Byla 2-2118/2013
Dėl bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. K., G. V. ir Ž. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės Šiaulių banko skundą dėl bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

52013 m. gegužės 28 d. įvyko bankrutavusios A. V. įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: parduoti įmonės turtą, įkeistą AB Šiaulių bankui, dvejose varžytinėse; 1 ha dydžio žemės sklypą su pastatu (kavine), esančius ( - ), parduoti už 342 950 Lt, o 0,0557 ha dydžio žemės sklypą su poilsio nameliu, esančius ( - ), – už 198 550 Lt; antrose varžytynėse kainos nemažinti; nustatyti 5 proc. kainos kėlimo intervalą. Pareiškėjas AB Šiaulių bankas prašė panaikinti nutarimo dalį dėl patvirtintų turto pardavimo kainų ir nustatyti tokias kainas: 1 ha žemės sklypo su pastatu (kavine) – 160 000 Lt, 0,0557 ha žemės sklypo su poilsio nameliu – 90 000 Lt. Pareiškėjas teigimu, nutarimas yra nepagrįstas, nes turtą nuspręsta pardavinėti už du kartus didesnę nei rinkos kainą. Turtas neparduodamas nuo 2011 m.; buvo surengtos net penkios varžytynės, tačiau neatsirado potencialių pirkėjų. Nutarimas užkerta kelią turto realizavimui, pareiškėjo sąskaita didina bankroto administravimo išlaidas, vilkina bankroto procedūras.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi panaikino apskųstą nutarimą ir grąžino klausimą dėl turto kainos nustatymo kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.

8Teismas, remdamasis teismų praktika, nurodė, kad turto pardavimo tvarką ir pradinę turto pardavimo varžytinėse kainą nustato kreditorių susirinkimas. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi, sprendžiant dėl turto pardavimo, kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Teismas negali nurodyti kreditorių susirinkimui konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą, tačiau, nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą susirinkimui svarstyti iš naujo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas nutarimas iš esmės priimtas su įmonės savininku susijusių asmenų – A. K., Ž. V., G. V. – balsų dauguma, likusiems kreditoriams balsuojant už nutarimų projektus, kuriuose nurodyta mažesnė turto pardavimo kaina. Pagal 2012 m. lapkričio 9 d. turto vertės nustatymo pažymą turto vertė yra ženkliai mažesnė nei patvirtinta kreditorių susirinkime. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimo kaina turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, turi būti nustatyta tokia, kad būtų galimybė turtą realizuoti. Remdamasis išdėstytu, teismas skundžiamą nutarimą panaikino ir perdavė klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

10Apeliantai A. K., G. V. ir Ž. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

11Apeliantų teigimu, turto pardavimas iš varžytynių iki minimumo sumažina turto padavimo pernelyg žema kaina riziką. Visi kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Apeliantų nuomone, turto vertintojo nustatyta kaina neatitinka realios turto rinkos vertės, yra per žema, o pareiškėjas siekia perimti turtą kuo žemesne kaina, tuo pažeisdamas kitų kreditorių interesus. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią turtas yra nuperkamas, o ne įvertinamas. Skundžiamu nutarimu nustatytos turto pardavimo kainos nėra per didelės, nepažeidžia kreditorių interesų ir jomis nesiekiama vilkinti bankroto proceso.

12Pareiškėjas AB Šiaulių bankas ir bankrutavusi A. V. įmonė prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimuose iš esmės nurodoma, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, taip pat pažymima, kad turtas nesėkmingai pardavinėjamas jau dvejus metus, turto būklė blogėja, nėra lėšų jį saugoti, drausti ir išlaikyti.

13Teismas

konstatuoja:

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetenciją nustatant įmonės turto pardavimo tvarką ir kainas, tokio pobūdžio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo sąlygas, jo panaikinimo pasekmes, todėl papildomai dėl šių klausimų teismas nepasisako.

16Teismo vertinimu, apeliantų teiginys, kad apskųstu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina nėra per didelė, yra nepagrįstas. Pirma, byloje yra pateikta 2012 m. lapkričio 9 d. šio turto vertės nustatymo pažyma, pagal kurią bendra turto rinkos vertė siekia 250 000 Lt (b. l. 9-13); jokių priešingų įrodymų dėl turto rinkos vertė apeliantai nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Antra, turtą buvo bandoma parduoti net penkiose varžytynėse, tačiau nei vienose neatsirado potencialių pirkėjų (b. l. 14-15). Pirmose varžytynėse 1 ha žemės sklypo su pastatu (kavine) nustatyta kaina siekė 400 000 Lt, o 0,0557 ha žemės sklypo su poilsio nameliu – 220 000 Lt; penktose varžytynėse atitinkamo turto pardavimo kaina siekė 342 950 Lt ir 198 550 Lt; pastaroji kaina nesiskiria nuo nustatytos apskųstame kreditorių susirinkimo nutarime. Visa tai rodo, kad parduoti turtą už tokią kainą nėra realu. Apeliantai teisingai pastebėjo, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią turtas yra nuperkamas, o ne įvertinamas, tačiau faktinės aplinkybės rodo, jog būtent jų balsais nustatyta kaina aiškiai viršija turto rinkos vertę.

17Teismas pažymi, kad aptariamas turtas iš esmės yra vienintelis turtas, iš kurio realiai galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai (b. l. 15). Bylos duomenimis, lėšų prižiūrėti šį turtą ir užtikrinti jo apsaugą nėra (pažymėtina, kad į pastatus buvo kelis kartus įsibrauta), turto būklė blogėja (b. l. 15, 67). Tai reiškia, kad turto pardavinėjimas nerealiomis kainomis pažeidžia kitų kreditorių teises, vilkino bankroto procedūras.

18Remiantis išdėstytu, naikinti skundžiamą nutartį apeliantų nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

19Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Šiaulių apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai