Byla A-39-209-09

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Artūro Drigoto, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. J. J. , pareiškėjo atstovui advokatui M. K. , atsakovo atstovams J. Š. ir N. S. , trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei advokatei I. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, A. K. –G., J. K. ).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas R.J. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti konkurso į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (toliau – VVKT) viršininko pareigas, įvykusio 2007 m. gegužės 25 d., protokolinį sprendimą konkurso laimėtoja pripažinti A. K. - G. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2007 m. gegužės 3 d. Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 34(1) paskelbė apie konkursą į VVKT viršininko pareigas (skelbimo Nr. 4163). Konkursas įvyko 2007 m. gegužės 25 d. Konkurse dalyvavo trys pretendentai. Konkurso komisija laimėtoja pripažino A. K. - G. Tačiau, pareiškėjo nuomone, A. K. – G. neatitinka šių specialiųjų reikalavimų, nustatytų pretendentams skelbime apie konkursą: mokėti ne mažiau kaip dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas; mokėti rengti ir vertinti farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus; išmanyti ir mokėti taikyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemones įstaigai valdyti, veiklai planuoti, darbui organizuoti ir kontroliuoti. A. K. – G. niekada nedirbo valstybės institucijoje ar tarptautinėje įmonėje. Todėl yra pagrindo manyti, kad jai darbo veikloje nebuvo reikalinga užsienio kalba, nėra žinomi specialūs profesiniai terminai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktų terminologija. Konkurso laimėtoja yra įgijusi tik vaistinės vedėjos patirties, todėl ji negali turėti praktinės patirties rengiant ir vertinant teisės aktų projektus. Ji negali turėti ir pakankamo lygio teorinių žinių šioje srityje, nes į farmacininko profesinį kvalifikacinį laipsnį teikiančių aukštųjų mokyklų studijų programas nėra įtraukiami dalykai, kurių studijų metu būtų mokoma rengti ir vertinti teisės aktų projektus. Konkurso laimėtoja vadovavo vaistinėms, kurios yra nedidelės ir nepriklauso vaistinių tinklams, todėl yra objektyvaus pagrindo manyti, kad ji neišmano ir nemoka taikyti informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemones įstaigai valdyti, veiklai planuoti, darbui organizuoti ir kontroliuoti. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pokalbio metu patikrinamas kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti, mokėjimas. Nagrinėjamu atveju pokalbio su pretendentais metu komisija pretendentų paprašė tik prisistatyti, tačiau prisistatymo metu negali būti adekvačiai įvertintos darbinės užsienio kalbos žinios, asmens gebėjimas vartoti specialiuosius profesinius terminus. Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnybos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 331 patvirtinto VVKT viršininko pareigybės aprašymo 18 punkte nurodyta kokius teisės aktus ruošiant turi dalyvauti VVKT viršininkas. Todėl VVKT viršininkas turi turėti patirties teisės aktų rengimo ir vertinimo srityje, tačiau šie įgūdžiai pokalbio metu nebuvo vertinami.

5Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad teisės aktai nenustato jokių konkrečių pretendentams užduotinų klausimų bei detalios tikrinimo tvarkos ir nereglamentuoja, kokia apimtimi turi būti tikrinami pretendentų užsienio kalbos mokėjimo įgūdžiai. Dviejų oficialių Europos Sąjungos kalbų mokėjimas tėra vienas iš daugelio reikalavimų, kuriuos turėjo atitikti pretendentai. Todėl, įvertinus ribotą konkurso komisijos darbo laiką ir poreikį patikrinti, ar pretendentai atitinka visus keliamus reikalavimams, darytina išvada, kad užsienio kalbos patikrinimo apimtis bei lygis konkurso metu buvo pakankami. Reikalavimas mokėti rengti ir vertinti teisės aktų projektus nėra tolygus reikalavimui turėti teisės aktų projektų rengimo ir vertinimo patirties. Atsakovas nurodė, kad įstatymų, reglamentuojančių teisės aktų rengimą, nuostatų žinojimas tikrinamas rašytinės egzamino dalies metu. Be to, tiesioginė VVKT viršininko funkcija nėra teisės aktų projektų rengimas. Todėl konkurso komisija žodinės egzamino dalies metu papildomai netikrino pretendentų praktinio mokėjimo rengti ir vertinti farmacinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus. Atsakovas taip pat nurodė, kad naudojimasis šiuolaikinėmis informacinėmis, ryšio bei telekomunikacijų technologijomis vadovaujant įmonei, įstaigai, organizacijai yra neišvengiamas bei būtinas. Atsižvelgiant į A. K. – G. darbo patirtį bei specifiką, pagrindo abejoti konkurso laimėtojos kompetencija šioje srityje nėra. Konkurso organizavimo bei vykdymo metu buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų. Šią aplinkybę patvirtina ir konkurse stebėtojo teisėmis dalyvavusios Valstybės tarnybos departamento Organizavimo ir kontrolės skyriaus atstovės 2007 m. gegužės 28 d. išvada Nr. 27L-63, kurioje konstatuota, kad konkurso metu Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų nenustatyta. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas pagrįstas tik subjektyvaus pobūdžio vertinimais bei prielaidomis.

6Tretieji suinteresuoti asmenys VVKT ir A. K. – G. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokia apimtimi turi būti tikrinamos pretendento užsienio kalbos žinios. Atsižvelgiant į tai, kad užsienio kalbų mokėjimas yra tik vienas iš daugelio kitų reikalavimų, komisija negali ir neprivalo labai nuodugniai tikrinti užsienio kalbos mokėjimo. Praktinių teisės aktų rengimo įgūdžių egzamino žodžiu metu patikrinti yra neįmanoma, todėl tikrinamos tik teorinės pretendentų žinios. Be to, šios žinios buvo patikrintos egzamino raštu metu. Komisija negali nuodugniai ištirti pretendentų visų turimų įgūdžių ir žinių, reikalingų kiekvienai pareigybės aprašyme nurodytai funkcijai vykdyti, nes komisijos darbo laikas yra apribotas – vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 34 punktu, konkursas pradedamas ir baigiamas tą pačią dieną. Komisijos nariai egzamino metu atrenka tik esminius, jų manymu, klausimus ir tikrina pretendentų tinkamumą atlikti pagrindinės pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Pareiškėjo skundas grindžiamas subjektyvaus pobūdžio vertinimais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad konkurso laimėtoja neatitinka specialiųjų reikalavimų.

7Tretysis suinteresuotas asmuo J. K. sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais teiginiais ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog byloje nustatyta, kad sveikatos apsaugos ministras 2007 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-366 sudarė pretendentų į įstaigos vadovo – VVKT viršininko – pareigas konkurso komisiją ir nustatė, kad konkursas įvyks 2007 m. gegužės 25 d.: egzaminas raštu (testas) – 9.00 val., egzaminas žodžiu (pokalbis) – 11.30 val. (t. I, b.l. 54). Sveikatos apsaugos ministerijos valstybės sekretorius 2007 m. gegužės 15 d. potvarkiu Nr. P-12 pavedė darbo grupei parengti 50 egzamino raštu klausimų (t. I, b.l. 55). Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 27D-828 informavo Sveikatos apsaugos ministeriją, kad Valstybės tarnybos departamento Organizavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė dalyvaus komisijos darbe stebėtojo teisėmis (t. I, b.l. 58). Iš 2007 m. gegužės 25 d. Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolo Nr. 13-13 matyti, kad pareigybės, į kurią buvo organizuojamas priėmimas, pretendentai yra R.J. J. , J. K. , A. K. – G.; pretendentams suteikto šifro Nr.: R.J. J. – 1ABC63, J. K. – 1ABC23, A. K. – G. – 1ABC14 (t. I, b.l. 61-62). Egzamino žodžiu vertinimo suvestinė lentelė patvirtina, kad R.J. J. surinko 6,3 balus, J. K. – 5,9 balus, A. K. – G. – 7,4 balus. Egzamino raštu vertinimo lentelė patvirtina, kad R.J. J. įvertintas 8 balais, J. K. – 7,5 balais, A. K. G. – 8,5 balais. Pretendentų egzamino žodžiu ir raštu vertinimo balais suvestinė lentelė patvirtina, kad R.J. J. konkurse užėmė 2 vietą, J. K. – 3 vietą, A. K. – G. – 1 vietą (t. I, b.l. 62-63). Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Organizavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė 2007 m. gegužės 28 d. išvadoje Nr. 27L-63 konstatavo, kad konkurso metu Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų pažeidimų nenustatyta (t. I, b.l. 60). Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, asmuo, konkurso būdu priimamas į įstaigos vadovo pareigas, egzaminuojamas raštu (testas) ir žodžiu (pokalbis). Egzaminas laikomas valstybine – lietuvių kalba. Pokalbio metu patikrinami asmens gebėjimai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kitų kalbų, privalomų tokioms funkcijoms atlikti mokėjimą. Pareiškėjo argumentai, kad konkurso laimėtoja A. K. – G. neatitiko specialiųjų reikalavimų, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, galiojusiame konkurso rengimo ir vykdymo metu, nebuvo numatyta, kad egzamino žodžiu metu komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai turi būti fiksuojami darant garso įrašus arba kitokiu būdu. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, leidžiančių suabejoti komisijos narių ar bent vieno iš jų objektyvumu. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių nagrinėjamu atveju abejoti komisijos narių objektyvumu arba įtarti juos tam tikru suinteresuotumu vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Vien pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad konkurso laimėtojos žinios ir sugebėjimai nebuvo įvertinti tinkamai, nėra pagrindas naikinti konkurso rezultatus.

10III.

11Apeliaciniu skundu pareiškėjas R.J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti konkurso į VVKT viršininko pareigas, įvykusio 2007 m. gegužės 25 d., protokolinį sprendimą konkurso laimėtoja pripažinti A. K. - G. Pareiškėjo nuomone, teismas, nurodydamas, jog pareiškėjas privalėjo įrodyti, kad konkurso laimėtoja neatitiko specialiųjų konkurso reikalavimų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Pareiškėjo nuomone, atsakovas privalėjo pateikti įrodymus, kad jis atliko visus privalomus veiksmus, siekdamas užtikrinti, kad asmenys, pretenduojantys tapti valstybės tarnautojais, būtų atrenkami griežtai laikantis įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir kitų principų. Konstitucinė valstybės tarnybos paskirtis, ypatingi uždaviniai, keliami valstybės tarnybai, lemia tai, kad piliečiui, stojančiam į valstybės tarnybą, turi būti keliami tam tikri bendrieji reikalavimai – stojimo į valstybės tarnybą bendrosios sąlygos, kurių neatitinkantis asmuo negalės tapti valstybės tarnautoju. Šiuos reikalavimus nustato Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis (vienas iš jų yra lietuvių kalbos mokėjimas). Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalis nustato, kad be to, t. y. be bendrųjų reikalavimų, į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialius reikalavimus, nustatytus pareigybės aprašyme. Todėl, nustačius dviejų oficialių Europos Sąjungos kalbų mokėjimą kaip specialųjį reikalavimą kandidatams, lietuvių kalbos mokėjimas negali būti laikomas vienos iš specialiuoju reikalavimu nustatytų kalbų mokėjimu. Nagrinėjamu atveju atsakovas, pažeisdamas Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 14 punktą, neužtikrino, kad kandidatų atitikimas specialiesiems reikalavimams būtų patikrintas dokumentų priėmimo stadijoje. Atsakovas pokalbio metu netikrino pretendentų gebėjimų atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašymo 14 – 33 punktuose nustatytas funkcijas. Iš pokalbio metu pateiktų penkių klausimų tik vienas buvo susijęs su VVKT veikla, o du net nebuvo susiję su sveikatos apsauga. Pokalbio metu anglų kalbos mokėjimas buvo tikrinamas netinkamai, tokiame lygyje, kuris neužtikrina pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo. Be to, netikrino kitos (ne anglų) Europos Sąjungos oficialios kalbos mokėjimo. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu atsakovas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50 punktą. Pareiškėjas nurodo, kad konkurso nugalėtoja neatitinka specialiųjų reikalavimų (mokėti ne mažiau kaip dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas; gebėti taikyti informacinių technologijų ir komunikavimo priemones įstaigai valdyti, veiklai planuoti, darbui organizuoti, bei kontroliuoti; mokėti rengti ir vertinti teisės aktus), kadangi šių darbų ji niekada nesimokė teoriškai ir su jais nebuvo susidūrusi praktikoje. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad konkursą laimėjusi A. K. – G. sugeba atlikti aukščiau nurodytas užduotis. Šių gebėjimų atsakovas niekaip netikrino ir konkurso metu (išskyrus prisistatymą dviem sakiniais viena kalba). Tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (administracinė byla Nr. I-3841-10/06).

12Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

13Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti asmenys VVKT ir A. K. – G. prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą tretieji suinteresuoti asmenys grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jų atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad rungimosi principas procese reiškia, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsniu, pareiškėjas privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo skundą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė skundą, o ne tikėtis, jog pareigą pagrįsti jo skundo argumentus teismas perkels kitiems proceso dalyviams.

14Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. J. K. sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

18Pareiškėjas savo skunde teismui išdėstė savo argumentus dėl konkurso vertinimo rezultatų, tačiau savo argumentams pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas išreikalavo pareiškėjo prašytus išreikalauti dokumentus, taip pat priėmė atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Visi gauti įrodymai teismo posėdyje buvo ištirti ir teismo įvertinti. Pareiškėjas neprašė išreikalauti papildomų įrodymų ir nenurodė, kad yra kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo argumentus. Todėl pareiškėjo argumentas apeliaciniame skunde, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, yra nepagrįstas.

19Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta, kad personalo administravimo tarnyba, gavusi dokumentus, juos patikrina ir pretendento anketoje pažymi, ar pretendentas atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bendruosius reikalavimus ir specialiuosius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis.

20Pretendento anketoje nėra reikalavimo dokumentais patvirtinti užsienio kalbos mokėjimą. Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitų kalbų, privalomų funkcijoms atlikti, mokėjimas tikrinamas pretendentą egzaminuojant, pokalbio metu. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas apeliaciniame skunde, kad pretendentų užsienio kalbų mokėjimas turėjo būti patikrintas dokumentų priėmimo metu. Pretendentų mokėjimas Europos Sąjungos kalbų buvo tikrinamas pretendentus egzaminuojant pokalbio metu ir toks tikrinimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pareigybės aprašymo 10 punkte, kuris buvo pakeistas sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-956, numatytas reikalavimas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pareigybei užimti – mokėti ne mažiau kaip dvi oficialias Europos Sąjungos kalbas. Šis pakeitimas Apraše padarytas po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalba yra oficiali Europos Sąjungos kalba. Todėl pareiškėjo argumentas, kad be lietuvių kalbos ir dar vienos oficialios Europos Sąjungos kalbos, pretendentas turi mokėti ir trečią oficialią Europos Sąjungos kalbą, prieštarauja paminėto pareigybės aprašymo 10 punkto nuostatoms.

21Egzamino metu buvo tikrinamas ne tik pretendentų kalbų mokėjimas, bet ir kiti jų gebėjimai, reikalingi Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pareigoms užimti. Egzaminų komisijos darbą stebėjo ir Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė. Konkurso organizavimo tvarkos pažeidimų nebuvo konstatuota. Vykusio konkurso metu nebuvo reikalavimo daryti egzamino žodžiu garso įrašą.

22Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 24/07 pabrėžė, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

23Išnagrinėjęs ir įvertinęs visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes teismas priėjo prie teisingos išvados, kad konkurso laimėtojos gebėjimai buvo įvertinti tinkamai. Konkurso tvarka ir pareiškėjo konstitucinė teisė nebuvo pažeista. Todėl pareiškėjo skundas atmestas pagrįstai. Pareiškėjo teiginys, kad egzamino metu nebuvo laikomasi Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 50 punkto reikalavimų, nepagrįstas įrodymais.

24Dėl to kas pasakyta pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. J. J. apeliacinį skundą atmesti.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas R.J. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus... 5. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija prašė atmesti... 6. Tretieji suinteresuoti asmenys VVKT ir A. K. – G. prašė... 7. Tretysis suinteresuotas asmuo J. K. sutiko su pareiškėjo... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė... 10. III.... 11. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R.J. J. prašo panaikinti... 12. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos... 13. Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą tretieji suinteresuoti... 14. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo... 15. Teisėjų kolegija... 16. IV.... 17. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad... 18. Pareiškėjas savo skunde teismui išdėstė savo argumentus dėl konkurso... 19. Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į... 20. Pretendento anketoje nėra reikalavimo dokumentais patvirtinti užsienio kalbos... 21. Egzamino metu buvo tikrinamas ne tik pretendentų kalbų mokėjimas, bet ir... 22. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 28 d. nutarime Nr. 24/07 pabrėžė, kad... 23. Išnagrinėjęs ir įvertinęs visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes... 24. Dėl to kas pasakyta pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimą palikti... 27. Nutartis neskundžiama....