Byla 2S-992-798/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Antano Rudzinsko, kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. C. ir V. C. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovų A. I. ieškinį atsakovams V. C. ir R. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu,

Nustatė

2Ieškovas A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, kurias sudarė atsakovai 2010 m. kovo 23 d. dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Į atsakovės V. C. perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nukreipti ieškovo A. I. 139 329 Lt reikalavimą, nustatant šiam žemės sklypui priverstinę hipoteką, likusią po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo žemės sklypo vertės dalį gražinti atsakovei. Į atsakovės perleistą žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), nukreipti ieškovo A. I. 139 329 Lt reikalavimą, nustatant žemės sklypui priverstinę hipoteką, likusią po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo žemės sklypo vertės dalį gražinti atsakovei, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. tarp ieškovo ir atsakovės V. C. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovė pasiskolino 36 000 eurų, kuriuos grąžinti įsipareigojo iki 2008 m lapkričio 2 d. Šis atsakovės įsipareigojimas nebuvo užtikrintas jokiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė, skolos negražino, ieškovui kreipusis į teismą, atsakovė savo turtą neatlygintinai perleido sūnui R. C.. Tokie atsakovės veiksmai, ieškovo manymu, pažeidžia jo kaip kreditoriaus interesus, nes atsakovė sumažino savo turtą, nebeturi jo tiek, kad galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą ieškovui. Atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas nėra likvidus, jo nebūtų galima realizuoti už rinkos ar mažesnę kainą per protingą laiką. Ieškovui žinoma kitų atsakovės V. C. kreditorių reikalavimų suma yra 193 380,50 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad tokios aplinkybės neabejotinai pasunkina ieškovo teises ir galimybes patenkinti savo piniginį reikalavimą atsakovei bei tai, kad egzistuoja visos Actio Pauliana taikymo sąlygos. Atsakovė savo nesąžiningais veiksmais parodė, kad neketina vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl ieškovas prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui R. C. priklausančius žemės sklypus, kuriuos jam neatlygintai perleido atsakovė.

3Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir areštavo R. C. vardu registruotus žemės sklypus, esančius Jurgelionių kaime. Teismas pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas dėl atsakovės V. C., kaip skolininkės, sudarytų sandorių, kurių ji neprivalėjo sudaryti ir kuriais yra pažeidžiami ieškovo interesai, nuginčijimo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra taikytinos.

4Atsakovai dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė teismo panaikinti 2010 m. gruodžio 30 d. Trakų rajono apylinkės nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismui atsisakius tenkinti atskirąjį skundą, pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, panaikinant atsakovo R. C. vardu registruotų žemės sklypų areštą ir taikant įrašą viešame registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo, tokią nutartį leidžiant vykdyti skubiai.

5Atsakovai nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, nepagrįsta, pažeidžianti laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovai neginčijo fakto, kad atsakovė V. C. perleido savo sūnui R. C. žemės sklypus, tačiau nurodė tai atlikę todėl, kad atsakovė V. C. dėl savo amžiaus neatitinka teisės aktuose įtvirtintų kriterijų, numatytų asmenims, galintiems pretenduoti į Lietuvos kaimo plėtros paramą, todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovų nesąžiningumo yra nepagrįsti. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas savo prašyme nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų galimą ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar atsakovo siekį perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenims. Atsakovų manymu, vien ieškinio pareiškimas teisme nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymą reikia pagrįsti, įrodyti realią grėsmę, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, o ieškovas to neįrodė, todėl nutartis turi būti panaikinta. Be to, skundžiama teismo nutartis yra grindžiama vien prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismo sprendimai ir nutartis vien prielaidomis grindžiami būti negali. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikė atsakovams galimybės pateikti atsiliepimus, neįsitikino jų taikymo būtinybę, ieškovas akivaizdžiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą naudoja kaip spaudimą atsakovams, todėl jo prašymas turi būti atmestas. Be to, ieškovas neįrodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu atsakovo ketinimus perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir iškreipia proceso šalių interesų pusiausvyrą.

6Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovų argumentais nesutiko, prašė palikti Trakų rajono apylinkės teismo skundžiamą nutartį nepakeistą, atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo netenkinti, o panaikinus ar pakeitus skundžiamą nutartį, nutarties neleisti vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, nes yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsti, atsakovas neatsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir vieta civilinio proceso teisėje. Atsakovai nesąžiningais veiksmais apsunkina kreditorių galimybes patenkinti jų turimus reikalavimus, be to, atsakovė neturi pakankamai turto, ieškinio suma yra didelė, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo būtina. Ieškovas teigia, kad teismas ekonomiškumo ir proporcingumo principų nepažeidė, nes areštuotais sklypais atsakovai naudotis gali, suvaržyta yra tik disponavimo teisė. Teismas pagrįstai nustatė, kad yra reali grėsmė, kad pranešimas atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl šį prašymą nagrinėjo atsakovams nepranešus. Ieškovo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai ir tinkamai, todėl neturėtų būti naikinamos ar keičiamos.

7Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas (Žin., 2006, Nr. 102-3957).

10Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 144-145 straipsnio nuostatomis, pripažino, kad ieškovo A. I. ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys sudaro faktinį ir teisinį pagrindą atsakovams V. C. ir R. C. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamojo turto areštą.

12Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas (šiuo atveju- šalių susitarimu ginčas sprendžiamas arbitražo teisme), kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą.

13Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto.

14Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti įvertintas jų tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.

15Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, būtų neapsunkintas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2010).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 23 d. 0,6670 ha žemės sklypo unikalus Nr. ( - ) esančio ( - ) dovanojimo sutartį sudarytą tarp atsakovų V. C. ir R. C.; pripažinti negaliojančia 2010 m. kovo 23 d. 0,9506 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) dovanojimo sutartį sudarytą tarp atsakovų V. C. ir R. C., nukreipti į atsakovės V. C. perleistą 0,6670 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) ieškovo A. I. 139 329 Lt piniginį reikalavimą nustatant nurodytam žemės sklypui priverstinę hipoteką, likusią po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, o likusią žemės sklypo vertę grąžinti atsakovei V. C.; nukreipti išieškojimą į atsakovės V. C. perleistą 0,9506 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), ieškovo A. I. 139 329 Lt piniginį reikalavimą nustatant šiam žemės sklypui priverstinę hipoteką, likusią po kreditoriaus reikalavimo patenkinimo šio žemės sklypo vertės dalį grąžinant atsakovei V. C..

17Atskirajame skunde atsakovai remiasi aplinkybėmis, jog teismo nutartis yra nemotyvuota nepagrįsta, pažeidžianti laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principus, šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovai atlikdami nekilnojamojo turto perleidimo sandorius nebuvo nesąžiningi, nes nekilnojamasis turtas atsakovės sūnui buvo perleistas siekiant pretenduoti į Lietuvos kaimo plėtros paramą. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių argumentų, kurie pagrįstų galimą ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą ar atsakovo siekį perleisti žemės sklypus tretiesiems asmenim, nes vien ieškinio pareiškimas teismui nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymą reikėjo pagrįsti, įrodyti realią grėsmę, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas, o ieškovas to neįrodė, todėl nutartis turi būti panaikinta. Be to, skundžiama teismo nutartis yra grindžiama vien prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o teismo sprendimai ir nutartis vien prielaidomis grindžiami būti negali. Atsakovų nuomone, teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesuteikė atsakovams galimybės pateikti atsiliepimus, neįsitikino jų taikymo būtinybę, ieškovas akivaizdžiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymą naudoja kaip spaudimą atsakovams, todėl jo prašymas turi būti atmestas. Be to, ieškovas neįrodė, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančiu atsakovo ketinimus perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir iškreipia proceso šalių interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegija su atsakovų argumentais nesutinka.

18Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad teismo nutartis yra nemotyvuota ir tai nesudaro pagrindo skundžiamąją nutartį panaikinti.

19Pažymėtina, jog Civilinio proceso įstatymas nereikalauja, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamos kitos aplinkybės – grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas (CPK144 str.), tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, priimant sprendimą dėl ginčo. Taigi apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, bei ieškovo prielaidomis dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, yra teisiškai nereikšmingi. Remiantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Šie principai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

20Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepagrįstai neriboja atsakovų teisių, kadangi teismo draudimas taikomas tik ginčo žemės sklypams, kurie yra ginčo dalykas byloje ir lieka nepaneigta aplinkybė, jog atsakovai nesiims veiksmų galinčių apsunkinti teismo sprendimo, jei jis bus palankus ieškovui įvykdymo, nes netaikant laikinųjų apsaugos priemonių liktų neužkirstas kelias atsakovų galimybei perleisti turtą tretiesiems asmenims, tuo apsunkinat teismo sprendimo įvykdymą bei galimai skatinant tolimesnį šalių bylinėjimąsi, bylinėjimosi išlaidų augimą bei neleistų pasiekti teismo sprendimu siekiamų tikslų teisinio ginčo išsprendimo tarp šalių, kad iš esmės prieštarautų Civilinio proceso kodekso įtvirtintam proceso ekonomijos ir koncentruotumo principams (CPK 7 str.).

21Bylos medžiaga rodo, kad ieškinio suma yra lygi 41 300 Lt sumai, kuri teisėjų kolegijos vertinimu fiziniams asmenims yra reikšminga ir nors atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog ieškinio suma atsakovams yra didelė, o ir didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau pagrindo sutikti su šiuo argumentu teisėjų kolegija neturi, nes teismo procesas trunka tam tikrą laiko tarpą ir jo pradžioje net esant gerai atsakovų finansinei būklei, bylos nagrinėjimo metu ji gali iš esmės pasikeisti, tuo apsunkinant ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

22Nesutikdami su skundžiamąja teismo nutartimi atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamąją nutartį pažeidė CPK 148 straipsnio nuostatas ir nesudarė galimybės atsakovams pateikti atsiliepimų į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Taigi teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą manyti, kad pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą apsunkins jų taikymą arba padarys jį nebeįmanomą, ir išspręsti šį klausimą nepranešęs atsakovui, kadangi teismas nustatė, jog ieškinio suma yra didelė. Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos turi būti taikomos operatyviai (CPK 148 str. 1 d.). Nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo savaime nereiškia šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl nepranešimo atsakovui apie laikinąsias apsaugos priemones būtų neteisingai išspręstas ieškovo prašymas ar pažeistos atsakovo procesinės teises.

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 punktu

Nutarė

25Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 3. Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo... 4. Atsakovai dėl teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos... 5. Atsakovai nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota,... 6. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą su atsakovų argumentais nesutiko,... 7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios... 8. Atskirasis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame... 12. Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas... 13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria... 15. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės yra... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 17. Atskirajame skunde atsakovai remiasi aplinkybėmis, jog teismo nutartis yra... 18. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus... 19. Pažymėtina, jog Civilinio proceso įstatymas 20. Teisėjų kolegija pastebi, jog nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos... 21. Bylos medžiaga rodo, kad ieškinio suma yra lygi 41 300 Lt sumai, kuri... 22. Nesutikdami su skundžiamąja teismo nutartimi atsakovai atskirajame skunde... 23. CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje yra nustatyta, kad... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 337 straipsnio 1 punktu... 25. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti...