Byla 2A-161-395/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro atstovei prokurorei G. L., atsakovo F. A. H. atstovei advokatei Inesai Arbočienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo F. A. H. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1257-480/2008 pagal ieškovo Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant viešąjį interesą pareikštą ieškinį atsakovams F. A. H., A. N., tretiesiems asmenims Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biurui dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas prašė pripažinti F. A. H., gim. ( - ) , ir A. N., a. k. ( - ) , santuoką, sudarytą 2006-01-19 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 69, fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pripažinus fiktyvią santuoką negaliojančia, informuoti Kauno m. CMB įstatymo nustatyta tvarka. Nurodė, kad Libano Respublikos piliečiui F. A. H., gim. ( - ) , Kauno medicinos universiteto studentui, pirmas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas 2003-12-11, galiojęs iki 2004-10-01. Kadangi F.A H toliau tęsė mokslą Kauno medicinos universitete, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 6 p. ir 46 str. 1 d. 1 p., 2 d., jam kasmet buvo keičiami leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduodant naują leidimą. 2006-01-19 F. A. H. sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete A. N., gim. ( - ) . F A.H., kuris tęsė aukštojoje mokslo dienines nuosekliąsias studijas, Kauno m. VPK VP Migracijos skyrius 2005-09-01 išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT 7206391, galiojantį iki 2006-08-31 (be teisės dirbti), tačiau F. A. H., ketindamas apsigyventi Lietuvoje pas žmoną - Lietuvos Respublikos pilietę A. N., Kauno miesto VPK VP Migracijos skyriui 2006-01-24 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos sujungimo pagrindu (Įstatymo 43 str. 1 d. 3 p.). Migracijos departamento prie LR VRM imigracijos skyrius, siekiant nustatyti, ar nėra priežasčių, nurodytų Įstatymo 35 str., dėl kurių užsieniečiui gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. IV-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo bei fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ir fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, atliko tyrimą, kurio metu buvo patikrinti duomenys apie minėtą užsienietį. Įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. nurodyta, kad atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Iš sutuoktinių F. A.H. ir A. N. apklausų, atliktų Kauno miesto VPK VP Migracijos skyriuje, nustatyta, kad sutuoktiniai negyvena kartu, neveda bendro ūkio, materialiai vienas kito neremia ir neišlaiko, neturi bendrų pažįstamų ir draugų. F. A. H. ne tik nepažįsta sutuoktinės sūnaus, tačiau nežino nei jo, nei A. N. tėvų vardų bei pavardžių, nežino sutuoktinės išsimokslinimo, specialybės, kur ir kuo ji dirba, neatsimena kas dalyvavo vestuvėse, taip pat abu sutuoktiniai nurodė skirtingas vietas, kur jos buvo švenčiamos, skirtingai aiškino šeimos bendrą ateitį. Migracijos departamento prie LR VRM imigracijos skyrius įvertinęs nustatytas aplinkybes padarė išvadą, kad santuoka sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, tik siekiant F. A.H. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje santuokos pagrindu, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. 2006-03-15 Migracijos departamento prie LR VRM imigracijos skyriaus sprendimu Nr.(15/4-1)-31-1309 buvo atsisakyta išduoti šeimos susijungimo pagrindu Libano Respublikos piliečiui F. A. H. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, paliekant mokymosi pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. F. A. H. Migracijos departamento minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos sujungimo pagrindu. Teismas pareiškėjo F. A. H. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o Migracijos departamento sprendimą Nr.(15/4-1 )-31-1309 pripažino pagrįstu ir teisėtu. Atsakovė A. N. apklausta 2007-11-29 Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paaiškino, kad susipažinus su F. H., pastarasis įkalbėjo ją kuo skubiau išsituokti su vyru ir pats padėjo sutvarkyti visus teisinius reikalus, suvedė su advokatu. A. N. išsituokus, F. A. H. įkalbėjo ją susituokti, motyvuodamas, kad jiedu gerai sutaria ir jo tėvai sutinka. A. N. patikėjo F. A. H. pažadais, kad vasara važiuos kartu į Libaną, sutiko susituokti. F. A. H. prašymu ji deklaravo savo gyvenamąją vietą jo nurodytu adresu – ( - ), kadangi jis paaiškino, kad tai migracijos reikalavimas. Tačiau jiedu taip ir toliau gyveno atskirai, susitikdavo tik retsykiais, materialinio išlaikymo jai neteikė. Atsakovė A. N. paaiškino, kad F. A. H. dar prieš santuoką ją perspėjo, kad dėl ligos jie negali turėti intymių santykių, todėl santuokinio gyvenimo jiedu neturėjo. Savo pažadus F.A. H. paimti ją atostogom su savimi į Libaną taip pat neištesėjo ir apskritai po administracinio teismo F.A. H. nustojo ja domėtis, susitikinėti, daryti dovanas, paskutinį kartą matė jį 2006 m. pabaigoje. A. N. pripažino, kad santuoka sudaryta tik dėl F. H. reikalingų dokumentų. Fiktyvių santuokų įvertinimo tvarką nustato LR vidaus reikalų ministro 2005-12-21 įsakymu Nr.IV- 445 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje užsieniečiams išdavimo ir fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės. Šių taisyklių 28 p. išvardinti veiksniai, kurie gali būti pagrindas manyti, kad santuoka yra fiktyvi. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 str. 1 d. 4 p. reglamentuota, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Ši materialinė teisės norma reiškia, kad tik nustačius tokias aplinkybes gali būti atsisakoma išduoti leidimą užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Nustatytos aplinkybės patvirtinančios, kad susituokus negyvenama kartu, kad nevykdomas sutuoktinių pareigos, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, kad sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusiais aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis, byloja apie tai, kad santuoka buvo sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o santuokos registracija buvo panaudota kitam tikslui pasiekti – F. A. H. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu, kuris suteikia užsieniečiui daugiau teisių ir galimybių, nei mokymosi pagrindu išduotas leidimas, o būtent: suteikia galimybę dirbti be papildomų sąlygų (Įstatymo 58 str.), pasibaigus mokslams likti Lietuvoje, pragyvenus santuokoje 5 metus užsienietis gali prašyti leidimo nuolat gyventi ir perspektyvoje ­įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (Įstatymo 46 str. 3 d., 53 str. 1 d. 8 p.), palengvinta vizų išdavimo į kitas ES šalis, galimybė išvykti gyventi į kitas ES šalis kaip ES valstybė narės piliečio šeimos narys (Įstatymo 101 str. 2 d., 3 d.). Santuokos institutas buvo panaudotas siekiant neteisėtų tikslų, kurių be santuokos nebūtų galima turėti, įgyti, todėl F. A. H. ir A. N. fiktyvi santuoka pažeidžia ir viešąjį interesą.

4Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino F. A. H. ir A. N. santuoką, sudarytą 2006-01-19 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 69, fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; I. N. paliko pavardę – N.; priteisė iš atsakovų F. A. H. ir A. N. valstybei po 61,50 Lt žyminio mokesčio bei po 38,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendime nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu duoti sutuoktinių paaiškinimai bei kita surinkta medžiaga patvirtino Migracijos departamento padarytas išvadas apie pagrindą manyti, kad F. A. H. ir A. N. santuoka yra fiktyvi: sutuoktinių prieštaringi aiškinimai apie santuokos sudarymą, apie bendrą gyvenimą, jų gyvenimas skyrium, nežinojimas vienas apie kitą bei šeimos narius. Teismo posėdyje A. N. pripažino, kad santuoka nuo pat pradžių buvo fiktyvi, iš anksto buvo suplanuota, kad santuokos įregistravimas duoda naudą abiem šalims: ji gaus 9000 dolerių, bus apmokėtos išlaidos (ištuokos su buvusiu vyru, vykti į migracijos skyrių), jis – gaus Lietuvos pilietybę, ją turint nereikės vizų vykstant į kitas ES šalis, bus pigesni gydymui reikalingi vaistai (b.l. 17, t.2). Taip pat teismas nurodė, kad byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovės A. N. paaiškinimu nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad susituokus sutuoktiniai negyvena kartu, kad nevykdomos sutuoktinių pareigos, kad sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, kad sutuoktiniai apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusiais aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis, byloja apie tai, kad santuoka buvo sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o santuokos registracija buvo panaudota kitam tikslui pasiekti – F. A. H. gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos sujungimo pagrindu, kuris suteikia užsieniečiui daugiau teisių ir galimybių, nei mokymosi pagrindu išduotas leidimas. Santuokos institutas buvo panaudotas siekiant neteisėtų tikslų, kurių be santuokos nebūtų galima turėti, įgyti, todėl F. A. H. ir A. N. fiktyvi santuoka pažeidžia ir viešąjį interesą. Fiktyvią santuoką, kadangi ji pažeidžia ir viešąjį interesą (pilietybei neteisėtai įgyti ir pan.), gali reikalauti pripažinti negaliojančia prokuroras, gindamas viešąjį interesą (LR CK 3.39 str.). Fiktyvių santuokų reiškinys yra aktuali problema Lietuvai, siekiančiai būti saugia Europos Sąjungos valstybe nare, patikima partnere migracinės politikos kontekste. Teismas nurodė, kad sudariusi santuoką A. N. nebuvo pakeitusi savo ikisantuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.). Sutuoktiniai santuokoje dalintino turto neįsigijo. Santuokoje vaikų negimė. Ieškovui žinomų kreditorių nėra.

