Byla 2-1690/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją pripažinti turto ir turtinių teisių perėmėja likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji svajonė“ bankroto byloje Nr. B2-322-258/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėją pripažinti turto ir turtinių teisių perėmėja likviduotos uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji svajonė“ bankroto byloje Nr. B2-322-258/2013.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB ,,Mažoji svajonė“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Adminova“. 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi BUAB ,,Mažoji svajonė“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 13 d. priėmė sprendimą dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ pabaigos, 2014 m. sausio 15 d. įmonė, sprendimui įsiteisėjus, išregistruota iš juridinių asmenų registro.

5Pareiškėja D. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti ją likviduotos UAB ,,Mažoji svajonė“ išlikusio po likvidavimo turto ir turtinių teisių perėmėja (t. 1, b.l. 214-219). Nurodė, kad pareiškėja buvo vienintele BUAB ,,Mažoji svajonė“ akcininkė, taip pat ji buvo ir kreditorė. Pateikus bankroto administratoriui UAB „Adminova“ prašymą dėl įmonės pabaigos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu pripažinus įmonės pabaigą, buvo pažeistos jos kaip įmonės kreditorės teisės susijusios su 70 314,11 Lt kreditorinio reikalavimo patenkinimu. Pareiškėja nurodė, kad ji inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl buvusio įmonės vadovo vykdyto aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.) bei turto pasisavinimo (BK 183 str. 2 d.). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu buvęs įmonės vadovas S. K. pripažintas kaltu padaręs BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jam skirta 1 950 Lt dydžio bauda. Ikiteisminis tyrimas dėl buvusio vadovo padarytos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nebaigtas. Iškėlus bankroto bylą, BUAB ,,Mažoji svajonė“ bankroto administratorius inicijavo teisminį procesą, kurio metu pripažinus negaliojančia panaudos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Mažoji svajonė“ ir UAB ,,Svajonių pilis“, taikyta restitucija ir BUAB ,,Mažoji svajonė“ naudai iš UAB „Svajonių pilis“ priteista 70 314,11 Lt. Pareiškėjos teigimu, administratorius pažeidė imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas dėl įmonės likvidavimo proceso, nes prašymas likviduoti įmonę pateiktas neišsprendus BUAB ,,Mažoji svajonė“ turtinių teisių dėl 70 314,11 Lt sumos išieškojimo iš UAB ,,Svajonių pilis“. BUAB ,,Mažoji svajonė“ administratorius nepateikė jokių įrodymų, jog vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 9 d. vykdomuoju raštu dėl 70 314,11 Lt sumos išieškojimo iš UAB ,,Svajonių pilis“ kreipėsi dėl vykdymo proceso, o tik formaliai nurodė, kad paaiškėjo, jog UAB ,,Svajonių pilis“ iškelta bankroto byla. BUAB ,,Mažoji svajonė“ administratorius, žinodamas apie ikiteisminį tyrimą atliekamą buvusio BUAB Mažoji svajonė“ vadovo ir buhalterės atžvilgiu, negalėjo teikti teismui prašymo dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ įmonės pabaigos. Be to, pateikus prašymą dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ pabaigos administratorius apie tai neinformavo pareiškėjos, kaip įmonės akcininkės (CK 2.45 str., AB 15 str. 1 d. 6 p., ĮBĮ 32 str. 4 d.), todėl pažeidė jos teisę į apeliaciją, nes pareiškėja negalėjo apskųsti priimto teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą atmetė (t. 1, b.l. 243-246). Teismas nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jos, kaip BUAB ,,Mažoji svajonė“ akcininkės ir kreditorės, reikalavimą 70 314,11 Lt sumai pagal 2013 m. lapkričio 8 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4944-871/2012 dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš UAB ,,Svajonių šalis“, tokiu būdu sudarant pareiškėjai galimybę pareikšti kreditorinį reikalavimą BUAB ,,Svajonių pilis“ bankroto byloje ir pretenduoti į dalį bankrutuojančios įmonės turto. Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas baigus bankroto procedūras ir išregistravus BUAB ,,Mažoji svajonė“ iš juridinių asmenų registro, šiuo atveju yra negalimas. Be to, iš pareiškėjos prašymo negalima spręsti kokiu teisiniu pagrindu ji siekia proceso atnaujinimo byloje (CPK 366 str.). Administratorius, kreipdamasis į teismą dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ pabaigos, pateikė teismui minėtą vykdomąjį raštą, iš kuriuo matyti, kad BUAB ,,Mažoji svajonė“ naudai iš BUAB ,,Svajonių pilis“ priteista 70 314,11 Lt žalos atlyginimo bei 750 Lt bylinėjimosi išlaidų. Minėtas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra priteistas UAB ,,Mažoji svajonė“ naudai, kurioje be pareiškėjos liko nepatenkinti ir kitų kreditorių reikalavimai bendrai 92 625,23 Lt sumai. Todėl pripažįstant vien tik pareiškėjai teises į 70 314,11 Lt ir 750 Lt (71 064,11 Lt) dydžio kreditorinį reikalavimą, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, o tai prieštarautų bankroto bylos esmei – kiek įmanoma patenkinti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką ne tik pareiškėjos, kaip įmonės akcininkės teisių ir pareigų apimčiai, tačiau ir kitų įmonės kreditorių teisėms ir pareigoms išliekančioms po įmonės likvidavimo. Paaiškėjus, jog po įmonės likvidavimo yra išlikęs nepaskirstytas išlikęs įmonės turtas t.y. išlikusios reikalavimo teisės į BUAB ,,Svajonių pilis“ turto dalį, jis paskirstytinas proporcingai kiekvieno iš kreditorių reikalavimo daliai. Todėl teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl teisių perėmėjo nustatymo ir suteikti vienai pareiškėjai teisę į BUAB ,,Mažoji svajonė“ turtines teises.

8Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad BUAB ,,Mažoji svajonė“ administratorius buvo kreipęsis į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau paaiškėjus, kad UAB ,,Svajonių pilis“ iškelta bankroto byla, išieškojimas sustabdytas, o vykdomoji byla perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 18 str. 1 d.). Todėl, teismo vertinimu, BUAB ,,Mažoji svajonė“ kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus BUAB ,,Svajonių pilis“ bankroto procedūrą vykdančiam bankroto administratoriui, kuris įvertinęs kreditorių reikalavimų pagrįstumą, kreipsis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas patvirtinti BUAB ,,Mažoji svajonė“ kreditorių reikalavimus, tokiu būdu sudarydamas galimybę kreditoriams dalyvauti gaunant po BUAB ,,Svajonių pilis“ likvidavimo procedūros užbaigimo šios įmonės turto dalį 70 314,11 Lt sumai.

9Teismas taip pat nerodė, kad neturi turi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, jog ji nebuvo informuota apie tai, kad administratorius yra pateikęs teismui prašymą dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ pabaigos. Administratorius 2013 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui informaciją apie tai, kad visiems kreditoriams apie teismo posėdį vyksiantį 2013 m. gruodžio 13 d. 14.00 val. pranešta. Teismo vertinimu, net darant prielaidą, jog pareiškėja nebuvo informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pranešimas apie tai buvo skelbiamas viešai, specialiame teismo tinklalapyje, todėl pareiškėja turėjo galimybę pasidomėti ir sužinoti apie teismo posėdžio dėl BUAB ,,Mažoji svajonė“ pabaigos laiką ir vietą.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Pareiškėja D. J. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, paskirstant po BUAB „Mažoji svajonė“ likvidavimo išlikusį turtą ir turtines teises proporcingai apeliantės naudai turimų turtinių teisių atžvilgiu (t. 2, b.l. 1-5). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą dėl BUAB „Mažoji svajonė“ pabaigos, nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į tai, kad bankroto byloje neišnaudotos visos galimybės patenkinti įmonės ir jos kreditorių proporcingai turimus reikalavimus, nes neišsprendė įmonės turimo finansinio turtinio pobūdžio klausimo. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo, nes nebuvo išnaudotos visos galimybės išieškoti priteistą žalą bei kaltais asmenų veiksmais atlyginti pasisavinto turto vertę ir iš atgauto turto proporcingai patenkinti įmonės kreditorių turimus finansinius reikalavimus. Todėl buvo pažeistos pačios įmonės, jos kreditorių bei apeliantės kaip akcininkės teisėti interesai, kas daro tokį teismo sprendimą neteisėtu.
  2. Neaiškus teismo išaiškinimas, kad BUAB „Mažoji svajonė“ kreditoriai turi teisę pareikšti kreditorinius reikalavimus BUAB „Svajonių pilis“ bankroto byloje. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis likviduotos įmonės kreditoriai gali pateikti tokį reikalavimą dėl išregistruoto juridinio subjekto neįvykdytų turtinio pobūdžio įsipareigojimų, jei pats subjektas jau nebeegzistuoja. Apeliantės teigimu, tokią pareigą turėjo BUAB „Mažoji svajonė“ bankroto administratorius pateikdamas 70 314,11 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Svajonių pilis“ bankroto administratoriui.
  3. Pareikštu prašymu apeliantė nesiekia proceso atnaujinimo bankroto byloje ir nereiškė tokio reikalavimo. Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir CK 2.45 straipsnyje imperatyviai įvirtinta, kad įmonės akcininko galimybė gauti likviduotos įmonės turto dalį yra išlikusi ir po įmonės pabaigos, kuriomis vadovaudamasi apeliantė, kaip likviduotos įmonės vienintelė akcininkė ir viena iš kreditorių, pateikė prašymą dėl išlikusių įmonės turtinių teisių išsprendimo, paskirstant išlikusį turtą proporcingai po įmonės likvidavimo.
  4. Nesutiktina su teismo argumentu, kad pripažįstant teises į 71 064,11 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą vien tik apeliantei, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, nes kiti įmonės kreditoriai neginčijo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos išregistruojant ją iš juridinių asmenų registro, nors iš administratoriaus ataskaitos jiems buvo žinoma apie tai, kad priteista 70 314,11 Lt dydžio turtinė teisė bankrutuojančios įmonės naudai. Taip pat jiems buvo žinoma ir apie nebaigtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl kaltų asmenų tyčinio įmonės turto pasisavinimo.
  5. Apeliantė kaip akcininkė ir kreditorė nebuvo apie teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos informuota, šio sprendimo negavo, dėl ko suvaržytos jos teisės apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neteko galimybės šiuos terminus atnaujinti bei atnaujinti bankroto bylos proceso (CPK 366 str. 3 d.).
  6. Teismas ignoravo tai, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos priimtas neatsižvelgiant į esmines aplinkybes dėl išliekančių turtinių teisių į priteistą sumą bei nepabaigtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir formaliai išnagrinėjo apeliantės prašymą nurodydamas, kad kreditoriai patys gali pateikti kreditorinius prašymus BUAB „Svajonių pilis“ bankroto administratoriui.
  7. Konstatavimas, jog tolesni ginčai dėl nebeegzistuojančios įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami, nereiškia, kad kreditorių ir įmonės akcininkų interesai nebegali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis. Įmonės pasibaigimas neužkerta kelio įmonės kreditoriams ir akcininkams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-958/2008, 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1609/2012).

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo pagrindu BUAB ,,Mažoji svajonė“ 2014 m. sausio 15 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro. Apeliantė kaip vienintelė įmonės akcininkė bei kreditorė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu pripažinti ją likviduotos UAB ,,Mažoji svajonė“ išlikusio turto ir turtinių teisių perėmėja (t. 1, b.l. 214-219). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei paskirstyti po BUAB „Mažoji svajonė“ likvidavimo išlikusį turtą ir turtines teises proporcingai apeliantės naudai turimų turtinių teisių atžvilgiu. Taigi, iš atskirojo skundo dalyko matyti, jog apeliantė apeliacinės instancijos teismui kelia visiškai naują reikalavimą nei pirmosios instancijos teisme. Įstatymas numato, kad apeliaciniame (atskirajame) skunde negali būti keliami reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str., 338 str.), nes apeliacijos paskirtis yra pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 str., 334 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir nepasisako dėl apeliantės atskiruoju skundu naujai pareikštų reikalavimų ir apsiriboja pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas apeliantės prašymas dėl turto ir turtinių teisių perėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Minėta, BUAB „Mažoji svajonė“ jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Apeliantė kaip akcininkė ir kreditorė, prašydama ją pripažinti likviduotos UAB ,,Mažoji svajonė“ turto perėmėja, vadovaujasi tuo, kad yra išlikusi galimybė gauti likviduotos įmonės turto dalį. Iš dalies – ta apimtimi, kad tiek akcininkas, tiek kreditorius turi teisę į atitinkamą turto dalį ir po juridinio asmens likvidavimo - su apeliante sutiktina.

17Apeliantė, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai nurodo, kad akcininkai turi turtinę teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek Akcinių bendrovių įstatymo 73 straipsnio 15 dalis, tiek Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 6 punktas nustato, kad įmonės savininkui grąžintinas bankrutavusios įmonės turtas, likęs atsiskaičius su kreditoriais, bei įmonės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol nebus atsiskaityta su kreditoriais. Taigi, minėto teisinio reglamentavimo pagrindu apeliantė kaip akcininkė turėtų teisę į įmonės turto dalį, jei tokio turto lieka po to, kai bus visiškai atsiskaityta su visais kreditoriais.

18Teisminėje praktikoje yra pažymėta, kad įmonės pabaiga dėl bankroto neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007). Šiais atvejais iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo.

19Tačiau minėti iš esmės teisingi apeliantės argumentai neteikia pagrindo sutikti su apeliantės prašyme suformuluotu reikalavimu dėl jos pripažinimo likviduotos įmonės teisių perėmėja (minėta, kad atskiruoju skundu jau to faktiškai ir nebeprašoma).

20CK 2.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro (CK 2.95 str. 3 d.). Likvidavus UAB ,,Mažoji svajonė“ dėl bankroto ir išregistravus iš juridinių asmenų registro, laikytina, kad šis juridinis asmuo pasibaigė (nebeegzistuoja). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį) kitų subjektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010). Taigi, juridinio asmens likvidavimas, kaip tokio asmens pasibaigimo būdas, reiškia, jog juridinio asmens veikla nutrūksta, o teisės ir pareigos nepereina kitiems asmenims, nes juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro nustoja egzistuoti kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Tai, kad kreditoriams ir akcininkams po įmonės išregistravimo išlieka teisė pretenduoti į buvusį nepaskirstytą ar naujai atsiradusį turtą, nereiškia įmonės teisių ir pareigų perėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio apeliantės prašymo.

21Apeliantė daug dėmesio skiria aplinkybėms, susijusioms su sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo aplinkybėmis bei pagrįstumu. Tačiau faktas yra tai, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, įmonė išregistruota. Esant tokioms aplinkybėms minėto pobūdžio, o taip pat ir kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atskirajame skunde išdėstytais motyvais turėtų būti naikinama ar keičiama, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 26 d. nutartimi iškėlė bankroto... 5. Pareiškėja D. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą atmetė... 8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad BUAB ,,Mažoji svajonė“... 9. Teismas taip pat nerodė, kad neturi turi pagrindo sutikti su pareiškėjos... 10. III. Atskirojo skundo argumentai... 11. Pareiškėja D. J. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 13 d.... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Minėta, BUAB „Mažoji svajonė“ jau yra išregistruota iš juridinių... 17. Apeliantė, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi,... 18. Teisminėje praktikoje yra pažymėta, kad įmonės pabaiga dėl bankroto... 19. Tačiau minėti iš esmės teisingi apeliantės argumentai neteikia pagrindo... 20. CK 2.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia... 21. Apeliantė daug dėmesio skiria aplinkybėms, susijusioms su sprendimo dėl... 22. Nenustačius CPK 329 ir 330 straipsniuose įtvirtintų pagrindų, dėl kurių... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą....