Byla I-57-480/2010

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant pareiškėjo UAB (Duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Simui Gudynui, atsakovo Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros atstovui Žydrūnui Mickai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB (Duomenys neskelbtini) skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijų agentūrai dėl privalomojo nurodymo bei sprendimo panaikinimo ir

Nustatė

2Pareiškėjas UAB (Duomenys neskelbtini) skundu ( b.l. 5-12) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir, vėliau patikslinęs vieną iš reikalavimų (b.l. 92-93), prašė: 1) Panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. MRS-656 „Dėl 2009 m. birželio 29 d. privalomojo nurodymo Nr. 13“; 2) Panaikinti Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros 2009 m. birželio 29 d. privalomąjį nurodymą Nr. 13.

3Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo reikalavimus ir paaiškino, kad Jusevičių kaime pareiškėjui priklauso kiaulių ferma, kuri turi išduotą leidimą vienu metu auginti 25 tūkst. kiaulių. Atlikus matavimus amoniako koncentracija ore viršijo leistinas normas. 2009-06-29 Agentūra surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir išdavė Privalomąjį nurodymą Nr.13. Pareiškėjas per dvi dienas buvo įpareigotas sumažinti iš kiaulių fermos išmetamų teršalų (t.y. amoniako) kiekį iki leistinos normos ir apie tai informuoti nurodymą pateikusį pareigūną (instituciją). Suprasdamas, kad realiai to įgyvendinti neįmanoma, pareiškėjas pateikė skundą Marijampolės RAAD, prašydamas iš dalies pakeisti nurodymą, pratęsiant jo įvykdymo terminą iki 2009-09-29. Atmesdamas skundą Marijampolės RAAD direktorius nurodė atsiradusius žalingus padarinius aplinkai pašalinti nedelsiant. Privalomas nurodymas bei sprendimas neatitinka teisės aktuose keliamų reikalavimų ir prieštarauja viešojo administravimo principams. Priimdamas skundžiamą sprendimą, atsakovas rėmėsi Aplinkos apsaugos įstatymo 14str. 3d. 4p. įtvirtintu bendru principu, kad žalingi padariniai turi būti šalinami neatidėliotinai, tačiau nesivadovavo Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymu 21str. 1d. nurodytu reikalavimų, kad privalomojo nurodymo terminas turi būti nustatytas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Reikalavimas atsižvelgti į objektyvius duomenis (faktus) įtvirtintas ir Viešojo administravimo įstatymo 8str. 1d. Amoniako emisijų iš kiaulių fermos sumažinimas yra tęstinis ir objektyviai reikalaujantis ilgalaikio poveikio priemonių taikymo procesas, paprastai užtrunkantis bent jau 13 savaičių. Pareiškėjas net ir dėdamas visas pastangas bei imdamasis visų prieinamų priemonių niekaip negalėtų užtikrinti Nurodyme pateikto reikalavimo įvykdymo per jame nustatyta 2 dienų terminą. Per tas 2 dienas pareiškėjas realiai negalėjo visų ar dalies fermoje laikomų kiaulių išvežti į kitą laikymo vietą ar skerdyklą. Per nustatytas 2 dienas negalėjo būti pasiektas ir biostabilizatoriaus panaudotas efektyvumas. Net ir pašalinęs padarytą pažeidimą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje faktiškai nėra amoniako kiekio aplinkos ore matavimo ir tyrimų paslaugas ūkio subjektams teikiančių laboratorijų, o nuo mėginių paėmimo iki tyrimo rezultatų surašymo užtrunka vidutiniškai 7,5 dienos, pareiškėjas nebūtų turėjęs realių galimybių per tas pačias 2 dienas tinkamai atlikti reikiamus matavimus bei užfiksuoti pasikeitusią amoniako koncentracija aplinkos ore. Be to, Agentūrai priėmus Nurodymą, o Marijampolės RAAD skundžiamu sprendimu patvirtinus jame numatytą įvykdymo terminą, pareiškėjas neturėjo realios galimybės pasinaudoti Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 22str. 2d. nurodyta teise kreiptis dėl nurodyto termino pratęsimo.

4Atsakovo Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Agentūra gauna skundus dėl nemalonių kvapų, gyventojai skundžiasi sveikata. Akivaizdu, kai teka srutos iš fermos. Tačiau kai iš fermos išmetami teršalai (t.y. amoniakas) į orą, nėra taip akivaizdu, bet atsiranda žalingi padariniai aplinkai (užterštas aplinkos oras), kurie turi būti šalinami neatidėliotinai. Todėl ir buvo nustatytas toks trumpas terminas įvykdyti privalomąjį nurodymą. Kad reikalavimas įvykdytas, pakanka informuoti apie atliktus veiksmus ir nereikalaujama laboratorijos tyrimų rezultatų.

5Atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką pranešta ( b.l. 90). Raštu pateiktame atsiliepime ( b.l. 76) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ginčas neteko prasmės, nes 2009 m. liepos 8 d. (tyrimų protokolas Nr. 3AT-283) atlikus aplinkos oro tyrimus nustatyta, kad amoniako koncentracija aplinkos ore normatyvų neviršijo, todėl reikalavimas sumažinti išmetamų teršalų kiekį laikytinas įvykdytu.

6Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

7Byloje nustatyta, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros (toliau -Agentūra) vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2009 m. birželio 29 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. 13 (toliau- Privalomasis nurodymas) UAB „(Duomenys neskelbtini) sumažinti iš stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį, kad nebūtų viršijamos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, iki 2009 m. liepos 1 d., remiantis LR Aplinkos ministro ir LR Sveikatos ministro 2007-06-11 įsakymu Nr. D1-329/V-469 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo ir teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių patvirtinimo“ ( b.l. 17). Pareiškėjas apskundė Privalomąjį nurodymą Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau-Departamentas), prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Departamentas 2009-07-13 Sprendimu (toliau-Sprendimas) privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą (b.l. 34). Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nes pareiškėjas pripažįsta, jog iš jam iš priklausančių stacionarių taršos šaltinių (kiaulių penėjimo komplekso, esančio Jusevičių kaime, Kalvarijos savivaldybėje) išmetamų teršalų (t.y. amoniako) kiekis (2,9 karto) viršijo ribines aplinkos oro užterštumo vertes.

8Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą ir Privalomąjį nurodymą teigia, jog šie dokumentai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, nes nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Privalomajame nurodyme nurodytas 2 dienų jo įvykdymo terminas, skirtas teršalų, konkrečiai amoniako, kiekio sumažinimui, yra akivaizdžiai per trumpas, neprotingas, nustatytas neatsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, prieštaraujantis Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatyme ( 21 str., 22 ir 23 str.) nustatytiems privalomojo įvykdymo bei tokio įvykdymo pratęsimo ir apskundimo terminams.

9Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias institucijas bei pareigūnus, jų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (1 str.) (2002-07-01 įstatymo Nr. IX-1005, 2008-04-24 red.) (toliau-Įstatymas).

10Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimą fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Įstatymo 18 straipsnis numato atvejus, kada duodami privalomieji nurodymai, o pagal minėto straipsnio 4 punktą privalomasis nurodymas duodamas tada, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Koks turi būti privalomojo nurodymo turinys, apspręsta Įstatymo 20 straipsnyje.

11Įstatymo 20 straipsnis nustato duomenis, kurie turi būti privalomajame nurodyme. Kaip matyti iš skundžiamo Privalomojo nurodymo, jame nurodyti nurodymą duodančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta, nurodymo surašymo vieta ir data, subjekto, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, duomenys, kokius veiksmus turi atlikti subjektas, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, veiksmų atlikimo terminas, privalomojo nurodymo apskundimo tvarka. Be to, pareiškėjo atstovas susipažino su Privalomuoju nurodymu, jam įteiktas nurodymo nuorašas. Privalomajame nurodyme nenurodytas ginčo teisiniam santykiui taikomo Įsakymo konkretus punktas (teršalo pavadinimas bei jo ribinė vertė), tačiau tai nėra esminis pažeidimas. Todėl nėra pagrindo teigti, jog Privalomasis nurodymas neatitinka jam Įstatymo keliamų reikalavimų.

12Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nurodo, kokį sprendimą turi priimti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas, išnagrinėjęs skundą, o šio straipsnio 6 dalis numato, kad priimtas sprendimas turi būti motyvuotas. Susipažinus su 2009-07-13 Sprendimo turiniu matyti, kad jis atitinka įstatymo leidėjo keliamus reikalavimus. Pareiškėjas 2009-07-08 skundu kreipėsi į Departamento direktorių, parašydamas iš dalies pakeisti Agentūros 2009-06-29 privalomąjį nurodymą Nr. 13, išduotą UAB (Duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu, pratęsiant jo įvykdymo terminą iki 2009 m. rugsėjo 29 d. (imtinai) ( b.l. 18-21). Skundas išnagrinėtas ir jo ribose priimtas Sprendimas.

13Agentūros, Departamento veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies prasme, todėl Agentūra, Departamentas privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu.

14Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pažymėtina, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus ir pakankamas. Akte turi būti pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Nagrinėjamu atveju Agentūros išduotas Privalomasis nurodymas ir Departamento priimtas Sprendimas pagrįsti teisės aktų normomis. Nors Privalomajame nurodyme ir nėra faktinių aplinkybių analizės, o tokių reikalavimų šiam dokumentui nekelia ir Įstatymo 20 straipsnis, tačiau tuo pagrindu pareiškėjas skundo Departamentui nereiškė, o iš 2009-07-08 skundo turinio analizės matyti, jog faktinės aplinkybės pareiškėjui buvo puikiai žinomos. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas susipažinus su pareiškėjo pateiktu prašymu iš dalies pakeisti Privalomąjį nurodymą Nr. 13, pratęsiant jo įvykdymo terminą, ir akcentuojama, kad pareiškėjui nustatant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nebuvo pažeisti cituojamų galiojančių teisės aktų reikalavimai, susiję su aplinkos apsauga. Vadovaujantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad nustatyti pažeidimai nėra esminiai, dėl kurių ginčijami administraciniai aktai gali būti pripažįstami neteisėtais.

15Nors pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad nustatytas dviejų dienų Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra nerealus, nes amoniako emisijų iš

16kiaulių fermos sumažinimas yra tęstinis ir objektyviai reikalaujantis ilgalaikio poveikio priemonių taikymo procesas, užtrunkantis bent jau 13 savaičių, o Lietuvoje faktiškai nėra amoniako kiekio aplinkos ore matavimo ir tyrimų paslaugas ūkio subjektams teikiančių laboratorijų, nuo mėginių paėmimo iki tyrimo rezultatų surašymo taip pat užtrunka vidutiniškai 7,5 dienos, tačiau jie nepagrįsti bylos medžiaga, todėl atmestini.

17Faktiniai bylos duomenys rodo (b.l. 77), kad jau 2009-07-08 atlikus aplinkos oro tyrimus nustatyta, jog amoniako koncentracija aplinkos ore normatyvų neviršijo. Teisės normos nereglamentuoja, jog apie nurodymo įvykdymą informuojant pareigūną (instituciją) privalu pateikti laboratorinių tyrimų rezultatus, ir nepaneigia atsakovo atstovo teiginio, jog pakanka informuoti apie atliktus veiksmus. Byloje nėra ginčo, jog iš atsakovui priklausančių stacionarių taršos šaltinių (kiaulių penėjimo komplekso, esančio Jusevičių kaime, Kalvarijos savivaldybėje) išmetamų teršalų (t.y. amoniako) kiekis (2,9 karto) viršijo ribines aplinkos oro užterštumo vertes. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (1999-11-04 įst. Nr. VIII-1392, nuo 2009-02-01 gal. red.) 18 straipsnio 1 dalis numato, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad iš jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (1992-01-21 Nr. I-2223, nuo 2008-10-18 gal. red.) 14 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, jog paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas. Paminėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, eksploatuodamas jam priklausantį taršos šaltinį, privalėjo užtikrinti, jog išmetami į orą teršalai neviršytų nustatytų ribinių aplinkos oro užterštumo verčių, o užteršus aplinkos orą, atsiradusius žalingus padarinius pašalinti neatidėliotinai.

18Įstatymo 22 straipsnis numato privalomojo nurodymo terminų pratęsimą, tačiau objektyvios termino pratęsimo priežastys bylos medžiaga neįrodytos, o tai, kad pagal minėto straipsnio 2 dalį, dėl termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip 7 dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos, ginčo atveju, dėl virš paminėtų priežasčių, neduoda pagrindo teigti, jog nustatytas 2 dienų terminas privalomajam nurodymui įvykdyti prieštarauja minėtai Įstatymo nuostatai (Įstatymo 22 str. 4 d.).

19Įstatymo 21 straipsnis nustato tik maksimalų privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau minimalus terminas įstatyme nenurodytas, todėl pareiškėjo argumentas, jog duodama 2 dienų terminą Privalomajam nurodymui įvykdyti, Agentūra pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, nepagrįstas.

20Atsižvelgiant į Įstatymo 23 straipsnyje nustatytą privalomojo nurodymo apskundimo tvarką, į tai, kad privalomojo nurodymo apskundimas nesustabdo jo galiojimo, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog Agentūros atstovas negalėjo pareiškėjui duoti 2 dienų privalomajam nurodymui įvykdyti.

21Be to, nagrinėjant bylą, ginčas neteko prasmės.

22Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad 2009-06-29 privalomasis nurodymas Nr. 13 bei 2009-07-13 sprendimas buvo pagrįsti, teisėti, jų naikinti nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

23Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

24Pareiškėjo UAB (Duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas UAB (Duomenys neskelbtini) skundu ( b.l. 5-12) kreipėsi į Kauno... 3. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškėjo... 4. Atsakovo Marijampolės regiono Aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos... 5. Atsakovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono... 6. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 7. Byloje nustatyta, kad Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento... 8. Pareiškėjas, ginčydamas Sprendimą ir Privalomąjį nurodymą teigia, jog... 9. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdančias... 10. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis privalomąjį nurodymą apibrėžia kaip... 11. Įstatymo 20 straipsnis nustato duomenis, kurie turi būti privalomajame... 12. Įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nurodo, kokį sprendimą turi priimti aplinkos... 13. Agentūros, Departamento veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai... 14. Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis... 15. Nors pareiškėjas skunde nurodė, o jo atstovas teismo posėdžio metu teigė,... 16. kiaulių fermos sumažinimas yra tęstinis ir objektyviai reikalaujantis... 17. Faktiniai bylos duomenys rodo (b.l. 77), kad jau 2009-07-08 atlikus aplinkos... 18. Įstatymo 22 straipsnis numato privalomojo nurodymo terminų pratęsimą,... 19. Įstatymo 21 straipsnis nustato tik maksimalų privalomojo nurodymo įvykdymo... 20. Atsižvelgiant į Įstatymo 23 straipsnyje nustatytą privalomojo nurodymo... 21. Be to, nagrinėjant bylą, ginčas neteko prasmės.... 22. Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų... 23. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 24. Pareiškėjo UAB (Duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 25. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...