5Apeliaciniu skundu atsakovo F. A. H. atstovė advokatė Inesa Arbočienė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas dėl šių motyvų:

61. Bylai dėl santuokos pripažinimo fiktyvia taikomos CPK IV dalies XIX skyriaus nuostatos, kuriomis remiantis teismas pripažino atsakovo F. A. H. dalyvavimą byloje būtinu. CPK 246 str. 5 d. numato, kad neatvykusios šalies atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta šalies asmeninį dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi, net ir dalyvaujant atsakovo atstovui, byla negalėjo būti nagrinėta, nes atsakovas asmeniškai byloje nedalyvavo. Tačiau teismas savaip interpretavo įstatymo nuostatas ir nagrinėjo bylą įprasta ginčo teisena, nedalyvaujant nei atsakovui, nei jo atstovui ir visiškai nepasisakė dėl parengiamajame teismo posėdyje atsakovo nurodytų aplinkybių. Apie atsakovo neatvykimo priežastis ir grįžimo į Lietuvą terminus teismui buvo žinoma. Turėdamas galimybę tik vieną kartą per metus nuvykti pas savo šeimą į Libaną atsakovas prioritetu pasirinko senųjų šeimos saitų palaikymą, o ne nepasisekusios santuokos klausimo išsprendimą. Apelianto nuomone, teismas šališkai siekė kuo greičiau ir bet kokiomis priemonėmis patenkinti prokuroro ginamą viešą interesą, nemotyvuotai atsisakė stabdyti bylą kol bus išspręsta santuokos nuraukimo byla ir nepasinaudojo šių bylų sujungimo teise, į bylos nagrinėjimą iš esmės nekvietė atsakovo nurodytų liudytojų, o sprendimas buvo priimtas likus vienam mėnesiui - rugpjūčiui, kuris yra paprastai atostogų mėnuo - iki atsakovo grįžimo į Lietuvą.

72. Teismo nuostata apie atsakovo veiksmus vilkinant bylą yra nepagrįsta. Nors ieškinys buvo paruoštas 2007-12-11, tačiau pirmas posėdis buvo paskirtas vėlai ir neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, nes kviesti vertėją yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Atstovaujamas advokato atsakovas parengiamajame teismo posėdyje buvo parengęs ir suderinęs visus prašymus, tuo pačiu ketino prašyti į bylos nagrinėjimą kviesti vertėją, tačiau teismas savo nuožiūra nusprendė, kad atsakovas privalo atsivesti savo vertėją. Kitas teismo posėdis neįvyko dėl to, kad advokatė I. Arbočienė, gimus kūdikiui, dėl sveikatos būklės negalėjo jame dalyvauti, tačiau net ir numačius preliminarią kūdikio gimimo datą realiai šis terminas gali labai skirtis, kaip ir atsitiko, apie tai teismui iš karto buvo pranešta. Teismui priėmus nutartį dėl atsakovo asmeninio dalyvavimo byloje ir žinant, kad jis tikrai posėdyje nedalyvaus, nes yra išvykęs iš Lietuvos, jo atstovo atvykimas tikslingas tik dėl konkretaus teismo posėdžio datos nustatymo ir iš pagarbos teismui, tačiau neesant procesinės galimybės nagrinėti bylą iš esmės, nėra esminė priežastis, dėl kurios teismo posėdžiai neįvyko. Atsakovas aktyviai dalyvavo byloje, į visus teismo nurodymus reagavo ir pagal galimybes juos vykdė, apie savo išvykimą iš Lietuvos ir numatomo grįžimo laiką teismui pranešė.

83. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo administracinio teismo 2006-06-14 sprendimu ir A. N. parodymais, kurie yra prieštaringi, tačiau nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų, kurie paneigia ieškovo teiginius. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie A. N. vizitus pas F. A. H. į bendrabutį, tame tarpe ir trunkančius per visą naktį ir tuo neabejotinai liudijančius apie artimus jų santykius. Byloje taip pat yra A. N. paaiškinimas, pateiktas administraciniam teismui, kuriame ji liudija apie šeiminius santykius. Tiek atsakovas F. A. H., tiek atsakovė A. N. (iki parengiamojo posėdžio) visuose savo paaiškinimuose teigė, kad santuoką sudarė savo noru, tikėdamiesi gyventi kaip šeima. Teismas nenustatė ir nepasisakė dėl atsakovo tikrosios valios sudarant santuoką, nepasisakė dėl atsakovės A. N. tikrosios valios, o ieškovas šių aplinkybių visiškai nekomentavo, todėl ieškinys yra neįrodytas, o bylos esmė neatskleista.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno miesto apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakovo F. A. H. bei jo atstovų procesinių teisių įgyvendinimo aplinkybes - kuomet buvo delsiama pateikti atsiliepimą į ieškinį, kai teismas savalaikiai nebuvo informuotas apie atsakovo pageidaujamo vertėjo būtinumą ir atsakovas nepasinaudojo galimybe atsivesti šį vertėją į parengiamąjį posėdį, kai atsakovas, kuriam buvo žinoma apie įvyksiantį civilinį procesą, išvyko atostogauti, kai atsakovo advokatės, kurių dalyvavimas, neatvykus atsakovui, sutinkamai su CPK 246 str. 5 d., sąlygotų greitą bylos išnagrinėjimą, dėl įvairių priežasčių vengė dalyvauti procese, - padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas bei jo atstovės vilkina bylos nagrinėjimą. Apelianto skunde nurodyti teiginiai apie senųjų šeimos saitų palaikymo prioritetą, apie atstovo atvykimo tikslingumą tik dėl konkretaus teismo posėdžio datos nustatymo ir iš pagarbos teismui, patvirtina teismo padarytą išvadą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Ieškovo nuomone, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas nevertino aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu ir savo sprendimą pagrindė tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą apie įrodymų pakankamumą. Apeliantas teisingai nurodo, kad bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia. Fiktyvi santuoka - tai santuokos imitavimas, jos fikcija, t. y. santuokos sudarymas neturi tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios. Tikroji jų valia tokiu atveju susijusi su kitais tikslais. Teismas, įvertinęs įrodymus, nustatė, kad santuokos institutas buvo panaudotas ne F. A.H. ir A. N. šeimos teisinių santykių sukūrimui, o kitam tikslui.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tai, kad F. A. H. ir A. N. sudarė santuoką savanoriškai, neginčytinas ir neabejotinas faktas. Tačiau šiuo atveju yra svarbus kitas aspektas - ar minėti asmenys sudarė santuoką siekdami sukurti šeimos teisinius santykius. Nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės įrodo faktą, kad F. A. H. ir A. N. santuoka buvo sudaryta tik dėl akių, santuokos tikslas buvo abipusės naudos siekimas, o ne šeiminių ryšių sukūrimas. Todėl jų santuoka turėtų būti pripažinta negaliojančia vadovaujantis CK 3.39 straipsniu. Taip pat nurodė, kad F. A. H. šiuo metu turi LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (priimtas studijuoti į aukštojo mokslo įstaigos dienines nuosekliąsias studijas) išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

11Apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas, paliktinas nepakeistu.

12Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras sutinkamai su gauta prokuratūroje informacija iš migracijos departamento prie LR VRM imigracijos skyriaus atlikto tyrimo medžiaga bei Kauno miesto VPK viešosios policijos Migracijos skyriuje atliktų apklausų medžiaga, vadovaudamasis CK 3. 39 straipsnio nuostatomis 2007 m. gruodžio 12 d. pareiškė ieškinį apginant viešąjį interesą Kauno miesto apylinkės teisme (t.1, b. l. 3 – 6).

13Prokuroras, reikšdamas ieškinį, apginant viešąjį interesą, nurodė, jog teik iš atsakovo Libano piliečio F. A. H. veiksmų iki santuokos įregistravimo su A. N., tiek vėliau buvo akivaizdu, kad santuoka sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, bet už išankstinį atlyginimą atsakovei A. N. atsakovui F. A. H., siekiant pastarajam tikslo gauti iš Migracijos departamento prie LR VRM imigracijos departamento leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu, kuris suteiktų F. A. H. galimybę, pasibaigus jo mokymosi laikotarpiui dirbti be papildomų sąlygų, likti gyventi Lietuvoje, o pragyvenus santuokoje 5 metus su A. N. apeliantas galėtų prašyti leidimo nuolat gyventi ir perspektyvoje net gauti Lietuvos Respublikos pilietybę, kas suteiktų jam teisę laisvai išvykti gyventi į visas Europos Sąjungos šalis bei nevaržomai naudotis kitomis ES valstybės narės piliečio šeimos nario teisėmis ( LR Įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties “ 48 straipsnis, 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 58 straipsnis ir 101 straipsnio 2 dalies 3 punktas ).

14Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs santuokos tarp šalių sudarymo ir jos įregistravimo aplinkybes bei tolimesnius F. A. H. ir A. N. veiksmus po santuokos įregistravimo pagrįstai nusprendė, jog santuokos tarp atsakovų įregistravimas tebuvo santuokos imitavimas, jos fikcija, t. y. santuokos sudarymas neturint tikslo ir neketinat sukurti šeimos santykių. Kad būtent taip ir yra iš tikrųjų, patvirtino ir pati A. N., kuri tiek 2007 – 11 - 29 per apklausą Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, tiek teismo posėdžio metu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad santuoka buvo fiktyvi nuo pat pradžių, sudaryta siekiant abipusės naudos - A. N. turėjo būti sumokėta 9000 dolerių bei apmokėtos kitos jos turėtos išlaidos, susijusios su jos ankstesnės santuokos nutraukimu, o apeliantas F. A. H. siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo atveju bei perspektyvoje gauti Lietuvos Respublikos pilietybę.

15Be to, teismo išvadų teisingumą dėl santuokos, sudarytos tarp F. A. H. ir A. N. fiktyvumo patvirtina ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 15 d. sprendimu ( t. 1, b. l. 26 – 27 ) nustatyti faktai, kurių pirmosios instancijos teismas įrodinėti iš naujo neprivalėjo ir kurių nepaneigia apelianto nuorodos į jo bandymą nutraukti santuoką su atsakove A. Navickiene kitais pagrindais. Pateikiant 2008 – 01 – 21 ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme ( t. 1, b. l. 54 – 55, CPK 182 straipsnio 2 punktas ) tik patvirtina, tą faktą, jog aukščiau minima santuoka Tarp F. A. H. ir A. N. iš ties buvo sudaryta, turint tikrąją valią ne sukurti šeimą, o tik panaudoti santuokos registraciją kaip pagrindą kitiems aukščiau paminėtiems ieškinio pareiškime apelianto tikslams pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog santuoka tėra imituota ir, įvertinus sudariusių šalių tikslus, yra neabejotinai fiktyvi, nes tai tėra abipusis santuokos imitavimas, bet ne šeimos santykių sukūrimas bendru sutikimu.

16Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino visas, turinčias reikšmę bylai aplinkybes ir pagrįstai pripažino Kauno miesto apylinkės teismo vyriausiojo prokuroro ieškinį teisėtu ir pagrįstu bei pripažino, santuoką, sudarytą 2006 – 01 – 19 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 69, fiktyvia CK 3.39 straipsnio pagrindu, nes jos sudarymo aplinkybės ir tikslai ne tik, kad prieštaravo santuokos sudarymo tikslams, bet ir buvo aiškiai tariamo - fiktyvaus pobūdžio. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir prie civilinės bylos prijungtos Kauno rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2 – 963 – 605/2005 medžiaga, iš kurios matyti, jog apeliantas F. A.H. ir anksčiau buvo sudaręs fiktyvaus pobūdžio santuoką, siekdamas gauti palankesnes sąlygas gyventi bei ateityje dirbti ir gal būt dar pagerinti savo gyvenimo sąlygas Lietuvos Respublikoje bei ES šalyse.

17Tuo pačiu šios prijungtos civilinės bylos medžiaga bei 2006 m. sausio 25 d. Kauno miesto Viešosios policijos komisariato Migracijos skyriaus vyresniosios specialistės apklausos duomenys, užfiksuoti protokole ( t. 1, b. l. 17 – 19 ) neabejotinai patvirtina, kad apeliantas F. A. H. moka ir supranta lietuvių kalbą, todėl jo apeliacinio skundo teiginys, jog jam nebuvo suteikta galimybė dalyvauti bylos aplinkybių nagrinėjime gimtąja ar kita suprantama kalba laikytinas nepagrįstu ir tuo pačiu pirmosios instancijos teismas CPK 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų teismas nepažeidė. Tuo pačiu akivaizdu, jog apelianto vengimas dalyvauti teismo posėdyje iš esmės neturėjo jokios įtakos Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pareikšto ieškinio pagrįstumui, todėl šis apeliacinio skundo teiginys kolegijos vertintinas tik kaip procesinė galimybė, leidžianti atidėlioti šaliai nepalankaus procesinio sprendimo priėmimą

18Kadangi kolegija, išnagrinėjusi apelianto F. A. H. apeliacinį skundą, jokių kitų aplinkybių ir įstatymų normų pažeidimų, leidžiančių keisti arba naikinti skundžiamą teismo sprendimą nenustatė, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, darytina išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistu, o atsakovo F. A. H. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 326 ir 331 straipsniais,

Nutarė

21Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo F. A. H. advokatės Inesos Arbočienės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas prašė pripažinti F. A. H., gim. ( - ) , ir A. N., a. k. ( - ) ,... 4. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį... 5. Apeliaciniu skundu atsakovo F. A. H. atstovė advokatė Inesa Arbočienė... 6. 1. Bylai dėl santuokos pripažinimo fiktyvia taikomos CPK IV dalies XIX... 7. 2. Teismo nuostata apie atsakovo veiksmus vilkinant bylą yra nepagrįsta. Nors... 8. 3. Teismas skundžiamą sprendimą motyvavo administracinio teismo 2006-06-14... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Kauno miesto apylinkės... 10. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo Migracijos departamentas prie... 11. Apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos... 12. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, Kauno miesto apylinkės... 13. Prokuroras, reikšdamas ieškinį, apginant viešąjį interesą, nurodė, jog... 14. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs... 15. Be to, teismo išvadų teisingumą dėl santuokos, sudarytos tarp F. A. H. ir... 16. Esant šioms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas teisingai įvertino... 17. Tuo pačiu šios prijungtos civilinės bylos medžiaga bei 2006 m. sausio 25 d.... 18. Kadangi kolegija, išnagrinėjusi apelianto F. A. H. apeliacinį skundą,... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Kauno miesto apylinkės teismo 2008m. liepos 28 d. sprendimą palikti...