Byla 2A-760-661/2013

Dėl 7198,38 Lt nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Neringos Švedienės ir Rūtos Veniulytės –Jankūnienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Loritransa“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Loritransa“ ieškinį atsakovui A. L. dėl 7198,38 Lt nuostolių atlyginimo ir,

Nustatė

2I Ginčo esmė

3Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 7198,38 Lt nuostolių atlyginimą ir 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, jog atsakovas nuo 2010-06-14 iki 2011-05-31 dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovas nuo 2011-02-02 iki 2011-05-23 buvo nedarbingas. Per visą nedarbingumo laikotarpį atsakovas naudojosi jam išduota įmonės kortele sąskaitos Nr. ( - ), į kurią buvo pervedamos įmonės lėšos, skirtos vairuotojo-ekspeditoriaus darbinėms funkcijoms atlikti. Per nedarbingumo laikotarpį atsakovas iš įmonės kortelės išgrynino 7198,38 Lt ir nepateikė šios sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų, todėl laikytina, kad atsakovas šias lėšas panaudojo ne įmonės reikmėms, todėl privalo jas grąžinti įmonei.

4Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jis 2011-02-02 darbo metu Lenkijoje patyrė dešinės rankos traumą ir buvo operuotas. Jo nedarbingumas tęsėsi iki 2011-05-23. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad jo darbo užmokestis bus 1050 Lt per mėnesį, nors žodžiu buvo sutarta, kad faktiškai bus mokama maždaug po 1500 Lt už reisą. Kadangi darbdavys jam buvo skolingas žodžiu sutarto darbo užmokesčio, nedarbingumo laikotarpiu darbdavys į jam išduotą banko kortelės sąskaitą ( - ) per kelis kartus pervedė pinigų sumas įvardindamas pervedimus kaip avansą. Iš pervestos 4000 Lt sumos jis sumokėjo Lenkijos gydymo įstaigai grynais pinigais 4182 zlotus, nes paaiškėjo, kad jam į reisą ieškovo išduotas draudimo liudijimas neregistruotas. Kitus pinigus jis išsiėmė iš kortelės jau Lietuvoje, nes tai buvo darbo užmokestis. Tai kad šiuos pervedimus į kortelę darbdavys vykdė jo nedarbingumo laikotarpiu, kai jis jokių darbinių funkcijų nevykdė, patvirtina, kad darbdavys jam buvo skolingas už darbą ir šiuos pavedimus darė tol, kol visiškai su juo atsiskaitė. Jis nėra skolingas darbdaviui, todėl ieškinys atmestinas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalys pripažino, kad atsakovas nuo 2010-06-14 iki 2011-05-31 dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi; tam, kad darbuotojas turėtų lėšų darbinėm funkcijom vykdyti atsakovui buvo išduota banko kortelės sąskaitą ( - ); atsakovas nuo 2011-02-02 iki 2011-05-23 buvo nedarbingas dėl patirtos traumos Lenkijoje reiso metu; per atsakovo nedarbingumo laikotarpį ieškovas į banko kortelės sąskaitą ( - ) padarė šiuos pavedimus: 2011-02-14 4000 Lt, 2011-03-09 1700 Lt, 2011-04-08 720 Lt; 2011-04-22 1430 Lt įvardindamas juos avansu. Ieškovas pripažino, kad 3671,63 Lt atsakovo išleista ligoninėje Lenkijoje yra pagrįsta 2011-02-14 šios ligoninės išduotu dokumentu (b.l.4). Atsakovas pripažino, kad banko sąskaitos išraše (b.l. 16) nurodytas sumas nuo 2011-03-09 nuėmė kaip sau skirtą darbo užmokestį.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas prašo panaikinti Trakų apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus – nesirėmė pateiktais rašytiniais ieškovo įrodymais, tačiau atmesdamas ieškinį rėmėsi žodiniais atsakovo ir liudytojų parodymais. Ieškovo manymu, jo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina skolos susidarymą.

9Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu ir paršo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kadangi byloje buvo pateiktos dvi skirtingos (tos pačios datos) avanso apyskaitos, (šie įrodymai yra vienas kitam prieštaraujantys), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi byloje esančių įrodymų visuma. Teismas visus byloje esančius įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančios avanso apyskaitos neatspindi visos komandiruotės metu gautų pajamų ir patirtų sąnaudų, todėl pagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai. Be to, jei ieškovas dėl neva atsakovo veiksmų patyrė nuostolius, kodėl nesiėmė priemonių darbuotojo atleidimo dienai išskaičiuoti šiuos nuostolius, įvertintus pinigine išraiška, iš jam išmokėtino darbo užmokesčio. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad iki A. L. atleidimo iš darbo dienos ieškovo įmonė jokių nuostolių nebuvo patyrusi. Apelianto atstovas teigė, kad įmonė paprasčiausiai pervesdavo pinigines lėšas į sąskaitas, kuriomis disponuodavo įmonės darbuotojai, kai turėdavo laisvų apyvartinių lėšų. Pažymėtina, kad šie ieškovo paaiškinimai buvo paneigti tiek atsakovo paaiškinimais, tiek ir liudytojų duotais parodymais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo atstovo duotus parodymus vertino kritiškai. Posėdžio metu apklausti liudytojai tik patvirtino atsakovo faktines aplinkybes, kokia tvarka buvo pervedamos ieškovo įmonės lėšos į sąskaitas, kuriomis disponuodavo darbuotojai, t. y. darbuotojai šia sąskaita naudojosi ne tik būdami užsienio valstybėse ir patirdami įvairių išlaidų, susijusių su jų vairuojama transporto priemone, tačiau į šią sąskaitą būdavo pervedamas atlyginimas už konkretų reisą (už komandiruotėje išbūtą laiką), dėl kurio iš anksto susitariama su darbdaviu.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

11teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad buvo nepatenkintas reikalavimas dėl nuostolių priteisimo.

14Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2010-06-14 iki 2011-05-31 dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi. Tam, kad darbuotojas turėtų lėšų darbinėms funkcijoms vykdyti atsakovui buvo išduota banko kortelės sąskaita ( - ). Atsakovas nuo 2011-02-02 iki 2011-05-23 buvo nedarbingas dėl patirtos traumos Lenkijoje reiso metu. Per atsakovo nedarbingumo laikotarpį ieškovas į banko kortelės sąskaitą ( - ) padarė šiuos pavedimus: 2011-02-14 4000 Lt, 2011-03-09 1700 Lt, 2011-04-08 720 Lt; 2011-04-22 1430 Lt įvardindamas juos avansu, viso 7850 Lt. Ieškovas pripažino, kad 3671,63 Lt atsakovo išleista ligoninėje Lenkijoje yra pagrįsta 2011-02-14 šios ligoninės išduotu dokumentu (b.l., 4). Atsakovas pripažino, kad banko sąskaitos išraše (b.l. 16) nurodytas sumas nuo 2011-03-09 nuėmė kaip sau skirtą darbo užmokestį.

15CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 178, 12 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).

16Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas su atsakovu sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (b.l. 11).

17Atitinkamai, atsakovui kilo pareiga pagrįsti 4178,37 Lt panaudojimą. Tačiau atsakovas tokių duomenų byloje nepateikė. Atsakovas 4178,37 Lt sumą savavališkai įskaityti, kaip darbo užmokestį neturėjo jokio teisinio pagrindo. Įvertinus pateiktus šalių įrodymus, kolegija konstatuoja, jog liko nepagrįsta pateisinamais buhalteriniais dokumentais 4178,37 Lt suma. Pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė įrodymų vertinimo klaidą nemotyvuodamas ir nepriteisdamas ieškovui 4178,37 Lt sumos, kuri nurodyta apskaitos dokumentuose ir kurios nepagrindė pateisinančiais dokumentais atsakovas. Tokiu atveju, darytina išvada jog atsakovas išgrynindamas 4178,37 Lt ir pateikdamas pateisinančių dokumentų šiai sumai pagrįsti ieškovui padarė turtinės žalos. Todėl, jis būdamas materialiai atsakingu asmeniu šią žalą turi atlyginti. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

18Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 95 straipsnio 5 dalis).

20CPK 93 str. 2 d. numatyta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

21Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 58 proc. ieškinio, todėl iš atsakovo priteistina 125,28 Lt žyminio mokesčio sumokėto pirmosios instancijos teisme bei 125,28 Lt žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinio skundo padavimą (216 Lt x 58 proc. : 100 proc.).

22Byloje pateikta duomenys, kad ieškovas patyrė 3150 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl pagal patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina ieškovo naudai 1827 Lt (CPK 98 str.).

23Taip pat byloje pateikti duomenys, kad atsakovas patyrė 1474,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl pagal atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovo priteistina atsakovo naudai 619,29 Lt (CPK 98 str.).

24Taigi atlikus įskaitymą (2077,56 – 619,29= 1458,27), ieškovui iš atsakovo priteisiama 1458,27 Lt bylinėjimosi išlaidų.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

26Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

27Ieškovo UAB „Loritransa“ ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui UAB „Loritransa“ 4178,37 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2011-08-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

28Priteisti UAB „Loritransa“ iš A. L. 1458,27 Lt bylinėjimosi išlaidų.