Byla 2-220/2010
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1276-538/2009 pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovams R. J., G. Y. dėl skolos priteisimo, ir

Nustatė

2Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. J., G. Y. ir prašė priteisti iš atsakovų 57 924,01 eurų skolos, 125 992,54 eurų kintamas metines palūkanas ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2009 m. spalio 30 d. protokoline nutartimi sprendimo priėmimą ir paskelbimą nutarė atidėti iki 2009 m. lapkričio 13 d.

3Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi atnaujino šios civilinės bylos nagrinėjimą ir civilinę bylą sustabdė iki bus baigtas išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų ir bus užbaigta civilinė byla Nr. 71-2N/2009, esanti Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Teismas nustatė, kad ieškovo prašymu Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartimi nurodė už atsakovų skolą parduoti jiems priklausančius įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Byloje nėra duomenų, kad šie daiktai būtų parduoti. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti dalį skolos, tačiau, teismo nuomone, nebaigus išieškojimo iš atsakovams priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nėra galimybės nustatyti, kokia skolos dalis galėtų būti priteista iš atsakovų, be to, pardavus turtą, gali būti padengta visa skola ir tokiu atveju ieškinį tenkinti nebūtų pagrindo. Teismas akcentavo, kad CPK 4.193 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad negalima išnagrinėti šios bylos, kol nebus baigtas išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų daiktų ir nebus baigta civilinė byla, esanti Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Dėl šios priežasties teismas bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino (CPK 256 str.) ir bylą stabdė (CPK 163 str. 3 p., 164 str. 4 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad tik baigus išieškojimą iš įkeistų daiktų bus galima nustatyti priteistinos iš atsakovų skolos dydį ir spręsti šios skolos dalies priteisimo klausimą.

4Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiomis aplinkybėmis:

  1. CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.82 straipsnio 1 dalis gina kreditoriaus interesus ir nustato jam pasirinkimo teisę (ne pareigą) išieškant skolą iš solidariųjų skolininkų. Bankas šia teise pasinaudojo ir pateikė ieškinį bendraskoliams ir tik dėl dalies skolos.
  2. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi leido iš varžytynių parduoti bankui įkeistą turtą, taip pat toje nutartyje buvo nurodytas visas skolos dydis. Atsakovai nei skolos, nei nutarties neginčijo. Todėl nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti tik tas aplinkybes, kurios jam leistų įsitikinti, jog ieškinyje nurodyta suma neviršija skolos ir, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes, ieškinį tenkinti arba ne. Civilinėje byloje Nr. 71-2N/2009 naujų faktų, kurių teismas negalėtų nustatyti šioje byloje, nebus.
  3. Teismas nepagrįstai pasinaudojo CPK 164 straipsnio 4 punkto norma, nes tokiu būdu sudarytos sąlygos atidėti šios bylos išnagrinėjimą neapibrėžtam laikui, nes įkeisto nekilnojamojo pardavimas dėl sustojusios rinkos, praktiškai nevyksta.
  4. Hipotekos įkeitimas kreditoriui suteikia tik pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau neatima galimybės ginti savo teises kitais įstatymo numatytais būdais, tame tarpe ir pareiškus ieškinį. Tokiu atveju įkeistas ir nerealizuotas turtas liktų pas atsakovus.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. Y. prašo Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tik pardavus įkeistą turtą, paaiškėtų, kiek atsakovai liko skolingi ieškovui. Pardavus turtą iš varžytynių, skola gali būti visiškai atlyginta ir ieškinys taptų beprasmis, tokiu atveju susitaupytų proceso dalyvių laikas bei lėšos.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią civilinę bylą.

9Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas. Pagal įstatymą bylos sustabdymas gali būti privalomasis (CPK 163 str.) arba fakultatyvus (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą.

10Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą tiek CPK 163 straipsnio 3 punkte, tiek CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir nurodė, kad tik baigus išieškojimą iš įkeistų daiktų bus galima nustatyti priteistinos iš atsakovų skolos dydį ir spręsti šios skolos dalies priteisimo klausimą.

11Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas esant tam tikroms sąlygoms: 1) tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje turi būti prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); 2) negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

12Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą, kuriuo solidariai prašo priteisti iš atsakovų skolą (jos dalį), kurios atsakovė G. Y. negrąžino ieškovui pagal kredito sutartis ir už kurių tinkamą vykdymą laidavo atsakovas R. J..

13Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.).

14Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 dalies, 164 straipsnio 4 dalies nuostatomis, sustabdė civilinę bylą Nr. 2-1276-538/2009 iki bus baigtas išieškojimas iš atsakovams priklausančių įkeistų nekilnojamųjų daiktų ir bus užbaigta civilinė byla, esanti Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo.

15Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad leidimas iš varžytynių parduoti atsakovų turtą, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo stabdyti šią civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

16Kaip minėta, negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie turi būti nustatyti kitoje byloje. Tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sustabdyti bylą minėtu pagrindu galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai.

17Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl privalomo nagrinėjamos bylos sustabdymo padarė klaidingas išvadas. Akivaizdu, kad užbaigus civilinę bylą, esančią Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo, paaiškėtų likusios skolos dydis. Tačiau nenustatytos jokios aplinkybės, galinčios trukdyti apygardos teismui sprendimo priėmimui reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje. Todėl nėra būtinos privalomo sustabdymo sąlygos – negalimumo nagrinėti bylą ir nėra pagrindo konstatuoti, kad apygardos teisme nagrinėjama byla turi būti sustabdyta, kol nebus išnagrinėta byla apylinkės teisme. Abiejose bylose reikiami faktai gali ir turi būti nustatinėjami kiekvienoje atskirai, o įsiteisėjęs teismo sprendimas vienoje iš išnagrinėtų bylų, turės prejudicinę galią kitai bylai.

18Teismui išsamiai nedetalizavus, kokios šios civilinės bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės yra tiriamos kitoje byloje, negalima spręsti apie būtinumą sustabdyti bylą ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nekilnojamojo turto rinkai esant vangiai, nagrinėjamos bylos sustabdymas sudarytų galimybę ją vilkinti, o tai neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.) ir būtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 7 str.) neužtikrinant vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 str.).

19Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis dėl bylos sustabdymo naikintina.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

21Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas AB ,,Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. J.,... 3. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi atnaujino šios... 4. Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Swedbank“ prašo šią teismo nutartį... 5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė G. Y. prašo Klaipėdos apygardos... 6. Atskirasis skundas tenkintinas.... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 8. Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 9. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais... 10. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą... 11. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo... 12. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė... 13. Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui... 14. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m.... 15. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad leidimas iš varžytynių... 16. Kaip minėta, negalimumas išnagrinėti civilinę bylą kol bus išnagrinėta... 17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas dėl privalomo... 18. Teismui išsamiai nedetalizavus, kokios šios civilinės bylos išsprendimui... 19. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir...