Byla 2A-634-368/2010

1

2Šiauliai

3Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

4kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,

5sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,

6dalyvaujant ieškovei R. B.,

7dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,

8trečiojo asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. P.,

9teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-231-237/2010 pagal ieškovės R. B. pareikštą ieškinį Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

11Ieškovė R. B. ieškiniu (I tomas, b. l. 2-8) kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš socialinės darbuotojos pareigų Raseinių socialinių paslaugų centre neteisėtu bei grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-31 iki 2010-01-07, bei priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro jos neturtinės žalos atlyginimui 10 000 Lt. Nurodė, kad 2007-01-05 pagal neterminuotą darbo sutartį ji buvo priimta dirbti socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis pas atsakovą. 2009-07-02 atsakovo direktorė jai įteikė įspėjimą apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą ( - ), kuriame nurodyta, jog nuo 2009-08-03 bus mažinamas jos etatinis darbo krūvis iki 0,75 etato, o 2009-08-03 jai atsakovas įteikė raštą, kuriame nurodė, jog jos darbo sutarties sąlygos keičiamos (mažinamas etatinis krūvis iki 0,75 etato), vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009-06-25 sprendimu bei Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriais buvo perskirstytas ir patvirtintas socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, etatinis krūvis. 2009-08-03 ji raštu pranešė atsakovui, kad nesutinka su jos darbo sutarties sąlygų keitimu ir kad jai turi būti siūlomas kitas darbas. 2009-08-03 jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą nuo 2009-12-03, nes ji nesutiko su darbo sąlygų pakeitimu ir kad per įspėjamąjį laikotarpį, atsiradus laisvai darbo vietai, jai bus pasiūlytas kitas darbas. Dėl jos kasmetinių atostogų atsakovas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą datą perkėlė iš 2009-12-03 į 2009-12-31. 2009-12-30 atsakovas jai pasiūlė nuo 2010-01-04 užimti specialistės socialiniam darbui pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu. Ji su tokiu darbo pasiūlymu nesutiko, nes jo sąlygos iš esmės atitiko darbo sąlygas dėl kurių nesutikimo ją įspėjo apie atleidimą. 2009-12-31 atsakovas informavo, kad per įspėjamąjį laikotarpį neturėjo jai pasiūlyti darbo krūvio bei pareigų, kurių apmokėjimas nebūtų mažesnis negu dabartinis, todėl nuo 2009-12-31 nutraukia darbo sutartį su ja. Nuo 2009-12-01 Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojų, dirbančių socialinį darbą, skaičius padidėjo, su jais buvo sudarytos naujos darbo sutartys, o jai tokio pasiūlymo atsakovas nepateikė. Be to, kadangi ji augina vaikus iki 14 metų, jos darbo sutartis galėjo būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu jos palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, o šiuo atveju jokie atsakovo interesai nebuvo pažeisti, todėl jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir ji turi būti grąžinta į pirmesnį darbą, nes nėra jokių priežasčių, dėl kurių jos grąžinimas į darbą būtų negalimas. Kadangi ji yra atleista iš darbo be teisėto pagrindo, jai taip pat turi būti priteistas jos vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Be to, kadangi darbo sutartis su ja buvo nutraukta pagal DK 129 str. 1 d., jai priklauso 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka. Nurodė, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną, t.y. 2009-12-31 su ja neatsiskaitė, neišmokėjo jai priklausančios 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (2 138,71 Lt) jai buvo išmokėtos tik 2009-01-07, t.y. darbdavys uždelsė su ja atsiskaityti 7 dienas. Todėl už uždelstą laiką jai turėtų būti išmokami ir įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Kadangi atsakovas ne dėl jos kaltės uždelsė su ja atsiskaityti, neišmokėdamas jai išmokų (2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas), kurios yra didesnės nei jos vieno mėnesio darbo užmokestis, todėl jai turi būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-31 iki 2009-01-07. Dėl tokios neaiškios ir nesuprantamos situacijos ji jautė nuolatinį nerimą, įtampą ir neužtikrintumo ateitimi jausmą. Neteisėti atsakovo veiksmai sąlygojo dar didesnį stresą, nerimą, susirūpinimą, todėl pablogėjus sveikatai ji buvo priversta kreiptis į Raseinių psichikos sveikatos centrą, kur jai buvo diagnozuotas susirgimas – adaptacijos sutrikimas, skirti vaistai ir tolesnės psichiatro konsultacijos. Dėl šio susirgimo ir vaistų vartojimo sumažėjo jos darbingumas, savivertės jausmas, pablogėjo bendravimo galimybės ir psichologinė atmosfera šeimoje. Todėl atsakovas privalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą jai dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukėlė kančias, išgyvenimus ir sveikatos sutrikimą, kurie jai yra nepriimtini, nenaudingi ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromi. Kadangi darbdavio neteisėti veiksmai jai sukėlė nevienadienio pobūdžio sveikatos sutrikimą, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, padarytos neturtinės žalos dydį vertina 10 000 Lt. Šiuo metu ji dirba, bet darbas yra laikinas, nori būti sugrąžinta į ankstesnį darbą.

