Byla 2A-62-252/2013
Dėl nuosavybės teisės gynimo, kadastrinių matavimų pripažinimo neteisėtais ir administracinių aktų panaikinimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Jonaitienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D., V. D. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-335-2012 pagal ieškovų T. D. ir L. D. ieškinį atsakovams A. D., V. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, UAB „Avalda“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl nuosavybės teisės gynimo, kadastrinių matavimų pripažinimo neteisėtais ir administracinių aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovai atnaujintame procese (civilinėje byloje Nr. A2-104-335/2012) patikslintu ieškiniu prašė:

41. Pripažinti neteisėtais kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo identifikuotas A. D. ir V. D. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Molėtų r.;

52. Pripažinti negaliojančiu 2008-07-08 UAB „Avalda“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą;

63. Pripažinti negaliojančiu UAB „Avalda“ 2008-08-11 sudarytą ir su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi 2008-11-24 suderintą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., planą;

74. Pripažinti neteisėtais 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“;

85. Panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., 2009-02-04 Valstybės įmonės Registrų centras atliktą sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje;

96. Atnaujinti ieškovams 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone pakeitimo“ apskundimo terminą;

107. Įpareigoti atsakovus A. D. ir V. D. netrukdyti ieškovams T. D. ir L. D. naudotis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančiais ( - ) kaime, Molėtų r., nurodant atsakovams per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti) tvorą, pastatytą prie T. D. priklausančio žemės sklypo ribos (žemės sklypo plane pažymėtos kaip gretimybės 13-14-31-15), atlaisvinant pravažiavimą tarp žemės sklypų, unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančiu vietinės reikšmės vidaus keliu, ir įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovams juo naudotis ateityje;

118. Priteisti iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

12Nurodė, kad ieškovas T. D. yra 0,2670 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir su juo besiribojančio (gretimo) 2,2000 ha žemės sklypo 10000/22000 dalies, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) kaime, Molėtų r., savininkas. Ieškovė L. D. yra 12000/22000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ten pat, savininkė. Atsakovai A. ir V. D. yra ieškovų kaimynystėje esančio 10,7200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuris padalintas į tris sklypus, savininkai. Vieną iš jų sklypą ir ieškovo T. D. sklypą 0,2670 ha skiria laisvos valstybinės žemės plotas (juosta), kuris yra vietinės reikšmės kelias. Tačiau atsakovai 2007 m. vasarą, prieš tai neatlikę savo sklypo kadastrinių matavimų, vienašališkai ir savavališkai pasistatė tvorą, kuria užtvėrė minėtą kelią ir taip panaikino buvusį privažiavimą tiek į T. D., tiek ir į gretimą abiems ieškovams priklausantį žemės sklypą, o valstybinės žemės plotą – kelio dalį neteisėtai prijungė prie savo sklypo. Dėl to, kilus ginčui, bylinėjimosi procese atsakovams priklausančio sklypo kadastrinius matavimus UAB „Avalda“ atliko neteisingai, nepaisydama pirminių sklypo formavimo dokumentų – Jaurų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto, pažeisdama teisės aktų reikalavimus ir ginčo teritoriją, t. y. kelio ruožą neteisėtai primatavo atsakovams A. D. ir V. D.. Be to, ieškovai žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, kuris yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, nepasirašė. Nepaisant to, šio akto pagrindu buvo nubraižytas atsakovų A. ir V. D. sklypo su neleistinai pakeista riba taškuose 14-15 planas, kuris neteisėtai buvo suderintas su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi (nors tuo metu ginčas jau buvo nagrinėjamas Molėtų rajono apylinkės teisme) ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, o tuometinė Utenos apskrities viršininko administracija ginčijamus žemės sklypo duomenis patvirtino administraciniais aktais ir taip „įteisino“ apie 1,5 aro valstybinės žemės ploto, kur vietoje buvusio kelio savavališkai pastatyta tvora, paliekant tik siaurą sklypus skiriantį tarpelį. Minėtas kelias yra pažymėtas ieškovų sklypų detaliajame plane, jo egzistavimas konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2009-06-16 nutartyje.

13Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino 2010-12-17 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo identifikuotas A. D. ir V. D. žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) kaime, Molėtų r. Atnaujino terminą administracinių aktų apskundimui ir panaikino 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“. Panaikino žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., 2009-02-04 Valstybės įmonės Registrų centras atliktą sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Įpareigojo atsakovus A. D. ir V. D. netrukdyti ieškovams T. D. ir L. D. naudotis jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), esančiais ( - ) kaime, Molėtų r., nurodydamas atsakovams per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išardyti) tvorą, pastatytą prie T. D. priklausančio žemės sklypo ribos ir atlaisvinti pravažiavimą buvusiu vietinės reikšmės keliu tarp žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), bei įpareigojo atsakovus netrukdyti ieškovams juo naudotis ateityje. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

14Teismas nustatė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) kadastrinius matavimus atliko UAB „Avalda“, kai šalių ginčas pirmą kartą buvo nagrinėjamas Molėtų rajono apylinkės teisme, t. y. tuometinė Utenos apskrities viršininko administracijos viršininkė 2008-11-26 įsakymu, prieštaraudama administracijos pozicijai dėl ieškinio tenkinimo (t. 1, b. l. 164), patvirtino ydingai atliktų kadastrinių matavimų duomenis. Tokiu būdu, atsakovams buvo suformuoti trys nauji žemės sklypai, tarp jų 27062 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre, unikalus numeris ( - ) (t. 1, b. l. 153-168, 190-196). Teismas pažymėjo, kad šio žemės sklypo planas parengtas 2008-08-11 matininko D. V., atlikusio kadastrinius matavimus ir neatvykusio į teismą, nors buvo šauktas liudytoju, yra net nepasirašytas (t. 1, b. l. 155, t. 3, b. l. 164). Molėtų žemėtvarkos skyrius parengtą žemės sklypo planą 2008-08-29 suderino, nors jame atsirado papildomas taškas „20“, duodantis konfigūracijos išsikišimą, kas būtent ir leidžia spręsti apie kelio dalies įmatavimą į šį sklypą, nes 1999 m. braižytame abrise atitinkama kraštinė yra tiesi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad tarp T. D. priklausančio sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), ir atsakovams suformuoto sklypo, unikalus Nr. ( - ), yra valstybinės žemės juosta, buvęs kelias, kur prie T. D. sklypo ribos su keliu dar iki kadastrinių matavimų atlikimo atsakovai ne savo sklypo ribose pastatė tvorą, taip užtverdami privažiavimą į T. D. žemę. Pažymėjo, kad būtent 2011 m. liepos mėn. ieškovų atstovui Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų žemėtvarkos skyrius pateikė UAB „Avalda“ parengtus pirminius dokumentus, kurių pagrindu vėliau ir buvo atlikti bei administraciniais aktais patvirtinti kadastrinių matavimų duomenys, tarp tų dokumentų, kurių iki tol per ilgą bylinėjimąsi byloje nebuvo (kaip ir teismo tik 2012-05-07 išreikalautos pačios kadastrinių matavimų bylos) – A. ir V. D. žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas, parengtas D. V., kuris atnaujintame procese ir yra ieškovų ginčijamas, kaip jų teisių pažeidimą tiesiogiai sąlygojęs dokumentas. Teismo vertinimu, šio akto pagrindu nubraižytas atsakovų sklypo planas, suderintas su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi, savo esme prieštarauja LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 23 p. nuostatai, kad matavimai atliekami nenukrypstant nuo parengtų pirminių žemės sklypų ribų abrisų. Šiuo atveju susiklosčiusią situaciją nulėmė būtent netinkamai – pažeidžiant teisės aktus atlikti atsakovų sklypo kadastriniai matavimai, t. y. gretimus sklypus skyrusio kelio dalis kadastrinių matavimų procese neteisėtai buvo įmatuota į A. ir V. D. žemės sklypą ir tokiu būdu kelias iš esmės panaikintas, nes yra palikta visiškai siaura sklypus skirianti juosta, dėl ko T. D. neteko privažiavimo prie savo sklypo ir abiejų su L. D. valdomo sklypo. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 25 p. žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Kvietimas ieškovui T. D. buvo išsiųstas 2008-08-22, jame nurodant, kad V. D. sklypo ribos nustatymas vyks 2008-08-29, tačiau žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas jau buvo surašytas anksčiau – 2008-07-08 nedalyvaujant nei T. D., nei L. D. ar jų įgaliotam asmeniui. Jau vykstant teisme bylinėjimosi procesui (pirminis ieškinys buvo pateiktas 2008-02-27) atsakovų žemės sklypo ribos buvo paženklintos neatsižvelgiant į pirminius sklypo suformavimo dokumentus, visų pirma, O. P. nubraižytą abrisą, kuriame už riboženklių „15-16“ yra pažymėtas ginčo kelias bei tuo ignoruojant ieškovų esminį interesą dėl privažiavimui būtino kelio išsaugojimo. Teismo nuomone, šių aplinkybių nežinodami anksčiau bylą nagrinėję teismai be pagrindo laikė, jog A. ir V. D. sklypo ribos galimai yra teisingos. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad ieškovai savo pažeistas teises teismine tvarka gina nuo 2008 m. vasario mėn., sprendė, jog yra pagrindas ieškovų prašymu atnaujinti administracinių aktų apskundimo terminą. Laikė, jog vien mechaniškas ieškinio senaties termino taikymas būtų visiškai nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą, siekiant pašalinti imperatyvių teisės normų pažeidimus bei apsaugant asmens teises ir teisėtus interesus, kas neabejotinai yra konstitucinės vertybės, bei tuo pačiu pašalinti klaidas, dėl kurių iki minėtų naujų aplinkybių, turinčių svarbą bylos baigčiai, išaiškėjimo buvo padarytas neteisingumas.

15Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir V. D. prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ieškinį tenkino iš dalies. Vadinasi vertino, kad dalis atsakovų nesutikimo su ieškovų pareikštais reikalavimais yra pagrįsti. Tačiau nepaisant to, nesprendė bylinėjimosi iš ieškovų priteisimo klausimo įstatyme nustatyta tvarka. CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Mano, kad teismas pažeidė CPK 365 str. 2 d. reikalavimus pats patikslindamas netinkamai pareikštus ieškinio reikalavimus. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais 2008 m. lapkričio 26 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 ir 2009 m. sausio 28 d. Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150. Tiek savo atsiliepimuose, tiek baigiamųjų kalbų metu atsakovai atkreipė dėmesį, kad toks reikalavimas negali sukelti realių teisinių pasekmių, nes pagal 1999 m. sausio 14 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 88 str. reikalavimus teisines pasekmes sukelia tik administracinio akto panaikinimas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas šiuos administracinius aktus panaikino, nors tokio reikalavimo pareikšta nebuvo. Be to, teismas tenkindamas ieškinį panaikino žemės sklypo ribų žymėjimą VĮ Registrų centras atliktą žemės sklypo pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Tačiau institucija, kuri žemės sklypo ribas pažymi kadastro žemėlapyje ir kuri vykdydama teismo sprendimą turės panaikinti žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, t. y. VĮ Registrų centras, atsakovu šioje byloje patraukta nebuvo. Mano, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo civilinės bylos Nr. A2-104-335/2012 nagrinėjimo atnaujinimui. Iš teismui pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, kad naujai paaiškėjusią aplinkybe ieškovai laikė tai, kad atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, t. y. prašymas buvo grindžiamas ne faktinėmis aplinkybėmis, bet byloje pateikiamų aplinkybių vertinimu arba supratimu. Todėl šių teiginių ribose pirmosios instancijos teismas ir turėjo vertinti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Tai yra pažymėta ir 2010 m. liepos 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo patikslintą ieškovų ieškinį pažeisdamas šiuos reikalavimus, nes iš patikslinto ieškinio turinio akivaizdu, kad jame suformuluoti ieškinio reikalavimai pagal savo pobūdį peržengia ribas, ieškovai akivaizdžiai siekė naujo civilinės bylos persprendimo. Teigia, kad teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovams priklausančio žemės sklypo formavimu, nesiaiškino, kaip kito preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo ribos lyginant su kadastriniais matavimais suformuotų žemės sklypų ribomis, nesiaiškino, kaip kito preliminariais matavimais suformuoto žemės sklypo plotas lyginant su kadastriniais matavimais suformuotų žemės sklypų plotu, nors 2009 m. birželio 16 d. Vilniaus apygardos teismas nutartyje įpareigojo tai aiškintis. Atsisakydamas vertinti aplinkybes, susijusias su vietinio kelio buvimu/nebuvimu, teismas be teisinio pagrindo nevertino Molėtų rajono specialiojo plano, kuriame pažymėti visi keliai, taip pat ir vietinės reikšmės (ginčo keliukas šiame dokumente nepažymėtas). Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti egzistuojant kelią, kuris de jure neegzistuoja. Ir atkuriant nuosavybės teises į M. D. priklausiusią žemę aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, todėl jo deklaravimas skundžiamame sprendime de facto reiškia neegzistavusio kelio, einančio per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įteisinimą, kas reiškia atsakovų nuosavybės teisių apribojimą. Taip pat mano, jog visiškai nepagrįstai buvo atnaujintas terminas administraciniams aktams apskųsti. Teismas svarbia termino praleidimo priežastimi laikydamas ieškovų kreipimąsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo, akivaizdžiai ignoravo aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką.

16Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM mano, kad A. ir V. D. apeliacinis skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas. Nurodo, kad apeliantai pagrįstai kelia proceso atnaujinimo teisėtumo klausimą, nes procesas šioje byloje buvo atnaujintas be pagrindo, o jį atnaujinus byla išnagrinėta peržengiant ribas, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

17Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantai savo skunde iš esmės nepasisako dėl jokių 2012-10-23 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendime padarytų materialinės teisės normų pritaikymo ar aiškinimo pažeidimų, o tik dėl procesinių teisės normų pažeidimų. Mano, kad teismas tinkamai įvertinęs visas aplinkybes, kartu ir sukliudžiusias ieškovams laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ginčijant administracinius aktus, išsprendė šį klausimą iš esmės teisingai ir tokiu būdu apgynė ieškovų tiek privatų, tiek ir viešąjį interesą.

18Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovų apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

20Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

21Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo civilinės bylos Nr. A2-104-335/2012 nagrinėjimo atnaujinimui. Pažymėtina, jog teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Šis institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, taikomas siekiant išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, konstatavus bent vieną CPK 366 str. 1 d. nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Kaip matyti, Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-01-12 nutartimi, įvertinęs tai, kad atsakovų sklypo ribos galėjo būti nustatytos neteisėtai, jas išplečiant į valstybinę žemę, kas ieškovams nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, be to, ant 2008-07-08 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto nėra jų parašų, sprendė, jog tokia informacija galėjo turėti esminės reikšmės ir teisinės svarbos bylos baigčiai, t. y. galimai dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės galėjo būti priimtas visai kitas sprendimas (t. 3, b. l. 58-59). Tokiu būdu, Molėtų rajono apylinkės teismas 2012-01-12 nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, išsprendė klausimą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Priešingai nei nurodo apeliantai, dar kartą skundžiamame sprendime spręsti klausimų dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo nebuvo teisinio pagrindo.

22Atnaujintame procese ieškovai būtent ir įrodinėjo aplinkybę, kad A. ir V. D. žemės sklypo ribos buvo nustatytos neteisėtai, pažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimus, kas jiems tapo žinoma tik po bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byla pakartotinai nagrinėjama ne visa apimtimi iš naujo, bet ieškovams naujai paaiškėjusios aplinkybės – atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo aspektu, atitinkamai vertinant jau esamus ir naujus įrodymus. Atmetant skundo argumentą, jog teismas nevertino aplinkybių, susijusių su vietinio kelio buvimu ar nebuvimu, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-06-16 nutartimi jau yra konstatuota, kad visuose ieškovams priklausančių sklypų planuose, kurie suderinti su žemėtvarkos institucijomis ir patvirtinti tuometinio Utenos apskrities viršininko, yra pažymėtas bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias šalių sklypus skiriančioje valstybinėje žemėje, ką yra patvirtinusios ir Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus buvusi vedėja Z. Č., ir specialistė J. A.. Tačiau po atsakovų atliktų kadastrinių matavimų to vienintelio kelio, kuriuo buvo galima privažiuoti prie T. D. žemės sklypo, realybėje neliko ir dėl to teismas būtent ir turi nustatyti, kuris iš bylos dalyvių užėmė valstybinės žemės fondo žemę, įmatuodamas ją į savo sklypo ribas. Galiojančioje Vilniaus apygardos teismo 2009-06-16 nutartyje nurodyta, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas turi nustatyti, kuris iš bylos dalyvių užėmė valstybinio fondo žemę, įmatuodamas ją į savo sklypo ribas. Šiuo tikslu Molėtų rajono apylinkės teismas savo iniciatyva į bylą iš Molėtų žemėtvarkos skyriaus buvo išsireikalavęs ginčo vietos kartografinę medžiagą. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, konstatavo, kad gretimus sklypus skyrusio kelio dalis kadastrinių matavimų procese neteisėtai buvo įmatuota būtent į A. ir V. D. žemės sklypą ir tokiu būdu kelias iš esmės panaikintas, dėl ko ieškovas T. D. neteko privažiavimo prie savo sklypo ir abiejų su L. D. valdomą sklypą.

23Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai be pagrindo ginčija, jog terminas apskųsti 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr.14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“ buvo atnaujintas nepagrįstai. Byloje nustatyta, jog ieškovai savo pažeistas teises teismine tvarka gina nuo 2008 m. vasario mėn. Bylinėjimosi procese T. D. 2008-12-11, t. y. vieno mėnesio laikotarpyje kreipėsi į Molėtų rajono apylinkės prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei laikinai sustabdyti 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 14-2149 galiojimą. Nors prokuroras savo 2009-01-14 nutarimu ir atsisakė kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, bylinėjimosi eigoje teismai, būdami įsitikinę, jog visgi yra pažeistas ir viešasis, o ne tik privatus interesas, šį klausimą ir toliau aktyviai iniciavo. Tokiu būdu, ieškovai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų interesai bus apginti. Tą pačią poziciją ieškovai išdėstė ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodydami, jog jie, neturėdami jokių išankstinių abejonių nesivadovauti teisinės valstybės teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos bei viešojo intereso gynimo principais, pagrįstai tikėjosi, kad prokuratūra vykdys teismo nutartį ir prokuroras įstos į bylą ginti viešąjį interesą ginčydamas neteisėtus individualius administracinius aktus, todėl patys įstatymo nustatytais terminais į teismą nesikreipė su tapačiais ieškininiais reikalavimais, kuriuos pareikšti prokurorui buvo nurodęs teismas savo neskundžiama nutartimi. Be to, kaip minėta, ieškovams nebuvo žinoma apie atsakovų sklypo kadastrinių matavimų neteisėtumą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju vien mechaniškas ieškinio senaties termino taikymas būtų visiškai nesuderinamas su teismo pareiga vykdyti teisingumą, siekiant pašalinti imperatyvių teisės normų pažeidimus bei apsaugant asmens teises ir teisėtus interesus.

24Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo prašymas panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., 2009-02-04 Valstybės įmonės Registrų centras atliktą sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Apeliantų nuomone, dėl šios priežasties VĮ Registrų centras turėjo būti patrauktas atsakovu šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog šiuo atveju minima institucija tik atliko įstatymu jai priskirtą kadastrinių duomenų registro tvarkytojo funkciją. VĮ Registrų centras buvo netraukiamas atsakovu šioje civilinėje byloje, kadangi tiek patenkinus ar atmetus ieškinį, teismo sprendimu nebūtų pripažintos, pakeistos ar panaikintos teisės ir pareigos ar kitaip nuspręsta dėl VĮ Registrų centro teisinės padėties. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai, pasisakydami dėl neva ieškinio ribų peržengimo, savo skunde neteisingai cituoja CPK 365 str. 2 d., kadangi pastaroji norma reglamentuoja su proceso atnaujinimu susijusius klausimus. CPK 13 str. nustatyta, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis įstatyme įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Asmuo, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad, taikant dispozityvumo principą, ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. reikalavimo faktinį pagrindą. Ieškinio pagrindas yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriais yra grindžiamas ieškinys. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovai ginčijo 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ ir 2009-01-28 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-150 „Dėl Utenos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymo Nr. 14-2149 „Dėl žemės sklypo duomenų patvirtinimo Molėtų rajone“ pakeitimo“, kuriuos prašė pripažinti neteisėtais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šiuos administracinius aktus panaikino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nelaikytina kaip pareikštų reikalavimų peržengimas, nes ieškovų reikalavimas iš esmės ir buvo dėl minėtų administracinių aktų teisėtumo.

25Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas turėjo vadovautis CPK 93 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo principu. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimus pripažinti negaliojančiu 2008-07-08 UAB „Avalda“ sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei pripažinti negaliojančiu UAB „Avalda“ 2008-08-11 sudarytą ir su Molėtų rajono žemėtvarkos skyriumi 2008-11-24 suderintą žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., planą. Būtent šiuos reikalavimus teismas laikė kaip išvestinius iš pagrindinio reikalavimo. Todėl priešingai nei nurodo apeliantai, reikalavimai buvo atmesti ne dėl to, kad yra nepagrįsti savo esme bei turiniu ir dėl to netenkintini, o dėl to, kad juos apima sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas teismo sprendimas pripažinti neteisėtais A. D. ir V. D. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Molėtų r., kadastrinius matavimus. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi CPK 93 str. 1 d., numatančia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

26Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir proceso teisės normos taikytos tinkamai, byla išspręsta teisingai, dėl to nėra įstatyminio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti skundžiamą teismo procesinį sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Laiko, jog kiti apeliantų nurodyti argumentai teisingam bylos išsprendimui teisinės reikšmės neturi, yra pagrįsti tik pačių apeliantų samprotavimais ir išvadomis.

27Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovai T. D. ir L. D. sumokėjo po 750 Lt (viso 1 500 Lt) (t. 3, b. l. 213-214). Prašomų priteisti išlaidų sumą patvirtina mokėjimo dokumentas, jų dydis neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimu atsikertant į apeliacinio skundo argumentus ieškovų atstovui iš esmės naujų ar didelės apimties dokumentų tirti nereikėjo, surašytas vienas atsiliepimas už du ieškovus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad viso 1 500 Lt atlygis yra per didelis ir jį mažina iki 800 Lt, priteisiant kiekvienam ieškovui po 400 Lt. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš A. D., a. k. ( - ) ir V. D., a. k. ( - ) po 200,00 Lt (du šimtus litų) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų T. D., a. k. ( - ) naudai bei iš A. D., a. k. ( - ) ir V. D., a. k. ( - ) po 200,00 Lt (du šimtus litų) iš kiekvieno advokato pagalbos išlaidų L. D., a. k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovai atnaujintame procese (civilinėje byloje Nr. A2-104-335/2012)... 4. 1. Pripažinti neteisėtais kadastrinius matavimus, kurių pagrindu buvo... 5. 2. Pripažinti negaliojančiu 2008-07-08 UAB „Avalda“ sudarytą žemės... 6. 3. Pripažinti negaliojančiu UAB „Avalda“ 2008-08-11 sudarytą ir su... 7. 4. Pripažinti neteisėtais 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymą... 8. 5. Panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime,... 9. 6. Atnaujinti ieškovams 2008-11-26 Utenos apskrities viršininko įsakymo Nr.... 10. 7. Įpareigoti atsakovus A. D. ir V. D. netrukdyti ieškovams T. D. ir L. D.... 11. 8. Priteisti iš visų atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 12. Nurodė, kad ieškovas T. D. yra 0,2670 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ),... 13. Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu panaikino... 14. Teismas nustatė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai A. D. ir V. D. prašo apylinkės teismo sprendimą... 16. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės... 17. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą... 18. Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m.... 19. Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 20. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (2009-10-14 nutartis... 21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad nebuvo nei... 22. Atnaujintame procese ieškovai būtent ir įrodinėjo aplinkybę, kad A. ir V.... 23. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai be pagrindo ginčija, jog terminas... 24. Vienas iš ieškinio reikalavimų buvo prašymas panaikinti žemės sklypo,... 25. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog teismas paskirstydamas bylinėjimosi... 26. Remdamasi aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 27. Už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovai T. D. ir L. D.... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 29. Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš A. D., a. k. ( - ) ir V. D., a. k. ( - ) po 200,00 Lt (du šimtus...