Byla 2-424-772/2013
Dėl sumokėtos kainos grąžinimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims: UAB „Vilpra“ ir Slovakijos Respublikos įmonei Maga s.r.o

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Andrulienei ir Loretai Ščerbakovienei,

3dalyvaujant ieškovo L. G. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,

4atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Anaga“ atstovui advokatui Vaidui Dūdai,

5trečiojo asmens UAB Vilpra atstovei adv. Laurai Kazakevičiūtei, nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB Topma atstovui, apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir Slovakijos Respublikos įmonės Maga s.r.o atstovui, teismo šaukimas įteiktas tinkamai,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Anaga“ dėl sumokėtos kainos grąžinimo ir žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims: UAB „Vilpra“ ir Slovakijos Respublikos įmonei Maga s.r.o.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8ieškovas, remdamasis bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės principais, su ieškiniu 2012-07-11 kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Anaga“ 7 655 Lt nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 050,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad komercinio pasiūlymo pagrindu 2011 m. rugpjūčio mėnesį iš atsakovo įsigijo kieto kuro generalinį katilą Maga, gamyklinis numeris K1MAG-MA31. Už įsigytą prekę ieškovas visiškai atsiskaitė su atsakovu sumokėdamas jam dviem internetiniais pavedimais 6 050,00 Lt. 2011 m. lapkričio mėnesį praėjus trims mėnesiams po minėto katilo įsigijimo išaiškėjo akivaizdūs katilo kokybės trūkumai. Kelis kartus kreipėsi į atsakovą su pretenzijomis dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, tačiau atsakovas raštiškų atsakymų į pareikštas pretenzijas nepateikė, iniciatyvos atlyginti ieškovo patirtus nuostolius nerodė, nepateikė ir atsisakymo vykdyti savo, kaip pardavėjo, įsipareigojimus pirkėjui.

9Papildomai ieškovas ieškinyje nurodė, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo santykiai. Ieškinys yra reiškiamas atsakovui UAB „Anaga“ kaip pardavėjui dėl pastarojo įstatyminės pareigos užtikrinti parduodamos prekės kokybę neįvykdymo, todėl ieškovui nėra aktualu, iš ko prekę įsigijo atsakovas. Ieškovas mano, kad pardavėjui atsirado papildomų pareigų garantuoti, kad katilas yra tinkamas jo namui apšildyti, kas turi įtakos pardavėjo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.317, 6.327 ir 6.333 straipsnius pardavėjui yra numatyta pareiga užtikrinti, kad parduodamas daiktas atitiktų įprastai tokiam daiktui keliamus reikalavimus. Ieškovui įsigijus iš atsakovo ir pradėjus eksploatuoti šildymo katilą paaiškėjo, kad jis neatitinka tokiam daiktui keliamų reikalavimų, todėl atsakovui neįvykdžius įstatyme numatytos pareigos užtikrinti prekės kokybę, jam atsirado civilinė atsakomybė. Išaiškėjus katilo nekokybiškumui, ieškovas siekė nutraukti šalių sudarytą sutartį ir atgauti sumokėtą kainą už prekę. Be to, ieškovas yra patyręs papildomų išlaidų, tai katilo pajungimo kaštai. Tai, kad nekokybišką katilą būtina pakeisti nauju patvirtina kompetentingo asmens – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, bei Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus raštas, kurie yra aiškūs ir pagrįsti. Ieškovo teigimu jam įsigijus naują katilą, vėl reikės apmokėti ir jo pajungimo išlaidas.

10Atsakovas UAB „Anaga“ 2012-09-14 pateikė teismui į bylą prieštaravimus (T.1, 100-103 b. l.), prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad katilas atitinka kokybės reikalavimus atsižvelgiant į katilo tiekėjo trečiojo asmens UAB Vilpra ir katilo gamintojo Slovakijos įmonės Maga s.r.o. nuomonę apžiūrėjus katilą pas ieškovą. Atsakovas laiko, kad šiluma iš katilo eina per ieškovo kaminą į orą, o kamino traukos matavimų nėra. Galimos ir kitos problemos, be to atsakovas mano, kad ieškovo namui reikalingas galingesnis katilas. Atsakovas atmeta ieškovo motyvą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo, kaip nepagrįsta, vien dėl to, jog nebuvo pateiktas katilo gamybos sertifikatas. Atsakovas nurodo, kad ieškovas nepateikė katilo suderinimo ir paleidimo akto, kuris esą įrodytų, jog atestuota įmonė sumontavo ir paleido šildymo katilą. Atsakovas atmeta ir ieškovo nuorodą į CK 6. 353 str., kad jam nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie prekę. Atsakovas pripažino, jog jo ir UAB Vilpra atstovai lankėsi pas ieškovą, tačiau ne dėl katilo kokybės, o dėl to, kad norėjo padėti pastarajam. Taip pat atsakovas nurodė, kad atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11Trečiasis asmuo UAB „Topma“ atsiliepime į ieškovo ieškinį (T.1, 60-64 b. l.) pareiškė, jog ieškovas dar iki katilo įsigijimo konsultavosi su jų bendrovės darbuotojais, o po to jie katilą ir pajungė. Vėliau pajungė ir katilo cirkuliacinį siurblį. Nurodė, kad katilą ieškovui pajungė pagal tiekėjo UAB Vilpra katilo montavimo instrukciją. Tačiau netrukus ieškovas informavo jų bendrovę, kad katilas blogai šildo, todėl jie ne kartą lankėsi pas ieškovą ir padarė išvadą, kad problema yra katilo automatikoje. Teigė, kad katilo paleidimo akto su ieškovu nepasirašė, nes bendrovei nėra išduotas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atestatas tokiai paslaugai teikti. Laiko, kad šios markės katilas turi sudėtingą automatiką ir būtent joje yra gamyklinis defektas. Nurodė, kad sutinka su ieškovo nuomone, jog CK 6.363 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad pardavėjui tenka pareiga visais atvejais garantuoti daiktų kokybę. Mano, kad pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį įprasti reikalavimai, keliami ieškovo įsigytam katilui, yra suprantami kaip galimybė naudoti jį pagal tiesioginę jo paskirtį, o ieškovas nurodo, kad katilas blogai apšildo dviejų aukštų namą ir esą jo negalima naudoti pagal tiesioginę funkcinę paskirtį, todėl daro išvadą, kad katilas turi gamyklinį defektą, kas rodo, jog iš esmės jis neatitinka jam keliamų bendrų kokybės reikalavimų, nors tai negali būti vertinama vienareikšmiškai. Šis asmuo prašė byloje priimti sprendimą teismo nuožiūra ir priteisti iš pralaimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.

12Trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ atsiliepime į ieškovo ieškinį (T.1, 75-80 b. l.) pareiškė, jog ieškovo įsigytas šildymo katilas atitinka visus jam keliamus techninius ir teisinius reikalavimus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos 1997-05-29 Direktyvą 97/23EB. Mano, kad tokiu atveju taikytina prezumpcija, kad šildymo katilas yra tinkamos kokybės. Nurodė, kad ir gamintojas nenustatė jokių katilo trūkumų, o tik padarė išvadą, kad ieškovo namui reikalingas galingesnis katilas. Nurodė, kad pats ieškovas išsirinko jo namo poreikių neatitinkančią prekę. Teigė, kad atsižvelgiant į CK 6. 366 str. 4d. ieškovui prieš įsigijant katilą buvo suteiktą visą reikalinga informacija. Trečiasis asmuo daro išvadą, kad katilas atitinka jam keliamus kokybės reikalavimus, o remtis Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2012-02-10 patikrinimo aktu Nr. 1AAU - 6 nėra teisinio pagrindo. UAB Vilpra mano, kad parduoto daikto trūkumų konstatavimo ir įrodinėjimo našta tenka ieškovui, tačiau ieškovas tokių įrodymų į bylą nepateikė. Be to kadangi katilo paleidimo darbai buvo atlikti netinkamai, todėl jo aptarnavimui netaikytinas garantinis terminas. Taip pat trečiasis asmuo mano, kad nėra ir teisinio pagrindo šalių sudarytai sutarčiai nutraukti, bei atmestini kiti ieškovo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ar kitų išlaidų priteisimo. Todėl prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti ir jam priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateiktoje išvadoje (T.1, 20-22 b. l.) nurodė, kad ieškovo pareikštas reikalavimas atsakovui UAB „Anaga“ dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad ieškovui iš atsakovo įsigijus šildymo katilą, tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, todėl parduodamos prekės kokybę turėjo garantuoti ir yra visiškai už ją atsakingas atsakovas UAB „Anaga“, kaip pardavėjas vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pardavė ieškovui šildymo katilą, atitinkantį šiam daiktui kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, kad katilo trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad šis pažeidė daiktų saugojimo ar naudojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, todėl jam, kaip neįvykdžiusiam ar netinkamai įvykdžiusiam sutartinę prievolę - pardavus nekokybišką šildymo katilą ieškovui – atsirado pareiga grąžinti ieškovui 6 050,00 Lt. Įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ieškovas atsidūrė blogesnėje turtinėje padėtyje nei tikėjosi atsidurti įsigydamas prekę už sutartą kainą, todėl visiškai teisėtai ir pagrįstai reikalauja nutraukti katilo pirkimo - pardavimo sutartį. Institucijos komisija, 2012-04-08 nutarimu nutraukė ieškovo ir atsakovo katilo pirkimo – pardavimo sutartį bei pasiūlė atsakovui grąžinti ieškovui už prekę sumokėtus 6 050,00 Lt.

14Išvadą teikianti institucija Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos pateiktoje išvadoje (T.1, 81-83 b. l.) nurodė, kad katilo Maga gamybos kontrolės sertifikatas kaip deklaravimo pagrindas nepateiktas, o pagal pateiktą katilo eksploatavimo ir priežiūros instrukciją lietuvių kalba jis nepaženklintas, be to katilo numeris neatitinka garantiniame pažymėjime nurodyto numerio. Taip pat šios Institucijos rašte nurodyta, kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, pripažįstant pirkėjo pretenziją pagrįsta.

15Be to institucija, teikianti išvadą – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos – 2012-02-10 priėmė patikrinimo aktą, kuris irgi pateiktas į bylą (T.1, 81-83 b.l.). Papildomai nurodė, kad inspekcijos kompetencijos ribose ieškovo (pirkėjo) pretenzija laikytina pagrįsta.

16Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir savo argumentus dar kartą išdėstė baigiamojoje kalboje rašytine forma, kurią prašė pridėti prie bylos.

17Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė savo atsikirtimus, prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad pats katilas yra kokybiškas, tik buvo netinkamai atliktas jo paleidimas. Mano, kad ieškovui nėra teisinio pagrindo remtis CK 6.363 str., numatytomis pirkėjo teisėmis, kuomet daiktas nekokybiškas, netinkamas. Atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui pinigų už katilą, o tuo labiau atlyginti kitus jo nuostolius ar neturtinę žalą, kaip to nori ieškovas. Teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad šildymo katilas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

18Trečiojo asmens Topma atstovas V. P. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus teismui nurodė, jog jų bendrovės darbuotojai atliko montavimo darbus ieškovo gyvenamajame name, taip pat sumontavo ir šildymo katilą, tačiau jokių jo paleidimo darbų neatliko. Mano, kad ieškovo įsigytas katilas turi projektavimo konstrukcinio broko.

19Trečiojo asmens UAB Vilpra atstovė paaiškino teismui, kad ieškovui perkant šildymo katilą jis nepranešė atsakovui konkretaus tikslo, kuriam jis daiktą perka, todėl atsakovui neatsirado pareiga garantuoti, kad šildymo katilas yra tinkamas jo namui apšildyti. Nurodė, kad UAB „Vilpra“ nėra ieškovui parduoto šildymo katilo gamintojas, šią produkciją jam tiekia Slovakijos Respublikos įmonė MAGA s.r.o., kuri šiuo atveju ir yra atsakinga už tiekiamos produkcijos kokybę. Be to, ieškinyje ieškovas nepagrindė aplinkybių, kodėl šildymo katilą būtina keisti ir kodėl jis neatlieka savo, kaip katilo funkcijų, nepagrindė ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio bei atsakovo pareigos atlyginti katilo pajungimo išlaidas. Todėl prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Trečiasis asmuo Slovakijos įmonė Maga s.r.o. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas šiam asmeniu įteiktas tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str. 2d.).

21Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. G. parodė teismui (T.1, 141-147 b. l.), kad sutuoktinis važiavo į Vilpra ir konsultavosi su specialistais. Nurodė, kad jų namas yra standartinis ir jo plotas neviršija 300 m2. Be to prieš tokį jų šeimos pasirinkimą nieko prieš neturėjo ir Topmos atstovai, kadangi jie atliko daug namo įrangos montavimo darbų. Parodė, kad šildymo katilą pirko iš Anagos, tačiau jiems jį pristatė Vilpros atstovai. Kartu su preke jie nepateikė jokių jos garantijos dokumentų, todėl jie pradėjo reikalauti šių dokumentų, kuris jiems buvo pateikta tik po dviejų mėnesių. Parodė, kad kai pajungė ir paleido katilą jis nešildė taip, kaip jiems norėjosi, todėl pas juos pastoviai pradėjo lankytis Anagos ir Vilpros atstovai. Teigė, kad perkant daiktą su elektronika, jie tikėjosi, jog nereikės nuolat jo kūrenti, nes jiems svarbu ne kiek malkų reikia, o kiek kartų jos dedamos į kuro angą. Teigė, kad jų namo kaminas standartinis, kaip ir pats namas.

22Liudytojas A. B. parodė teismui, kad dirba pas atsakovą, mano, jog galėjo būti apsirikta dėl katilo parinkimo, nes ne viskas buvo įvertinta, kadangi jie irgi negavo visos reikiamos informacijos iš pirkėjo. Jis lankėsi pas ieškovą jau po to, kai katilas buvo sumontuotas, tuomet jis suprato, kad katilas dirba, tačiau neturi to rėžimo kokio reikia, kas jam būtina pagal gamintojo rekomendacijas ir aprašymus. Katilo veikimui turi įtakos ir šildymo sistema bei kiti dalykai, o tam taip pat reikia projekto. Teigė, kad katilas iki minus 15 laipsnių lauko temperatūros turėjo veikti gerai, o esant žemesnei temperatūrai gal galingumo ir neužteko. Jis dalyvavo pas ieškovą kartu su gamintojo atstovu iš Slovakijos, kuomet pastarasis atvyko pagal iškvietimą. Pastarasis pripažino, kad namui reikia galingesnio katilo, sakė jog ir trauka per didelė. Parodė, kad buvo keičiamos katilo detalės, tačiau geresnio rezultato pasiekti nepavyko. Prisiminė, kad UAB Vilpra siūlė klientui primokėti ir būtų pateikusi esamą katilą į galingesnį, tačiau jis nesutiko.

23Liudytojas Z. G. parodė teismui, jog dirba UAB Vilproje, buvo susitikę su ieškovo tėvu, kuris jam sakė, jog ji domina šildymo katilai. Pastarasis jam nurodė namo kvadratūrą, tuomet jis siūlė pirkėjui pirkti Maga katilą, kuris ilgiau išlaiko šilumą. Parodė, kad konsultavo pirkėją abstrakčiai, kadangi jis nėra matęs namo, jo projekto ir nežino kitų duomenų. Po to dar kartą buvo užėjęs tas pats pirkėjas ir sakė, kad įsigijo nurodytą katilą, tik pigiau. Teigė, jog pirkėjams informuodami apie prekės savybes pateikia ir instrukciją, kai kurioms prekėms jie gauna instrukciją lietuvių kalba vėliau nei pačią prekę.

24Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

25Bylos duomenimis nustatyta, kad internetinio komercinio pasiūlymo pagrindu ieškovas iš atsakovo savo ir šeimos poreikiams tenkinti 2011 metų rugpjūčio mėnesį įsigijo kieto kuro generalinį katilą Maga, gamyklinis Nr. K1MAG-MA31, už šią prekę sumokėdamas atsakovui 6 050,00 Lt (T.1, 7 b. l.). Pardavėjas prekės garantinį pažymėjimą pirkėjui išrašė tik 2011-10-08 (T.1, 8 b.l.). Pirkėjui pradėjus kuro katilą eksploatuoti jau 2011 metų lapkričio mėnesį išaiškėjo jo trūkumai, tai yra jis neveikdavo visu pajėgumu ir nepasiekdavo reikiamos temperatūros. Pirkėjas dėl pastebėtų prekės trūkumų kreipėsi į garantinį aptarnavimą atliekančios bendrovės atstovą. Pastarasis apžiūrėjęs katilą padarė išvadą, kad yra gedimas valdymo pulte, tačiau ir jį šiai bendrovei pakeitus trūkumai išliko. 2011-11-30 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos prekės kokybės, reikalaudamas grąžinti jam visą už įsigytą prekę sumokėtą kainą (T.1, 9 b. l.). Atsakovas į pretenziją neatsakė ir reikalavimo neįvykdė. 2012-01-05 ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB Vilpra dėl garantinių darbų netinkamo atlikimo, reikalaudamas iš pastarojo pateikti prekės defekto aktą. Taip pat ieškovas įspėjo ir šį asmenį, kokių veiksmų jis žada imtis ateityje, pastarajam nevykdant jo reikalavimų (T.1, 12 b.l.). Trečiasis asmuo Vilpra atsakydamas į ieškovo pretenziją nurodė, kad kreipsis į prekės gamintoją esantį Slovakijoje dėl prekės sertifikato pateikimo (T.1, 25 b.l.).

26Nagrinėjamu atveju ieškovas L. G., kaip vartotojas – fizinis asmuo, iš atsakovo UAB „Anaga“, kaip verslininko, įsigijo kieto kuro generalinį katilą Maga asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, t. y. nusipirko prekę su verslu ar su profesija nesusijusiu tikslu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi šia sutartimi atsakovas, kaip verslininkas, įsipareigojo parduoti prekę – kieto kuro generalinį katilą - ieškovui – fiziniam asmeniui - jo asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovas įsipareigojo už parduotą prekę sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, nagrinėjamo ginčo atveju taikytinos tiek bendrosios Civilinio kodekso pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančios nuostatos, tiek vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus įtvirtinančios normos, taip pat jas įgyvendinantys teisės aktai.

27Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjui tenka pareiga visais atvejais garantuoti daiktų kokybę (CK 6.363 str.), atsakovas, parduodamas ne savo gaminamą daiktą, privalėjo pareikalauti iš trečiojo asmens – katilo gamintojo slovakų įmonės Maga s.r.o. ir katilo tiekėjo į Lietuvos Respubliką UAB „Vilpra“ atlikti produkto atitikties įvertinimo veiksmus ir pateikti tai įrodančius dokumentus bei techninę informaciją apie produkto paskirtį ir jo naudojimo ypatybes (Statybos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Priešingu atveju, pagal vartojimo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (tarpe jų ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 str.) vartotojas savo pasirinkimu kreipiasi arba į pardavėją, arba į tiekėją dėl reikalavimų, susijusių su daikto kokybe, patenkinimo. Taigi šildymo katilo pardavėjas UAB „Anaga“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje (CK 6. 363 str. 1 d.), o atsakovo argumentas, kad šildymo katilo gamintojo pagamintas ir tiekėjo realizuojamas LR katilas yra geros kokybės, nėra pagrindas ieškiniui atmesti.

28Pažymėtina, kad vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties iškreiptos sutarties šalių interesų pusiausvyros atkūrimas, specialiu teisiniu reguliavimu užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, interesų apsaugą. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga yra atskleisti viena kitai turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui (CK 6.163 str. 4 d.). Pardavėjas, pažeidęs pareigą informuoti pirkėją, turi kompensuoti pirkėjo patirtus nuostolius (CK 6.353 str. 1 d.). Pirkėjo teisė reikalauti nuostolių dėl daikto trūkumų atsiranda tada, kai dėl nepakankamos informacijos apie daiktą turėjimo jis patiria nuostolių, neigiamų padarinių: nusiperka neatitinkantį poreikių daiktą, negali nusipirkti reikalingo daikto, išaiškėja esminių lūkesčių sudarant pirkimo sandorį neatitinkančių trūkumų. Kilus tokiam ginčui, pareiga įrodyti neigiamus padarinius, nuostolių atsiradimą tenka pirkėjui, tačiau pardavėjas privalo įrodyti, jog sudarant vartojimo pirkimo-pardavimo sandorį pirkėjui buvo suteikta visa būtina ir teisinga informacija apie perkamą daiktą, atskleistos esminės jo charakteristikos ir savybės. Tik bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „Anaga“ ir trečiasis asmuo (prekės tiekėjas) UAB „Vilpra“, pateikė šildymo katilo gamybos kontrolės sertifikatą, kuriame nurodyta, kad gamintojas slovakų įmonė Maga s.r.o. gali gaminti kietojo kuro katilus, kurie atitinka nustatytus reikalavimus (T.2, 13 b.l.). Sandorio sudarymo metu pardavėjas netgi neturėjo tokio dokumento ir negalėjo jo pateikti pirkėjui, jį pateikė tik po daugiau nei vienerių metų, dėl ko laikytina, kad ieškovui nebuvo išsamiai bei teisingai atskleista informaciją apie perkamą (parduodamą) daiktą. Pažymėtina, kad vienas iš esminių, o kartu ir įprastų reikalavimų, keliamų šildymo katilui, yra jo numatomo apšildyti būsto plotas, naudojamo kuro rūšis, esamo kamino matmenys, katilo montavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas siūlydamas pirkėjams pirkti ginčo katilą, nurodo, kad jis apšildo 310-330 m2 plotą (T.1, 33 b.l.), todėl atmestini atsakovo argumentai, jog ieškovui reikėjo pirkti galingesnį katilą, kadangi ieškovo namo bendras plotas tėra tik 278,38 m2 (T.1, 47 b.l.). Katilo netinkamumą pirkėjui (ieškovui) pripažino ir pats gamintojas (T.1, 28 b.l.). Liudytojos R. G. parodymai patvirtina, kad pradėjus eksploatuoti iš atsakovo įsigytą katilą, jis negali apšildyti namo iki nurodytos temperatūros, dėl to teko dažnai į jį įkrauti malkų (T.1, 145-146 b.l.). Nors katile ir buvo pakeistas valdymo pultas ir kitos detalės, tačiau per jo eksploatacijos laikotarpį niekas nepasikeitė. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog katilas neapšildo namo iki reikiamos temperatūros. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ieškovui parduotas šildymo katilas, atsižvelgiant į jo paskirtį, neatitiko daiktui daikto gamintojo ir pardavėjo viešai paskelbtų pareiškimų dėl daikto kokybės, kas duoda pagrindą laikyti, jog atsakovas pardavė ieškovui netinkamos kokybės daiktą. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, jog parduotas kokybiškas daiktas, arba įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus, - nepateikė. Taigi atsakovas neįrodė, kad sutarties sudarymo metu buvo suteikęs pirkėjui (ieškovui) visą informaciją apie parduodamą daiktą ir teisingai jį informavęs, jog nepraėjus keliems mėnesiams po šildymo katilo sumontavimo ir paleidimo, jis apšildo tinkamai ieškovo gyvenamąjį namą. Tam įtakos neturi ir tai, jog ieškovas prekę iš atsakovo įsigijo interneto pagalba. Normalus vidutinis vartotojas, pirkdamas namo šildymui kieto kuro katilą (vieną iš namo konstrukcinių elementų), tikrai protingai nesitiki ir neplanuoja, kad po kelių savaičių jį reikės keisti ir įsigyti naują. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Tokias teismo išvadas patvirtintina ir byloje esančių institucijų, teikiančių išvadas, pateikti argumentai bei tiesioginis ryšys tarp šildymo katilo ir Statybos įstatyme keliamų statybos produktams reikalavimų, įskaitant energijos taupymo ir ekologijos reikalavimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo įsigytos prekės – šildymo katilo – tiekiama šiluma į namą, pašalinama per kaminą ar tai įvyksta dėl kitų nuo jo nepriklausančių priežasčių, nevertinant vien prekės pagal gamybos kontrolės sertifikatą, kurį savo atitikties deklaracijoje deklaruoja gamintojas.

29Be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse išvardytų vartotojo teisių gynimo būdų, visais atvejais vartotojas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 straipsnio 5 dalis). Tokia pozicija yra formuojama ir teismų praktikoje, ji yra logiška, nes vartotojas, kaip silpnesnioji šalis, turi turėti daugiau galimybių ginti savo teises. Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek į ir neturtinės žalos, padarytos nekokybiškos prekės pardavimu, atlyginimą. Vartotojo teisė į turtinės žalos (nuostolių) atlyginimą įtvirtinta ir Vartotojų teisių apsaugos įstatyme. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į turtinės žalos atlyginimą įgyvendinimui taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.249 straipsniu dėl kitos šalies kaltės galimai atsiradusios materialinės žalos, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, faktas ir dydis kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įrodinėjamas ir jų pagrįstumas vertinamas pagal juos patyrusios ir teigiančios šalies pateiktus įrodymus bei individualaus ginčo faktines aplinkybes. Pagal minėtą nuostatą tuo atveju, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

30Nagrinėjamu atveju, išaiškėjus šildymo katilo defektams, ieškovas bandė išspręsti ginčą taikiai naudodamasis CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse išvardytais vartotojo teisių gynimo būdais: kreipėsi į atsakovą su prašymais, pirmiausia, pašalinti šildymo katilo defektus arba vėliau, grąžinti už prekę sumokėtus pinigus (T.1, 9-10 b.l.). Įsigijęs netinkamos kokybės daiktą ieškovas patyrė žalos, nes jis atsidūrė blogesnėje turtinėje padėtyje nei tikėjosi atsidurti įsigydamas prekę už sutartą kainą, todėl pagrįstai reikalauja dėl įsigyto nekokybiško šildymo katilo patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškinio reikalavimą formuluoja ieškovas, jis taip pat sprendžia ir dėl savo teisių gynimo būdo pasirinkimo ir apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas ir nagrinėja bylą pareikšto ieškinio ribose. Teismas nemano, o atsakovas ir nenurodė, kad konkrečiu atveju ieškovo pasirinktas savo teisių gynimo būdas būtų neproporcingas prievolės pažeidimo mastui ar sukeltų atsakovui neadekvačių padarinių.