12Atsakovas Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (I tomas, b.l. 35-37), nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį. Neterminuota darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta dėl svarbių priežasčių, nes jos turimas socialinės darbuotojos su socialinės rizikos šeimomis etatinis krūvis buvo sumažintas iki 0,75 vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu, kurio pagrindu Raseinių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą, kuriuo perskirstė socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis etatinį krūvį, o Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino etatinius darbo krūvius, o atsakovas tik įvykdė įsakymą. Darbo krūvis buvo sumažintas ne tik ieškovei, bet ir kitiems darbuotojams, atsižvelgus į socialinės rizikos šeimų skaičių ir juose augančių vaikų skaičių. Ieškovė atsisakė dirbti sumažintu 0,75 etatiniu krūviu ir atsisakė jai pasiūlyto specialistės socialiniam darbui 0,75 etato, todėl atsakovas turėjo nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Nesant laisvų darbo vietų, nebuvo jokios galimybės suteikti ieškovei kitą darbą. Ieškovės pageidautam Raseinių socialinių paslaugų centro direktorės pavaduotojo etatui užimti ji neturėjo šioms pareigoms reikalingo išsilavinimo ir kvalifikacijos, todėl šis darbas jai ir nebuvo siūlomas. Ieškovės aiškinimas, kad buvo priimti žmonės pagal trišales sutartis ir su jais sudaromos naujos darbo sutartys taip pat neteisingas, nes pagal trišales sutartis buvo perkelti su savo finansavimu jau dirbę seniūnijose žmonės ir ten taip pat laisvų etatų nebuvo. Ieškovė teigdama, kad pas atsakovą padidėjo darbuotojų, dirbančių socialinį darbą, yra neteisi, nes pas atsakovą buvo 24 etatai, šiuo metu yra 17,5 etato. Kadangi ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, tai ji negali būti grąžinta į darbą ir jai neturi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2009-12-31. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga ir paskutinę metų dieną neturėjo sąskaitoje lėšų, todėl atsiskaitymą ieškovei įvykdė 2010-01-07 pervesdami 2138,71 Lt išeitinės pašalpos už du mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Kadangi negalėjo visiškai atsiskaityti su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną, todėl 2010-02-04 pervedė 168,93 Lt delspinigių ir 56,31 Lt vidutinio darbo užmokesčio. Ieškovės noras prisiteisti neturinę žalą yra nepagrįstas. Atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove, visą laiką ieškojo galimybių ir siūlė ieškovei kitą darbą, tačiau ieškovė nesutiko dirbti sumažintu darbo krūviu, nesutiko dirbti ir jai pasiūlyto kito darbo. Ieškovės teiginiai, kad ji patyrė iš darbdavio pusės pasityčiojimą, pažeminimą, psichologinį spaudimą yra visiška netiesa. Priešingai, atsakovas siekė išsaugoti visus darbuotojus ir jie dirba iki šiol, nors ir sumažintu darbo krūviu.

13Tretysis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (I tomas, b. l. 63), ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

14Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu (II tomas, b. l. 93-99) atmetė R. B. ieškinį, pareikštą Raseinių socialinių paslaugų centrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl grąžinimo į darbą, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, dėl vidutinio darbo užmokesčio ir delspinigių už uždelstą atsiskaityti laiką, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad buvo visos sąlygos nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 str. – ji buvo tinkamai įspėta apie darbo sutarties nutraukimą, buvo svarbios darbo sutarties nutraukimo priežastys ir faktas, kad nebuvo galima ieškovės perkelti jos sutikimu į kitą darbą, nes tokio pas darbdavį nebuvo. Ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš socialinės darbuotojos pareigų pas atsakovą neteisėtu bei grąžinti į ankstesnį darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką yra nepagrįstas ir netenkintinas. Nutraukus darbo sutartį su darbuotoju, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos turi būti išmokamos ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną (LR DK 206 str.). Nutraukiant darbo sutartį už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama piniginė kompensacija (LR DK 177 str.). Teismas pažymėjo, kad atsakovas netinkamai įvykdė šią savo pareigą ir atleidimo dieną neatsiskaitė su ieškove, o atsiskaitė 2010-01-07 d. mokėjimo nurodymu ( - ) pervesdamas ieškovei 2138,71 Lt išeitinės pašalpos už du mėnesius ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Už tai, kad atsakovas neatsiskaitė laiku su ieškove, jis 2010-02-04 pervedė ieškovei 168,93 Lt delspinigių ir 56,31 Lt vidutinio darbo užmokesčio, tai yra, už uždelsimą atsiskaitė, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-31 iki 2010-01-07. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jos neturtinės žalos atlyginimui 10 000 Lt yra nepagrįstas ir netenkintinas. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė darbo sutartį su ieškove, ne darbdavys buvo šiuo atveju darbo sutarties nutraukimo iniciatorius, ieškovės darbo vieta yra ir dabar, darbdavys siūlė ieškovei ir kitą darbą, nutraukti darbo sutartį buvo pačios ieškovės apsisprendimas, todėl dėl ieškovės patirtų išgyvenimų negali būti atsakingas atsakovas, kuris elgėsi teisėtai.

15Apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 102-106) apeliantė R. B. prašo panaikinti 2010-06-30 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-231-237/2010 ir priimti naują sprendimą - pripažinti ieškovės atleidimą iš socialinės darbuotojos pareigų Raseinių socialinių paslaugų centre neteisėtu bei grąžinti į ankstesnį darbą priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-12-31 iki 2010-01-07, priteisti iš Raseinių socialinių paslaugų centro mano neturtinės žalos atlyginimui 10 000 Lt. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

161. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 1 ir 2 dalis, motyvuojamojoje sprendimo dalyje teigdamas, jog Raseinių socialinių paslaugų centre darbo sąlygos buvo keičiamos norminių aktų, pagal kuriuos buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai, pagrindu, norminiai aktai buvo teisėti, struktūriniai pertvarkymai buvo realūs - darbo sąlygos pasikeitė daugumai darbuotojų, ieškovė nebuvo išskirta iš jų, kiti darbuotojai sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, o ieškovė - ne, ir tai sudarė prielaidas atleisti ieškovę iš darbo. Tačiau darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 129 str. 1 d., motyvuojant tuo, kad ji nepateikė raštiško sutikimo dirbti sumažintu etatiniu krūviu bei nenurodant jokių svarbių priežasčių, o ne dėl to, jog darbovietėje buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai, t.y. ne pagal DK 129 str. 2 d.

172. Teismas sprendime klaidingai nurodo, jog darbdavys siūlė ieškovei kitą darbą, t.y. 2009-12-30 siūlė užimti specialistės socialiniam darbui Ariogalos seniūnijoje pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu. Apeliantė pažymi, kad tai nebuvo kito darbo siūlymas, nes tai yra lygiai tas pats darbas, kurį ji dirbo iki atleidimo iš darbo (buvo pakeistas tik pareigų pavadinimas).

183. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 4 d., nurodydamas, kad ieškovės palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nes darbdavys ne tik būtų turėjęs pažeisti norminius aktus, bet ir mokėti didesnį nei kitiems darbuotojams atlyginimą už mažiau atliekamą darbą. DK 129 str. 4 d. numato labai giežtą apribojimą teigiantį, kad darbo sutartis su darbuotojais, turinčiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

194. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2009-11-13 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (5.3) A1-855 „Dėl pritarimo specialistų socialiniam darbui (dirbančių seniūnijose) etatinio krūvio paskirstymui“, panaikino savo 2009-07-03 įsakymą, kuriuo buvo sumažintas ieškovo etatinis darbo krūvis nuo 1,0 iki 0,75, o 2009-11-13 įsakymu vėl patvirtino 1,0 ieškovės etatinį darbo krūvį. Iš to matyti, jog išnyko priežastis, dėl kurios ieškovė buvo įspėta apie atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva, todėl įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neteko galios ir darbdavys nebeturėjo teisės atleisti ieškovės iš darbo DK 129 str. 1 d. pagrindu.

205. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, jog už uždelstą atsikaityti laiką darbdavys su ieškove atsiskaitė, 2010-02-04 pervesdamas 168,93 Lt delspinigių ir 56,31 Lt vidutinio darbo užmokesčio. Kaip matyti iš 2010-02-04 mokėjimo pavedimo, darbdavys ieškovei pervedė 168,93 Lt, kuriuos įvardino kaip delspinigius už pavėluotą išmokėti išeitinę kompensaciją, o 56,31 Lt pervesta iš viso nebuvo. Teismas neatsižvelgė į tai, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką buvo paskaičiuotas tik už pradelstas darbo dienas, t.y. už 3 darbo dienas, o delspinigiai iš viso nebuvo paskaičiuoti ir sumokėti.

21Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 108-110) atsakovas Raseinių socialinių paslaugų centras prašo atmesti ieškovės R. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, kaip nepagrįstą ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti Raseinių socialinių paslaugų centrui bylinėjimosi išlaidas: 1400 Lt advokato pagalbai už atsiliepimų į apeliacinį skundą paruošimą bei atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus nurodo šiuos:

221. Raseinių socialinių paslaugų centras yra pavaldus LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Raseinių rajono savivaldybės administracijai. 2009 m. sausio 22 d. Raseinių socialinių paslaugų centras gavo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą Nr. (19.7-33) SD-499 „Dėl socialinių darbuotojų darbo krūvio“. 2009 m. birželio 25 d. Raseinių rajono savivaldybės tarybą atsižvelgdama į šį LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą priėmė sprendimą Nr. (l.l) TS-230 „Dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo pakeitimo“, kuriuo perskirstė socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis etatinį krūvį. 2009 m. liepos 3 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. (5.3) A/l-485 „Dėl socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, etatinių darbo krūvių patvirtinimo“. Tokiu būdu apeliantės turimas socialinės darbuotojos su socialinės rizikos šeimomis etatinis krūvis buvo sumažintas iki 0,75 remiantis šiais norminiais aktais ir apeliantės teiginiai, kad jos darbo krūvis buvo sumažintas nepagrįstai, nepriimtini.

232. Nurodo, jog nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji atleista iš darbo nepagrįstai, nes jai turėjo būti pasiūlytas kitas darbas, o darbdavys to nepadarė. Teigia, kad apeliantei buvo pasiūlytas kitas darbas -specialistės socialiniam darbui 0,75 etato. Tačiau ji nesutiko su šiuo pasiūlymu. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad į analogiškas pareigas visu krūviu buvo priimta nauja darbuotoja Viduklės seniūnijoje. O jai šis darbas nebuvo pasiūlytas. Tačiau apeliantė prieštarauja pati sau: teigdama, kad ji negali dirbti 0,75 etatiniu krūviu, nes taip esminiai sumažėja jos gaunamas uždarbis ir nuskriaudžiama šeima, ir dėl toji atsisako toliau dirbti, kai apeliacinaime skunde ji nurodo, jog jai turėjo būti pasiūlytas darbas Viduklės seniūnijoje.

243. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas pagrįstai padarė išvadą kad darbo sutartis buvo nutraukta su apeliante dėl to, kad ji pati atsisakė dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, t.y. atsisakė dirbti mažesniu darbo krūviu. Tokiu būdu galutinį sprendimą dėl tolimesnio savo darbo priėmė pati apeliantė ir kaltinti darbdavį dėl to ji neturi pagrindo. Juo labiau reikalauti iš jo neturtinės žalos atlyginimo.

254. Apeliantės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš socialinės darbuotojos pareigų Raseinių socialinių paslaugų centre neteisėtu ir prašymas ją grąžinti į ankstesnį darbą yra negalimas, nes jis neįvykdomas - pilno etatinio krūvio ankstesnėje apeliantės darbo vietoje vis vien nėra, tėra tik 0,75 etato. O tokiu krūviu ji dirbti nenori. Apeliantės prašymas priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 12 31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos yra neteisėtas: apeliantė sudarė darbo sutartį su Raseinių rajono savivaldybės administracija ir nuo 2010 m. kovo 18 d. dirba. Todėl priverstinės pravaikštos laikas baigėsi jai sudarius naują darbo sutartį, t.y. 2010 03 18. Apeliantės reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką kai pastaroji pasibaigusi, yra neteisėtas.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 114-115) tretysis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija prašo R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

271. Pažymi, jog apeliantės atleidimo iš pareigų procedūros vyko įstatymų nustatyta tvarka, t.y. nepažeidžiant teisės normų reikalavimų. Apeliantė buvo atleista iš pareigų vadovaujantis LR DK 129 str. 1 d. bei apeliantės darbovietės biudžetinės įstaigos Raseinių socialinių paslaugų centro steigėjo - Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d priimto sprendimo Nr. (l.l)TS-230 „Dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis Raseinių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo pakeitimo“ bei Savivaldybės vykdomosios institucijos - Administracijos direktoriaus įsakymo Nr.(5.3)Al-485 „Dėl socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, etatinių darbo krūvių patvirtinimo“, priimto 2009 m. liepos 3 d., nuostatomis. Raseinių socialinių paslaugų centro direktorei, vykdančiai savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, prieš tai minėtų institucijų sprendimai bei įsakymai yra privalomojo pobūdžio.

282. Nurodo, kad LR CK 6.246 str. numatyta būtina civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėti veiksmai, o šiuo atveju, kaip jau minėta anksčiau, Raseinių paslaugų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir apeliantę atleido įstatymų nustatyta tvarka. Be to, R. B. nepateikė jokių įrodymų, kurie atskleistų priežastinį ryšį tarp tariamai neteisėtų darbdavio veiksmų ir kilusių žalingų padarinių (LR CK 6.247 str.). Raseinių socialinių paslaugų centras, vadovaudamasis įstatymais, veikė teisėtai bei pagrįstai. Be to, apeliantė savo skunde nė neužsiminė apie tą faktą jog ji šiuo metu nėra bedarbė. Jau 2010 m. kovo 18 d. ji buvo priimta į Raseinių rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas.

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

31Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 1 ir 2 dalis. DK 129 straipsnio 1 dalyje suformuota bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės taisyklė, pagal kurią darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad įstatyme nėra pateiktas svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį, sąrašas, nėra nurodyta nė viena konkreti svarbi priežastis, taip pat nėra atskleistas sąvokos „svarbi priežastis“ turinys. DK 129 straipsnio 2 dalis suteikia darbdaviui teisę nutraukti savo iniciatyva neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju dėl svarbių priežasčių - darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-492/2006 pažymėjo, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti kompetentingo organo sprendimu ir būti realūs. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų, tai darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Sprendimą dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų darbdavys, išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, turi teisę priimti savarankiškai. Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nėra įgalintas vertinti įmonės struktūrinių pertvarkymų tikslingumą ir pagrįstumą, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar įmonės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas yra biudžetinė įstaiga, įsteigta Raseinių rajono savivaldybės ir savo veikloje be kitų teisės aktų, vadovaujasi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos norminiais aktais, rajono savivaldybės sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, atsakovo struktūrą tvirtina, skiria lėšas ir kontroliuoja jų panaudojimą Raseinių rajono savivaldybės taryba. Ieškovės darbo sutarties sąlygos, kaip ir kitų darbuotojų, buvo pakeistos vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, kuriuo buvo perskirstyta socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis etatiniai krūviai ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsakovas šių priimtų norminių aktų nevykdyti negalėjo, jie jam yra privalomi, šie priimti norminiai aktai, kaip ir vėlesni, apskųsti nebuvo ir tapo galiojančiais. 2009-07-02 atsakovo direktorė įteikė ieškovei įspėjimą apie darbo sutarties sąlygų pakeitimą, kuriame nurodė, jog nuo 2009-08-03 bus mažinamas jos etatinis darbo krūvis iki 0,75 etato. Ieškovė nesutiko su darbo sąlygų keitimu ir pareikalavo, kad jai būtų pasiūlytas kitas darbas. Ieškovė nesutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, todėl ji galėjo būti atleista iš darbo pagal DK 129 str. 1 d. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Pasiūlyti darbuotojui kitą darbą yra administracijos pareiga. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad atsakovas ieškovei 2009-12-30 siūlė užimti specialistės socialiniam darbui pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu, ieškovė nesutiko, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo visos sąlygos nutraukti darbo sutartį su ieškove pagal DK 129 str. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atleidžiant ieškovę DK 129 straipsnio 1 dalies nuostata nebuvo pažeista.

32Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos teismas sprendime klaidingai nurodo, jog darbdavys siūlė ieškovei kitą darbą, t.y. 2009-12-30 siūlė užimti specialistės socialiniam darbui Ariogalos seniūnijoje pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad darbdaviui tenka pareiga išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu, tačiau ją darbdavys įgyvendina informuodamas darbuotoją apie esamas laisvas darbo vietas, pasiūlydamas kitą darbą, jeigu tokia galimybė yra, ir, darbuotojui sutikus, perkeldamas jį į kitą darbą. Aplinkybė, kad darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, gali būti įrodinėjama visomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v AB „Vilniaus pergalė“, bylos Nr. 3K-3-158/2008). Byloje nustatyta, kad atsakovas apeliantei 2009-12-30 siūlė užimti specialistės socialiniam darbui Ariogalos seniūnijoje pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu, bet apeliantė nesutiko. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbdavio pareiga perkelti įspėtą apie būsimą atleidimą darbuotoją į kitą darbą reiškia darbuotojo teisę būti perkeltam į kitą darbą, kurį jis pagal profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, sveikatos būklę, gali dirbti. Ši teisė gali būti įgyvendinama ir darbdavio, ir darbuotojo iniciatyva. Įstatyme nenustatyta, kieno iniciatyva turi vykti perkėlimas į kitą darbą vykdant DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl perkėlimo į kitą darbą. DK 35 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas turi sąžiningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas.

33Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apeliantės apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 4 d., nurodydamas, kad ieškovės palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nes darbdavys ne tik būtų turėjęs pažeisti norminius aktus, bet ir mokėti didesnį nei kitiems darbuotojams atlyginimą už mažiau atliekamą darbą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 “Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės ( DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje” 6 p. išaiškino, kad DK 129 straipsnio 4 dalies prasme ypatingi atvejai paprastai suprantami kaip atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, ir yra nustatomi atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką, veiklos aplinkybes, konkrečias atskiro darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes ir jį pagrindžiančias priežastis. Kaip jau buvo minėta, atsakovas yra biudžetinė įstaiga, įsteigta Raseinių rajono savivaldybės ir savo veikloje be kitų teisės aktų, vadovaujasi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos norminiais aktais, rajono savivaldybės sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais, atsakovo struktūrą tvirtina, skiria lėšas ir kontroliuoja jų panaudojimą Raseinių rajono savivaldybės taryba. Ieškovės darbo sutarties sąlygos, kaip ir kitų darbuotojų, buvo pakeistos vadovaujantis Raseinių rajono savivaldybės tarybos priimtu sprendimu, kuriuo buvo perskirstyta socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis etatiniai krūviai ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsakovas šių priimtų norminių aktų nevykdyti negalėjo, jie jam yra privalomi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks atvejis, kuomet darbuotojo atliekamas darbas blogina darbdavio finansinę padėtį, yra tas ypatingas atvejis, dėl kurio darbdavys turi teisę pagal DK 129 str. 2, 4 d. atleisti darbuotoją laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004 O.T. v. Panevėžio K. P. vidurinei mokykla.).

34Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2009-11-13 Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (5.3) A1-855 „Dėl pritarimo specialistų socialiniam darbui (dirbančių seniūnijose) etatinio krūvio paskirstymui“, panaikino savo 2009-07-03 įsakymą, kuriuo buvo sumažintas ieškovo etatinis darbo krūvis nuo 1,0 iki 0,75, o 2009-11-13 įsakymu vėl patvirtino 1,0 ieškovės etatinį darbo krūvį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais ir pažymi, kad 2009-08-03 ieškovei buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą vadovaujantis LR DK 129 str. 1 d., jai nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, nurodant, jog per įspėjamąjį laikotarpį, atsiradus laisvai darbo vietai, jai bus pasiūlytas kitas darbas. Ieškovei kitas darbas buvo pasiūlytas 2009-12-30, buvo pasiūlyta nuo 2010-01-04 užimti specialistės socialiniam darbui pareigas, dirbant 0,75 etatiniu krūviu, ieškovė nesutiko, todėl 2009-12-31 darbo sutartis su ja buvo nutraukta, vadovaujantis DK 129 str. 1 d. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad darbo sąlygos pasikeitė daugumai darbuotojų, ieškovė nebuvo išskirta iš jų, pasikeitė darbuotojų etatų krūvis, kiti darbuotojai sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, o ieškovė ne – todėl sudarė prielaidas ją atleisti iš darbo. Atsakovo struktūriniai pertvarkymai, nulemti galiojančių norminių aktų, turėjo būti ir buvo realiai vykdomi, jų pagrindu buvo pakeista eilei darbuotojų darbo sąlygos, ir tai buvo svarbi priežastis nutraukti darbo sutartį su ieškove, jei nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.

35Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad teismas sprendime klaidingai nurodo, jog už uždelstą atsikaityti laiką darbdavys su ieškove atsiskaitė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorė S. U. atliko patikrinimą Raseinių socialinių paslaugų centre pagal ieškovės prašymą, bei nustatė, kad 2010-01-07 R. B. išmokėta 2138,71 Lt, tokiu būdu su ieškove buvo pilnai atsiskaityta. Dėl nustatytų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų L.e.p. direktorei A. U. buvo surašytas VDI reikalavimas Nr. 0451-0837, nurodantis iki 2010-02-05 pašalinti pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-02-04 atsakovas sumokėjo delspinigius už pavėluotą išmokėti išeitinę kompensaciją, todėl apeliantės argumentai netenka teisinio pagrindo.

36Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

37Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apeliantės R. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )), priteistinos valstybei 3,40 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

38Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, iš ieškovės priteistina atsakovui 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

39Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

45Priteisti iš apeliantės R. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1400,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Raseinių socialinių paslaugų centro naudai bei 3,40 Lt (tris litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. ... 2. Šiauliai... 3. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. kolegijos teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,... 5. sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,... 6. dalyvaujant ieškovei R. B.,... 7. dalyvaujant atsakovo atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei,... 8. trečiojo asmens Raseinių rajono savivaldybės administracijos atstovui V. P.,... 9. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R.... 11. Ieškovė R. B. ieškiniu (I tomas, b. l. 2-8) kreipėsi į Raseinių rajono... 12. Atsakovas Raseinių socialinių paslaugų centras pateikė teismui atsiliepimą... 13. Tretysis asmuo Raseinių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui... 14. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu (II tomas,... 15. Apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 102-106) apeliantė R. B. prašo panaikinti... 16. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 1... 17. 2. Teismas sprendime klaidingai nurodo, jog darbdavys siūlė ieškovei kitą... 18. 3. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir taikė DK 129 str. 4 d.,... 19. 4. Teismas neatsižvelgė į tai, jog 2009-11-13 Raseinių rajono savivaldybės... 20. 5. Teismo sprendime klaidingai nurodoma, jog už uždelstą atsikaityti laiką... 21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 108-110) atsakovas... 22. 1. Raseinių socialinių paslaugų centras yra pavaldus LR Socialinės apsaugos... 23. 2. Nurodo, jog nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji atleista iš darbo... 24. 3. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl neturtinės žalos... 25. 4. Apeliantės reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš socialinės... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 114-115) tretysis asmuo... 27. 1. Pažymi, jog apeliantės atleidimo iš pareigų procedūros vyko įstatymų... 28. 2. Nurodo, kad LR CK 6.246 str. numatyta būtina civilinės atsakomybės... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 31. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais,... 32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmos instancijos... 33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstą apeliantės apeliaciniame... 34. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas... 35. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliantės argumentus, kad... 36. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra... 37. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš apeliantės R. B. (a.k. ( - ) gyv.... 38. Atmetus apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, tenkintinas... 39. Apibendrinant pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismas daro... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 44. Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti... 45. Priteisti iš apeliantės R. B. (a.k. ( - ) gyv. ( - )) 1400,00 Lt (vieną...