Byla A-756-1348-12
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjui R. V.,

4atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. P.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Zarasų rajono savivaldybės tarybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Zarasų rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas R. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą savivaldybės lėšomis parengti dokumentus, reikiamus žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimui, ir pateikti juos valstybės įmonei Registrų centrui; 2) panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149 ir įpareigoti atsakovą informuoti apie tai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių; 3) priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

9Pareiškėjas skunde nurodė, kad Zarasų rajono taryba nereaguoja į jo 2009 m. gegužės 12 d. raštą, 2009 m. lapkričio 5 d. prašymą ir pakartotinį 2010 m. kovo 31 d. prašymą, kuriais pareiškėjas prašė pakeisti klaidingus ir nepagrįstus žemės mokesčio apskaičiavimo duomenis, teikiamus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nesutikdamas su Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. T-129 „Dėl privačios žemės mokesčio už 2009 metus“, pareiškėjas 2010 m. liepos 20 d. raštu kreipėsi į Zarasų rajono savivaldybės tarybą, tačiau į šį pareiškėjo raštą taip pat nebuvo atsakyta. Pareiškėjo nuomone, Zarasų rajono savivaldybės taryba, nereaguodama į jo 2009 m. gegužės 12 d. raštą ir 2009 m. lapkričio 5 d. bei 2010 m. kovo 31 d. prašymus, pažeidė įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 2 dalies, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, 8 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 17 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 28 straipsnio 1 dalies, 38 straipsnio 1 dalies ir 39 straipsnio nuostatas, 4 straipsnio 6, 10, 12 dalių nuostatas. Tokiu būdu pareiškėjui buvo apribota galimybė laiku gauti reikiamą informaciją rūpimu klausimu ir ginti savo teisėtus interesus.

10Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 1993 m. lapkričio 16 d. nustatė faktą, jog pareiškėjo senelis F. V. iki 1940 metų Kauno g. 27 nuosavybės teise valdė 1,80 ha žemės. Tačiau nuosavybės teisės į šią žemę buvo atkurtos tik 2007 m. gruodžio 18 d., t. y. tik po 14 metų, nors jokių kliūčių, dėl kurių nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos anksčiau, šiuo atveju nebuvo. Dėl laiku nesuformuotų žemės sklypų pareiškėjo šeima patyrė didelių nuostolių ir moralinę žalą, nes prarado galimybę pasinaudoti investiciniais čekiais, kurie buvo skirti likusios 1,8 ha sklypo dalies išpirkimui. Be to, pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą T. V. (pareiškėjo tėvui), nepaisant pretendentų susitarimo ir suderinimo su kadastrinių matavimų užsakovu – Zarasų rajono savivaldybės administracija, priklausantis 0,9 ha sklypas buvo sumažintas iki 0,5794 ha, neįskaitant 0,3206 ha namų valdos, kurią jis pageidavo išpirkti. Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo T. V. apskundė Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Tačiau, procesui prasidėjus, T. V. mirė. Pareiškėjo nuomone, jo patirtai neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista 150 000 Lt.

11Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde minimo 2009 m. gegužės 12 d. rašto kopiją savivaldybė gavo 2009 m. gegužės 15 d. (registracijos Nr. 1-1950). Šis raštas buvo adresuotas Zarasų rajono apylinkės prokuratūrai, jame nebuvo pareikšta jokių konkrečių prašymų Zarasų rajono savivaldybei. Todėl su šiuo raštu, remiantis Zarasų rajono savivaldybės mero rezoliucija, buvo supažindini Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariai. Pareiškėjo minimą 2009 m. lapkričio 5 d. raštą, kuris vėliau buvo pateiktas pakartotinai 2010 m. kovo 30 d. , o pareiškėjo teigimu – 2010 m. kovo 31 d.) Zarasų rajono savivaldybė gavo 2010 m. balandžio 1 d. (registracijos Nr. R8-241). Šis raštas buvo adresuotas Zarasų rajono savivaldybės tarybos kontrolės komiteto pirmininkui. Remiantis savivaldybės mero rezoliucija, raštas Nr. R8-241 buvo pateiktas svarstyti finansų komiteto 2010 m. balandžio 24 d. posėdyje, kuriame buvo nuspręsta rengti tarybos sprendimo projektą ir siūlyti savivaldybės tarybai šį klausimą spręsti artimiausiame posėdyje. Minėtas pareiškėjo prašymas buvo pateiktas visiems tarybos nariams susipažinti. Išsami informacija apie pareiškėjo prašymą Nr. R8-241 ir jo nagrinėjimo rezultatus buvo pateikta pareiškėjui 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. (6.62)3-1381. Šiuo raštu pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti komiteto posėdyje ir išdėstyti savo nuomonę šiuo klausimu. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba nereaguoja į pareiškėjo skunde minimus prašymus, yra nepagrįstas.

12Atsakovas taip pat nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktu ir Žemės mokesčio įstatymo 7 straipsniu, 2010 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-129, kuriuo neatleido pareiškėjo nuo mokesčio už žemę už 2009 metus. Pareiškėjas dalyvavo finansų komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas ginčijamo sprendimo projektas. Posėdžio metu Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja I. Petrauskienė paaiškino pareiškėjui, kad žemės sklypas, dėl kurio nuomos mokesčio kyla ginčas, yra viešosios paskirties, todėl, remiantis patvirtintais koeficientais, jis yra apmokestinamas brangiau negu gyvenamosios paskirties sklypai. Be to, ginčijamo Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai buvo pateikti ir paaiškinamajame rašte kartu su sprendimo projektu. Į pareiškėjo 2010 m. liepos 20 d. raštą - atsiliepimą į Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-129 buvo atsakyta 2010 m. liepos 27 d. raštu Nr. (9.9)3-1591, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad jo 2010 m. liepos 20 d. raštas elektroniniu paštu yra išsiųstas tarybos nariams susipažinti, o rašto kopija (rašytinis variantas) bus pateiktas tarybos nariams posėdžio metu. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. T-129 yra nemotyvuotas ir kad atsakovas nereagavo į pareiškėjo raštą, yra nepagrįsti.

13Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą taip pat yra nepagrįstas. Šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Be to, dauguma pareiškėjo skunde minimų aplinkybių nėra susijusi su atsakovu. Atsakovas neturėjo jokios įtakos pareiškėjo nurodytiems įvykiams, susijusiems su nuosavybės teisių atkūrimu.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Savo prašymą trečiasis suinteresuotas asmuo grindė tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

15II.

16Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149 ir įpareigoti atsakovą apie tai informuoti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

17Teismas sprendime nurodė, kad, pagal teisinį reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2010 m. birželio 18 d. redakcija) 24 straipsnio 1, 2 dalyse ir Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (2009 m. birželio 14 d. redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 21 d.) 10, 11, 12, 13, 15, 16, 21 punktuose, žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimas nėra priskirtas Zarasų rajono savivaldybės tarybos kompetencijai. Savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirta tvirtinti įstatymų nustatyta tvarka teritorijų planavimo, išskyrus specialiuosius ir detaliuosius planus, dokumentus. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą pakeisti pagrindinę tikslinę paskirtį teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 10,11,12, 13 punktai). Todėl, nenustačius, kad atsakovas nevykdė savo įstatyminių pareigų ar vilkino tam tikrų klausimų sprendimą, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą Zarasų rajono savivaldybės tarybą savivaldybės lėšomis parengti dokumentus, reikiamus sklypo tikslinės paskirties pakeitimui, ir pateikti juos valstybės įmonei Registrų centrui.

18Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. AS7-100/2005). Pareiškėjas skundą dėl Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. T-149 panaikinimo teismui pateikė 2010 m. rugsėjo 27 d. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 1 d. posėdžio protokolo išrašas patvirtina, kad posėdyje, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo atleidimo nuo žemės mokesčio už 2009 metus ir kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, dalyvavo ir pareiškėjas (b. l. 55). Todėl pareiškėjui apie ginčijamą sprendimą buvo žinoma nuo jo priėmimo dienos. Kadangi pareiškėjas reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo pateikė 2010 m. rugsėjo 27 d., pripažintina, kad skundas paduotas praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus skundo padavimo terminus. ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149 nutrauktina.

19Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindžia abstrakčiais argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad atsakovas nevykdė savo įstatyminių pareigų ar vilkino tam tikrų klausimų sprendimą. Nenustačius vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

20III.

21Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

22Pareiškėjas nurodo, kad jis šioje byloje ginčijo Zarasų rajono savivaldybės tarybos neveikimą. Byloje yra pakankamai atsakovo neveikimą patvirtinančių įrodymų. Tačiau teismas nukrypo nuo ginčo dalyko, akcentuodamas neesmines pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu Zarasų rajono meras A. A. nurodė, kad pareiškėjui rūpimi klausimai bus nagrinėjami artimiausiuose tarybos posėdžiuose, tokiu būdu pripažindamas problemos buvimą. Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Be to, teismo posėdžio metu nebuvo atsakyta į pareiškėjo klausimą, ar savivaldybės taryba yra viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjui pateikus šį klausimą, teisėjų kolegijos pirmininkas paskelbė teismo posėdžio pabaigą.

23Atsiliepimais į pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais motyvais. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimas klausimas, pateiktas teismo posėdžio metu, nebuvo susijęs su ginčo dalyku, ką konstatavo ir teismas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Apeliacinis skundas netenkintinas.

27Šioje administracinėje byloje pareiškėjas R. V. ginčija Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149 „Dėl privačios žemės mokesčio už 2009 m.“, kuriuo nuspręsta neatleisti R. V. nuo žemės mokesčio už 2009 metus (b. l. 60).

28Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas R. V. dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės tarybos Finansų komiteto posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žemės mokesčio ir kuriame buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjo nuo žemės mokesčio už 2009 metus (b. l. 55). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apie skundžiamą Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą pareiškėjas žinojo jau nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde šios aplinkybės neneigia. Tačiau pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149, buvo paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui tik 2010 m. rugsėjo 27 d., t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą (b. l. 1-4). Pareiškėjas neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, pagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimą Nr. T-149 ir įpareigoti atsakovą apie tai informuoti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrių.

29Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašė įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą savivaldybės lėšomis parengti dokumentus, reikiamus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimui, ir pateikti juos valstybės įmonei Registrų centrui.

30Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio (byloje aktuali 2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-912 redakcija) 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Šio straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, kuriuo buvo patvirtintos Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių (byloje aktuali Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 21 d.) 10 punkte nustatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities viršininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama, jeigu privačios žemės savininkas, valstybinės žemės patikėtinis ar įstatymų nustatytais atvejais kitas subjektas pagal Taisyklių 10 punkte nurodytus teritorijų planavimo dokumentus prašo pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (Taisyklių 11 punktas). Suinteresuotas asmuo prašymą pateikia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui. Jeigu norima keisti tik dalies sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, ši dalis turi būti iš sklypo atidalijama, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymus žemės sklypų padalijimas neleidžiamas, ir suformuojamas atskiras sklypas (Taisyklių 12 punktas). Taisyklių 13 punkte numatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti prašyme dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir kokie dokumentai turi būti pateikti kartu su tokiu prašymu. Žemėtvarkos skyrius per 10 darbo dienų nuo prašymo ir kitų dokumentų gavimo patikrina, ar prašyme nurodyti visi reikiami duomenys, ar pateikti visi šių Taisyklių 13 punkte nurodyti dokumentai, taip pat patikrina Nekilnojamojo turto registro duomenis, patvirtinančius daiktinių teisių į žemės sklypą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, ir prideda prie pateikto prašymo bei kitų dokumentų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Žemėtvarkos skyrius parengia motyvuotą išvadą dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei apskrities viršininko įsakymo projektą (Taisyklių 15 punktas). Apskrities viršininkas per 10 darbo dienų nuo žemėtvarkos skyriaus pateiktų dokumentų gavimo priima įsakymą pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį arba prašymo netenkinti (Taisyklių 16 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas, galiojusias bylai aktualiu laikotarpiu, padarė pagrįstą išvadą, kad sprendimų dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo priėmimas ar su tuo susijusių dokumentų parengimas nebuvo priskirtas savivaldybių tarybų kompetencijai. Be to, byloje nėra duomenų, kad iki skundo padavimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas kreipėsi į kompetentingą instituciją su prašymu dėl jo sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo. Pareiškėjas šios aplinkybės taip pat neneigia. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Zarasų rajono savivaldybės tarybą savivaldybės lėšomis parengti dokumentus, reikiamus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo tikslinės paskirties pakeitimui.

31Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas neginčijo sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nebuvo pareiškęs jokių kitų reikalavimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu. Todėl pareiškėjo skunde pateikti atskiri argumentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso laikytini nesusijusiais su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl jų nepasisakytina.

32Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nereagavo į pareiškėjo 2009 m. gegužės 12 d. raštą, 2009 m. lapkričio 5 d. prašymą ir pakartotinį 2010 m. kovo 31 d. prašymą, kuriais jis prašė pakeisti klaidingus ir nepagrįstus žemės mokesčio apskaičiavimo duomenis, teikiamus Valstybinei mokesčių inspekcijai, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendruomenės „Rytinis pakraštys“, kurios pirmininkas yra R. V., 2009 m. gegužės 12 d. raštas buvo adresuotas ne Zarasų rajono savivaldybės tarybai, o Zarasų rajono apylinkės prokuratūrai, numatant, jog Zarasų rajono savivaldybės tarybai, kaip ir Utenos apskrities viršininko administracijai bei UAB „Urbanistika“, turėtų būti pateikta tik šio rašto kopija (b. l. 56-59). Bendruomenės „Rytinis pakraštys“ 2009 m. gegužės 12 d. rašto kopija Zarasų rajono savivaldybėje buvo gauta 2009 m. gegužės 15 d. Kadangi šis raštas buvo adresuotas būtent Zarasų rajono apylinkės prokuratūrai (Zarasų rajono savivaldybės tarybai buvo pateikta tik šio rašto kopija susipažinimui) ir rašte nebuvo suformuluota jokių prašymų ar klausimų Zarasų rajono savivaldybės tarybai, atsakovas neturėjo pagrindo priimti kokį nors atskirą sprendimą dėl šio rašto ar pateikti į jį atsakymą. Pareiškėjo 2009 m. lapkričio 5 d. prašymas, kurį pareiškėjas, jo teigimu, pakartotinai pateikė Zarasų rajono savivaldybės tarybai 2010 m. kovo 31 d., Zarasų rajono savivaldybės administracijoje buvo gautas 2010 m. balandžio 1 d. (b. l. 107). Šiuo prašymu pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žemės mokesčio už 2009 metus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis pareiškėjo prašymas buvo nagrinėjamas Zarasų rajono savivaldybės tarybos Finansų komiteto 2010 m. liepos 1 d. posėdyje, apie kurį pareiškėjas buvo informuotas Zarasų rajono savivaldybės mero patarėjos 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. (6.62)3-1381 (b. l. 61). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės tarybos Finansų komiteto 2010 m. liepos 1 d. posėdyje. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo priimtas Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 2 d. sprendimas Nr. T-149 „Dėl privačios žemės mokesčio už 2009 m.“, kuris ir buvo ginčijamas šioje byloje.

33Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 ir 6.271 straipsnių nuostatomis, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti yra būtinos šios trys sąlygos: 1) neteisėti veiksmai; 2) žala; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, asmeniui negali būti priteisiamas žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių Zarasų rajono savivaldybės tarybos neteisėtų veiksmų, kuriais pareiškėjui galėjo būti padaryta kokia nors žala. Be to, pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, iš esmės niekaip nepagrindė šio savo reikalavimo. Todėl pirmosios instancijos teismas ir šį pareiškėjo reikalavimą pagrįstai atmetė.

34Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui R. V.,... 4. atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei L. P.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas R. V. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį... 9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Zarasų rajono taryba nereaguoja į jo 2009... 10. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teismas... 11. Atsakovas Zarasų rajono savivaldybės taryba prašė atmesti pareiškėjo... 12. Atsakovas taip pat nurodė, kad Zarasų rajono savivaldybės taryba,... 13. Atsakovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas priteisti 150 000 Lt neturtinės... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija... 15. II.... 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu... 17. Teismas sprendime nurodė, kad, pagal teisinį reglamentavimą, nustatytą... 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 19. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė... 20. III.... 21. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 22. Pareiškėjas nurodo, kad jis šioje byloje ginčijo Zarasų rajono... 23. Atsiliepimais į pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atsakovas Zarasų... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 27. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas R. V. ginčija Zarasų rajono... 28. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas... 29. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašė įpareigoti Zarasų rajono... 30. Vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio (byloje aktuali 2010 m. birželio... 31. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas neginčijo... 32. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas nereagavo į pareiškėjo 2009 m.... 33. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam 150 000 Lt neturtinės žalos... 34. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas yra... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....