovė pavedė atsakovo skolą administruoti UAB „Eskola“. Pastaroji ragino atsakovą susimokėti įsiskolinimą ir skolos išieškojimo išlaidas geruoju, bet atsakovas į minėtos įmonės raginimus nereagavo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė papildomus įrodymus, iš kurių matyti, kad atsakovo pagrindinės skolos dydis yra 31,78 Lt.

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovei skolingas nėra. Paaiškino, kad įsiskolinimas grindžiamas kitam asmeniui išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Pažymėjo, kad iš minėtų sąskaitų matyti, jog paslaugos buvo suteiktos 2006-09-15. Tuo tarpu atsakovas Sutartį su ieškove pasirašė 2009-10-14. Nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodyta ieškinio suma, nes 210 Lt išlaidos, susijusios su ikiteisminiu skolos išieškojimu, nėra ieškinio dalykas, ir jos žyminiu mokesčiu neapmokestinamos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-05 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pagal Sutartį už 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktas paslaugas atsakovas turėjo sumokėti ieškovei po 15,89 Lt, iš viso 31,78 Lt sumą, bet jos (minėtos sumos) ieškovei nesumokėjo. Tuo atsakovas pažeidė prievolę mokėti pagal Sutartį už jam suteiktas paslaugas, todėl privalo atlyginti ieškovei jos patirtus nuostolius.

5Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neįvertino byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių. Paaiškino, kad teismas netinkamai aiškino Sutartį ir atsakovo prievolių vykdymą. Teismas vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, skirtus kitam asmeniui, – P. R., pastarasis bylos nagrinėjime nedalyvavo. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą vykdyti minėto asmens prievolinius įsipareigojimus. Nurodė, kad pirminės sąskaitos, skirtos P. R., buvo pakoreguotos. Pažymėjo, kad pakoreguotų sąskaitų atsakovas negavo, todėl neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą į naujai paaiškėjusias aplinkybes. Paaiškino, kad pirminių sąskaitų pagrindu jis negalėjo būti laikomas atsakovu ir jam negalėjo būti atliekami skolos išieškojimo veiksmai. Pažymėjo, kad jei minėtos sąskaitos iš pradžių būtų tinkamai parengtos, galimai nebūtų kilęs teisminis ginčas. Nurodė, kad patikslintos sąskaitos buvo pateiktos tiesiogiai pirmosios instancijos teismui, o ne atsakovui, todėl pastarasis neturėjo galimybės sumokėti skolą, nes apie jos buvimą nežinojo. Mano, kad pakoreguota sąskaita yra suklastota, negaliojanti, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, ja remtis neturėjo jokio pagrindo. Nurodė, kad dėl minėtos sąskaitos teisėtumo ir pagrįstumo kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją. Pažymėjo, kad ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su skolos išieškojimu, nėra pagrįstos.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

8Byloje nustatyta, kad UAB ,, Ecoservice ‘‘ ir atsakovas 2009-10-14 sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo teikti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugas bei aprūpinti atliekų surinkimo konteineriu, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas. Priede prie paminėtos sutarties buvo nurodyta šios paslaugos įvykdymo vieta – ( - ) (b.l.8), paminėtos sutarties 23 p. buvo nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo atsikaityti už pagal atliekų surinkimo grafiką suteiktas paslaugas per 30 kalendorinių dienų nuo UAB ,,Ecoservice‘‘ parengto mokėjimo pranešimo, kuris teikiamas už per ketvirtį suteiktas paslaugas. Toks grafikas buvo nurodytas priede prie sutarties (b.l. 8). Taip pat byloje įrodyta Nekilnojamojo turto registro pažymėjimu, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais, esantis paminėtu adresu, nuosavybės teise priklauso atsakovui nuo 2008-02-11, o žemės sklypo dalis šiuo adresu - D. R.. Paminėti statiniai iki 2008-02-11 nuosavybės teise priklausė P. V. R. (b. l. 50). Todėl paminėti įrodymai leidžia paneigti atsakovo apeliacinio skundo motyvą, jog atsakovas neturėjo galimybės žinoti apie skolą ieškovei ir kad ši ginčo skola yra P. V. R.. Ieškinyje yra nurodyta paminėta sutartis ir aiškiai nurodomas ginčo laikotarpis nuo 2009-10-31 iki 2009-12-31, akivaizdu, jog paminėtas Nekilnojamojo turto centrinio registro išrašas įrodo, kad nuo 2008-02-11 tik atsakovas tapo paminėtų statinių savininkas ir P. V. R. ginčo laikotarpiu statinių savininkas nebuvo. Be to, akivaizdu, jog apie 2009-10-14 sutarties su UAB ,,Ecoservice‘‘ atsakovui buvo žinoma, nes jis tokią sutartį pasirašė. Todėl pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, jog jis paminėtą sutartį įvykdė tinkamai ir sumokėjo su suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2009-10-31 iki 2009-12-31(CPK 178 str.). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą ieškovei už atliktas paslaugas. Tačiau nepagrįstai priteisė iš atsakovo 31,78 Lt pagrindinės skolos, nes byloje įrodyta, kad 2013-02-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo ir kito žemės sklypo bendraturčio – D. R. 29, 22 Lt skolą (b.l.13-14), o Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, kad negalėjo būti išrašytos P. V. R. PVM sąskaitos faktūros 2009-10-31 ir 2009-12-31 7,94 Lt ir 15,89 Lt sumoms, nes nuo 2008-02-11 pastatų savininkas buvo atsakovas. Todėl atsakovas, nepateikęs įrodymų, jog sudaręs sutartį su UAB ,,Ecoservice‘‘ jis pagal joje nurodytą grafiką ginčo sumas sumokėjo, ieškinio dalies dėl 23,83 Lt atmesti nėra pagrindo, nes pagal paminėtą sutartį ginčo sumų mokėjimas yra atsakovo, kaip užsakovo, prievolė. CK 6.38 str. straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai yra taikytini nepaisant to, ar jie yra, ar nėra numatyti šalių sudarytoje sutartyje. Todėl nagrinėjant ginčus, susijusius su tinkamu prievolių vykdymu, būtina remtis CK 6.38 straipsniu. Tinkamo prievolių vykdymo principas reikalauja, kad prievolė būtų vykdoma sąžiningai, kad abi prievolės šalys bendradarbiautų, laikytųsi sutarties sąlygų bei atitinkamoje verslo srityje susiklosčiusių papročių ir standartų. Taigi sprendžiant ginčus, susijusius su tinkamu prievolių vykdymu, šių reikalavimų požiūriu būtina įvertinti tiek skolininko, tiek ir kreditoriaus veiksmus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad UAB ,, Ecoservice‘‘ pagal sutartyje nurodytą grafiką nesuteikė paslaugų, be to, nepateikė tinkamų įrodymų, jog už suteiktas paslaugas sumokėjo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 31,78 Lt, nes byloje nustatyta, jog ieškovas šioje byloje įgijo reikalavimo teisę į atsakovo prievolę 2013-02-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (b.l.12). Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, jo esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje - kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Aptartos įstatymų ir teismų praktikos nuostatos lemia, kad, spręsdamas ginčus dėl cesijos pagrindu perleistos prievolės, teismas turi vertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties dalykas yra UAB ,, Ecoservice‘‘ reikalavimas atsakovui sumokėti užmokestį už suteiktas paslaugas, t. y. ginčo dėl paties reikalavimo perleidimo sandorio teisėtumo byloje nėra. Spręsdamas tarp naujojo kreditoriaus ir skolininko dėl šio reikalavimo vykdymo kilusį ginčą, teismas turi nustatyti, kokius atsikirtimus atsakovas, kaip užsakovas, galėjo pareikšti UAB ,, Ecoservice ‘‘ pagal paslaugų teikimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Akivaizdu, kad šios reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindas buvo paminėta 2006-05-25 sutartis, sudaryta su atsakovu, konkreti perleidžiama suma, skolininkų pavardės ir skolos susidarymo laikotarpis buvo nurodyti priede prie sutarties (b.l.13-14), esminė šio teisinio santykio aplinkybė yra skolininko informavimas apie skolos perleidimą naujam kreditoriui. Byloje įrodyta, kad atsakovas buvo informuotas apie 29,22 Lt skolos perleidimą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, sutartį, iš kurios kildinamas perleistas ieškovei reikalavimas, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti patikslinto ieškovės reikalavimo dėl pakoreguotų PVM sąskaitų faktūrų ir konstatuoti, kad ieškovė perėmė 31, 78 Lt reikalavimo teisę į atsakovą, nes visų pirma pagal sutartį UAB ,,Ecoservise‘‘ buvo įsipareigojusi išvežti komunalines atliekas , t.y. 0,24 kūbinių metrų talpos 1 konteinerį (b.l.8).

9Iš sudaryto grafiko (b.l.8) nustatyta, kad 2009 m. spalio mėnesį komunalinės atliekos buvo vežamos 1 kartą, o lapkričio ir gruodžio mėnesiais - po 2 kartus, tačiau pirmosios instancijos teismo pozicija, jog pradinės PVM sąskaitos faktūros buvo tik pakoreguotos (b.l.9-10), yra nepagrįsta, nes akivaizdu, jog buvo išrašyta ir nauja PVM sąskaita faktūra su nauju numeriu ir joje nurodytas kitas paslaugos atlikimo laikotarpis -2009-11-30(b.l.69). Ši PVM sąskaita faktūra nebuvo pridėta prie reikalavimo perleidimo sutarties, todėl darytina išvada, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės į šioje PVM sąskaitoje faktūroje (b. l. 69) nurodytą 15, 89 Lt sumą.

10Kolegija, atsižvelgdama į prašomos priteisti sumos dydį, į šalių patiriamas ypatingai dideles bylinėjimosi išlaidas palyginti su ginčo suma, konstatuoja, jog ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą dėl 23,83 Lt pagal klaidingai išrašytas P. V. R. PVM sąskaitas faktūras (b. l. 9-10), nes paminėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas leidžia padaryti išvadą, kad nebuvo jokio pagrindo išrašyti šių sąskaitų P. V. R.. Vadovaujantis CPK 7 str. įtvirtintu proceso ekonomiško principą netikslinga šios bylos perduoti nagrinėti iš naujo, nes atsakovas neįrodė, kad prievolę UAB ,,Ecoservise‘‘ įvykdė tinkamai. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog apie 2014-01-27 teismo posėdį buvo informuotas atsakovo atstovas advokatas (b.l.66), kuris į teismo posėdį neatvyko po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo (b.l. 62), prašymų nepateikė, todėl darytina išvada, jog pagal CPK 7 str. 2 d. atsakovas pats privalėjo rūpinti greitu ir teisingu bylos išnagrinėjimu.

11Dėl 210 Lt išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, priteisimo

12CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-104/2009). Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės pateikti 2 skelbimai spaudoje dėl pranešimo apie reikalavimo teisės įsigijimą (b.l.17-18) yra pertekliniai ir mokestis už šiuos skelbimus žymiai viršytų pačią pagrindinę skolą, jei būtų pateikti šių skelbimų apmokėjimo įrodymai. Ieškovė nurodo, jog UAB ,,Eskola‘‘ sumokėjo 210 Lt už ikiteisminį skolos išieškojimą, tačiau šios sumos nedetalizavo, todėl šios išlaidos pagal paminėtas taisykles negali būti priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl šis reikalavimas atmestinas. Pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti realios ir pagrįstos, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir ieškovės prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

13Dėl 380 Lt išlaidų, sumokėtų už ieškinio paruošimą, ir atsakovo išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme

14Ieškovė pinigų priėmimo kvitu įrodinėja, jog už ieškinio paruošimą teismui sumokėjo UAB ,,Eskola‘‘ (b.l.19-20). Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Byloje nėra įrodymų, ar UAB ,,Eskola‘‘ turi teisę vykdyti paminėtą veiklą, tačiau pinigų priėmimo kvitas įrodo, kad tokia suma buvo sumokėta. Tačiau taikant CPK nuostatas vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CPK 3 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad šias išlaidas palyginus su ginčo suma jos negali būti pripažintos racionaliomis ir protingomis, pirmosios instancijos teismas priteisdamas visą sumą už ieškinio surašymą šiais principais nesivadovavo, todėl šios ieškovės išlaidos mažintinos iki 28,96 EUR (100 Lt).

15Atsakovas pateikė kvitą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 37). Pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, taigi ir atstovavimo išlaidos, turi būti realios ir pagrįstos. Taip pat teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų pagrįstumo ir dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo sąnaudas ir priteisti išlaidas ne didesnes, kaip yra numatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, išskyrus atvejus, kai pagalba yra suteikta itin sudėtingose bylose, kai sprendžiami specialių žinių reikalaujantis ir nauji sudėtingi teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į ginčo sumos dydį advokato darbo sąnaudos šioje byloje negalėjo būti didelės, nes nebuvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, reikalaujantys didesnių nei įprasta intelektualaus darbo bei laiko sąnaudų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 28, 96 EUR (100 Lt) advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

16Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys keistinos ir atsižvelgiant į tai keistina pirmosios instancijos teismo dalis dėl 72 Lt sumokėjimo paduodant ieškinį, nes ieškovės reikalavimas buvo patenkintas 75 procentais ( CPK 93 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas apeliacinės instancijos teisme laimėjo 25 procentus jam pareikšto reikalavimo, jam priteistina 5 eurų žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, dalis (CPK 326 str. 1d.3 p., 93 str. 2 d., 3 d.).

17Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

Nutarė

18Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimo dalis, kuriomis iš A. M. UAB ,,Verslo kubas‘‘ priteista 31, 78 Lt skolos, 210 Lt išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 380 Lt kitų išlaidų, pakeisti ir 31, 8 Lt priteistą sumą sumažinti iki 6,90 EUR (23, 83 Lt), 380 Lt priteistą sumą sumažinti iki 28, 96 EUR (100 Lt), sprendimo dalį dėl 210 Lt priteisimo panaikinti ir šią ieškinio dalį atmesti.

19Priteistą iš A. M. UAB ,,Verslo kubas‘‘ 72 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 15, 64 EUR (54 Lt).

20Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

21Priteisti A. M. iš UAB ,,Verslo kubas‘‘ 28, 96 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, ir 5 EUR žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro... 2. ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 23,83 Lt... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad ieškovei... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-05 sprendimu ieškinį tenkino.... 5. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 8. Byloje nustatyta, kad UAB ,, Ecoservice ‘‘ ir atsakovas 2009-10-14 sudarė... 9. Iš sudaryto grafiko (b.l.8) nustatyta, kad 2009 m. spalio mėnesį... 10. Kolegija, atsižvelgdama į prašomos priteisti sumos dydį, į šalių... 11. Dėl 210 Lt išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu,... 12. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių... 13. Dėl 380 Lt išlaidų, sumokėtų už ieškinio paruošimą, ir atsakovo... 14. Ieškovė pinigų priėmimo kvitu įrodinėja, jog už ieškinio paruošimą... 15. Atsakovas pateikė kvitą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme... 16. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys keistinos ir... 17. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,... 18. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-02-05 sprendimo dalis, kuriomis iš A.... 19. Priteistą iš A. M. UAB ,,Verslo kubas‘‘ 72 Lt žyminio mokesčio sumą... 20. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 21. Priteisti A. M. iš UAB ,,Verslo kubas‘‘ 28, 96 EUR išlaidų, turėtų...