31Savo nuostoliams pagrįsti ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus. Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad jis atsakovui yra sumokėjęs 6 050, 00 Lt. Todėl teismas šį ieškovo reikalavimą tenkina visiškai. Be to ieškovas patyrė ir papildomų nuostolių, kuriuos irgi prašo priteisti iš atsakovo, tai yra 605,00 Lt už katilo pajungimo darbus, kuriuos įrodo teismui pateikta rašytinė sutartis (T.1, 30 b.l.). Tai, kad ieškovas nepateikė į bylą ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas patvirtinančio dokumento, teismas laiko neesminiu trūkumu, kadangi šios išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Tad viso papildomai priteistina ieškovui ir 605,00 Lt su nekokybiško šildymo katilo pajungimu susijusių išlaidų. Nepagrįsti nei teisės normų, nei teismų praktikos analize atsakovo ir trečiojo asmens UAB Vilpra atstovų teiginiai dėl negalimumo priteisti vartotojui jo patirtas papildomas išlaidas, vien dėl to, jog už ieškovą mokėjo kitas asmuo (CK 6. 50 str.), nes tokio draudimo įstatymas nenumato.

32Konstatavus atsakovo neteisėtą veikimą (sutartinės pardavėjo pareigos neįvykdymą), ieškovo nuostolius, teismas konstatuoja ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto veikimo bei ieškovo nuostolių egzistavimą, nes atsakovui sutarties sudarymo metu pateikus pirkėjui išsamią informaciją, t.y. įvykdžius savo pareigą tinkamai informuoti vartotoją apie įsigyjamo daikto technines ir kitas savybes, ieškovas, būdamas tinkamai informuotas, būtų turėjęs galimybę rinktis sudaryti sutartį ir pirkti šildymo katilą, kuris nuo pat pajungimo ir paleidimo momento neapšildo jo gyvenamojo namo. Nesant įrodymų, jog atsakovas įvykdė šią sutartinę pareigą, teismas, vertindamas situaciją vidutinio protingo vartotojo požiūriu, konstatuoja, kad vidutinis protingas vartotojas, įsigydamas namo šildymui MAGA markės katilą, negalėjo sąžiningai suvokti ir tikėtis, jog šis šildymo įrenginys nebus tinkamas jo namo apšildymui. CK 6.256 straipsnio 4 dalyje numatyta verslininko atsakomybė dėl sutartinės prievolės netinkamo vykdymo. Atsakovas neįrodė pagrindų, kuriems esant verslininko atsakomybė galėtų būti netaikoma.

33Pagal LR CK 6.363 str. 4 ir 8 d., kadangi šildymo katilas negali būti keičiamas į kitą tokią pačią prekę, ieškovas turėjo teisę reikalauti nutraukti tarp jo ir atsakovo sudarytą sutartį ir grąžinti jam sumokėtus pinigus už prekę. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei minėtus motyvus, ieškovo ieškinio reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.333 str. 4 d., 6.353 str. 1 d., 6.363 str.). Teismui įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ir VVTAT 2012-04-18 nutarimu pripažino, jog ieškovo reikalavimas nutraukti su atsakovu sudarytą šildymo katilo pirkimo – pardavimo sutartį yra pagrįstas ir teisėtas, o kol nėra nuginčyta pateikta išvada dėl šildymo katilo netinkamos kokybės, ir ieškovo atsakovo atžvilgiu keliamas reikalavimas grąžinti pinigus, sumokėtus už netinkamos kokybės šildymo katilą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

34CK 6. 250 str. nustatyta, kas yra neturtinė žala ir kada bei kokiomis sąlygomis ji atlyginama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl asmeniui neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimą, būtina įvertinti visas su šios žalos padarymu susijusias aplinkybes. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str.).

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė turtinę žalą. Tačiau pats turtinės žalos padarymo faktas nereiškia, kad dėl to jis neabejotinai patyrė išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo ir kitų neigiamų emocijų. Teismui tenkinant ieškovo ieškinį visiškai yra atkuriamas socialinis teisingumas jo atžvilgiu. Be to ieškovas civilinėje byloje kartu su ieškiniu nepateikė teismui įrodymų dėl jo sveikatos sutrikimu, o apie tai pasisako tik teismui pateiktame procesiniame dokumente (4 b.l.), tačiau atskirai pažymėtina, kad ieškovas neįrodė, kad sveikatos sutrikimai yra sietini su jam padaryta neturtine žala. Teismas tuo pačiu konstatuoja, kad nepakanka byloje įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovo sveikatos sutrikimai yra susiję būtent su jo patirtais išgyvenimais ar patirtais kitais nepatogumais, apart procesiniuose dokumentuose nurodytų motyvų. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nurodytus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir teismų praktikoje įtvirtintus civilinius santykius apibūdinančius kriterijus – neteisėtos žalos padarymo pasekmes, šių pasekmių trukmę ir kt.

36Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinant tai, kad teismas nenustatė, o ieškovas neįrodė tiesioginio ryšio tarp ieškovo sveikatos sutrikimų ir atsakovo veiksmų (neveikimo), todėl ieškovui iš atsakovo nepriteistina piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

37Be to atskirai pažymėtina, kad teisės pripažinimas, užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams yra savarankiški pažeistų asmens teisių gynimo būdai (CK 1.138 straipsnio 1, 3 punktai). Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgment of 6 November 2003, § 33; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis N. K. v. UAB „TV progrupė“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.).

38Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., L. L. v. France, no. 7508/02, judgment of 10 October 2006, § 52).

39Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus, nes ieškovo patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai. Teisės pažeidimo dėl padaryto žalos atlyginimo pripažinimas, laikytinas pakankama kompensacija ieškovui, todėl netenkintinas jo reikalavimas priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

40CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš pradžių nuo reikalavimo grąžinti pinigus (2011-11-30), o po to nuo priteistos 6 655,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-07-12) iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.

41CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 3 358,20 Lt išlaidų, susijusių su patirtų nuostolių nustatymu ir jų dydžio įvertinimu bei už atstovavimą teisme (T.1, 134 b. l.). Valstybei iš atsakovo priteistinas 200 Lt žyminis mokestis, kadangi ieškovas nuo jo sumokėjimo buvo atleistas (CPK 93 str. 1 d.). Be to, iš trečiojo asmens UAB Topma pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 400 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, kurios jam priteistinos iš atsakovo (T.1, 66 b. l.). Taip pat trečiasis asmuo UAB Vilpra pateikė rašytinius įrodymus iš kurių matyti, kad bylos nagrinėjimo metu jis patyrė 5 316,69 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas ir už procesinių dokumentų vertimą (T.1, 135, 188, 191, 184, 186 b. l., T.2, 2-4 b.l.). Tačiau dalis paminėtų išlaidų šiam asmeniui priteistinos be PVM, kadangi jis šį mokestį susigrąžiną iš valstybės per PVM atskaitą. Teismas priteisdamas šiems bylos dalyviams jų patirtas su bylinėjimusi susijusias išlaidas, tuo pačiu įvertina ne tik pateiktus rašytinius įrodymus, bylos sudėtingumą, teisinių žinių kompleksiškumą, priteistinos pinigų sumos dydį, bet ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą teisme ir vadovaujasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais (CK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“).

42Teismas nesprendžia šioje byloje ieškovo įsigyto kuro katilo grąžinimo atsakovui klausimo, kadangi tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta. Pastebėtina, kad ieškovo pozicija šiuo klausimu buvo pateikta teismo posėdžio metu nurodant, jog atsakovo reikalavimu jam bus grąžinta įsigyta nekokybiška prekė, kai iš esmės už ją ieškovui bus priteisti prekės kainos dydžio nuostoliai.

43Atskirai pastebėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, taip pat turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

44Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tik proceso šalims, tačiau pagal susiformavusią doktriną teismas, išspręsdamas bylą, negali kartu neišspręsti ir dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas skiriasi nuo šalių statuso ir ypatingas tuo, kad jo teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimai dar gali būti sprendžiami naujoje byloje. Tačiau tai nereiškia, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos negali būti atlyginamos ir, kad tokiems asmenims negali būti priskirta pareiga jas atlyginti. Tačiau tokia nuomone nederėtų pasikliauti kaip vienintele teisinga ir nepaneigiama.

45Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis - sudaryti sąlygas minėtiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę civilines bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Atsižvelgiant į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtį, atsisakymas atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai ir kvalifikuotai (samdant advokatą, renkant ir teikiant teismui įrodymus ir pan.) įgyvendinti savo materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.).

46Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto tikslus, pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios su šalimis procesinės teisės ir pareigos, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims. Taigi procesinių teisių ir pareigų srityje galioja trečiųjų asmenų ir šalių lygiateisiškumo principas. Šis principas netaikomas tik teisėms ir pareigoms, susijusioms su disponavimu ginčo dalyku, bet teisėms ir pareigoms bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje minėtas lygiateisiškumo principas galioja.

47Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus reikia suprasti kaip draudimą spręsti dėl materialiųjų teisių ir pareigų, t. y. dėl ginčo dalyko. Tuo tarpu trečiųjų asmenų procesinių teisių ir pareigų klausimai teismo sprendimu gali būti ir yra sprendžiami. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra laikomas išvestiniu, papildomų procesiniu klausimu, spręstinu greta klausimų, tiesiogiai susijusių su ginčo dalyku. Todėl draudimas teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisių ir pareigų, susijusių su šalimis, klausimus neturi būti taikomas bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

48Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas šiuos klausimus spręsti operatyviai ir ekonomiškai. Išnyksta poreikis juos spręsti vien regresiniu ieškiniu tretiesiems asmenims dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę būti įtraukiami į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą lygiomis teisėmis ir pareigomis su šalimis ir trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

50Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą dabar jau yra pripažįstama.

51Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. D. ir kt. v. Kauno miesto valdyba, nurodė, kad pagal 1964 m. CPK 39 straipsnį trečiasis asmuo turi šalies teises ir pareigas, išskyrus minėto straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Nors 1964 m. CPK 112-113 straipsniai nustatė, kad atstovavimo ir teismo išlaidos atlyginamos šaliai, teisėjų kolegija sprendė, jog sistemiškai aiškinant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat atsižvelgiant į trečiojo asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi bei lygiateisiškumo ir teisingumo principus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovavimo išlaidos jo naudai iš ieškovų priteistos pagrįstai. Todėl tiek trečiajam asmeniui UAB Vilpra, tiek UAB Topma iš atsakovo priteistinos išlaidos už advokato paslaugas, o trečiajam asmeniui UAB Vilpra ir už procesinių dokumentų, skirtų trečiajam asmeniui Slovakijos Respublikos įmonei MAG s.r.o. išvertimą.

52Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 - 270 straipsniais,

Nutarė

53Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

541. Priteisti ieškovui L. G. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB „Anaga“ (juridinio asmens kodas 300869685) 6 655,00 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt penkis litus) nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-30 iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo, bei 3 358,20 Lt (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

552. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Topma (į/k 145576546) iš atsakovo UAB „Anaga“ (juridinio asmens kodas 300869685) 400,00 Lt (keturis šimtus litų) išlaidų už procesinio dokumento paruošimą.

563. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Vilpra (į/k 110463186) iš atsakovo UAB „Anaga“ (juridinio asmens kodas 300869685) 5 316,69 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus šešioliką litų 69 ct) išlaidų už procesinių dokumentų paruošimą, jų išvertiną ir atstovavimą teisme.

574. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo UAB Anaga (į/k 300869685) 200,00 Lt žyminio mokesčio ir 55,70 Lt su procesinių dokumentų įteikimu turėtų pašto išlaidų valstybei, iš viso: 255,70 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis litus 70 ct) jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

585. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

59Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Erikai Andrulienei ir Loretai... 3. dalyvaujant ieškovo L. G. atstovei advokatei Donatai Motiejūnei,... 4. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Anaga“ atstovui advokatui Vaidui... 5. trečiojo asmens UAB Vilpra atstovei adv. Laurai Kazakevičiūtei,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. ieškovas, remdamasis bendraisiais sutartinės civilinės atsakomybės... 9. Papildomai ieškovas ieškinyje nurodė, jog tarp jo ir atsakovo susiklostė... 10. Atsakovas UAB „Anaga“ 2012-09-14 pateikė teismui į bylą prieštaravimus... 11. Trečiasis asmuo UAB „Topma“ atsiliepime į ieškovo ieškinį (T.1, 60-64... 12. Trečiasis asmuo UAB „Vilpra“ atsiliepime į ieškovo ieškinį (T.1, 75-80... 13. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba... 14. Išvadą teikianti institucija Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie... 15. Be to institucija, teikianti išvadą – Valstybinė ne maisto produktų... 16. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir savo argumentus... 17. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo metu palaikė savo atsikirtimus, prašė... 18. Trečiojo asmens Topma atstovas V. P. teismo posėdžio metu duodamas... 19. Trečiojo asmens UAB Vilpra atstovė paaiškino teismui, kad ieškovui perkant... 20. Trečiasis asmuo Slovakijos įmonė Maga s.r.o. atsiliepimo į ieškinį... 21. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. G. parodė teismui (T.1, 141-147 b.... 22. Liudytojas A. B. parodė teismui, kad dirba pas atsakovą, mano, jog galėjo... 23. Liudytojas Z. G. parodė teismui, jog dirba UAB Vilproje, buvo susitikę su... 24. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 25. Bylos duomenimis nustatyta, kad internetinio komercinio pasiūlymo pagrindu... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. G., kaip vartotojas – fizinis asmuo, iš... 27. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjui tenka pareiga visais atvejais garantuoti... 28. Pažymėtina, kad vartojimo sutarties instituto tikslas – dėl nelygiavertės... 29. Be CK 6.363 straipsnio 4 ir 8 dalyse išvardytų vartotojo teisių gynimo... 30. Nagrinėjamu atveju, išaiškėjus šildymo katilo defektams, ieškovas bandė... 31. Savo nuostoliams pagrįsti ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus. Iš... 32. Konstatavus atsakovo neteisėtą veikimą (sutartinės pardavėjo pareigos... 33. Pagal LR CK 6.363 str. 4 ir 8 d., kadangi šildymo katilas negali būti... 34. CK 6. 250 str. nustatyta, kas yra neturtinė žala ir kada bei kokiomis... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas patyrė turtinę žalą. Tačiau... 36. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, įvertinant tai, kad teismas... 37. Be to atskirai pažymėtina, kad teisės pripažinimas, užkirtimas kelio... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas žmogaus... 39. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados apie tai, kad... 40. CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo... 41. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Teismas nesprendžia šioje byloje ieškovo įsigyto kuro katilo grąžinimo... 43. Atskirai pastebėtina, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų... 44. Nors CPK I dalies VIII skyriuje kalbama apie bylinėjimosi išlaidų... 45. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad trečiojo asmens, nepareiškiančio... 46. Antra, įgyvendinant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 47. Trečia, draudimą teismui spręsti trečiojo asmens, nepareiškiančio... 48. Ketvirta, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 49. Remiantis išdėstytais argumentais, reikia pripažinti, kad tretieji asmenys,... 50. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje trečiųjų asmenų,... 51. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 52. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 53. Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.... 54. 1. Priteisti ieškovui L. G. (a/k ( - ) iš atsakovo UAB „Anaga“ (juridinio... 55. 2. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Topma (į/k 145576546) iš atsakovo UAB... 56. 3. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Vilpra (į/k 110463186) iš atsakovo UAB... 57. 4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 58. 5. Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.... 59. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu...