Byla 2A-223-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovo UAB SKF „Arkada“ atstovui advokatui Rolandui Galvėnui ir Rimantui Piliponiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB SKF „Arkada“ ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl rekonstrukcijos darbų priėmimo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB SKF „Arkada“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto 77 321,44 Lt skolos už statybos rangos darbus, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2005-12-08 sudarė statybos rangos sutartį (toliau-sutartis) dėl Elektronikos fakulteto 15 korpuso, esančio ( - ) rekonstrukcijos baigiamųjų darbų bendrai 1 038 025 Lt sumai. Pagal šią sutartį ieškovas atliko darbų už 875 774 Lt. Pabrėžė, kad atsakovas nepriėmė ieškovo atliktų statybos darbų už 162 251 Lt, tarp kurių ieškovas 2007 metais atliko, o atsakovas nepriėmė darbų už 77 321, 44 Lt. Pagal sutartį liko nepanaudota 84 930 Lt. Teigė, kad ieškovas ne kartą raštais kreipėsi į atsakovą dėl atliktų darbų priėmimo ir 77 321,44 Lt apmokėjimo už juos, tačiau atsakovas savo atsakyme nurodė, kad pastatas 2008-07-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirtos komisijos aktais Nr. (101)-11.4-1632 ir Nr. (101)-11.4-1633 pripažintas tinkamu naudoti, 2008-02-05 rekonstrukcijos darbų priėmimo-perdavimo aktas buvo paskutinis ir galutinis Elektronikos rūmų rekonstrukcijos darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl ieškovo dėstomi faktai negali būti teisiniu pagrindu papildomiems mokėjimams.

5Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sutarties neatskiriama dalimi (2 ir 27 punktai) yra statybos darbų sudėties, kiekių ir kainų žiniaraštis (objektinė sąmata, lokalinės sąmatos), kuriame numatyta, kokius statybos darbus pagal sutartį ieškovas privalo atlikti. Teigė, kad ieškovo nurodyti darbai nebuvo numatyti sutartyje apie jų būtinumą atsakovas nebuvo iš anksto informuotas, sutarties šalys prieš šių darbų vykdymą nebuvo susitarę dėl akte nurodytų darbų įkainio, vadovaujantis sutarties 7 punktu atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti pagal 2009 m. kovo mėnesio atliktų darbų aktą. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d. Pabrėžė, kad ieškovas 2008-09-10 raštu buvo pateikęs atsakovui reikalavimą dėl 496 561 Lt apmokėjimo. Atsakovui atsisakius mokėti, pateikė reikalavimą dėl 77 321 Lt. Pradinio rašto teismui nepateikimą atsakovas vertino kaip nesąžiningus ieškovo veiksmus siekiant nepagrįstai praturtėti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad statybos darbų vykdymą 2007 metais paliudija 2007-07-21 ir 2007-10-04 atsakovo raštai, tačiau šiais raštais ieškovo buvo prašoma pabaigti darbus ir pašalinti atliktų darbų trūkumus. Pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką keisti rangos sutartyje nustatytą konkrečią kainą ją didinant ar mažinant negalima, nes toks kainos keitimo būdas nenumatytas įstatyme.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto ieškovui UAB SKF „Arkada“ 77 321,44 Lt skolos ir procesines palūkanas; 4 717 Lt bylinėjimosi išlaidų.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu statybos rangos sutarčių pagrindu bendradarbiavo nuo 1997 metų, rekonstrukcijos darbus ginčo objekte vykdė 11 metų. Tarp šalių buvo nusistovėję pasitikėjimo santykiai, todėl dėl papildomų darbų atskirai raštu nebūdavo tariamasi, buvo priimami faktiškai atlikti darbai, už juos apmokama. Tokie šalių veiksmai buvo būtini, nes rekonstruojant senos statybos pastatą, visų darbų iš anksto nebuvo galima numatyti. 2007 metų pradžioje ieškovas vykdė papildomus darbus, kurių rezultatas užfiksuotas fotonuotraukose, pateiktose atsakovui su ieškovo 2009-01-30 raštu Nr. 12 dėl atliktų darbų įforminimo (b.l. 33-41). Nurodė, kad nei atsiliepime, nei teismo posėdyje atsakovas neginčijo ieškovo nurodytų darbų atlikimo, tačiau abejojo dėl jų apimties, atitikimo pradinei 2005-12-08 sutarčiai ir atlikimo laikotarpio, taip pat dėl šių darbų įvertinimo, teigė, jog darbų atlikimas nebuvo derintas, atliktų darbų aktas atsakovui nebuvo pateiktas. Šie atsakovo teiginiai paneigiami liudytojo A. V., Z. J. ir iš dalies S. K. paaiškinimais ( b.l. 142-144). Pabrėžė, kad teismas siūlė šalims skirti ginčo statybos darbų ekspertizę, šalys tokios ekspertizės atsisakė. Nurodė, kad atsakovo pateiktu UAB „Projektų ekspertizė“ sąrašu, kaip atsakovo poziciją pagrindžiančiu įrodymu teismas nesiremia, nes šis raštas patvirtina, kad dalis darbų ir išlaidų, nurodytų ieškovo pateiktame 2009 metų kovo mėnesio atliktų darbų akte, sutampa su pradinės 2005-12-08 sutarties prieduose numatytais darbais, atliktų darbų įvertinimas skiriasi nuo sutartyje nurodomų kainų, tačiau šis sąrašas nepaneigia, jog ieškovas atsakovo objekte vykdė darbus ta apimtimi, kuri nurodyta atliktų darbų akte, gaunant žodinius atsakovo statybos skyriaus vadovo nurodymus. Nurodė, kad nors atsakovas nesutiko su ieškiniu, tačiau nepateikė alternatyvaus atliktų darbų įvertinimo, nepateikė pakankamų įrodymų apie netinkamos kokybės statybos darbus, taip pat neįrodė, kad statybos darbai, už kuriuos reikalaujama sumokėti, nebuvo vykdomi, ar kad už tuos darbus su ieškovu atsiskaityta, o atsakovo darbuotojai nebuvo davę žodinių nurodymų vykdyti papildomus darbus. Nurodė, kad atsakovo atsikirtimas, kad darbai ir jų kainos nebuvo suderinti atmetamas, nes pagal darbų apimtį ir pobūdį jie negalėjo būti vykdomi vien tik ieškovo iniciatyva, atsakovui nežinant. Įvertino, kad reikalaujama priteisti suma neperžengia sutartyje numatytos bendros kainos. Konstatavo, kad rekonstrukcijos statybos darbai objekte buvo baigti ne 2006 metais, kaip teigia atsakovas, o 2007 metais (2006-10-16 ir 2007-10-04 atsakovo raštai, 85, 135-136 b.l.). Atsakovas nepasirašė darbų perdavimo-priėmimo akto, jo nepasirašymo priežasčių nenurodė. 2008-07-16 Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento paskirtos komisijos aktais Nr. (101)-11.4-1632 ir Nr. (101)-11.4-1633 po rekonstrukcijos pastatas pripažintas tinkamu naudoti, dėl darbų kokybės pastabų šiuose aktuose nėra. Liudytojas D. Kalibatas vykdė techninę darbų priežiūrą ir nurodė, kad vykdyti darbai nesutapo su sutarties prieduose numatytais darbais, tačiau pripažino, jog ieškovo pateiktose nuotraukose esantys stogeliai įrengti, buvo dažomos kai kurios auditorijos. Pabrėžė, kad nors atsakovo atstovė nurodė, jog nei atsakovo statybos padalinio vadovas, nei elektronikos fakulteto dekanė neturėjo įgaliojimų keisti statybos-rangos sutarties sąlygų nurodant vykdyti sutartyje nenumatytus darbus, tačiau įgalioti atsakovo atstovai nereikalavo nutraukti statybos darbų, nors akivaizdu, kad tokios apimties darbai negalėjo vykti be pastato šeimininko žinios. Pažymėjo, kad sutarties galiojimo laikas neapibrėžtas, todėl laikytina, kad ji galioja iki jos įvykdymo, o atsakovas įstatyme numatyta tokios sutarties nutraukimo tvarka nepasinaudojo. Nusprendė, kad vadovaujantis CK 6.158 str. įtvirtintu sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos sutartiniuose santykiuose principu ir atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ieškovo 2007 metais vykdyti papildomi statybos darbai atsakovo objekte negali būti vertinami kaip atlikti be atsakovo sutikimo. Pabrėžė, kad pagal CK 6.687 str. 1 d. atsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, o pagal CK 6.687 str. 2 d. ir sutarties 9-10 punktus sprendžiama, jog šiuo atveju atlikti darbai turėjo būti apmokami etapais, tai yra po to, kai jie priimami atsakovo, pasirašant atliktų darbų aktus. Atsisakymas apmokėti už atliktus darbus vien formaliai remiantis sutarties priede numatytais darbų įkainiais ir apimtimi (sutarties 2 p.) pripažintinas nepagrįstu, nes pažeidžia CK 1.5 str., 6.193 str., 6.200 str. Pabrėžė, kad atsakovo aiškinimas, kad ieškovas netinkamai vykdė pastato rekonstrukcijos statybos darbus be atsakovo atstovo paaiškinimų jokiais kitais įrodymais nepagrįstas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tarp šalių susiformavusią dalykinę praktiką konstatuotina, kad ieškovas vykdė papildomus darbus atsakovo nurodymu. Nurodė, kad patenkinus pagrindinį reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo priimti juos teisiškai nereikšmingas, nes pats savaime nesukuria teisinių pasekmių, todėl netenkintinas.

8Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą, priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias sutarčių vykdymą bei viešojo pirkimo sutarčių sudarymą. Mano, kad nei ieškinyje nurodyta, nei teismo priteista suma nėra pagrįsta, nes ji apskaičiuota pagal ieškovo vienašališkai nurodytus įkainius, dėl kurių su atsakovu nebuvo tartasi. Minėti įkainiai viršija sutarties prieduose, kurie yra neatskiriamos sutarties dalys, nurodytus darbų įkainius. Pabrėžė, kad teismas neatsižvelgė į sutarties 7 punktą, taip pažeisdamas sutarčių aiškinimo taisykles. Pažymi, jog ieškovas neįrodė, kad kada nors būtų kreipęsis į atsakovą dėl sutarties vykdymo galimybių pasikeitus aplinkybėms (atsiradus nenumatytiems darbams) arba įkainių peržiūrėjimo. Mano, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tarp šalių buvo nusistovėję pasitikėjimo santykiai, todėl dėl papildomų darbų atskirai raštu nebūdavo tariamasi, kadangi kiekvienam rangos darbų etapui būdavo organizuojami atskiri darbų pirkimo viešieji konkursai. Teismas, nustatinėdamas byloje faktines aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė ir netinkamai taikė procesines teisės normas. Teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja, naudodamasis tuo, jog 2010 metais praktiškai neįmanoma įrodyti, kad jis objekte vykdė konkrečius darbus, nes šiame objekte po jo dirbo ir kitas rangovas. Nurodo, kad net jeigu ieškovas ir būtų įrodęs visų papildomų darbų atlikimo faktą, atsakovo į bylą pateikta UAB „Projektų ekspertizė“ išvada įrodo, jog dalis darbų, kuriuos ieškovas nurodė kaip papildomus, buvo numatyti sutartyje, todėl už juos turi būti apmokama ne pagal 2006 metų, o pagal 2005 metų įkainius. Pabrėžia, kad teimas nepagrįstai nevertino ieškovo nesąžiningumo, kadangi ieškovas 2008-09-10 raštu buvo pateikęs atsakovui reikalavimą dėl 496 561 Lt apmokėjimo, atsakovui atsisakius mokėti, pateikė reikalavimą dėl 77 321 Lt. Mano, kad teismas nepagrįstai įvertino ieškovo pateiktas nuotraukas (2009-01-30 rašto priedas Nr. 1) kaip įrodančias papildomų darbų atlikimą. Teigia, kad atsakovo 2007-10-04 raštas, adresuotas ieškovui, įrodo, jog dalies darbų kokybė buvo netinkama. Nurodo, kad esant prieštaringiems liudytojų parodymams, teismas privalėjo pareikalauti, kad ieškovui pateiktų statybos vykdymo dokumentaciją, kuri įrodytų, kokiu laikotarpiu kokius darbus vykdė ieškovas. Teigia, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009, ieškovui atliktų darbų akte už 2009 m. kovo mėn. nurodžius darbus, nenumatytus sutartyje, teismas jo veiksmus turėjo įvertinti kaip siekį vienašališkai pakeisti sutartį.

9Ieškovas UAB SKF „Arkada“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškinyje nurodyti vienetiniai įkainiai atitiko tarp šalių susiklosčiusią praktiką, paremtą pasitikėjimo santykiais ir susiformavusia dalykine praktika. Pabrėžia, kad teismas sprendime konstatavo, jog reikalaujama priteisti suma neperžengia sutartyje numatytos bendros kainos. Mano, jog ieškovo nuolatinis dalyvavimas viešuosiuose konkursuose ir pripažinimas konkursų nugalėtoju patvirtina, kad tarp šalių buvo nusistovėję pasitikėjimo santykiai. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad objekte po ieškovo dirbo kitas rangovas. Ieškinyje nurodyta suma yra priteista tik pagal 2005-12-08 statybos rangos sutartį, o 2008-09-10 rašte nurodyti visi atsakovo įsiskolinimai už neapmokėtus darbus per 11 metų. Atsakovo pateikti argumentai dėl darbų kokybės nėra pagrįsti, kadangi nei atsiliepime, nei teismo posėdyje atsakovas jokių pastabų ar atsikirtimų dėl atliktų darbų kokybės nepateikė. Mano, kad atsakovo apeliaciniame skunde minima kasacinio teismo nutartis priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos, todėl ji nėra aktuali sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus ir atsiliepimo į jį motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jie nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui panaikinti.

12Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nors apeliantas ir teigia, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus.

13Bylos duomenys tvirtina, kad 2005-12-08 statybos rangos sutartimi ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo pastato Elektronikos fakulteto 15 korpuso, esančio ( - ) rekonstrukcijos baigiamuosius darbus. Sutarties 2 punkte nustatyta statybos darbų kaina - 1 038 025 Lt. Sutarties kaina nurodyta bendra suma, neišvardijant ją sudarančių darbų grupių arba darbų sumų. Darbų sudėtis ir kiekiai nurodyti prie sutarties patikslinimo pridėtame sąmatiniame skaičiavime, kuris yra neatskiriama 2005-12-08 sudarytos statybos rangos sutarties dalimi. Galutinis sutarties įvykdymo terminas nenumatytas (b.l.7-10). Sutarties 5 punktas numato galimybę vykdyti papildomus darbus, kurie nenurodyti sutarties dokumentuose, atitinkamai už juos sumokant a) kitų sutartyje nurodytų darbų, kurių nebūtina atlikti sąskaita; b) iš rezervo sumos, įskaičiuotos į sutarties kainą ir naudojamos statytojui leidus; c) iš likusios rezervo sumos, neįskaičiuotos į sutarties kainą ir naudojamos pagal statytojo nurodymą; d) papildomo finansavimo sąskaita. Ieškovas atsakovo objekte atliko darbų už 875 774 Lt (b.l.20). Atsakovas nepriėmė ieškovo atliktų statybos darbų už 77 321, 44 Lt, už juos mokėti atsisakė (b.l. 65-71, 73). 2006-10-16 raštu atsakovo elektronikos fakulteto dekanė informavo atsakovo kapitalinės statybos direkcijos direktorių dėl būtinumo atlikti remonto darbus (b.l. 135-136). 2007-10-04 atsakovas raštu ieškovui pareikalavo pašalinti rekonstrukcijos darbų trūkumus ir neužbaigtumus (b.l. 85).

14Rangos sutartyje aptartų darbų kainos nustatymą reguliuoja bendrosios rangos sutarčių taisyklės, įtvirtintos CK 6.653 straipsnyje, kurios taikytinos ir statybos rangos sutartims. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą arba įtvirtinant kainos apskaičiavimo būdus ir kriterijus. Rangos sutarties kainą nustato šalys ir kaina tampa sutarties sąlyga. Sutartyje nustatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti arba apytikrė sąmata, kuri nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas, tampa sutarties dalimi (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Rangos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančios rangos sutarties 2 punkto matyti, kad šalys nurodė sutarties kainą. Šalys susitarė, kad nurodyta bendra suma, neįvardijant ją sudarančių darbų grupių arba darbų sumų. Šalys darbų sudėtis ir kiekius nurodė prie sutarties patikslinimo pridėtame sąmatiniame skaičiavime, kuris laikytinas neatskiriama šios sutarties dalimi. Šalys taip pat sutarė, kad siekiant įvykdyti sutartį reikia atlikti papildomus darbus, kurie nenurodyti sutarties dokumentuose arba pagerinti sutartyje nurodytų darbų kokybė, už tai rangovui turi būti atlyginama prieš darbų pradžią sulygtomis vienetinėmis kainomis bei numatyti šių darbų atlyginimo tvarka. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas nei atsiliepime į ieškinį, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose neginčijo atsakovo atliktų darbų, o darbų apimties ir jų atitikimo pradinei 2005-12-08 sutarčiai, atlikimo laikotarpio, darbų įvertinimo, jų derinimų ir darbo akto atsakovui pateikimo buvo paneigti liudytojų A. V., Z. J., S. K. parodymais byloje (b.l. 142-144), kurie yra viena iš įrodinėjimo priemonių, kuria teismas remiasi priimdamas sprendimą (CPK 177 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, apie tai, kad byloje apklausti liudytojai būtų šališki ir suinteresuoti bylos baigtimi, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Priešingai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apklausti liudytojai tiesiogiai dalyvavo įvykiuose, apie kuriuos davė parodymus, t.y. apie bylai reikšmingas aplinkybes sužinojo betarpiškai, todėl jais netikėti nėra pakankamo pagrindo, juo labiau, kad apklaustų liudytojų parodymai atitiko kitus byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti atliktų darbų apimtį bei siekiant įvertinti darbų apimties atitikimo 2005-12-08 sutarčiai ir atlikimo laikotarpio bei darbų įvertinimo, siūlė skirti ginčo statybos darbų ekspertizę, tačiau šalys tokios ekspertizės atsisakė. Atsakovo pateiktas UAB „Projektų ekspertizė“ sąrašas nepaneigia aplinkybės, kad nors atliktų darbų įvertinimas skiriasi nuo šalių sudarytoje sutartyje nurodytų kainų, tačiau neeliminuoja aplinkybės, jog ieškovas atsakovo objekte vykdė darbus, už kuriuos jam turi būti sumokėta. Atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas neatliko darbų nurodytų atliktų darbų akte, gaunant atsakovo statybos skyriaus vadovo nurodymus (CPK 178 str.). Atsakovas, ginčydamas atliktų statybos darbų apimtis ir įvertinimą bei kokybę, teismui savo alternatyvaus atliktų darbų įvertinimo nepateikė. Byloje esantys duomenis tvirtina, kad rekonstrukcijos darbai objekte buvo baigti 2007 metais, atsakovas darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, nepasirašymo priežasčių nenurodė, po rekonstrukcijos pastatas pripažintas tinkamu naudoti, pastabų dėl darbų kokybės nenustatyta (b.l. 74-78, 135,136, 141-145). CK 6.199 straipsnis numato, kad neapibrėžtam terminui sudarytą sutartį bet kuri šalis gali nutraukti apie tai per protingą terminą iš anksto įspėjusi kitą šalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Iš sutarties nuostatų matyti, jog sutarties galiojimo terminas sutartyje neapibrėžtas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu sutartis galioja iki jos įvykdymo, dėl ko ieškovo atlikti statybos darbai atsakovo objekte laikyti atlikti su atsakovo sutikimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai išsiaiškino tikruosius šalių ketinimus, teisingai nustatė dėl kokių darbų apimties ir jų kainos susitarė rangovas ir užsakovas.

15Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių negalėjo susiklostyti pasitikėjimo santykiai, kadangi atsakovo rekonstruojamo pastato kiekvienam rangos drabų etapui buvo skiriamas finansavimas iš biudžeto ir visus pirkimus atsakovas privalo vykdyti vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymu, kadangi šiems savo argumentams pagrįsti, apeliantas nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys bendradarbiavo nuo 1997 metų ir rekonstrukcijos darbus ginčo objekte vykdė 11 metų bei vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 5 dalimi, kuria aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių buvo nusistovėję pasitikėjimo santykiai, dėl ko šalys priiminėjo faktiškai atliktus darbus, už juos apmokant, bei atsižvelgiant į rekonstruojamo pastato amžių ir į tai, kad iš anksto visų darbų nebuvo galima numatyti, papildomai raštu dėl papildomų darbų raštu šalys nesitarė.

16CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai nurodyta, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Sutarties 10 punktas įpareigoja atsakovo pasirašyti atliktų darbų aktus per 5 dienas nuo jų gavimo arba nurodyti motyvuotą jų nepasirašymo priežastį. Duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai vykdė pastato rekonstrukcijos statybos darbus bet atsakovo atstovo paaiškinimų, byloje nėra ir tokių duomenų apeliantas nepateikė apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str.). Darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Taigi, atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustačius aplinkybių dėl kurių atsakovas turėjo teisę atsisakyti priimti darbus ir už juos apmokėti remiantis darbų įkainiais ir apimtimi, pripažintinas nepagrįstu.

17Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009), teisingai nurodo, kad rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenumatyta galimybė jos keisti nei didinant nei mažinant, tačiau nagrinėjamos bylos atveju nėra nagrinėjamas klausimas dėl sutarties kainos pakeitimo, o vertinama, ar ieškovas turi teisę gauti apmokėjimą už pagal sutartį atliktus statybos darbus. Teismas, nagrinėdamas bylas aiškina ir taiko teisės normas, o kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, todėl taikymas konkrečių teismo precedentų bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant jis buvo suformuluotas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Iš tiesų, teismo sprendimas, skirtingai nei įstatymas, teisės šaltinio galią turi tik analogiškos bylos atveju. Teisės išaiškinimu kaip precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Dėl skirtingų bylų ratio decidendi teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesiremia apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.

18Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi teisiniam nagrinėjamų klausimų išsprendimui.

19Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti tokį sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

20Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

21Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas UAB SKF „Arkada“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš... 5. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas atsiliepime į ieškinį... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 29 d. sprendimu... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas su atsakovu statybos... 8. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė apeliacinį... 9. Ieškovas UAB SKF „Arkada“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 10. Apeliacinis skundas atmestinas. ... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 13. Bylos duomenys tvirtina, kad 2005-12-08 statybos rangos sutartimi ieškovas... 14. Rangos sutartyje aptartų darbų kainos nustatymą reguliuoja bendrosios rangos... 15. Atmestinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad tarp šalių negalėjo... 16. CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas gavęs rangovo pranešimą... 17. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų... 18. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi... 19. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 20. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 21. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti...