Byla 2A-2182-601/2015
Dėl turto iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams antstolei R. M. ir J. V., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialui dėl turto iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas – pripažinti 2014-01-16 antstolės R. M. surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ), kurio pagrindu ieškovui R. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, sodo pastatą, stoginę, esančius ( - ), Jonavos r., pardavė atsakovui J. V. už 44 060 Lt, negaliojančiu; taikyti restituciją šiam nekilnojamajam turtui: grąžinant jį natūra ieškovui R. B., solidariai priteisti iš atsakovų J. V. ir antstolės R. M., valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.

  1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

5Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu (t. 2, b. l. 118-125):

  • ieškovo R. B. ieškinį atsakovams antstolei R. M. ir J. V., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE Lietuvos filialui dėl turto iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, atmetė.
  • Priteisė iš ieškovo R. B. atsakovei antstolei R. M. 796,47 Eur (už advokato teisinę pagalbą).
  • Priteisė iš ieškovo R. B. valstybei 32,95 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  • 2014-08-20 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

6Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą – prašymą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją natūra. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Ieškovas remiasi CPK 602 str. 6 p., kai turtas iš varžytinių parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininko turtas – sodo sklypas ir jame esantys statiniai, adresu ( - ), Jonavos r. sav., turto arešto surašymo dieną (2013-04-30) buvo įkainoti pagal vidutines rinkos kainas, buvusias turto arešto akto surašymo metu. Antstolė 2013-04-29 patikrino VĮ ,,Registrų centras“ duomenis, 2013-04-29 atliko vidutinės rinkos vertės paiešką pagal nekilnojamojo turto unikalius numerius ( - ), ( - ), ( - ), nustatė vidutinę rinkos vertę, remdamasi vidutinės rinkos verte surašė 2013-04-30 Turto arešto aktą. Areštuojant turtą dalyvavo skolininkas R. B. asmeniškai, taip pat išieškotojai, antstolė įvertino turtą vidutinėmis rinkos kainomis, skolininkas R. B. turto arešto akto nuorašą gavo ir supažindintas asmeniškai, priėmė areštuotą turtą saugoti. Turto arešto aktu areštuotų nekilnojamųjų daiktų bendra vertė nurodyta 52 451 Lt. R. B. turto arešto aktą asmeniškai gavo 2013-05-20 ir jame pasirašė, areštuotą turtą priėmė saugoti ir gavo turto arešto akto nuorašą. Jam raštu buvo išaiškintos visos jo teisės reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ar skųsti antstolio procesinius veiksmus. Tiek skolininkas R. B., tiek išieškotojai, turto arešto metu nustatytai turto rinkos vertei neprieštaravo, apie turto įkainojimą ir visą varžytinių eigą buvo informuoti CPK nustatyta tvarka. Ieškovas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepateikė, kaip numato CPK 681 str. nei per tris darbo dienas, gavęs duomenis apie turto įvertinimą, nei vėliau. Antstolei nekilo jokių abejonių dėl 2013-04-30 Turto arešto akte nustatytos 52 451 Lt areštuoto turto rinkos vertės. Atsakovas J. V. įrodė, kad savo, kaip pirkėjo, pareigas atliko tinkamai. Ieškovas prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės išreiškė tik po 2014-01-15 įvykusių varžytynių ir 2014-01-16 Turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo, kai buvo parduotas nekilnojamasis turtas, t. y. tik 2014-01-28. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė palyginimui pilnai įrengto toje pačioje vietoje namo duomenis, tačiau ginčytino namo būklė pardavimo metu buvo daug prastesnė, todėl neatitiko jokių lyginamų namų ir jų kainų. Teismas, įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir darė išvadą, kad antstolė teisingai įvertino turtą, remdamasi turto vertės paieška.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

7Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. B. ieškinį tenkinti pilnai. Solidariai priteisti iš atsakovų J. V. ir antstolės R. M., valstybei už ieškovui R. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymą (t. 2, b. l. 133-138).

8Motyvuose nurodė:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, pažeidė CPK 185, 681 str. reikalavimus. Areštuojamo turto įkainojimas yra antstolio prerogatyva ir tik tais atvejais, kai antstolio turimų žinių ir (arba) duomenų apie analogiško turto kainas toje vietovėje nepakanka, arba su antstolio atliktu įkainojimu nesutinka skolininkas ar išieškotojas, arba antstoliui kyla abejonių dėl areštuojamo turto vertės, antstoliui atsiranda pareiga kreiptis į ekspertus areštuojamo turto kainai nustatyti. Antstolė R. M. savo teisės neišnaudojo ir nesikreipė į ekspertus, jog būtų nustatyta skolininko turimo turto reali vertė.
  2. Neteisingai konstatuoja, jog ieškovui buvo išaiškintos teisės žodžiu, kadangi tokių aplinkybių teismo posėdyje niekas nepatvirtino, o ieškovui buvo paduoti tik pasirašytų dokumentų egzemplioriai, visiškai nepaaiškinus apie galimą jų apskundimo tvarką.
  3. Turtas parduotas už ženkliai mažesnę kainą ir ieškovas prarado savo vienintelį būstą, todėl turi būtų taikyta restitucija. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Nustatyta kaina tiek turto arešto akto surašymo dienai, tiek turto pardavimo iš varžytynių dienai neatitiko realios sodo pastato padėties ir tai įtakojo ekspertizės netikslumui.
  4. Teismo pareiga patikrinti ir įvertinti teismui pateiktus visus įrodymus, ar skolininkui buvo sudarytos visos galimybės apskųsti antstolio įkainavimą ir buvo galimybės skųsti antstolio veiksmus, jeigu ne, tai kokios priežastys trukdė. Teismas nevertino, jog ieškovas po patirto autoįvykio turi negalią ir rimtų sveikatos sutrikdymų, kas galėjo įtakoti ir įtakojo tiek savo veiksmų supratimą, tiek ir pačių aktyvių veiksmų ėmimosi.
  5. Teismas, ieškovo liudytojų parodymus vertino kaip subjektyvius, tačiau visiškai neįvertino pačio atsakovo J. V. parodymų, jog po turto įsigijimo iš varžytynių į namą investavo tik 2 000 Lt, taip pat neįvertino aplinkybių, jog būtent atsakovas blogino namo padėtį, kurią teismo ekspertė įvertino kaip patenkinama, kas taip pat galėjo įtakoti ir pačios ekspertizės metu kainos nustatymui.
  6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes prašė paskirti teismo ekspertizę ir taip išvengti savo išlaidų, susijusių su ekspertize. Savo teises ieškovas gynė, tačiau dėl antstolės netinkamai vykdomų pareigų ir netinkamai išaiškintų skolininkui R. B. jo turimų teisių, negalėjo tinkamai ir laiku apskųsti antstolės surašytą turto arešto aktą ir prašyti skirti ekspertizę.

9Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. 3, b. l. 1-3).

10Motyvuose nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių akto, kaip sandorio nuginčijimui, turi būti nustatyti CPK 602 str. numatyti pagrindai. Ieškovas, asmeniškai dalyvaudamas areštuojant turtą ir gavęs turto arešto akto kopiją, kur išaiškintos skolininko teisės, tarp jų ir teisė ginčyti turto įkainojimą, tuo nepasinaudojo, neskundė antstolio veiksmų ir tuomet, kai buvo paskelbtos turto varžytinės, nors apie jas jam buvo pranešta asmeniškai. Turto įkainavimo neskundė ir išieškotojai, todėl antstolė neturėjo pagrindo savo iniciatyva skirti turto įvertinimo ekspertizę. Antstolės pateiktas turto įkainavimas atitiko realią rinkos kainą, nes ieškovo sodo namelio remonto darbai nebuvo baigti, atlikti nenuosekliai. Teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus ir pateiktus dokumentus ir konstatavo, kad namo būklė dar ir šiuo metu yra kritinė. Teismas, konstatavęs ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pagrįstai perskirstė bylinėjimosi išlaidas, nukrypdamas nuo CPK 96 str. nuostatų. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

11Atsakovas J. V. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-06-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-45-217/2015 palikti nepakeistą (t. 3, b. l. 22-25).

12Motyvuose nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi LAT Civilinių bylų skyriaus teismų praktika. Ieškovo (skolininko) turtas buvo įvertintas pagal vidutines rinkos kainas, buvusias turto arešto akto surašymo metu. Areštuojant turtą dalyvavo skolininkas R. B. asmeniškai, antstolė įvertino turtą vidutinės rinkos kainomis, ieškovas asmeniškai gavo turto arešto akto nuorašą ir priėmė areštuotą turtą saugoti. Skolininkas jokių prieštaravimų nepateikė, antstolės veiksmų neskundė, įrodymų apie didesnę turto vertę iki varžytinių pabaigos antstolei nepateikė, perkainuoti turto neprašė. Prieštaravimų,vadovaujantis CPK 681 str. nei per 3 dienas, nei gavęs duomenis apie turto įvertinimą, nei vėliau iki varžytinių pabaigos nepateikė ir jokių veiksmų neatliko. Neaiški ieškovo pozicija apie išsilavinimo neturėjimą, tai yra tik ieškovo gynybinė pozicija siekiant, bet kokiais būdais atgauti parduotą turtą. Teismas teisingai nusprendė, kad antstolio įvertinimas iš esmės nesiskiria nuo ekspertizės akte esančio turto įvertinimo. Teismas tinkamai įvertino byloje apklaustus liudytojus, tačiau šie liudytojų parodymai nebuvo pagrįsti esančiais rašytiniais įrodymais ir prieštaraujantys kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Neaišku, kokiais duomenimis remiantis ieškovas nurodo, kad atsakovas į namą investavo tik 2 000 Lt (investuota apie 20 000 Lt), tiksli suma nežinoma, nes dar neskaičiuota.

13Antstolė R. M. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovei antstolei R. M. visas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 27-31).

14Motyvuose nurodė:

  1. teismas išsamiai ir motyvuotai argumentavo, jog antstolė įkainuodama areštuotą turtą jokių vykdymo proceso pažeidimų nepadarė, turtas nebuvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Teismas vadovavosi CPK 681 straipsniu, pagrįstai sprendė, jog pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi ir kasacinio teismo praktika, suformuota iš esmės analogiškoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis Nr. 3K-3-79/2007).
  2. 2013-04-30 Turto arešto akto turinys patvirtina, kad ieškovui raštu buvo išaiškintos visos jo teisės reikšti prieštaravimus dėl turto ir skųsti antstolio procesinius veiksmus. 2013-05-29 raštu antstolė papildomai jam paaiškino, kad turtas buvo įvertintas pagal vidutines rinkos kainas, nurodytas VĮ ,,Registrų centras“ duomenų banke. Tuo atveju, kai vykdymo proceso šalys areštuoto turto vertės nustatymui neprieštarauja, antstolis privalėtų savo iniciatyva skirti ekspertizę tik tuo atveju, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės. Iki turto varžytinių apeliantas neabejojo, kad atitinka rinkos kainas ir tik po to, kai turtas varžytinėse buvo parduotas, ieškovas pradėjo ieškoti formalių būdų, kaip užginčyti varžytinių rezultatus.
  3. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neįvertino antstolės teiginių, jog skolininkui ir žodžiu buvo išaiškintos jo procesinės teisės vykdymo procese, kurių niekas kitas teismo posėdyje nepatvirtino, atmestinas, nes antstolė žodžiu išaiškino skolininko teises būtent ieškovui, nedalyvaujant tretiesiems asmenims.
  4. Apelianto teiginiai, kad jis dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sutrikimų negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių vykdymo procese, visiškai nepagrįsti. Jis puikiai suprato visą priverstinio vykdymo eigą ir ją kontroliavo, ir tik po to, kai gavo duomenų, jog turtas realiai parduotas, pradėjo ginčyti varžytinių rezultatus.
  5. Atmestini argumentai, jog teismo paskirta ekspertė neteisingai nustatė nekilnojamojo turto rinkos vertę. Ieškovo nekilnojamojo turto dalyvavimas laisvoje apyvartoje tuo metu, kai buvo surašytas 2014-04-30 turto arešto aktas iš viso buvo apsunkintas, todėl jo vertė netgi yra mažesnė nei nurodyta ekspertizės akte, nes ieškovas, neatnaujinęs (neįteisinęs) nekilnojamojo turto kadastro duomenų, iš viso neturėjo galimybės jo parduoti ar kitaip perleisti, tuo labiau už jo nurodomą nerealią 150 000 Lt kainą.
  6. Nėra pagrindo 2014-01-16 turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinti negaliojančiu, todėl šioje byloje restitucijos klausimas iš viso nenagrinėtinas. Ieškovo prašomas taikyti restitucijos būdas, t. y. nekilnojamojo turto jam grąžinimas, nesprendžiant pirkėjo sumokėtų pinigų už varžytinėse parduoto turto įsigijimą grąžinimo klausimo, iš principo negali būti taikomas. Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma. Pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.).
  7. Ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl jis gali naudotis nemokama teisine pagalba byloje. Pasinaudodamas šia aplinkybe, jis turėjo galimybę motyvuodamas vien subjektyviais savo vertinimais, kad turtas neva vertas 150 000 Lt, reikalauti, jog teismas valstybės lėšomis paskirtų nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę. Ieškovas, būdamas antstolės informuotas apie nekilnojamojo turto įvertinimą, laiku negynė savo teisių, antstolės veiksmų neskundė, o bylos nagrinėjimo eigoje reiškė subjektyvius, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstus prašymus skirti nekilnojamojo turto ekspertizę.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ), vykdant išieškojimą iš apelianto (skolininko), buvo areštuotas jam priklausantis žemės sklypas su sodo pastatu ir stogine, esantys ( - ), Jonavos r. (toliau – turtas). Dalyvaujant apeliantui, 2013 m. balandžio 30 d. buvo surašytas turto arešto aktas, kuriame turtas buvo įkainuotas 52 451 Lt. Turto arešto aktas, kuriame išsamiai išaiškintos skolininko teisės ir pareigos (teisė prieštarauti dėl turto įkainojimo, teisė skųsti antstolio veiksmus), 2013 m. gegužės 20 d. įteiktas apeliantui. Apeliantui pranešta apie pirmąsias varžytines (pranešimas išsiųstas 2013 m. lapkričio 27 d.), nurodant, jog pradinė turto pardavimo kaina 41 961 Lt. 2014 m. sausio 15 d. įvykusiose varžytinėse (2014 m. sausio 16 d. turto pardavimo iš varžytinių aktas) turtas buvo parduotas atsakovui už 44 060 Lt. 2014 m. sausio 19 d. sutartimi apeliantas pasižadėjo iki 2014 m. sausio 30 d. atlaisvinti parduotą turtą, tačiau 2014 m. sausio 28 d. pateikė antstolei prašymą, kuriame nurodė nesutinkantis su turto pardavimo kaina, o 2014 m. rugpjūčio 18 d. pateikė teismui ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

19Apeliacinio skundo esmė – ar tinkamai buvo nustatyta iš varžytinių parduodamo turto kaina (apelianto teigimu ji aiškiai per maža).

20Lietuvos Respublikos CPK 718 straipsnyje numatyta, kad pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

21Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui, o antstoliui nustatyta pareiga, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

22Nagrinėjamu atveju, apeliantas neprieštaravo nustatytai turto kainai, pradėjo su ja nesutikti tik pardavus turtą (kada buvo paprašytas išsikraustyti). Bylos nagrinėjimo metu paskirta turto vertinimo ekspertizė nustatė, jog turto rinkos vertė turto arešto akto ir turto pardavimo iš varžytinių metu buvo 18 800 Eur (64 913 Lt), t. y. nežymiai didesnė, negu nustatyta antstolės (52 451 Lt). Turtas parduotas už 44 060 Lt. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolė, nustatydama turto kainą, nepažeidė įstatymų nuostatų, turtą įkainojo tinkamai (rėmėsi VĮ Registrų centre nurodoma vidutine turto rinkos verte), abejoti turto verte ir skirti ekspertizę turto kainai nustatyti nebuvo pagrindo.

23Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

24Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

25Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, darė išvadas, atsižvelgdamas į surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo padaryti procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo liudytojų parodymais, sprendžiant ginčą dėl turto įkainojimo, nes šie liudytojai neturi tam specialių žinių, yra iš dalies suinteresuoti asmenys (ieškovo kaimynai), jų parodymai prieštarauja atsakovų paaiškinimams, liudytojo A. V. parodymams bei neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų (turto arešto akto, ekspertizės akto ir kt.). Nepagrįstu laikytinas apelianto teiginys, jog atsakovas J. V. į įgytą turtą investavo tik 2 000 Lt, nes tokių aplinkybių atsakovas J. V. nenurodė, priešingai nustatyta, kad pagal atsakovo J. V. ir liudytojo A. V. parodymus į turtą investuota apie 20 000 Lt.

26Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

27Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų.

29Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę, už nepagrįsto ieškinio pateikimą), nukrypdamas nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 96 str. 5 d.), priteisė iš apelianto 880 Eur išlaidų valstybei už ekspertizės atlikimą, nors apeliantui yra teikiama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.

30Apeliantas nesutinka su šiuo teismo sprendimu, nurodo, jog jis visuomet aktyviai gynė savo teises, procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.

31Tam, kad nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, teismas turi konstatuoti netinkamą šalies procesinį elgesį bei įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis, reiškiant ieškinį ir prašant skirti ekspertizę. Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti savo teises (CPK 5 str. 1 d.). Ieškinio atmetimas nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis galima būtų konstatuoti tik tuomet, kai asmuo nesąžiningai (akivaizdžiai) pareiškia nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, tačiau toks apelianto elgesys byloje nenustatytas. Apelianto prašymas paskirti ekspertizę taip pat negali būti laikomas netinkamu jo procesiniu elgesiu, nes ekspertizės reikalingumo klausimą išsprendžia teismas (prašymui esant nepagrįstam, teismas gali neskirti ekspertizės), o atsižvelgiant į ginčo esmę (ginčas dėl turto vertės), į tai, kad byloje nebuvo turtas vertintas jokio turto vertintojo, toks apelianto prašymas buvo visiškai logiškas ir pagrįstas.

32Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino apeliantą piktnaudžiavus savo procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai priteisė iš jo išlaidas už ekspertizės atlikimą, todėl teismo sprendimas šioje bylinėjimosi išlaidų dalyje keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant teismo sprendimo dalį dėl 880 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei iš apelianto.

33Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, bylinėjimosi išlaidos apelianto naudai nepriteistinos. Iš apelianto priteistinos atsakovės antstolės R. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331

35straipsniu,

Nutarė

36Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

37Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) priteista valstybei 880 Eur už atliktą ekspertizę.

38Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei antstolei R. M., a. k. ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) už advokato teisinę pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą, prašydamas – pripažinti 2014-01-16... 5. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu (t. 2, b.... 6. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą –... 7. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-06-23... 8. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas, priimdamas sprendimą nukrypo... 9. Trečiasis asmuo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje... 10. Motyvuose nurodė, kad turto pardavimo iš varžytinių akto, kaip sandorio... 11. Atsakovas J. V. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono... 12. Motyvuose nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi LAT Civilinių... 13. Antstolė R. M. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą dėl Jonavos... 14. Motyvuose nurodė:
    1. teismas išsamiai ir motyvuotai... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ), vykdant išieškojimą iš... 19. Apeliacinio skundo esmė – ar tinkamai buvo nustatyta iš varžytinių... 20. Lietuvos Respublikos CPK 718 straipsnyje numatyta, kad pirmosiose varžytinėse... 21. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas... 22. Nagrinėjamu atveju, apeliantas neprieštaravo nustatytai turto kainai,... 23. Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 25. Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog teismas tyrė ir... 26. Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės... 27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 29. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto piktnaudžiavimą... 30. Apeliantas nesutinka su šiuo teismo sprendimu, nurodo, jog jis visuomet... 31. Tam, kad nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei... 32. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 33. Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, bylinėjimosi išlaidos apelianto... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 35. straipsniu,... 36. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti iš... 37. Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo... 38. Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. ( - ) atsakovei antstolei R. M., a. k. ( -...