Byla Ik-244-624/2011

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatams Ievai Kubilienei ir Žilvinui Mišeikiui, atsakovo atstovei L. L., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei A. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Liturimex“ viešbučiai (toliau – ir Bendrovė) patikslintu skundu (b. l. 11-38, II t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. 4-284 „Dėl Pagalbos teikimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 4-488 pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

5Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 29 d. tarp Ūkio ministerijos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) ir pareiškėjo buvo pasirašyta trišalė Pagalbos teikimo sutartis Nr. ( - ) (toliau – ir Sutartis) dėl pagalbos teikimo projektui „Viešbučio ( - ) plėtra ir sveikatingumo centro statyba“ (toliau – ir Projektas). Minėta sutartimi Ūkio ministerija, vadovaudamasi ūkio ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-488 „Dėl paramos projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, skyrimo“, įsipareigojo Bendrovei Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų sutartyje nurodytą tinkamų išlaidų, gautų vykdant Projektą, dalį. Agentūra, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo tinkamai administruoti ir kontroliuoti Projektą bei vykdyti jo įgyvendinimo priežiūrą. Pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, įsipareigojo įgyvendinti Projektą ir naudoti Projektui finansuoti numatytas lėšas taip, kaip nurodyta Sutartyje. Pažymėjo, kad Sutarties 2.2 punkte buvo aptarta, jog Projekto vykdytojui suteikiama iki 1 827 227 Lt pagalba tinkamoms Projekto išlaidoms kompensuoti, iš jų iki 1 341 448,09 Lt (73,41 proc.) - iš Europos regioninės plėtros fondo, iki 485 888,91 Lt (26,59 proc.) - iš bendrojo finansavimo lėšų. Nurodė, kad Sutarties 2.9 punkte buvo numatyta, jog Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2008 m. rugpjūčio 28 d. Paaiškino, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Bendrovė ir Agentūra, vadovaudamosi Sutarties nuostatomis bei 2007 m. liepos 13 d. tarp Ūkio ministerijos ir Agentūros pasirašytos Sutarties dėl išankstinio pritarimo atskiriems pagalbos / paramos teikimo sutarčių keitimo atvejams 2.1 punktu, pasirašė Sutarties pakeitimo susitarimą Nr. 1, kuriuo šalys susitarė pakeisti atitinkamus Sutarties punktus, t. y. pagalbos mokėjimą pagal Sutartį išskaidyti į tris dalis. Tarp Bendrovės ir Agentūros 2008 m. balandžio 9 d. buvo pasirašytas Sutarties pakeitimo susitarimas Nr. 2, kuriuo buvo susitarta Pagalbos mokėjimą išskaidyti į keturias dalis. 2008 m. rugpjūčio 8 d. tarp Agentūros ir Projekto vykdytojo pasirašytu Sutarties pakeitimo susitarimu Nr. 3 buvo susitarta pakeisti Sutarties 2.2 punktą, išdėstant taip, jog Bendrovei suteikiama iki 1 788 777,50 Lt pagalba tinkamoms Projekto išlaidoms kompensuoti, iš jų iki 1 313 141,56 Lt (73,41 proc.) iš Europos regioninės plėtros fondo, iki 475 635,94 Lt (26,59 proc.) - iš bendrojo finansavimo lėšų. Minėtu susitarimu kartu buvo pakeistas Sutarties 4.2.4 punktas, naujai susitariant, jog ketvirtasis mokėjimo prašymas pagalbos daliai (paskutinė pagalbos mokėjimo dalis, ne mažesnė kaip 10 procentų pagalbos) iki 1 110 374,12 Lt turi būti pateiktas iki 2008 m. rugpjūčio 28 dienos. 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp pareiškėjo ir Agentūros sudarytu Sutarties pakeitimo susitarimu Nr. 4 Bendrovė ir Agentūra susitarė pakeisti 2006 m. gruodžio 29 d. Sutartyje numatytą Projekto įgyvendinimo pabaigos laiką, nurodant, kad Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2008 m. spalio 20 d., taip pat Pagalbos mokėjimą išskaidyti į penkias dalis. Šiuo susitarimu buvo susitarta pakeisti Sutarties 5.5.20 punktą. Tarp pareiškėjo ir Agentūros 2008 m. lapkričio 10 d. sudarytu Sutarties pakeitimo susitarimu Nr. 5 Bendrovė ir Agentūra susitarė pakeisti atitinkamus Sutarties punktus, susijusius su Projekto vykdymui skiriamų Pagalbos lėšų dydžiu (Pagalbos dydis ne daugiau kaip 1 750 218,00 Lt neįskaitant PVM), kartu pakeičiant Sutarties 4.2.5 punktą. Tvirtino, jog pareiškėjas, kaip Projekto vykdytojas, tinkamai vykdė / vykdo ir iki pat šiol įgyvendina Projektą bei laikosi Sutartimi prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tačiau Agentūra 2009 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. R4-14982(1.7) „Dėl projekto Nr. ( - )“ siūlyti Ūkio ministerijai svarstyti klausimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir pareikalavimo iš pareiškėjo grąžinti visas Pagalbos lėšas ir palūkanas, susikaupusias nuo pagalbos lėšų Projekto vykdytojui išmokėjimo pradžios iki sprendimo grąžinti suteiktą pagalbą priėmimo, atsižvelgiant į kiekvienais kalendoriniais metais buvusią vidutinę palūkanų normą Lietuvoje. 2010 m. kovo 1 d. buvo gautas Ūkio ministerijos 2010 m. vasario 12 d. raštas Nr. (19.2-52)-3-818 „Dėl projekte Nr. ( - ) nustatytų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimų“. Nurodė, kad 2010 m. kovo 1 d., atsižvelgdamas į minėtą raštą, Ūkio ministerijai bei Agentūrai pateikė motyvuotus paaiškinimus, kuriuose išdėstė visas aplinkybes bei argumentus ir prašė Ūkio ministerijos nenutraukti Sutarties. Tačiau ūkio ministras Įsakymu paaiškinimus atmetė ir nutraukė Sutartį, taip pat nustatė, kad Bendrovė per ne ilgesnį kaip 60 kalendorinių dienų nuo minėto įsakymo įsigaliojimo dienos terminą privalo grąžinti 1 749 405,42 Lt, iš jų 1 284 238,49 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir 465 166,93 Lt bendrojo finansavimo lėšų į Ūkio ministerijos biudžetinę sąskaitą.

6Pareiškėjo manymu, buvo pažeisti motyvuotų paaiškinimų išnagrinėjimo ir Įsakymo priėmimo Sutartyje nustatyti terminai, todėl buvo padarytas formalus Sutartyje numatytų procedūrų pažeidimas. Nurodė, kad Įsakymas, kaip teisės aktas, neatitinka jam keliamų reikalavimų, yra nemotyvuotas. Pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog ūkio ministras atmeta pareiškėjo paaiškinimus ir nutraukia Sutartį, tačiau nėra nurodomos Bendrovės Ūkio ministerijai bei Agentūrai pateiktų paaiškinimų atmetimo priežastys ir motyvai. Darė išvadą, kad Ūkio ministerija, priimdama skundžiamą sprendimą nutraukti sutartį, nenagrinėjo paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų, į juos neatsižvelgė. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo 2010 m. balandžio 19 d. gautas 2010 m. balandžio 12 d. ūkio ministro įsakymas Nr. 4-284 nėra pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar jo įgalioto asmens, taip pat nėra patvirtintas Ūkio ministerijos antspaudu.

7Pareiškėjo manymu, vadovautis Įsakyme nurodytomis teisės aktų nuostatomis nėra pagrindo. Nurodė Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 3, 5.2.1 punktus ir pažymėjo, kad nei Agentūra, teikdama siūlymą ir inicijuodama Sutarties nutraukimą, nei Ūkio ministerija, priimdama griežčiausią pagal teisines pasekmes priemonę - nuspręsdama vienašališkai nutraukti paramos teikimo sutartį, nenurodė jokio teisės akto, kurį pažeidus finansinė parama Bendrovei buvo išmokėta ir (arba) panaudota.

8Nurodė finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintų Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 211.1-211.17, 215.1.2. punktus ir pažymėjo, kad Įsakymas priimtas nenurodžius, koks konkretus atvejis sąlygojo Sutarties nutraukimo būtinybę. Tvirtino, kad Įsakymas priimtas neatsižvelgus į faktinių aplinkybių visumą, netyrus priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas Agentūros pareikštas kaltinimas Bendrovei gali būti laikomas netinkamu Projekto įgyvendinimu, nemotyvuotai atmetus bet kokius Bendrovės paaiškinimus. Pabrėžė, kad skundžiamo akto priėmimas neišsiaiškinus visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgus į Bendrovės paaiškinimus, motyvų dėl jų atmetimo nenurodymas Įsakyme akivaizdžiai prieštarauja Ūkio ministerijos misijai. Paaiškino, kad viešbučio konkurencingumas padidintas investavus Projekto lėšas į naują kondicionavimo sistemą esamame viešbučio ( - ) komplekso pastate, įrengiant vaikų žaidimų aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę. Pažymėjo, kad vertinant, ar Projekto vykdytojas galėjo įtakoti atvykstamojo turizmo skatinimą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje, 2008 m. pabaigoje, reikėtų nagrinėti objektyvias aplinkybes, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo metu (kaip tai numatyta Taisyklių 216 p.), ir jų įtaką Projekto vykdytojo konkurencingumo didinimui bei atvykstamojo turizmo skatinimui, o tuo pačiu ir Projekto tikslų pasiekimui. Atkreipė dėmesį, kad atvykstamojo turizmo paslaugoms, įskaitant apgyvendinimo viešbučiuose, pridėtinės vertės mokesčio tarifas buvo pakeltas nuo 5 iki 19 proc., t. y. nustatytas standartinis PVM tarifas, kuris 2009 metais buvo dar kartą pakeltas iki 21 proc. Darė išvadą, kad Bendrovės laikini sunkumai dėl tam tikrų pilnai įgyvendinto projekto eksploatavimo pradžios nesklandumų negali būti laikomi pakankamu pagrindu pritaikyti griežčiausią įmanomą priemonę - paramos Sutarties su Bendrove nutraukimą bei visų suteiktų paramos lėšų, tinkamai panaudotų pagal paskirtį, pareikalavimą grąžinti. Pažymėjo, kad tokių lėšų Bendrovė neturi, nes ir pati yra investavusi 1 749 405,42 Lt dydžio sumą į dviejų saugotinų pastatų rekonstrukciją pagal paveldosaugos reikalavimus. Paaiškino, kad šie pastatai yra pabaigti rekonstruoti, jie yra kultūros paveldo objektai, atitinkamų institucijų pripažinti kaip pilnai atitinkantys visas sąlygas ir reikalavimus.

9Nurodė Sutarties Priedą Nr. 5 ir pažymėjo, kad Projekto metu Sutartyje numatyti pasiekimai buvo įgyvendinti panaudojus tiek gautas paramos, tiek Projekto vykdytojo lėšas, Projekto rodikliai pasiekti. Projektas buvo įgyvendinamas iš gautų Europos Sąjungos finansinės paramos, bendrojo finansavimo ir Projekto vykdytojo lėšų. Pagal Sutartį Projekto vykdytojas, iš savo lėšų atlikęs atitinkamus Projekte numatytus darbus, teikdavo Agentūrai mokėjimo prašymus, o Agentūra, įvertinusi, ar nurodytos išlaidos yra tinkamos iš dalies (50 proc.) kompensuoti paramos lėšomis, teikdavo paraiškas Ūkio ministerijai tvirtinti, dėl ko Projekto vykdytojui iš Europos Sąjungos paramos lėšų buvo kompensuojama dalis jo patirtų išlaidų vykdant ir įgyvendinant Projektą. Pažymėjo, kad iki pat 2008 metų pabaigos Projekto įgyvendinimo metu jokių Projekto finansavimo problemų nebuvo, visos Projekto išlaidos buvo dengiamos taip kaip nustatyta Sutartyje bei tokių projektų finansavimo taisyklėse. Visi darbai, kuriems atlikti buvo prašoma Europos Sąjungos paramos, buvo atlikti dar iki 2008 m. lapkričio mėnesio, o minėtiems darbams atlikti panaudotos lėšos buvo pripažintos tinkamomis kompensuoti iš Europos Sąjungos suteiktos paramos lėšų. Paaiškino, kad Projekto finansavimo trukdžiai atsirado tik 2008 metų pabaigoje (prieš pradedant 11 kambarių eksploataciją reikėjo atlikti smulkius vidaus apdailos darbus ir sutvarkyti gerbūvį, nors šiems darbams atlikti nebuvo prašoma Europos Sąjungos paramos), kuomet bankas dėl nesuprantamų priežasčių atsisakė suteikti atitinkamo dydžio paskolą Bendrovei. Pažymėjo, kad dar prieš Sutarties sudarymą pareiškėjas kreipėsi į AB banką „Hansabankas“ dėl paskolos atitinkamų Projekto darbų atlikimui. Bankas sutiko suteikti pareiškėjui paskolą tam, kad lėšos būtų panaudotos Projekto įgyvendinimo darbams atlikti, buvo priimtas banko paskolų komiteto sprendimas, 2005 m. kovo 3 d. Agentūra gavo patvirtinimą iš banko, paskolų komiteto sprendimu buvo nutarta patenkinti Bendrovės prašymą ir suteikti 2 887 670 Lt dydžio paskolą. Nurodė, kad bankas nesilaikė savo įsipareigojimų, t. y nevykdė paskolų komiteto sprendimo ir nepagrįstai nesuteikė paskolos. Dėl tokių banko veiksmų pareiškėjas negalėjo Projekto objekte laiku užbaigti smulkių vidaus apdailos darbų, sutvarkyti gerbūvio, kuriems nebuvo teikiama Europos Sąjungos parama, ir pradėti eksploatuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšomis įrengto turto dalies. Teigė, kad dėl minėtų banko veiksmų pareiškėjas pateikė pretenziją. Paaiškino, kad 2008-2009 metais pareiškėjui teko skolintis lėšų iš akcininkų bei kitų asmenų. Tiek Agentūra, tiek Ūkio ministerija buvo informuota apie susidariusią situaciją. Nurodė, kad 2009 m. birželio 9 d. buvo surengtas keturšalis susitikimas, kurio metu pareiškėjui faktiškai buvo leista toliau vykdyti Projektą, pratęsiant įsipareigojimų pagal Sutartį terminus, įpareigojant Bendrovę iki 2009 m. birželio 26 d. pateikti Agentūrai pasirašytas rangos sutartis darbams, kuriuos atlikus būtų įvykdyti Sutartyje numatyti įsipareigojimai, bei pateikti dokumentą, įrodantį finansinį pajėgumą apmokėti už atliktus darbus pagal pasirašytas rangos sutartis. Tvirtino, kad minėti dokumentai Agentūrai buvo pateikti. Paaiškino, kad atitinkamų Projekto darbų atlikimą finansavo UAB „Liturimex grupė“ bei fizinis asmuo R. A., paskolindami Projekto įgyvendinimui reikalingas atitinkamo dydžio pinigines lėšas. Pažymėjo, kad Bendrovė užtikrino finansavimą, pateikdama Projektą administruojančiai institucijai visus tai patvirtinančius dokumentus, kaip tai buvo numatyta ir 2009 m. birželio 9 d. vykusio keturšalio susitikimo protokole, o visus minėto susitikimo metu prisiimtus įsipareigojimus įvykdė bei veiklas įgyvendinti / Projekto tikslus pasiekti baigė iki 2009 m. rugsėjo 30 d.

10Nurodė, kad Projekto metu sukurto turto eksploataciją numatoma pradėti anksčiausiai 2009 m. gruodžio mėnesį - 2010 m. kovo mėnesį. Teigė, kad tam nebuvo prieštarauta, 2009 m. spalio 1 d. buvo pradėti Projekto metu sukurtų naujų paslaugų pardavimai (pastatų eksploatacija).

11Atkreipė dėmesį, kad Įsakyme nurodyta, jog Projekto vykdytojas be Agentūros rašytinio sutikimo įkeitė Europos Sąjungos lėšomis rekonstruojamą turtą. Pažymėjo, jog ši nurodyta aplinkybė nepagrįsta ir iš dalies neatitinka faktų. Paaiškino, kad Agentūrai buvo žinoma, jog projekto finansavimas buvo tik laikinai sutrikdytas bankui nemotyvuotai atsisakius vykdyti savo garantijas ir įsipareigojimus, dėl ko operatyviai buvo surastas kitas Projekto finansavimo šaltinis ir apie tai Projekto vykdymą administruojanti įstaiga buvo informuota dar 2009 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra neprieštaravo, jog bankui suteikus atitinkamo dydžio paskolos lėšas Projekto įgyvendinimui banko naudai būtų įkeista atitinkamo sukurto turto dalis, tačiau bankui atsisakius tokią paskolą suteikti ir atitinkamą finansavimą Projektui gavus iš kitų šaltinių, 2009 m. kovo 27 d. Agentūrai buvo pateiktas Projekto vykdytojo prašymas Nr. 09-033 dėl leidimo įkeisti ir apdrausti Projekto metu įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą kreditoriaus R. A. naudai. Pažymėjo, kad Agentūra savo raštais pareiškėjui nepagrįstai delsė duoti sutikimą įkeisti turtą kreditoriui (kuriuo būtų buvęs ir bankas, jei nebūtų atsisakęs suteikti paskolą) - fiziniam asmeniui R. A., kurio suteikta finansinė pagalba buvo naudojama Projekto tęstinumui užtikrinti. Teigė, kad, nedavus sutikimo įkeisti turtą, nepagrįstai buvo stabdomas reikalingų lėšų pritraukimas Projekto tęstinumo užtikrinimui ir taip nepagrįstais Agentūros veiksmais atidedama restauruoto kultūrinio paveldo statusą turinčių pastatų komplekso (Projekto objekto) eksploatacijos pradžia, užfiksuota 2009 m. birželio 9 d. keturšalio susitikimo protokole, bei Projekto metu sukurtų naujų paslaugų pardavimų pradėjimas. Tvirtino, kad Agentūra buvo informuota apie tai, jog vietoj banko Projekto finansavimą vykdo UAB „Liturimex grupė“ ir fizinis asmuo R. A., 2009 m. rugsėjo 21 d., Agentūrai paprašius, buvo pateikta visa prašoma ir Projekto vykdytojo pagal galimybes teiktina informacija, paskolos sutartis, kurios pagrindu minėti asmenys finansavo tolesnį Projekto vykdymą, susitarimas dėl tarpusavio užskaitos bei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 metus, įrodantys paskolos apskaitos faktą. Pažymėjo, jog pareiškėjas, pasirašydamas Sutartį, papildomai užtikrino / garantavo, kad turtas nebus perleistas tam asmeniui, kuriam jis įkeistas. Akcentavo, kad Agentūra, delsdama ir dėl nežinomų priežasčių nepagrįstai vengdama duoti sutikimą dėl įkeitimo, taip paspartinant tinkamą Projekto įgyvendinimą, sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (Projekto įgyvendinimo vilkinimas). Pareiškėjo manymu, dėl to jam negali kilti atsakomybė. Darė išvadą, kad Agentūros neveikimas / delsimas duoti sutikimą dėl turto įkeitimo paskolą suteikusio asmens naudai bei Bendrovės siekis nesužlugdyti ir užtikrinti tolesnį Projekto vykdymą bei tęstinumą, sąlygojo atitinkamo nekilnojamojo turto - Projekto metu renovuotų pastatų - įkeitimą paskolos davėjų R. A. ir UAB „Liturimex grupė“ naudai, nesulaukus Agentūros atsakymo ir sutikimo. Pažymėjo, kad šiuo metu Projekto metu sukurtų pastatų įkeitimas (hipoteka) yra išregistruotas (panaikintas). Darė išvadą, kad tariamas Sutarties pažeidimas dar iki Įsakymo priėmimo buvo pašalintas.

12Pabrėžė, kad viso Projekto įgyvendinimo metu nuolat raštu ir žodžiu informavo Agentūrą apie Projekto vykdymo metu atsiradusias kliūtis, taip pat apie visas su Projekto vykdymu susijusias aplinkybes, neklaidino ir nesiekė klaidinti Agentūros, pranešė apie svarbias priežastis, kliudančias vykdyti Projekto veiklas, Agentūros atstovams visada buvo sudaromos sąlygos vietoje susipažinti su Projekto vykdymo eiga bei jo dokumentacija. Pabrėžė, kad visi darbai, kuriems buvo prašoma Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, buvo užbaigti įgyvendinti iki 2008 m. spalio 20 dienos. Pažymėjo, kad iki pat 2009 m. gegužės mėnesio Agentūra neturėjo jokių esminių pretenzijų Bendrovei nei dėl jos pateiktos galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos, kuri Agentūros buvo priimta, turinio, nei dėl pasiektų Projekto rodiklių, ką patvirtina Agentūros 2008 m. lapkričio 17 d. pranešimas Nr. R4-7967(1.10).

13Nurodė, kad Sutartyje buvo numatyta, jog pagrindinė Agentūros funkcija - tinkamai administruoti ir kontroliuoti Projektą bei vykdyti jo įgyvendinimo priežiūrą. Darė išvadą, kad Agentūra, kaip Projektą administruojanti bei kontroliuojanti institucija, netinkamai vykdė savo funkcijas, todėl buvo priimtas Įsakymas, sukeliantis itin neigiamus padarinius tiek Bendrovei, tiek tretiesiems asmenims. Teigė, kad Agentūra klaidino ir klaidina Ūkio ministeriją, teikdama prieštaringą informaciją, susijusią su Projekto įgyvendinimu, t. y. konkrečių Projekto tikslų pasiekimu. Tvirtino, kad Agentūra, administruodama Projektą bei teikdama Ūkio ministerijai atitinkamą informaciją apie Projekto eigą, Projekto pasiekimus ir t. t., nuslėpė dalį reikšmingos informacijos, dėl ko Ūkio ministerija buvo suklaidinta ir dėl to buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Atkreipė dėmesį, kad priimant Įsakymą buvo vadovautasi 2009 m. lapkričio 27 d. Agentūros siūlymu nutraukti Sutartį ir susigrąžinti Europos Sąjungos paramą, prie kurio buvo pridėti tik trys dokumentai. Darė išvadą, kad Ūkio ministerijai buvo pateikta subjektyvi, vien tik Agentūros nepagrįstai suformuota ir ataskaitose išdėstyta nuomonė dėl tariamų Sutarties pažeidimų, jos nutraukimo pagrindų ir priežasčių, kartu nepridedant Ūkio ministerijai jokių svarbesnę reikšmę turinčių pareiškėjo Projekto vykdymo metu jai pateiktų dokumentų. Pareiškėjo manymu, neturėdama objektyvios ir pilnos informacijos, Ūkio ministerija formaliai vadovavosi vien tik Agentūros nurodytomis aplinkybėmis. Pabrėžė, kad dauguma Agentūros nurodytų tariamų Projekto vykdytojo pažeidimų faktiškai atsirado būtent dėl pačios Agentūros kaltės ir nelankstaus bendradarbiavimo. Atkreipė dėmesį, kad taikant Sutarties 9.3.2 punktą reikalinga įvertinti aplinkybes, dėl kurių buvo padaryti tariami pažeidimai, išsiaiškinti, ar yra Projekto vykdytojo kaltė dėl tokių pasekmių atsiradimo. Kadangi Sutarties 9.3.2 punkte nėra atskleista, kokios aplinkybės lemia sprendimą dėl to, kokia lėšų dalis turėtų būti grąžinama Sutarties nutraukimo atveju, pareiškėjo manymu, taikant sankciją reikalinga atsižvelgti į bendrai teisėje taikomus principus, kurie sąlygoja taikomos sankcijos mastą - Projekto įgyvendinimo apimtį, objektyvias aplinkybes, dėtas pastangas, kaltę ir panašiai. Pažymėjo, kad formalaus sprendimo priėmimas ne tik pažeidžia Projekto vykdytojo bei trečiųjų asmenų interesus, tačiau neatitinka ir viešojo intereso.

14Nurodė Taisyklių 213.1.2 punktą, Sutarties 3.2.6 punktą, Sutarties Priedą Nr. 5, pažymėjo, kad visos pagal Sutartį Projektui skirtos bei išmokėtos lėšos buvo įsisavintos tinkamai ir pagal paskirtį, ir darė išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad Bendrovė pažeidė atitinkamas Sutarties sąlygas, iš jos negali būti reikalaujama grąžinti pilnos Paramos lėšų, kurios yra įsisavintos ir tinkamai panaudotos, sumos, kadangi tokiu būdu būtų pažeidžiami proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai.

15II.

16Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 115-120, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Paaiškino, kad Sutartis Projekto vykdymo metu buvo keista penkis kartus. Be kitų pakeitimų, buvo pakeista pagalbos suma Projektui, sumažinti projekto rezultatai, pratęstas Projekto įgyvendinimo laikotarpis iki 2008 m. spalio 20 d. Sutarties vykdymo metu Projektui finansuoti pareiškėjui buvo išmokėta 1 749 405,42 Lt suma. Nurodė, kad Ūkio ministerija 2009 m. lapkričio 27 d. gavo Agentūros siūlymą, atsižvelgiant į Projekto vykdymo pažeidimus, svarstyti klausimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir pareikalavimo grąžinti visas pagalbos lėšas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atsakydamas į Ūkio ministerijos 2010 m. vasario 2 d. raštą Nr. (19-2-52)-3-818, pateikė paaiškinimus, kuriuos išnagrinėjusi, Ūkio ministerija nusprendė, jog pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti. Nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiu, kad ūkio ministras Įsakymą priėmė tik 2010 m. balandžio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui (25 darbo dienoms) nuo pareiškėjo paaiškinimų gavimo, todėl Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Sutartyje numatytus atitinkamo sprendimo priėmimo terminus. Paaiškino, kad Ūkio ministerijoje pareiškėjo 2010 m. kovo 1 d. raštu Nr. 10-042 pateikti paaiškinimai buvo gauti 2010 m. kovo 3 d. Teigė, kad Sutarties 9.6 punkte nurodytas terminas yra paaiškinimų išnagrinėjimo, o ne sprendimo priėmimo terminas. Pažymėjo, kad Įsakyme, kaip vienas iš teisės aktų, kuriuo vadovaudamasi Ūkio ministerija priėmė sprendimą, nurodyti Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) 5.2.1, 8.1 punktai. Atkreipė dėmesį, kad Įsakymas priimamas atsižvelgiant į pareiškėjo 2010 m. kovo 1 d. raštu Nr. 10-042 pateiktus paaiškinimus. Tvirtino, kad pareiškėjas Sutarties 5.5.1 punkte numatyto Projekto tikslo nepasiekė. Atsižvelgęs į patikrų vietoje rezultatus darė išvadą, kad pareiškėjas nepasiekė dalies projekto nustatytų tikslų: neteikiamos aukštos pridėtinės vertės kompleksinės turizmo paslaugos planuotuose įrengti naujuose kambariuose ir restauruotuose pastatuose ( - ), Druskininkai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas be Agentūros rašytinio sutikimo įkeitė Europos Sąjungos lėšomis rekonstruotą turtą, tuo pažeisdamas Sutarties 3.2.1 punktą. Nurodė, kad R. A. yra Bendrovės akcininkas, nors Akcinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad bendrovė, skolindamasi pinigų iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti jiems savo turto. Teigė, kad pareiškėjas, teikdamas galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (2008 m. spalio 20 d.), pateikė Agentūrai klaidingus duomenis apie įvykdytas veiklas, pasiektus projekto tikslus ir uždavinius, rezultatus ir pasiekimus. Nors pareiškėjas galutinėje projekto ataskaitoje nurodė, kad ( - ), Druskininkuose, pastatų rekonstrukcijos darbai pilnai užbaigti iki 2008 m. spalio 20 d., 2009 m. rugsėjo 22 d. atliktos neplanuotos patikros vietoje išvadose nurodoma, kad pastatuose ( - ), Druskininkuose, veikla nevykdoma, nebaigti pastatų vidaus apdailos ir kiti darbai.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 44-49, II t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog pareiškėjas, vykdydamas Projektą, pažeidė Sutarties 3.2.6 ir 5.5.1 punktus (per sutartyje nustatytą terminą nebuvo užtikrintas reikiamas projekto finansavimas, neužbaigtos projekto veiklos, nepasiekti numatyti projekto tikslai) bei 3.2.1, 3.2.2, 5.5.3 ir 9.1.2 punktus (neužtikrino projekto tęstinumo (nepradėti projekto metu sukurtų naujų viešbučio ( - ) paslaugų pardavimai, nėra pradėti eksploatuoti renovuoti projekto pastatai), nuslėpė informaciją, turinčią įtakos tinkamai Sutarties vykdymo kontrolei, nepranešė apie svarbias priežastis, kliudančias vykdyti projekto veiklas (projekto metu sukurtas turtas įkeistas ir išnuomotas nesuderinus su Agentūra, šiuo metu nagrinėjama įmonės restruktūrizavimo byla), todėl darė išvadą, kad buvo pagrindas pradėti Sutarties nutraukimo procedūrą Paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Nurodė Paramos grąžinimo taisyklių 4 punktą ir pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 20 d. nutartimi Bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. vasario 4 d. nutartimi nutartį paliko nepakeistą). Nurodė, kad, vadovaujantis Gairių pareiškėjams (verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą ūkio ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-242 (toliau – ir Gairės pareiškėjams) 45 punktu, kiekvienai priemonės remiamų veiklų grupei yra nustatyti specifiniai tikslai ir jie pateikiami pagal atitinkamas šios priemonės remiamų veiklų grupes. Pažymėjo, kad Gairių pareiškėjams 92 punkte yra nustatyti veiklų grupės „Apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų kūrimas ir plėtra bei kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams“ tikslai. Darė išvadą, kad pareiškėjas, po projekto įgyvendinimo nepradėdamas teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksinių turizmo paslaugų apgyvendinimo ir sveikatingumo srityje ir neįgyvendindamas projekto taip, kaip buvo nurodyta Sutartyje, pažeidė Sutarties 5.5.1 punktą. Pažymėjo, kad nors kai kurie atskiri projekto uždaviniai ir yra pasiekti, tačiau pagrindinis projekto tikslas nepasiektas, pareiškėjas neteikia aukštos pridėtinės vertės kompleksinių turizmo paslaugų apgyvendinimo ir sveikatingumo srityje. Teigė, kad 2009 m. spalio 19 d. įvykęs dailininkų pleneras neįrodo, kad projektas buvo įvykdytas tinkamai. Tvirtino, kad tiek Agentūra, tiek Ūkio ministerija, tiek Finansų ministerija dėjo pastangas, jog projektas būtų įgyvendintas laiku ir taip, kaip numatyta paraiškoje (buvo pratęstas Projekto įgyvendinimo terminas, organizuotas keturšalis pareiškėjo, Agentūros, Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos susitikimas dėl Projekto įgyvendinimo, du kartus inicijuotas Taisyklių pakeitimas dėl projektų veiklų pabaigimo ir projektų tikslų pasiekimo galutinio termino pratęsimo), tačiau pareiškėjas vis tiek nesugebėjo baigti įgyvendinti Projekto ir pasiekti jo tikslo. Paaiškino, kad Agentūra su Ūkio ministerija nuolat keičiasi informacija, be to, Agentūra yra suinteresuota, kad Projektas būtų įvykdytas tinkamai ir laiku, todėl teigė, kad jai sąmoningai klaidinti Ūkio ministeriją nėra jokio pagrindo. Agentūros manymu, pareiškėjo skunde minėtas dailininkų plenero organizavimas ir planai steigti meno inkubatorių neįrodo, kad pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą ir pradėjo teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityje. Nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad Agentūra Ūkio ministerijai neperdavė pareiškėjo 2010 m. kovo 17 d. raštu Nr. 10-058 pateiktos informacijos apie įkeitimo išregistravimą. Atkreipė dėmesį, kad minėtas raštas yra adresuotas tiek Agentūrai, tiek Ūkio ministerijai.

20III.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22Teismas nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1, 2, 5 dalis, atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346 ir darė išvadą, kad kuo yra didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo).

23Kadangi iš esmės nėra teigiama, jog dėl Sutarties nuostatų, susijusių su projekto metu sukurto turto įkeitimu ir klaidinančios informacijos teikimu, pažeidimu būtų padaryta esminės žalos Sutarties vykdymui ar jos vykdymo kontrolei, be to, turto įkeitimas yra panaikintas, o apie galutinėje atskaitoje esančius tikrovės neatitinkančius duomenis šalims turėjo būti žinoma, teismo teigimu, Sutarties 3.2.1 ir 9.1.2 punktų pažeidimai nebuvo kliūtis po 2008 m. spalio 20 d. vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, šie pažeidimai nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu nebuvo ir nėra pagrindas nutraukti Sutartį. Tačiau teismas pažymėjo, kad griežtas sąlygų, susijusių su Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, tikslų ir uždavinių pasiekimu, laikymasis pagal Sutarties nuostatas ir teisės aktus, reglamentuojančius paramos teikimą, turi esminės reikšmės. Nurodė Gairių pareiškėjams 137 punktą, pagal kurį didžiausias projekto įgyvendinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 30 mėn. nuo pagalbos sutarties sudarymo dienos. Išimtiniais atvejais projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas. Bet kuriuo atveju galutinis projekto įgyvendinimo terminas negali būti vėlesnis kaip 2009 m. birželio 1 d. Atkreipė dėmesį į Gairių pareiškėjams 152 punktą, numatantį, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto vykdytojas turi įgyvendinti projektą bei pasiekti planuotus rezultatus.

24Nurodė Taisyklių 10 punktą, Taisyklių 262-268 punktus, konstatavo, kad projekto rezultatai ir tikslai nebuvo pasiekti, ir darė išvadą, kad Bendrovė pažeidė Sutarties 5.5.1, 5.5.3, 9.1.5 punktų nuostatas, kurių laikymasis turi esminės reikšmės, kadangi išlaidos, kurios pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus buvo apmokėtos, yra pripažintos nedeklaruotinomis Europos Komisijai.

25Nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog būtų iš esmės pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei Įsakymo pagrįstumą. Pažymėjo, kad Įsakymas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. nurodytas jo tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas, taip pat jo priėmimo motyvai. Aplinkybę, kad pasiekti atskiri Projekto rezultatai (modernizuota esamo viešbučio kondicionavimo sistema, įrengta lauko vaikų žaidimų aikštelė), teismas nelaikė reikšminga, kadangi tokių veiklų baigimu nebuvo pasiekti Projekto tikslai ir uždaviniai (ar jų dalis).

26IV.

27Pareiškėjas UAB „Liturimex“ viešbučiai apeliaciniu skundu (b. l. 89-104, XVII t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

28Nurodo ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 48 straipsnio 2 dalį ir pažymi, kad, vadovaujantis Gairėmis pareiškėjams, viena iš Projektą kontroliuojančių institucijų yra Finansų ministerija. Paaiškina, kad Finansų ministerija teikia Europos Komisijai bendrą suvestinę informaciją apie tinkamas deklaruoti išlaidas, turi diskrecijos teisę pakeisti projekto įgyvendinimo taisykles ir nustatyti kitą įgyvendinimo terminą, planuoja bei paskirsto projektams teikiamas finansines lėšas. Daro išvadą, kad Finansų ministerija yra neatsiejamai susijusi su projektams skiriamų valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimu bei paskirstymu. Mano, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas turi įtakos ir Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms, be to Finansų ministerija gali paaiškinti su projekto finansavimu susijusias aplinkybes, pateikti paaiškinimus dėl Sutarties nutraukimo finansinių pasekmių ir tinkamų išlaidų Europos Komisijai deklaravimo procedūros, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, Finansų ministerija turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

29Mano, kad teismas nepagrįstai 2010 m. spalio 12 d. protokoline nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2189-365/2010. Pažymi, kad teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Įsakymo galiojimą. Nurodo ABTĮ 71 straipsnio 1, 6 dalis ir atkreipia dėmesį, kad Ūkio ministerija po šios nutarties priėmimo 2010 m. rugpjūčio 26 d., pateikė Finansų ministerijai ataskaitas apie projektų finansavimui skirtų ir išmokėtų lėšų pripažinimą tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, į kurią buvo įtrauktas ir Projektas, prie jo nurodant, jog išmokėta pagal projektą ir pripažinta deklaruotina bendra lėšų suma yra 0,00. Daro išvadą, kad Ūkio ministerija, nepaisydama pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, nusprendė, jog Projekto išlaidos pripažintinos netinkamomis deklaruoti Europos Komisijai, ir pateikė ataskaitą atsakingai Europos Sąjungos institucijai. Teigia, kad teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

30Nurodo, kad teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl liudytojų kvietimo ir apklausos, pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 1, 2 dalis, 81 straipsnį. Pažymi, kad teismas, pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnį, visiškai netyrė ir nepasisakė dėl daugelio pareiškėjo pateiktų duomenų ir įrodymų, kuriuose esančių faktų nepaneigė nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, pvz., faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2009 m. rugsėjo 25 d. kasos pajamų orderio Nr. ( - ), 2009 m. rugsėjo 25 d. tarp pareiškėjo ir VšĮ „Baltijos turizmo fondas“ sudarytos sutarties Nr. ( - ), 2010 m. rugpjūčio 21 d. VšĮ „Baltijos turizmo fondas“ rašto (padėkos) Nr. 10A, pareiškėjo ir rangovų / subrangovų tarpusavio susirašinėjimo medžiagos.

31Nurodo Taisyklių 213.1.2 punktą, Sutarties 3.2.6 punktą ir pažymi, kad teismas nepagrįstai nenustatinėjo Ūkio ministerijos ir Agentūros nurodytų tariamų Sutarties pažeidimų apimties bei masto. Nurodo ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-416/2009 ir pažymi, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog Projekto tikslas ir uždaviniai faktiškai yra pasiekti, atitinkamos Projekto paraiškoje numatytos paslaugos teikiamos.

32Pabrėžia, kad Įsakymas yra nemotyvuotas, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio. Atkreipia dėmesį, kad Įsakyme nurodoma, jog Bendrovės paaiškinimai atmetami, tačiau nenurodoma, paaiškinimų atmetimo priežastys ir motyvai. Daro išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimai nebuvo nagrinėjami, todėl Įsakymas nėra pagrįstas.

33Atkreipia dėmesį, kad ūkio ministras, priimdamas Įsakymą, neturėjo Projekto dokumentacijos, kadangi ši buvo išimta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pažymi, kad analogiškoje situacijoje Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. I-940-580/2009 panaikino ūkio ministro įsakymą vien dėl formalių sutarties nutraukimo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad nors teismas nurodė, jog būtina vadovautis CK numatytais kriterijais, vertindamas Agentūros ir Ūkio ministerijos nurodytus pažeidimus, jais nesivadovavo, t. y. nevertino, ar pažeidimai atitinka CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Pažymi, kad Projekto tikslas apėmė Projekto uždavinius, kurie faktiškai buvo įgyvendinti. Taip pat buvo pasiekti Projekto rezultatai ir pasiekimai. Paaiškina, kad 2008 m. spalio 20 d. Agentūrai ir Ūkio ministerijai buvo pateikta galutinė viso projekto įgyvendinimo audituota ataskaita, tačiau šią ataskaitą Agentūra beveik po vienerių metų dėl nesuprantamų priežasčių atmetė. Daro išvadą, kad dėl tokių neteisėtų Agentūros veiksmų, buvo pažeisti Bendrovės teisėti lūkesčiai, jog Projektas yra įgyvendintas tinkamai. Pabrėžia, kad prašomus dokumentus pateikė nustatytais terminais ir visas projekto veiklas užbaigė, visi projekto rezultatų rodikliai buvo pasiekti šimtu procentu. Pažymi, jog tai įrodo, kad nei Agentūra, nei Ūkio ministerija neturėjo jokių priekaištų dėl galutinės projekto ataskaitos ir užbaigto projekto metinės ataskaitos. Akcentuoja, kad visi darbai, kuriems atlikti buvo prašoma Europos Sąjungos parama, buvo atlikti dar iki 2008 m. lapkričio mėnesio. Minėtiems darbams atlikti panaudotos lėšos buvo pripažintos tinkamomis kompensuoti iš Europos Sąjungos suteiktos paramos lėšų. Visos projekto išlaidos, kurių kompensavimui buvo prašoma paramos, buvo patirtos iki 2008 m. lapkričio mėnesio. Pažymi, kad Agentūra iki šiol nėra nustačiusi, jog minėtos paramos lėšos būtų panaudotos netinkamai. Nurodo, kad teismui nenustačius, kada projektas turėjo būti pabaigtas, nėra galimybės nustatyti, ar projektas yra pabaigtas, jei taip – kada buvo pabaigtas.

34Nurodo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 4 dalies 6 punktą, kuriame nurodyta, kokių rūšių apgyvendinimo paslaugų veiklai būtinas leidimas-higienos pasas, ir pažymi, kad apgyvendinimo paslaugų, kaip tai numatyta Turizmo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje, šiame sąraše nėra. Daro išvadą, kad jokių papildomų procedūrų, sertifikatų ir pan. apgyvendinimo paslaugoms restauruotose vilose ir konferencijų centre teikti galiojantys teisės aktai nenumato. Atkreipia dėmesį, kad Alytaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. gruodžio 22 d. raštas Nr. R1-11-246 „Dėl informacijos pateikimo“, Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. patikrinimo aktas Nr. PA-11-172 patvirtina, jog jokių pažeidimų, teikdama trumpalaikės vilų nuomos paslaugas, Bendrovė nepadarė, bei kad nėra išduoti leidimai-higienos pasai viešbučių veiklai. Atkreipia dėmesį, kad Druskininkų miesto kultūros ir istorinio paveldo objektai – vilos ( - ) ir ( - ), yra restauruotos ir priimtos tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo komisijos. Daro išvadą, kad yra patenkintas svarbus viešasis Druskininkų miesto interesas – išsaugotas ir atkurtas istorinis ir kultūrinis miesto paveldas. Pažymi, kad nei paraiškoje, nei Sutartyje, nei kituose dokumentuose nebuvo numatyta per kiek laiko minėti pastatai privalo būti pripažintini tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Mano, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, vilų kadastrinių matavimų bylos, medžiaga apie pastatų naudojimą dailininkų plenerui patvirtina, jog faktiškai kultūros ir istorinio paveldo objektai yra pritaikyti turizmo poreikiams. Pažymi, kad higienos leidimo-paso teikti paslaugas restauruotoje vilose bei statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos išvados buvimas ar nebuvimas Įsakyme nebuvo nurodomas kaip faktinis pagrindas Sutarčiai nutraukti. Daro išvadą, kad šie klausimai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Atkreipia dėmesį, kad nei Agentūra, nei Ūkio ministerija iki Sutarties nutraukimo neprašė Bendrovės pateikti higienos paso-leidimo ar kitų dokumentų, susijusių, su restauruotų statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrų iniciavimu. Paaiškina, kad negalėjo ir negali kreiptis dėl komisijos pastatų pripažinimo tinkamais naudoti sudarymo, nes iš darbus atlikusių generalinio rangovo ir subrangovų negali gauti statybos darbų žurnalų, reikalingų siekiant atlikti atitinkamas statybos užbaigimo procedūras. Mano, kad teismas pažeidė bendruosius protingumo, teisingumo, proporcingumo principus, nes Projektui skirtos ir išmokėtos lėšos buvo įsisavintos tinkamai bei pagal paskirtį, todėl net jei būtų pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Sutarties sąlygas, iš jos negali būti reikalaujama grąžinti visas paramos lėšas. Pareiškėjo manymu, net ir nustačius formalius Sutarties pažeidimus, kurių pagrindu Sutartis turėtų būti nutraukta, nėra pagrįsta reikalauti iš Bendrovės grąžinti visą gautos paramos sumą. Nurodo Sutarties 9.3, 9.5 punktus ir paaiškina, jog Agentūros siūlymas nutraukti Sutartį Ūkio ministerijai buvo pateiktas 2009 m. lapkričio 27 d., tačiau Ūkio ministerija atitinkamą sprendimą dėl Agentūros siūlymo priėmė tik 2010 m. vasario 12 d. Nurodo Sutarties 9.5 punktą ir atkreipia dėmesį, kad ūkio ministras Įsakymą priėmė tik 2010 m. balandžio 12 d. Teigia, kad Įsakymas priimtas remiantis prielaidomis ir nepatikrinus tikrosios faktinės situacijos. Pažymi, kad buvo apribota pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus Ūkio ministerijos organizuotame posėdyje dėl Sutarties nutraukimo.

35Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 139-151, XVII t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

36Mano, kad teismo sprendimas neturi jokios įtakos Finansų ministerijos teisėms ir pareigoms, pažymi, kad Įsakymas priimtas dėl trišalės Sutarties nutraukimo, kurios šalimi Finansų ministerija nebuvo, ir daro išvadą, kad įtraukti Finansų ministeriją į bylą trečiuoju asmeniu nėra pagrindo. Kadangi teismas visas reikšmingas bylai aplinkybes galėjo nustatyti nagrinėjamoje byloje, Agentūros manymu, bylos sustabdymas remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu nebūtų pagrįstas. Nurodo Gairių dėl struktūrinių fondų paramos (2000-2006 m.) teikimo pabaigos, patvirtintų Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. COM(2006)3424 7 skyrių ir pažymi, jog tai, kad Finansų ministerija išbraukė pareiškėjo pagal Sutartį vykdomą Projektą iš galutinės ataskaitos ir galutinio mokėjimo paraiškos Europos Komisijai, nereiškia, jog nėra vykdoma Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis sustabdyti Įsakymo galiojimą. Teigia, kad pareiškėjas nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes, neužfiksuotas rašytiniais įrodymais, paliudytų liudytojai. Atkreipia dėmesį, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas 2010 m. rugsėjo 8 d., todėl jis negali patvirtinti, kad visos Projekto veiklos buvo baigtos ir Projekto tikslai bei uždaviniai pasiekti iki Projekto pabaigos (2008 m. spalio 20 d.) ar iki Taisyklėse nustatyto galutinio termino (2009 m. birželio 30 d., o gavus tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijų leidimą – iki 2009 m. gruodžio 15 d.). Nurodo, kad minėtas dokumentas negali patvirtinti pastato pripažinimo tinkamu naudoti ir jo tinkamumo naudoti. Pažymi, kad byloje nekilo ginčas dėl išmokėtų lėšų panaudojimo, atkreipia dėmesį, kad tai nebuvo Sutarties nutraukimo priežastis, ir daro išvadą, kad teismas teisėtai atsisakė skirti pareiškėjo prašomą ekspertizę. Nurodo, kad faktinis pastato eksploatavimas, nepripažinus jo tinkamu naudoti ir negavus atitinkamų leidimų, negali būti laikomas teisėtu Projekto tikslų ir uždavinių, rezultatų pasiekimo įrodymu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus Agentūros 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. R4-15335(1.10), Ūkio ministerijos 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-818, todėl turėjo galimybę kreiptis į teismą, siekiant tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Mano, kad pareiškėjo nurodytame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-940-580/2009 bylos aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Pažymi, kad dauguma dokumentų Agentūrai buvo teikiami 3 egzemplioriais, pažeidimų tyrimas vyko po dokumentų paėmimo, Agentūra kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais ir 2009 m. birželio 4 d. su jais susipažino, prieš atlikdama patikras pasiėmė mokėjimo prašymus iš Ūkio ministerijos, be to, visi dokumentai yra skenuojami ir saugomi Agentūros dokumentų saugojimo bei Struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymo ir priežiūros informacinėje sistemoje. Atkreipia dėmesį, kad atliekant pažeidimo tyrimą buvo remiamasi ne vien iki dokumentų paėmimo momento turima informacija. Pažymi, kad Projekto tikslo nepasiekimas buvo tik viena iš Sutarties nutraukimo priežasčių. Nurodo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 4 dalies 6 punktą, Lietuvos higienos normos HN 118:202 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“ 21 punktą, Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalį, 2 straipsnio 3 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 5 punktą, statybos techninio reglamento 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ 5-7 punktus ir pažymi, kad, remiantis Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų-higienos pasų registru, šiuo metu pareiškėjui nėra išduoti leidimai-higienos pasai jokiai veiklai. Atkreipia dėmesį, kad Sutartis buvo pasirašyta dėl viešbučio ir sveikatingumo paslaugų teikimo veiklos, jokių vilų ar konferencijų centrų paslaugų teikimas nebuvo numatytas nei paraiškoje, nei Sutartyje. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre pastatai, esantys ( - ), yra įregistruoti kaip Laboratorija ir Sanatorija. Teigia, kad pareiškėjas, teikdamas klaidingą informaciją, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad, paaiškėjus, jog jis teikė klaidingą informaciją, tai nebus pagrindas atmesti ataskaitą. Paaiškina, jog tam, kad Sutartis būtų įvykdyta, nepakanka panaudoti paramos lėšas, būtina prisidėti prie Projekto savo lėšomis ir pasiekti Projekto tikslus, uždavinius bei rodiklius. Pabrėžia, kad nebuvo pasiekti Projekto rezultatai (pasiekimai), Projekto tikslas teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityje, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje. Teigia, kad neįmanoma paskaičiuoti, kiek tikslo yra pasiekta ar nepasiekta nepradėjus teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksinių turizmo paslaugų restauruotuose pastatuose. Nurodo, kad Sutartyje nėra numatyta galimybė mažinti finansavimo dalį nepasiekus tikslo. Pažymi, kad, jei iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, nurodytos Taisyklių 10 punkte, negali būti įgyvendintos viso projekto veiklos ir pasiekti visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai, paramos sutartis turi būti nutraukiama Taisyklių VI skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka ir, vadovaujantis Paramos grąžinimo taisyklių nuostatomis, turi būti susigrąžintos visos išmokėtos paramos lėšos. Pabrėžia, kad situacijos pasikeitimas nuo Taisyklių 10, 262, 263 punktuose nustatytų terminų iki Įsakymo priėmimo negali turėti jokios teisinės reikšmės.

37Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 160-176, XVII t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

38Mano, kad Finansų ministerija nėra institucija, kuri planuoja projektams teikiamas finansines lėšas, paskirsto projektams teikiamas finansines lėšas, kadangi šių funkcijų vykdymas priskirtas Ūkio ministerijai. Teigia, kad ši byla bei byla, dėl kurios nagrinėjimo prašoma stabdyti bylą, gali būti nagrinėjamos atskirai, kadangi skiriasi abiejų bylų nagrinėjimo objektas, ginčo dalykas, šalys. Pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokie byloje Nr. I-2189-365/2010 bus nustatyti faktai ir aplinkybės, kurių nenustačius negali būti nagrinėjama ši byla. Teigia, jog tai, kad Ūkio ministerija teikė Finansų ministerijai informaciją, kurią privalo pateikti Finansų ministerijai pagal galiojančius teisės aktus dėl tinkamų deklaruoti išlaidų Europos Komisijai, ir nenurodė prie tinkamų deklaruoti išlaidų, susijusių su Projektu, nelaikytina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties nevykdymu. Pažymi, kad, atsižvelgiant į minėtą teismo nutartį, apeliantui nėra skaičiuojami delspinigiai, kol vyksta teisminis ginčas. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė, kokias neužfiksuotas rašytiniais įrodymais aplinkybes galėtų patvirtinti liudytojai. Mano, kad teismas sprendime neturi pasisakyti dėl visų byloje pateiktų įrodymų. Atkreipia dėmesį į teismo 2010 m. lapkričio 15 d. protokolą, kuriame nurodyta, jog tiriamas faktinių aplinkybių protokolas. Mano, kad byloje nekyla klausimų, reikalaujančių specialių žinių, todėl ekspertizės skirti nereikia. Pažymi, kad byloje nėra ginčijamas gautos paramos sumos panaudojimas ne pagal paskirtį, nėra kilęs klausimas dėl buhalterinės apskaitos bei atliktų darbų vertinimo. Nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nurodyti skundžiamo įsakymo priėmimo motyvus, o ne pareiškėjo paaiškinimų atmetimo motyvus. Paaiškina, kad pareiškėjo paaiškinimai buvo nagrinėti Ūkio ministerijos darbo grupėje. Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos paimtų su projektu susijusių dokumentų palaiko Agentūros atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Teigia, kad tarp Agentūros, Ūkio ministerijos ir pareiškėjo susiklostė valdžios ir pavaldumo, o ne civiliniai teisiniai santykiai. Pabrėžia, kad Agentūra veikia kaip valstybės įpareigotas asmuo, kuriam pavesta kontroliuoti valstybės ir Europos Sąjungos lėšų panaudojimą. Daro išvadą, kad paramos sutartis yra administracinė sutartis, kurioje nėra teisinio pariteto, būdingo civiliniams teisiniams santykiams. Pažymi, kad net ir nusprendus sutarčiai taikyti Civilinį kodeksą, CK 6.217 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Daro išvadą, kad net ir nesant esminio sutarties pažeidimo, bet esant šalių susitarimui dėl sutarties nutraukimo pagrindų, ji gali būti nutraukta. Mano, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai laikytini esminiais. Paaiškina, kad Projekto rezultatai yra sudėtinė numatomų Projekto pasiekimų dalis. Nurodo, kad Taisyklės nustato bendras taisykles visiems projektams, o konkrečias datas Projektui nustato Gairės pareiškėjams ir Sutartis. Pažymi, kad Ūkio ministerija negalėjo turėti priekaištų galutinei ataskaitai, kadangi jos neturėjo (galutinė ataskaita teikiama Agentūrai, o ne Ūkio ministerijai). Pabrėžia, jog tam, kad projektas būtų tinkamai įgyvendintas, neužtenka panaudoti paramos lėšas, turi būti įgyvendintos projekto veiklos, pasiekti projekto rezultatai, uždaviniai, tikslai, pareiškėjas privalo laikytis sutarties sąlygų, joje numatytų pareigų. Teigia, kad Sutarties 9.6 punkte nurodytas terminas yra paaiškinimų išnagrinėjimo, o ne sprendimo priėmimo terminas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40V.

41Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ūkio ministro 2010 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 4-284 „Dėl pagalbos teikimo sutarties Nr. ( - ) nutraukimo ir lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 4-488 pakeitimo“ (b. l. 29-30, I t.) teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu įsakymu, be kita ko, atmesti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir nutraukta tarp pareiškėjo, Ūkio ministerijos ir Agentūros sudaryta Sutartis (b. l. 31-45, I t.), atsižvelgiant į Sutarties 3.2.1, 5.5.1, 5.5.3, 5.5.20, 5.5.21, 9.1.2 ir 9.1.5 punktus bei į tai, kad Bendrovė, vykdydama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis remiamą projektą „Viešbučio ( - ) plėtra ir sveikatingumo centro statyba“, nepasiekė projekto tikslo – „teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityse, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje“, neįgyvendino projekto, kaip numatyta Sutarties 5.5.1 punkte, be Agentūros rašytinio sutikimo įkeitė Europos Sąjungos lėšomis rekonstruojamą turtą bei teikė klaidinančią informaciją – 2008 m. spalio 20 d. pateiktoje Projekto galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje nurodė, kad „iki 2008 m. spalio 20 d. buvo baigti pastatų ( - ) ir ( - ), Druskininkai, rekonstrukcijos darbai, pasiekti kiti projekte numatyti rezultatai“.

42Finansų ministro 2004 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1K-033 patvirtintų Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento (BPD) priemonių ir projektų, finansuojamų įgyvendinant šias priemones, administravimo ir finansavimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad visos projektų, kuriems įgyvendinti skiriama parama, veiklos turi būti įgyvendintos. Jei parama projektui neapima visų numatomų tinkamų finansuoti išlaidų, likusios tinkamų finansuoti išlaidų dalies finansavimą turi užtikrinti projekto vykdytojas. Ūkio ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-242 patvirtintų Gairių pareiškėjams (verslumo, verslo ir investicijų plėtros skatinimas), siekiant gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą 152 punkte numatyta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto vykdytojas turi įgyvendinti projektą ir pasiekti planuotus rezultatus.

43Sutarties 3.2.6, 5.1 punktais Bendrovė įsipareigojo siekti 2004 m. vasario 17 d. sudarytoje Paraiškoje Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti (toliau ir Paraiška) (b. l. 127-183, III t.) numatytų rezultatų, įgyvendinti projektą nepažeidžiant Sutarties ir Gairių pareiškėjams nuostatų. Sutarties 5.5.1 punktu Bendrovė įsipareigojo laikantis Projekto tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Projekte (paraiška Nr. ( - )) ir kitoje vertinimo metu pateiktoje informacijoje. Projekto tikslas numatytas Paraiškos A dalies 6.3 punkte – teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityse, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje (b. l. 131, III t.). Taigi, pasirašydamas Sutartį, pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, laikydamasis Projekto tikslų ir uždavinių, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta Projekte ir kitoje vertinimo metu pateiktoje informacijoje.

44Taisyklių 262 punkte nustatyta, kad, jei iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, nurodytos Taisyklių 10 punkte, negali būti įgyvendintos visos projekto veiklos ir pasiekti visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai, paramos sutartis nutraukiama Taisyklių VI skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka. Visos projekto, dėl kurio užbaigimo po išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos tarpinė institucija arba įgyvendinančioji institucija priėmė Taisyklių 262 punkte nurodytą sprendimą, veiklos turi būti baigtos įgyvendinti, visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai turi būti pasiekti, už paramos lėšų panaudojimą turi būti atsiskaityta (pateikti, patikrinti ir patvirtinti galutinio mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita) ne vėliau kaip iki 2009 m. rugsėjo 30 d., išskyrus projektus, finansuojamus įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento trečiojo prioriteto 1 priemonę ir Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento ketvirtojo prioriteto 1 ir 4 priemones, – šių projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti, visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai turi būti pasiekti, už paramos lėšų panaudojimą turi būti atsiskaityta (pateikti, patikrinti ir patvirtinti galutinio mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita) ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 15 d.

45Kaip matyti iš Gairių pareiškėjams preambulės ir 92 punkto, Projektas buvo finansuojamas įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento trečiojo prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“, todėl, pagal minėtas Taisyklių nuostatas, visi Sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai turėjo būti pasiekti, už paramos lėšų panaudojimą turėjo būti atsiskaityta ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 15 d.

46Taisyklių 215.1.2 punkte įtvirtinta, kad tarpinė institucija, gavusi vieną iš Taisyklių 213 punkte nurodytų įgyvendinančiosios institucijos pasiūlymų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja šį pasiūlymą ir priima sprendimą nutraukti paramos sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtas paramos lėšas. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios Gairių pareiškėjams redakcijos 148 punktas įtvirtino Agentūros teisę inicijuoti pagalbos teikimo sustabdymą arba nutraukimą ir (arba) reikalauti grąžinti visą arba dalį suteiktos pagalbos ir (arba) siūlyti Ūkio ministerijai priimti sprendimą dėl projekto vykdytojui suteiktos pagalbos arba jos dalies grąžinimo, kai projekto vykdytojas neįvykdė arba netinkamai įvykdė tam tikrus įsipareigojimus.

47Finansų ministro 2009 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1K-366 patvirtintų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimo pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentą užbaigimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog projektai, finansuojami įgyvendinant Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento priemones, turi būti baigti įgyvendinti Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais. Jei iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos, nurodytos Taisyklių 10 punkte, negali būti įgyvendintos visos projekto veiklos ir pasiekti visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai, paramos sutartis nutraukiama Taisyklių VI skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių X skyriuje, – projektų, kuriuos tarpinės arba įgyvendinančiosios institucijos sprendimu leista baigti įgyvendinti projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšomis, veiklos turi būti baigtos įgyvendinti, visi paramos sutartyje nustatyti projekto tikslai ir (ar) uždaviniai turi būti pasiekti, už paramos lėšų panaudojimą turi būti atsiskaityta iki Taisyklių 263 punkte nurodytos datos.

48Pažymėtina, kad Paraiškos A dalies 6.3 punkte nurodyta, jog projekto rezultatai bus pasiekti įgyvendinus visas projekte numatytas veiklas. Projekto rezultatai nebūtų pasiekti, jei nebūtų įgyvendintos numatytos projekto veiklos (Paraiškos B dalies 5.2 p.). Paraiškos B dalies 5.19 punkte nurodyta, kad numatytos atlikti projekto veiklos yra būtinos projekto rezultatams pasiekti. Projekto rezultatų pasiekimas lems projekto įgyvendinimo pasekmes (Paraiškos B dalies 5.2 p.).

49Apeliantas nesutinka su viena iš Įsakyme nurodytų Sutarties nutraukimo priežasčių – tvirtina, kad pasiekė projekto tikslą teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityse, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje. Taip pat pabrėžia, kad įgyvendino visas projekte numatytas veiklas, todėl pasiekė projekto rezultatus.

50Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, visų pirma, Agentūros atlikti patikrinimai projekto įgyvendinimo vietoje, kurių metu buvo rasti neatitikimai Sutarčiai, konstatuotas veiklų neatlikimas ir rezultatų nepasiekimas. Pažymėtina, kad pareiškėjo akcentuojamas faktinių aplinkybių protokolas (b. l. 18-19, XVI t.) surašytas tik 2010 m. rugsėjo 8 d., todėl nepatvirtina, kad projektas buvo įgyvendintas laikantis teisės aktų ir Sutarties nuostatų iki projekto įgyvendinimo pabaigos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Sutartis buvo pasirašyta ir po pakeitimų išliko dėl viešbučio paslaugų teikimo veiklos. Paraiškoje akcentuojama viešbučio plėtra, o ne vilų ar konferencijų centrų paslaugų teikimas. Nekilnojamojo turto registre pastatai ( - ) įregistruoti kaip Laboratorija ir Sanatorija (b. l. 91-94, XVI t.). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto teiginį, kad apgyvendinimo paslaugoms restauruotose vilose ir konferencijų centre teikti teisės aktai nenumato jokių papildomų procedūrų, laiko nagrinėjamu atveju neturinčiu reikšmės. Byloje nėra ginčo, kad statiniai nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Tai patvirtina minėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 91-94, XVI t.), Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (169-192, XVI t.). Atkreiptinas dėmesys į byloje esantį Alytaus visuomenės sveikatos centro Druskininkų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. R1-11-241 (b. l. 5, XVII t.), kuriuo Agentūra informuota apie 2010 m. gruodžio 15 d. ( - ), Druskininkai, atliktą operatyviąją kontrolę, kurios metu nustatyta, kad pastatai nėra priduoti nustatyta tvarka Valstybinei statybos komisijai, leidimas-higienos pasas viešbučių veiklai nėra išduotas. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje esantis Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Leidimų-higienos pasų registro išrašas (b. l. 6-7, XVII t.). Esant šiai aplinkybei viešbučių paslaugų veikla minėtuose statiniuose negalėjo būti vykdoma, todėl pareiškėjo teiginys, kad projekto metu sukurti objektai pradėti eksploatuoti 2009 m. spalio 1 d. nėra pagrįsti. Tokios aplinkybės patvirtina Įsakyme nustatytų Sutarties 5.5.1, 5.5.3 punktų pažeidimų faktą. Šio fakto nepaneigia ir pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad buvo pasiekta dalis Projekto rezultatų, kadangi modernizuotos esamo viešbučio korpuso kondicionavimo sistemos, įrengta lauko vaikų žaidimų aikštelė (Paraiškos A dalies 6.3, 7.1 p.) nėra Projekto tikslų ir uždavinių, kuriems buvo skirta pagalba, įgyvendinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaidos, kurios buvo apmokėtos pagal pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus Taisyklių nustatyta tvarka, buvo pripažintos nedeklaruotinomis Europos Komisijai.

51Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, esant šioms aplinkybėms, Sutarties 9.1.5 punkte įtvirtinta Agentūros ir / ar Ūkio ministerijos teisė inicijuoti pagalbos teikimo sustabdymą arba nutraukimą, ir Ūkio ministerijai suteikta galimybė priimti sprendimą dėl Projekto vykdytojui suteiktos pagalbos arba jos dalies grąžinimo, kai Projekto vykdytojas nukrypo nuo Projekto uždavinių, tikslų arba Sutarties patvirtintų Projekto išlaidų, nustojo vykdyti Projektą arba negali įgyvendinti Projekto pagal visą numatytą jo apimtį, buvo įgyvendinta tinkamai. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki Taisyklių 262 punkte nustatyto termino pabaigos Projekto veiklos nebuvo įgyvendintos, todėl nebuvo pasiektas ir Įsakyme nurodytas Projekto tikslas teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityse, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje.

52Nors pareiškėjo nurodytame Sutarties 3.2.6 punkte numatyta, kad, nepasiekus paraiškoje numatytų rezultatų, paramos dydis gali būti mažinamas atitinkama suma, Sutartyje finansavimo dalies mažinimo galimybė nepasiekus tikslo nėra numatyta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, jog nebuvo pasiektas Projekto tikslas - teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityje, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje.

53Apeliaciniame skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį į procesinės teisės normų pažeidimus nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A14-416/2005; Nr. A6-2202/2006; Nr. A11-435/2007; Nr. A502-341/2009; Nr. A662-902/2010 ir kt.).

54Apelianto manymu, Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad ministerijos, atlikdamos įstatymų leidėjo jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimdamos atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

55Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl Įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, kadangi skundžiamas individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Įsakyme nurodyti konstatuoti pažeidimai, išvardintos teisės aktų, Sutarties nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas Įsakymas, jame aiškiai suformuluotos nustatytos pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka. Pareiškėjas nepagrįstai atkreipia dėmesį į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-940-580/2009, kadangi šios ir nagrinėjamos bylų aplinkybės skiriasi. Pareiškėjo minimoje byloje buvo konstatuota, jog nebuvo rinkta ar surinkta medžiaga dėl visų pažeidimų, pareiškėjui sutarties nutraukimo pagrindas ir aplinkybės nebuvo žinomos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir ankstesniais nei Įsakymas dokumentais (Agentūros 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. R4-15335(1.10), Ūkio ministerijos 2010 m. vasario 12 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-818). Tai, kad su projektu susijusi dalis dokumentų originalų pažeidimų tyrimo ir Įsakymo priėmimo metu buvo paimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, teisėjų kolegijos nuomone, nepatvirtina, kad Įsakyme nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti nesurinkus visų reikiamų įrodymų ir jų visapusiškai neįvertinus. Kaip teisingai atkreipia dėmesį Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą, dauguma dokumentų buvo teikiami trimis kopijomis, Agentūra 2009 m. birželio 4 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo dokumentais (b. l. 154, XVII t.), prašė pareiškėjo pateikti papildomą informaciją, rinko medžiagą ir po minėtų dokumentų paėmimo vykdydama projekto administravimo veiksmus.

56Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu Įsakymu nutraukta Sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo, Ūkio ministerijos ir Agentūros. Finansų ministerija nėra šios Sutarties šalimi, Taisyklės neįtvirtino šiai institucijai teisės priimti sprendimus dėl projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos termino pratęsimo ar Sutarties nutraukimo. Finansų ministerija taip pat nėra atsakinga už Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 3.1 priemonės administravimą (Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 patvirtintų Institucijų, atsakingų už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, skirtų įgyvendinti, administravimą, atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 4 p.), nėra atsakinga už projektų įgyvendinimui skiriamo finansavimo paskirstymą (Taisyklių 108 p.). Pareiškėjas nenurodė, kodėl bylos išsprendimas gali turėti įtakos Finansų ministerijos teisėms ar pareigoms. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą dėl Finansų ministerijos įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

57Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tarp šios bylos ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtos administracinės bylos Nr. Ik-2189-365/2010 egzistavo prejudicinis ryšys, įpareigojantis teismą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta minėta administracinė byla. Pareiškėjo nurodomoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2009 m. lapkričio 27 d. rašto Nr R4-14982(1.7) „Dėl projekto Nr. ( - )“, adresuoto Ūkio ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos koordinavimo departamentui, kuriuo pasiūlyta svarstyti klausimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo ir pareikalavimo grąžinti visas pagalbos lėšas ir nurodytas palūkanas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo nurodytą administracinę bylą apeliacine tvarka ir 2011 m. birželio 6 d. priėmė nutartį Nr. A525-1499/2011, kurioje nurodė, kad ginčijamas aktas yra rekomendacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinio pobūdžio pasekmių. Net ir tuo atveju, jeigu būtų vertinama, kad tokiame Agentūros siūlyme nurodyti pagrindai sudarys pagrindą nutraukti Sutartį, jie, kaip ir siūlymo turinys, bus atitinkamai įvertinti tuo atveju, jeigu kils ginčas dėl atitinkamo Ūkio ministerijos sprendimo nutraukti Sutartį. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pareiškėjo nurodomos administracinės bylos yra susijusios, nėra jokių įrodymų, kad šios administracinės bylos nagrinėjimui svarbios aplinkybės negali būti nustatytos ir įvertintos neišnagrinėjus pareiškėjo nurodomos administracinės bylos. Darytina išvada, kad pagrindo stabdyti bylą, vadovaujantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nebuvo, pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 12 d. posėdyje teisingai nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama neįsiteisėjus sprendimui pareiškėjo minimoje administracinėje byloje (b. l. 55, XVI t.).

58Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis 1 dalis nustato, kad teismo priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Įrodinėjimo dalyką administracinėje byloje sudarančios aplinkybės nustatomos teismui tiriant ir vertinant įrodymus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal šį įstatymą įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str.1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 57 str.2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas šalių pozicijos dėl atitinkamų įrodymų byloje įrodomosios vertės, sąsajumo, leistinumo, pakankamumo. Įrodymus teismas vertina pagal pirmiau aptartas (ABTĮ 57 str.6 d.) įrodymų vertinimo taisykles. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu bylą nagrinėjantis teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs ištirtų įrodymų visumą bylos baigiamajame procesiniame akte turi pateikti savo motyvuotas išvadas, ar atitinkamais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ar nenustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m.lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

59Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės pagal įrodymų vertinimo taisykles pagrindė savo išvadas. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 1, 2 dalis, 81 straipsnį, nenurodė, kokias aplinkybes, kurių negalima nustatyti byloje esančiais įrodymais, patvirtintų Bendrovės prašomi apklausti liudytojai. Apelianto nurodomi dokumentai nepatvirtina, kad nustatytu laiku buvo pasiektas projekto tikslas teikti aukštos pridėtinės vertės kompleksines turizmo paslaugas apgyvendinimo ir sveikatingumo srityse, tuo padidinant viešbučio konkurencingumą bei skatinant atvykstamąjį turizmą Lietuvoje, ypač Druskininkų savivaldybėje, taip pat ir kitais aspektais nepaneigia remiantis byloje esančių įrodymų visuma teismo konstatuoto Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, atkreiptinas dėmesys į pirmosios instancijos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. protokolą, kuriame tarp išvardijamos tiriamos rašytinės bylos medžiagos nurodytas ir pareiškėjo minimas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 105, XVI t.). Pažymėtina, kad šioje byloje nekilo ginčas dėl klausimų, kuriais pareiškėjas reikalavo eksperto išvados, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę teisėtai.

60Remdamasi išdėstytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

61Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

62Pareiškėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai apeliacinis skundas netenkinamas.

63Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Liturimex“ viešbučiai apeliacinį skundą atmesti.

64Nutartis neskundžiama.