Byla eA-627-502/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – Kultūros paveldo centras, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos krovinių terminalas“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ (toliau – ir Direkcija, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba, atsakovas) 2017 m. spalio 3 d. akto Nr. KPD-RM-2606 (toliau – ir Aktas) dalį, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - )).

72.

8Pareiškėjas paaiškino, kad patikėjimo teise valdo 1 076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – ir Uostas) teritorijoje. Direkcija yra Uosto žemės ir kitos valstybei priklausančios Uosto infrastruktūros patikėtinė, todėl 2018 m. kovo 15 d. gavo projektuotojo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) ,,Panevėžio keliai“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ užsakymu rengiančio ,,Geležinkelių kelių Nr. 304 ir Nr. 306 naujos statybos projektas, Klaipėdos m. sav., Klaipėdos m., Perkėlos g.“ techninį projektą, raštą, adresuotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. Minėtame rašte nurodyta, kad po 2017 m. liepos 13 d., kai buvo gauti specialūs reikalavimai techninio projekto parengimui, pasikeitė Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos sąlygos ir reikalavimai. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija iki Akto priėmimo nepateko į Uosto teritoriją, kurį tęsėsi iki Kairių gatvės. Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti jokie apribojimai, susiję su šia nekilnojamąja kultūros vertybe. Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija įregistruota iki Kuršių Marių Malkų įlankos, esančios Uosto teritorijoje. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir kultūros vertybės teritorija ar su ja susiję apribojimai. Vertinimo taryba, Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 2017 m. spalio 3 d. Aktu patikslino registro duomenis. Akto dalis, kuria nustatomi reglamentai patenka į Uosto teritoriją, pažeidžia Direkcijos, kaip Uosto žemės ir joje esančio Uosto patikėtinio teises. Direkcija negavo pranešimo apie papildomos (didesnės apimties) Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso apsaugos inicijavimą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir NKPAĮ) 10 straipsnio 1 dalyje, apie priimtą Aktą sužinojo iš 2018 m. kovo 15 d. projektuotojo rašto. Iš ginčijamo Akto turinio nėra aišku, kokie naujai saugotini kultūros vertybės elementai ar požymiai atsirado, dėl kurių kultūros vertybės ir jos apsaugos zonų teritoriją reikėjo išplėsti į Uosto teritoriją. Nustatyti papildomi apribojimai ir reikalavimai, susiję su kultūros vertybės apsauga, riboja Direkcijos ir kitų naudotojų galimybes vykdyti uosto veiklą. Akte nėra nurodyti duomenys ir pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas išplėsti nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritoriją ir apsaugos zoną į Uosto teritoriją.

93.

10Pareiškėjas, susipažinęs su Kultūros vertybių registre skelbiama medžiaga apie Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksą (jo elementus), nustatė, kad skelbiama medžiaga paneigia poreikį nustatyti (išplėsti) kultūros vertybės apsaugos reikalavimus į Uosto teritoriją. Kultūros vertybių registre Karaliaus Vilhelmo kanalo 2000 metais sudarytame pagrindiniame dosjė nurodyta, kad Malkų uostas buvo Kuršių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau šiuo metu yra pakeistas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto būklė (jo jungtis su uostu) buvo ištirta ir užfiksavus faktinius duomenis nustatyta, kad Malkų uostas pakeistas, nėra išlikusių vertingų (saugotinų) elementų, todėl objektas nėra saugomas. 2000 m. teritorija buvo pripažinta nesaugotina, tačiau 2017 m. spalio 3 d. Aktu ši teritorija buvo nustatyta kaip saugoma kultūros vertybė ir jos apsaugos zonos statusas teritorijoje. Akte nurodyta, kad vertybė yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau kiti viešai skelbiami Kultūros vertybių registro duomenys patvirtina, jog Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir apsaugos nuo fizinio poveikio zona patenka į Uosto teritoriją, kuri yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Šių faktinių duomenų neatitikimas yra formalaus pobūdžio klaida ir esminis Akto trūkumas, dėl kurio nebuvo informuoti suinteresuoti asmenys, esantys Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

114.

12Pareiškėjas teigė, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) neinformavo pareiškėjo apie iniciatyvą kultūros paveldo objektą paskelbti saugomu, t. y. išplėsti jo teritorijos ir apsaugos zonos ribas. Todėl Direkcija neturėjo galimybės dalyvauti Vertinimo tarybos posėdyje, užduoti klausimus, sužinoti priimamo administracinio sprendimo pagrindus ir motyvus, išsakyti savo nuomonę apie priimamą sprendimą ir jo sukeliamus ribojimus. Toks procedūrinis pažeidimas sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Aktą ir šį klausimą Vertinimo taryboje svarstyti iš naujo.

135.

14Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

156.

16Atsakovas paaiškino, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių kompleksas yra Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25965), kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą, taip pat yra paskelbtas saugomu kultūros paveldo objektu, kurio apsaugos tikslas – saugoti viešam pažinimui ir naudojimui. Aktu buvo patikslinti ir viešai paskelbti Kultūros vertybių registre registruoti vertybės duomenys. NKPAĮ 10 straipsnis reglamentuoja kultūros paveldo objekto ar vietovės skelbimą saugoma, tačiau Karaliaus Vilhelmo kanalas (kodas – G263K) buvo paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 ,,Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“. Šiuo atveju buvo vykdomas Kultūros vertybių registre registruoto Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenų tikslinimą pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį sprendžia Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, t. y. specialistų išvadų, skaičiavimų ir pan., kurie įrodytų, jog yra ribojamos Direkcijos ir kitų Uosto naudotojų galimybės vykdyti uosto veiklą. Aktas negali būti pripažintas neteisėtu vien dėl jo pagrindu atsirandančių tam tikrų reikalavimų žemės sklypų, patenkančių į Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritoriją, naudojimui. Be to, 2000 m. Dosjė 7 lapo, 21 eilutės 8 punkte nėra konstatuota, jog vertingų (saugotinų) elementų nėra išlikę, o tik nurodyta, jog Malkų uostas buvo Kuršių mariose ties santaka apie 2 m gylio, tačiau dabar pakeistas. Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekse pareiškėjo patikėjimo teise valdomo žemės sklypo dalyje komplekso teritorijoje yra ir kiti objektai. Aktas buvo priimtas atlikus tyrimą ir įvertinus turimus duomenis bei vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimties aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259 (toliau – ir Aprašas), 10 punktu, t. y. pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų aprašais, ikonografijomis ir jų aprašais. Neprivaloma žemės sklypų savininkų ar valdytojų kviesti ir jiems dalyvauti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų posėdžiuose. 2017 m. rugsėjo 29 d. apie Vertinimo tarybos posėdį buvo paskelbta Departamento tinklalapyje.

177.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

198.

20Departamentas nurodė, kad ginčijamu Aktu buvo nutarta patikslinti Kultūros vertybių registre registruotos vertybės duomenis. Kultūros registro duomenys yra viešai skelbiami internetiniame tinklalapyje. Vertinimo tarybos sprendimas yra pagrindas registruoti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. T17-146(40.4) kreipėsi į Departamentą, prašydamas organizuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių patikslinimą. Departamentas, atsižvelgdamas į pateiktą prašymą, Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimą įtraukė į Kultūros paveldo centro 2017 metų veiklos planą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. Į-6.

219.

22Trečiasis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

2310.

24Kultūros paveldo centras nurodė, kad Karaliaus Vilhelmo kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo centro 2017 metų veiklos planą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. Į-6, kuris buvo skelbiamas Kultūros paveldo centro tinklalapyje. Rengiant vertinimo tarybos Akto projektą atliko fiksavimo tyrimus, kuriais fiksavo nekilnojamųjų kultūros vertybių esamą padėtį. Taip pat buvo atlikti istoriniai – meninės raidos tyrimai, kuriais atliko detalią istorinės kartografinės medžiagos analizę ir palygino istorinius topografinius detalaus mastelio žemėlapius, susiejo su faktine situacija bei patikrino duomenis ekspedicijos metu lauko sąlygomis. Pagrindiniai žemėlapiai nebuvo publikuoti, tačiau jie buvo pridėti prie Akto projekto kaip ikonografinė medžiaga. Rengiant Akto projektą, detaliai išnagrinėtas už kanalo statybą atsakingo M. techninis straipsnis apie pastatyto kanalo parametrus, peržiūrėta Memeler Dampfboot publikuota informacija, ikonografija, susijusi su kanalu. Atlikto tyrimo metu buvo patikrinta kanalo trasa, jos pokyčiai, pylimai, taip pat šalia kanalo ėję aptarnavimo keliai, senieji želdiniai, atrenkamos iškilusios senosios melioracinių griovių, upelių pralaidos po kanalo pylimais, atraminės sienutės, ieškoma atstumą žymėjusių stulpelių. Identifikuotos tikslios 9 iškilusių kanalo tiltų vietos, krantinių sutvirtinimo konstrukcijos, vertingosiomis savybėmis įvardintos liekanos, tiltams duoti šaltiniuose minimi istoriniai vardai. Taip pat į kanalo teritoriją įtraukta Drevernos kanalo prižiūrėtojo sodyba – meisterija. Kultūros paveldo centras, atlikdamas tyrimus, rėmėsi istoriniais, fiziniais ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzu ir autentiškumo patikra, o objektui buvo nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Rengiant teritorijų ribų bei apsaugos zonų ribų projektą, pasiūlė apibrėžti istorinę kanalo jungtį su Kuršių marių Malkų įlanka, atsižvelgiant į šaltinių duomenis bei pateiktą kartografinę ir ikonografinę medžiagą. Kanalo trasa jungiasi su Kuršių marių Malkų įlanka, o į šiaurės pusę apie 95 m išplėsta teritorija yra buvusioje kanalo trasoje, kuri patenka į Uosto Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) bei yra kanalo trasos tęsinyje. Kanalo jungtis yra naudojimui būtina sąlyga, minėta jungtis yra istoriškas atributas, atspindintis vidaus vandens kelio esmę tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto. Naujai nustatyta kanalo teritorijos riba pasibaigia toje vietoje, kur susijungia su Kuršių marių Malkų įlanka. Taip pat ši riba suformuota atsižvelgiant Uosto sklypą ir į jį nepatenka. Teritorijos išplėtimas apima Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą. Vadovaujantis Departamento 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. I-230 patvirtinto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo (toliau – ir Akto formos pildymo aprašas) (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 18 d.) 34.4 punktu, didžiausią Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorijos dalis su didžiausiu kiekiu vertingųjų savybių yra Klaipėdos rajono teritorijoje, kur yra nurodytas vertybės adresas. Kultūros paveldo centras nesprendžia, ar reikalinga nekilnojamųjų vertybių teisinė apsauga, kadangi tai yra Tarybos funkcija.

2511.

26Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

2712.

28UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ teigė, kad nebuvo pranešta apie sprendimą inicijuoti Karaliaus Vilhelmo kanalo ribų keitimą, nors turėjo raštu informuoti ir suteikti teisę pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus. Bendrovės nuomone, praplėstose paveldo objekto ribose nėra jokių vertingųjų savybių ir jis nėra saugotinas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Autentiška kanalo trasa ir pylimai nėra išlikę. Paveldo objekto teritorija praplėsta nepagrįstai, kadangi Vertinimo taryba nenurodo ir nepagrindžia, kokios yra vertingosios savybės minėto žemės sklypo dalyje. Išplėtus paveldo objekto ribas, minėto žemės sklypo valdytojų ir naudotojų interesai yra pažeidžiami, nes jiems yra apsunkinamas bet kokios veiklos žemės sklypo dalyje vykdymas, t. y. nėra galimybės statyti naujus statinius, sandėliuoti prekes, kas yra viena iš pagrindinių UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ veiklos sričių. Paveldo objekto ribų išplėtimas neatitinka ir prieštarauja valstybės nacionaliniam saugumui. Tokiais veiksmais sudaroma galimybė patekti į uosto teritoriją neribotam skaičiui asmenų bet kuriuo paros metu.

29II.

3013.

31Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ skundą tenkino, t. y. panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. spalio 3 d. akto Nr. KPD-RM-2606 dalį, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - )); įpareigojo Departamento pirmąją nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą Kultūros vertybių registre registruoto valstybės saugomo kompleksinio kultūros paveldo objekto – Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso (kodas – 2965) – duomenų tikslinimo klausimą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.

3214.

33Teismas nustatė, kad Direkcija patikėjimo teise valdo 1 076 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), esantį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje. Karaliaus Vilhelmo kanalo (toliau – ir Kanalas, paveldo objektas) statinių kompleksas Kultūros vertybių registre registruotas valstybės saugomas kompleksinis kultūros paveldo objektas (kodas Kultūros vertybių registre – 2965). Departamento direktoriaus 2001 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 320 „Dėl objekto įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ Kanalas (G263K) įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro (toliau – ir Registras) Statinių kompleksų sąrašą. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.4 punktu Kanalas paskelbtas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Ginčijamu Aktu buvo patikslinti ir viešai paskelbti Registre registruoti vertybės duomenys.

3415.

35Teismas nustatė, kad į nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo, 2000 m. nustatytas ribas Direkcijos patikėjimo teise valdoma Uosto teritorija nepateko. Skundžiamu Aktu Kanalo teritorija buvo išplėsta į šiaurę ir ši išplėstoji Kanalo teritorijos dalis, patenka į Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą (unikalus Nr. ( - )), taip pat į sklypą patenka apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis (plotas 2 620 m2).

3616.

37Teismas pažymėjo, kad Akto dalis, kuria nustatyti suvaržymai pareiškėjo patikėjimo teise valdomame sklype esančioje ginčo teritorijoje, jam sukelia teises pasekmes, todėl yra pagrindas svarstyti dėl Akto dalies, kuria Kanalo teritorijai priskirta pareiškėjo valdomo žemės sklypo dalis, teisėtumo ir pagrįstumo ir šioje dalyje Direkcija yra suinteresuota iškelti administracinę bylą. Todėl teismas vertino Akto pagrįstumą tik ta apimtimi, kuria paveldo objekto teritorijai priskirta dalis apima pareiškėjo valdomo sklypo dalį.

3817.

39Teismas aptarė ginčui aktualias NKPAĮ, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-150 patvirtintas Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo (redakcija galiojanti nuo 2016 m. spalio 5 d.) (toliau – ir Aprašas) nuostatas, reglamentuojančias kultūros paveldo objekto teritorijos ribų nustatymą bei aktualia teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad kai Vertinimo taryba nusprendžia, kad vietovė yra reikšminga ir svarbi visuomenei, kaip jos kultūrinis turtas, nekilnojamųjų kultūros vertybių išaiškinimas ir registravimas Registre yra atliekamas neatsižvelgiant į tai, kam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis daiktas.

4018.

41Teismas nurodė, kad Akto turinys patvirtina, o atsakovo ir Departamento bei Kultūros paveldo centro atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, jog Direkcijos patikėjimo teise valdomo sklypo dalyje yra kultūros vertybės vertingoji savybė: ŠR-PV krypties kanalo, jungiančio Minijos upę ties Lankupių k. su Kuršių Marių Malkų Įlanka, trasa ir pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai (-; kanalas sutrumpėjo XX a. II p., plečiant Klaipėdos uostą, Š dalyje įrengta vandenvietė, būklė bloga; TRP; BR Nr.1-8; IKONOGGR Nr.1-51; FF Nr.1-116; 2017 m.), kuri yra fiksuota Akto 7.1.3.1 punkte. Tačiau, nei atsakovo, nei trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nėra nurodyta, kuri iš šių kultūros vertybės vertingųjų savybių (trasa, pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai), ar jos visos, patenka į išplėstas teritorijos ribas. Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017 m. spalio 3 d. protokole taip pat nenurodyta konkrečių motyvų, kuriais remiantis ginčo teritorija, esanti Direkcijos valdomame sklype, skundžiamu Aktu buvo įtraukta į paveldo objekto teritoriją, taip pat nenurodyta motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis ir kaip buvo nustatytas šio pazonio dydis. Atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose ir paaiškinimuose pateikiami tik bendro pobūdžio paaiškinimai, jog buvo vadovautasi pateiktomis fotofiksacijomis, brėžiniais ir jų aprašais, ikonografijomis ir jų aprašais. Vertinimo tarybos protokole nurodoma tik tai, jog posėdyje pristatytos siūlomos vertingosios savybės ir teritorijos ribos. Toliau užfiksuota, jog posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Klišių tilto liekanų centrinio tauro nelaikymo kanalo vertingąja savybe ir balsuojama dėl komplekso duomenų patikslinimo.

4219.

43Teismas pažymėjo, jog Vertinimo tarybos protokolas jame užfiksuotų duomenų išsamumo ir pakankamumo aspektu neatitinka Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16 punkte nustatytų reikalavimų Vertinimo tarybos protokolui. Minėtas nuostatų punktas numato, jog protokole, be kita ko, turi būti nurodomas priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Protokole nėra užfiksuota motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl teritorijos ribų išplėtimo, kokiais konkrečiais Apraše nurodytais kriterijais buvo vadovautasi priimant sprendimą dėl vertingųjų objekto savybių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog detalesni duomenys yra tarybos posėdžio eigai fiksuoti darytame garso įraše. Tačiau teismas iš 2017 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašo nustatė, jog jame taip pat nėra duomenų dėl teritorijos ribų išplėtimo į šiaurinę dalį (tėra nurodyta, jog anksčiau teritorija saugoma nebuvo, dabar tikslinga).

4420.

45Teismas pažymėjo, kad Aktas yra individualus administracinis aktas, o Vertinimo taryba nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Teisėjų kolegija, Akto turinį įvertinusi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo reikalavimų kontekste, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai Akto pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Nei skundžiamame Akte, nei Vertinimo tarybos 2017 m. spalio 3 d. protokole, nei posėdžio garso įraše nėra nurodomi motyvai dėl ko ir kokiais motyvais remiantis į Karaliaus Vilhelmo kanalo ribas 2000 m. nepatekusi teritorija šiaurinėje dalyje šiai teritorijai priskirta skundžiamu Aktu, kokios vertingosios savybės šioje dalyje buvo nustatytos, taip pat kaip buvo nustatyta apsaugos nuo fizinio poveikio teritorija ir parinktas jos dydis. Šis nustatytas Akto trūkumas yra esminis, pažeidžiantis pareiškėjo teises.

4621.

47Teismas pažymėjo, kad nuomonės, jog motyvų išdėstymas skundžiamame Akte neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų, nekeičia tai, jog kiek detaliau ginčo teritorijų įtraukimo į Karaliaus Vilhelmo kanalo teritoriją aplinkybės aptariamos atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą, jas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovas detaliau paaiškino atsiliepime ir teismo posėdyje. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal Viešojo administravimo įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

4822.

49Teismas pažymėjo, kad nors Karaliaus Vilhelmo kanalas saugoma kultūros vertybe paskelbtas 2005 m., tačiau kultūros vertybės ribos į Direkcijos valdomą teritoriją buvo išplėstos tik ginčijamu aktu, todėl pareiškėjas turėjo būti informuotas apie jo žemės sklypo teritorijoje vykdomą kultūros vertybės ribų išplėtimą. Departamentas ir Kultūros paveldo centras nurodo, jog Kanalo vertingųjų savybių tikslinimas buvo įtrauktas į Centro 2017 m. veiklos planą, tačiau iš Departamento pateikto susirašinėjimo su Klaipėdos rajono savivaldybe ir Departamento direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymo Nr. Į-7 nėra aišku, kokie konkrečiai didelio, iš kelių dalių sudaryto, objekto pakeitimai planuojami rengti. Atsakovas Vertinimo taryba nurodė, jog svarstomas klausimas buvo įtrauktas į Vertinimo tarybos darbotvarkę, tačiau teismui nepateikė įrodymų, apie šios darbotvarkės viešą paskelbimą.

5023.

51Teismas konstatavo, kad Akto dalis, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Uosto teritorijoje, naikintina, o Vertinimo taryba įpareigotina Kanalo statinių komplekso (kodas – 2965) duomenų tikslinimo klausimą šioje dalyje išnagrinėti iš naujo.

52III.

5324.

54Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

5525.

56Departamento nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime klaidingai konstatuota, jog atsiliepimuose nėra nurodyta, kuri iš šių kultūros vertybės vertingųjų savybių (trasa, pylimai, kanalo tiltų liekanos, keliai, želdiniai), ar jos visos, patenka į išplėstas teritorijos ribas. Kaip nurodyta aukščiau, tokia vertingoji savybė yra kanalo trasa, kuri nurodyta Akte (Akto 7.1.3.1 punktas). Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas savo sprendimo negalėjo motyvuoti Vertinimo tarybos veiklos dokumento (posėdžio protokolo), kuris net nebuvo (ir negalėjo būti) skundžiamas teisme, trūkumais ir tokiais motyvais, susijusiais su administracinėje byloje neapskųstu dokumentu, grįsti byloje ginčijamo administracinio sprendimo – Akto – dalies nepagrįstumo.

5726.

58Departamentas teigia, kad Aktas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, ir jo priėmimo pagrindu buvę objektyvūs duomenys, motyvai Akte yra pateikti. Kaip jau nurodyta aukščiau šiame apeliaciniame skunde, pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų 19 punktą nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras, todėl Aktas negalėjo būti surašytas kitokios formos, nei tai imperatyviai yra nustatyta minėtame teisės akte ir užpildytas kitaip, nei nustatyta Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo apraše. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo teisėtumą jau yra patvirtinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 11 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-3-502/2018.

5927.

60Departamentas teigia, kad priešingai, nei nurodyta teismo sprendime, įrodymai apie Vertinimo tarybos darbotvarkės viešą paskelbimą teismui buvo pateikti, Vertinimo tarybos 2018 m. balandžio 19 d. atsiliepime Nr. 2018-05 pateikta interneto nuoroda, kuri buvo ir yra veikianti. Be to, vien objekto valdytojo nedalyvavimas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje nesudaro pagrindo pripažinti vertinimo tarybos akto neteisėtu ir jį panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1533/2012).

6128.

62Departamento nuomone, Direkcija neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir sprendime nepagrindė, kaip konkrečiai sprendime nurodoma Akto dalis pažeidžia Direkcijos, kaip žemės sklypo patikėtinio, teises ar įstatymų saugomus interesus.

6329.

64Departamentas nurodo, kad pareiškėjas nepagrindė kaip konkrečiai Akto dalis pažeidžia Direkcijos teises ar teisėtus interesus, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, sprendime jų nepagrindė, todėl nepagrįstai, be motyvų bei objektyvių duomenų, konstatavo, kad Akto dalis, kuria nustatyti suvaržymai pareiškėjo patikėjimo teise valdomame sklype esančioje ginčo teritorijoje, jam sukelia teisines pasekmes. Skundžiama Akto dalis neužkerta kelio tvarkyti ginčo teritorijos. Departamento Klaipėdos skyrius 2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) pritarė Uosto teritorijos į pietus nuo senosios Smiltelės gatvės detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-247, koregavimu teritorijos dalyje. Departamentas akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą kultūros paveldas yra vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų.

6530.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

6731.

68Kultūros paveldo centro nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai tyrė ir nagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, kuris naikintinas kaip nepagristas. Kultūros paveldo centras nesutinka su teismo išvadomis, kad nei atsakovo, nei trečiųjų asmenų atsiliepimuose nėra nurodyta kurios iš kultūros vertybių vertingųjų savybių patenka į išplėstas teritorijos ribas. Centras pažymi, kad teismo posėdžiuose ne kartą akcentavo, jog Kanalo statinių komplekso vertingoji savybė, patenkanti į Direkcijos patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, yra kanalo, jungiančio Minijos upę ties Lankupių k. su Kuršių Marių Malkų įlanka, trasa. 2018 m. liepos 19 d. atsiliepime Nr. (2.9)2-473 nurodė, kad Kanalo trasa akivaizdžiai jungiasi su Kuršių marių Malkų įlanka, o į šiaurės pusę apie 95 m išplėsta teritorija yra buvusioje kanalo trasoje. Išplėstoji Kanalo teritorijos dalis, patenkanti į Uosto Direkcijos patikėjimo teise valdomą sklypą, unikalus Nr. ( - )), yra Kanalo trasos tęsinyje. Taigi vertingoji savybė yra kanalo trasa, nurodyta Akto 7.1.3.1 punkte, o svarbiausios objekto plano struktūrą apibūdinančios charakteristikos detalizuojamos kitais Akto punktais. Centrui rengiant Akto projektą buvo atlikti fiksavimo tyrimai, istorinės-meninės raidos tyrimai, remtasi istorinių, fizinių ir kitų tyrimų duomenimis, amžiaus cenzo ir autentiškumo patikra. Objektui nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo, jį pagrindžia Akto 5 punkte išvardyti faktai apie svarbius visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, kurie susiję su objektu.

6932.

70Centras dėl konkrečių motyvų, kuriais remiantis ginčo teritorija, esanti pareiškėjo valdomame sklype, skundžiamu Aktu buvo įtraukta į paveldo objekto teritoriją, taip pat nenurodytų motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis ir kaip buvo nustatytas šio pozonio dydis, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką vertinimo tarybų aktų pagrindimas istorinių šaltinių ir specialios literatūros tyrimais yra pakankamas. Pareiškėjas nepateikė jokios archyvinės medžiagos, specialiosios literatūros šaltinių, paneigiančių Aktu nustatytas faktines aplinkybes. Rengiant Kanalo statinių komplekso apibrėžtų teritorijos bei apsaugos zonų ribų plano projektą buvo vadovaujamasi NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalies reikalavimu, nurodančiu, jog ribos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, apibrėžiamos atsižvelgiant ne tik į esamų žemės sklypų ar jų dalių ribas, bet ir į kitų nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ir antropologinių elementų ribas. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230, 35 punktą vertinimo tarybos akto formos pagrindinės dalies 12 punkte vertybės apibrėžtos teritorijos ribos apibrėžiamos geografinėmis koordinatėmis, aprašant tokių ribų posūkių taškų ir tarp jų einančių atkarpų padėtį aplinkos atžvilgiu geodais ir (ar) glaustu tekstu. Atliktų Kanalo tyrimų apibendrinimas (literatūros ir šaltinių sąrašas, Akto 13.1-45 p.), pridedama ikonografinė medžiaga, istorinės kanalo reikšmės pagrindimas (Akto 7.5 p.) visiškai pagrindžia 7.1.1 punktu vertingąja savybe įvardintą istorinę istorinės kanalo trasos jungtį su Kuršių Mariomis. Centras pažymi, kad NKPAĮ 1 straipsnio 15 dalis apibrėžia kultūros paveldo objekto teritoriją kaip kultūros paveldo objekto užimamą ir jam naudoti reikalingą žemės sklypą ar kitą plotą, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Kanalo jungtis su Kuršių mariomis yra kultūros paveldo objekto naudojimui būtina sąlyga. Ši jungtis yra istoriškai akivaizdus jo atributas, atspindintis pačią kanalo, kaip vidaus vandens kelio tarp Nemuno ir Klaipėdos uosto, esmę. Nesant jungties svarstymai apie laivybos iš Klaipėdos miesto kanalu atgaivinimą netenka prasmės.

7133.

72Pareiškėjas Direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

7334.

74Direkcija nurodo, kad tai, jog tik teisminio proceso stadijoje dalis administraciniame procese dalyvaujančių asmenų pateikė papildomus paaiškinimus, apie tai, kaip turi būti suprantamas skundžiamo Akto turinys, nepašalina paties skundžiamo akto trūkumų. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Direkcijos nuomone, viešąjį interesą grubiai pažeistų ir sukeltų ženklius materialinius nuostolius valstybės ir uosto naudotojams situacija, kuomet dėl saugomų kultūros vertybių neaiškaus reglamentavimo turėtų būti keičiami ar net nutraukiami jau pradėti įgyvendinti tęstiniai investiciniai projektai ar atskiri jų etapai, turintys esminę reikšmę bendram uosto infrastruktūros plėtros ir padarytų investicijų atsipirkimo rezultatui. Apeliaciniuose skunduose nurodytų tyrimų įvardijimas ir apibūdinimas iš esmės apsiriboja teisės aktuose numatytų tyrimų metodikų perrašymu ar bendro pobūdžio Akto duomenų perrašymu. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad skundžiamame Akte nėra nurodyta jokių konkrečių, būtent į ginčo klausimus orientuotų motyvų: kodėl ir kokių duomenų pagrindu kilo poreikis išplėsti kultūros paveldo objekto ir jo teritorijos ribas į Uosto teritoriją, kaip ji apibrėžta. Kadangi Aktu tik pakeistas nuo 2000 m. galiojęs kultūros vertybės Kanalo statinių komplekso teisinis paveldosauginis reglamentavimas, skundžiamame Akte ir jo lydimojoje medžiagoje turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys daromų pakeitimų motyvams ir faktiniam pagrindimui. Tai svarbu tuo aspektu, kad nagrinėjamas kompleksinis keliasdešimties kilometrų ilgio kultūros paveldo objektas, sudarytas iš atskirai identifikuotų saugomų objektų ir jungiamas bendros kanalo trasos, todėl atskirų, tik nedidelei daliai saugomo objekto teritorijos būdingų vertingųjų savybių nurodymas bendrai visai objekto teritorijai (pvz., Akto 7.1.3.1 p.) negali būti vertinamas kaip atitinkantis administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Apeliantai nepagrįstai specialaus administracinio akto, nustatančio kultūros paveldo objekto vertingąsias savybes ir apsaugos teisinį režimą, motyvavimą ir pagrindimą lygina su teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje priimamo sprendimo motyvais. Antra, nagrinėjamu atveju esminių skundžiamo akto trūkumu laikomas ne tik nepakankamas jo motyvavimas ir pagrindimas, tačiau taip pat ir paties akto neaiškumas ir nekonkretumas – neaiškios vertingosios savybės ir jų apimtis konkrečioje ginčui aktualioje teritorijoje.

7535.

76Direkcija pabrėžia, kad pateikė argumentus pirmosios instancijos teismui tai, kad dar 2000 metais buvo ištirta Uosto teritorijoje buvusio kanalo būklė (jo jungtis su uostu) ir užfiksuoti faktiniai duomenys, kad Malkų uostas šiuo metu jau yra pakeistas, jų pagrindu padaryta išvada, kad vertingų (saugotinų) savybių šioje teritorijoje nėra išlikę, todėl nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo saugoti objektą, kurio vertingosios savybės jau yra prarastos, tai patvirtina Direkcijos 2018 m. liepos 27 d. į bylą pateikti fotofiksacijos duomenys. Taigi ne Direkcija, o atsakovas ir apeliantai į bylą nepateikė jokių konkrečių faktinių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kodėl 2000 metais atliktas faktinis ir teisinis teritorijos vertinimas šiuo metu turi būti kitoks ir kodėl į bylą pateiktose fotofiksacijose pateikti duomenys apie ginčo teritorijoje esančias tarybinių laikų ir dabartines uosto, vandentvarkos ir kelių bei geležinkelio transporto konstrukcijas turi būti vertinami kaip patvirtinantys šiuo metu neišlikusio ir iš esmės pakeisto kanalo išliekamąją vertę. Kadangi esminių skundžiamo Akto priėmimo motyvų (ginčo teritorijos ir ginčo klausimų apimtyje) nenurodyta nei Akte, nei posėdžio, kuriame jis buvo svarstomas, protokole, teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą dėl skundžiamo Akto trūkumų ir jį panaikino. Apeliacinių skundų argumentai, kad apie kultūros vertinimo tarybos posėdžių darbotvarkę buvo paskelbta viešai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl netinkamo ir nepakankamo suinteresuotų asmenų informavimo. Kultūros paveldo objekto apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis 2 620 kv. m plote taip pat nustatytas nepagrįstai ir nemotyvuotai, nenorint išplėsti apsaugos ir apribojimų galiojimo į privatiems asmenims priklausančias teritorijas, o pasirinkus valstybei priklausančio žemės sklypo dalis, teritorijoje nėra nei uosto, nei kanalo molo, išlikusio paminklo. Direkcijos reikalavimo teisė šioje byloje pripažinta pagrįstai.

7736.

78Atsakovas Vertinimo taryba atsiliepimuose į apeliacinius skundus juos palaiko ir prašo juos tenkinti.

7937.

80Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

8138.

82UAB ,,Klaipėdos konteinerių terminalas“ atkreipia dėmesį, kad atsakovas Vertinimo taryba, priėmęs skundžiamą Aktą, nepateikė byloje apeliacinio skundo. Panaikinta Akto dalimi buvo nepagrįstai ir neteisėtai praplėsta paveldo objekto teritorija bei nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis. Aktu išplėstoje paveldo objekto teritorijoje, patenkančioje į pareiškėjo valdomo žemės sklypo ribas, nėra išlikusios vertingosios savybės – kanalo, jungiančio Minijos upę ties Lankupių kaimu su Kuršių Marių Malkų įlanka, trasos. Rengiant ir priimant Aktą nebuvo vadovautasi 2000 m. gruodžio 15 d. Kultūros paveldo centro sudarytu Kultūros paveldo vertybės pagrindiniu dosjė Nr. PD-25965, kurios pagrindu objektas buvo įtrauktas į Registrą. Paveldo objektas negali būti naudojamas kaip vandens kanalas Aktu praplėstoje teritorijoje. Kanalo teritorijos dalis neatitinka nekilnojamosios kultūros vertybės apibrėžimo. Rengiant ir tvirtinant Aktą buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai, keliami paveldo objektų ribų pakeitimui, praplečiant jas į Direkcijos žemės sklypą, taip pat pažeisti reikalavimai, keliami Akto turiniui. Direkcija ir Bendrovė privalėjo būti informuoti apie numatomą paveldo objekto ribų keitimą. Vertinimo taryba, Aktu praplėtusi paveldo objekto ribas, nepagrįstai apsunkino Direkcijos ir Bendrovės naudojimąsi žemės sklypu. Aktu nustatyta paveldo objekto teritorija neatitinka Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesų ir kelia jiems grėsmę. Be to, paveldo objekto ribas bei jo apsaugos zonų ribas nustatantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentas bei jį tvirtinantis teisės aktas nėra nustatyta tvarka priimti ir paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre, todėl laikytini neteisėtais.

8339.

84Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro apeliacinį skundą jį palaiko ir prašo tenkinti.

85Teisėjų kolegija

konstatuoja:

86IV.

8740.

88Ginčas byloje kilo dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2017 m. spalio 3 d. akto Nr. KPD-RM-2606 dalies, kuria nekilnojamosios kultūros vertybės Karaliaus Vilhelmo kanalo statinių komplekso teritorija ir jos apsaugos nuo fizinio poveikio apsaugos zona yra nustatyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje (Direkcijos patikėjimo teise valdomame valstybinės žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - )).

8941.

90Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

9142.

92Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

9343.

94NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalis nustato, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). <...> Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Pagal šio straipsnio 6 dalį nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras.

9544.

96Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149 patvirtintų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų (2016 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. ĮV-751 redakcija) 7.3 punktas detalizuoja Departamento sudarytų vertinimo tarybų atliekamas funkcijas, t. y. šios institucijos: sprendžia dėl apsaugos reikalingumo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms, arba nustačius, kad vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamasis kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sunykę, sunaikinti ar kitaip prarastos jų vertingosios savybės, dėl apsaugos nereikalingumo (7.3.1 p.); nustato nekilnojamosioms kultūros vertybėms vietinio, regioninio ar nacionalinio reikšmingumo lygmenį (7.3.2 p.); tikslina vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos duomenis (7.3.3 p.).

9745.

98Vertinimo tarybų sprendimai priimami posėdžiuose. Pagal minėtų nuostatų 16 punktą Tarybų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Tarybos narių. Tarybos posėdžio protokolo forma turi atitikti Dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 „Dėl Dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus. Protokole nurodoma posėdžio vieta ir data, registravimo numeris, posėdyje dalyvavę Tarybos nariai, kiti posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, balsavimo rezultatai, priimtas sprendimas, jo motyvai, konkretūs Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų apraše nurodyti kriterijai, lėmę sprendimo priėmimą, atskirosios Tarybos narių ir kitų posėdžio dalyvių nuomonės, jeigu tokios buvo pareikštos, kita reikiama informacija. Tarybos posėdžių eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Po posėdžio Tarybos sekretorius įrašą perkelia į kompiuterinę laikmeną, kuri pridedama prie protokolo.

9946.

100Nuostatų 19 punktas nustato, kad Tarybų sprendimai įforminami aktu, kurio formą tvirtina kultūros ministras. Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kuriuos pasirašo Tarybų pirmininkai. Vienas akto egzempliorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti perduotas Registro tvarkytojui, o kitą egzempliorių kartu su kitais Tarybų veiklos dokumentais (posėdžių protokolai, susirašinėjimo ir kiti dokumentai) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugo Tarybų sudarytojai.

10147.

102Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės aktų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, neturi pagrindo nesutikti su išvada, kad ginčui aktuali Akto dalis (7.1.3.1 p.) neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Nei 2017 m. spalio 3 d. komisijos posėdžio protokole Nr. VT-69, nei Akto turinyje nėra pateikta išsamių motyvų, kuriais remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės – Karaliaus Vilhelmo kanalo dalis, patenkanti į pareiškėjo patikėjimo teise valdomo žemės klypo dalį, įtraukta į paveldo objekto teritoriją, taip pat nenurodyta motyvų, kuriais remiantis buvo nustatytas apsaugos nuo fizinio poveikio pazonis ir kaip buvo nustatytas šio pazonio dydis. Nors Aktas pildomas ir sudaromas pagal nustatytą formą (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos pildymo aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. Į-230 (2017 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. Į-11 redakcija)), tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos nurodyti priimamo sprendimo motyvus, jį pagrįsti teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pagal Nuostatų 16 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį.

10348.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

10549.

106Pagal administracinių teismų praktiką (pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

10750.

108Bylos duomenys patvirtina, kad Karaliaus Vilhelmo kanalas saugoma kultūros vertybe paskelbtas 2005 m., kultūros vertybės ribos į Direkcijos patikėjimo teise valdomo žemės sklypo teritoriją buvo išplėstos tik ginčijamu Aktu. Atsižvelgus į NKPAĮ 14 straipsnio bei kitas minėto įstatymo nuostatas, nustatančias pareigas valdytojui, t. y. kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkui ar kitokio valdymo teisių turėtojui, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad Direkcija nagrinėjamoje byloje turi teisinį suinteresuotumą ir jos teisėms bei pareigoms skundžiamas Aktas (jo dalis) daro įtaką.

10951.

110Teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamai atsižvelgus ir į gero administravimo, teisingumo ir protingumo principus, pareiškėjas turėjo būti informuotas apie Karaliaus Vilhelmo kanalo, kaip kultūros vertybės, ribų išplėtimą ir šio klausimo svarstymą Vertinimo tarybos posėdyje, nors Nuostatai tokios pareigos ir nenumato. Tokios pozicijos iš esmės laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje A525-1533/2012, kuria apeliaciniame skunde remiasi Departamentas. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjo neinformavimas apie Vertinimo tarybos posėdį, nėra pagrindinis argumentas, dėl kurio nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamo Akto dalį.

11152.

112Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

11353.

114Pareiškėjas Direkcija pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11554.

116ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

11755.

118Pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 525 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Jas patvirtina 2018 m. gruodžio 12 d. perdavimo-priėmimo aktas, 2018 m. gruodžio 12 d. sąskaita faktūra AAA Nr. 003153 ir pateiktas sąskaitos išrašas.

11956.

120Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatytus, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

12157.

122Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2018 m. II ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui pateiktas 2018 m. lapkričio 19 d.) sudarė 926,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,3. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 1 204,71 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas – 525 Eur, neviršija maksimalių galimų priteisti užmokesčio dydžių vidurkių, todėl priteistina iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Departamento ir Kultūros paveldo centro, pateikusių apeliacinius skundus.

12358.

124Pareiškėjas Direkcija taip pat prašė atlyginti jam teismo išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turi būti paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-962-525/2015). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymo dalis dėl teismo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduodama nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

125Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

126Trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centro apeliacinius skundus atmesti.

127Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

128Priteisti pareiškėjui valstybės įmonei ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo centro po 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

129Pareiškėjo valstybės įmonės ,,Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ prašymo dalį dėl teismo išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

130Nutartis neskundžiama.