Byla 2S-1691-619/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. U. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovės priešinį ieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius ir

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prisiimtas pareigas, susijusias su nepilnametės dukros U. U. teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu, t.y. nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su juo bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 300 Lt nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Atsakovė byloje pateikė priešinį ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pakeisti bendravimo su tėvu tvarką, nustatant kad tėvas bendraus su vaiku ne rečiau kaip du savaitgalius (penktadieniais – sekmadieniais) per mėnesį ir kelias dienas per savaitę kitu metu, iš anksto, bet ne vėliau kaip iki numatomo bendravimo su vaiku dienos išvakarių 19 val., pranešdamas apie tai motinai; tėvas taip pat turi teisę pasiimti vaiką ne mažiau kaip du kartus per metus laikotarpiui ne trumpesniam kaip 7 dienos ir ne ilgesniam kaip 14 dienų vaiko atostogų metu, iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš tris dienas pranešdamas apie tai motinai bei informuodamas ją, kur vaikas bus visą atostogų laiką; padidinti nepilnametės dukros išlaikymą iki 570 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės.

6Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartimi nustatyta laikina (iki teismo sprendimo priėmimo) vaiko U. U., gim. 2002-09-23 gyvenamoji vieta su tėvu L. U. bei patvirtinta U. U. ir motinos J. M. bendravimo tvarka, kuri buvo papildyta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, iš atsakovės J. M. priteisė laikiną, iki teismo sprendimo byloje priėmimo išlaikymą vaikui U. U. po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skyrė ieškovą. Teismas nutartyje konstatavo, kad šalių vaikas laikinai gyvena su tėvu ir vaikui reikalingas nuolatinis išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai proporcingai savo gaunamoms pajamoms ir vaiko poreikiams, todėl yra teisinis pagrindas įpareigoti motiną teikti vaikui išlaikymą. Nepaneigdamas faktų, kad atsakovė skiria dukrai išlaikymą, vaikas abiejų tėvų yra materialiai išlaikomas, pripažino, kad esant tėvų santykiams įtemptiems ir konfliktiniams, vyraujant pastoviai konkurencijai dėl dukrai skiriamo dėmesio ir rūpinimosi ja, teismas padarė išvadą, kad reikalinga priteisti nustatyta tvarka minimalių poreikių tenkinimui kasmėnesines lėšas iš atsakovės, siekiant užtikrinti vaiko išlaikymo stabilumą. Teismas konstatavo teisinga ir proporcinga priteisti iš atsakovės 300 Lt dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

  1. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu atsakovė J. M. prašo panaikinti kaip nepagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį, o ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti (b.l. 62-64). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Remiantis CK 3.196 str. 2 d. laikinas išlaikymas skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes skirtas kasdieniniams poreikiams tenkinti. Atsakovė pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad nepaisant to, kad šalių dukra gyvena su tėvu laikinai, motina nepertraukiamai teikia vaikui išlaikymą, tuo tenkindama ne tik jos minimalius, bet ir papildomus poreikius, atsižvelgiant į jos pageidavimus, vystymosi ypatumus. Už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. birželio mėn. atsakovė dukrai išlaikymui skyrė 8351,69 Lt sumą, kas vidutiniškai į mėnesį sudaro 835,17 lt sumą ir tai yra ženkliai daugiau nei minimalus išlaikymas. Kiekvieną mėnesį ji skiria 150 Lt dukros kaupiamajam draudimui. Pažymėjo, jog teismo išvada, kad šalių įtempti ir konfliktiški santykiai duoda pagrindą priteisti nustatyta tvarka minimalių poreikių tenkinimui skirtą išlaikymą iš atsakovės yra nepagrįsta, nes vadovaujantis pateiktais įrodymais konstatuotina, kad vaiko motina, nepaisydama to, kokie ją sieja santykiai su ieškovu, vaikui teikiamo išlaikymo masto nemažina, o tik didina. Teigia, jog pagrindų taikyti laikiną išlaikymą byloje nėra, nes atsakovė teikia išlaikymą.
  2. Atkreipė dėmesį į teismo 2012-10-03 ir 2012-12-10 nutartis, kuriomis yra nustatyta atsakovės bendravimo su dukra tvarka, remiantis kuria dukra praleidžia su motina apytiksliai 152 dienas per metus, t.y. beveik pusė metų, dėl ko akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu dukros kasdienius poreikius, tokius kaip maistas, būstas, poilsis, laisvalaikis, tenkina atsakovė. Šios aplinkybės teismas visiškai nevertino.
  3. Pažymi, kad ieškovas ilgą laikė neteikė išlaikymo savo dukrai, o išlaikymą padengė tik 2013-05-24, tokiu būdu nepilnametės dukros interesus jis pažeidžia labiau nei atsakovė.
  4. Vien ta aplinkybė, kad šalių dukra laikinai gyvena su tėvu, nėra lemiama sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes vieno iš tėvų gyvenimas atskirai savaime nenulemia prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką pažeidimo. Atsakovės atžvilgiu taikyta laikinoji priemonė nėra proporcinga, nes ji nėra pažeidusi savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, šią pareigą vykdo pilna apimtimi.

9Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l. 74-78), kuriame prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sutinka su atsakovės pozicija, kad dukrai bendraujant su motina ji tikėtina patiria tam tikrų išlaidų, iš dalies prisidėdama prie jos išlaikymo, kita vertus teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, privalo išspręsti ir skyrium gyvenančio tėvo vaikui teikiamo išlaikymo klausimus (CK 3.196 str.). Analogiška situacija susiklosto, kuomet taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatoma laikinoji gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, tuomet atsiranda subjektinė teisė kreiptis dėl laikino išlaikymo, ši priemonė yra susijusi su nepilnamečio vaiko interesais. Nesutinka su atsakove, jog faktas, kad ji savo nuožiūra remia dukrą tai sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ta aplinkybė, kad atsakovė yra apdraudusi dukrą ir moka 150 Lt draudimo įmokas negali būti vertinama kaip išlaikymo teikimas, kadangi draudimo sutarties sudarymas ir įmokų mokėjimas nėra nukreiptas į aktualių būtinų vaiko poreikių tenkinimą, o yra savanoriškas lėšų kaupimas. Tvirtina, kad nėra matęs atsakovės dukrai nupirktų daiktų, apie juos dukra nepasakojo. Laiko, jog teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.

11Apeliantė nesutinka su nepilnametei dukrai priteistu laikinu išlaikymu, argumentuodama tuo, kad ji gera valia teikia dukrai ženkliai didesnį išlaikymą ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Taip nurodo, kad pagal nustatytą laikiną bendravimą, ji praleidžia su dukra daug laiko, t.y. beveik pusė metų.

12Atsižvelgdamas į vaiko teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas, bei prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės nurodytos aplinkybės – tai, kad ji teikia išlaikymą nepilnametei dukrai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, kas gali neigiamai įtakoti vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp sutuoktinių dėl vaiko išlaikymo, vaiko interesai negali būti pažeidžiami, vaikas, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų privalo nuolat ir sistemingai gauti nepertraukiamą išlaikymą būtinų poreikių tenkinimui. Tai, kad atsakovė savo nuožiūra teikia tam tikro dydžio išlaikymą dukrai, neatleidžia jos nuo pareigos mokėti mėnesinį, stabilų ir prognozuojamą išlaikymą, skirtą nuolatinių būtinų poreikių tenkinimui. Pateikti įrodymai, kad atsakovė moka dukros draudimo išlaidas po 150 Lt/mėn. nėra nukreipti į kasdienį būtinų aktualių vaiko poreikių tenkinimą. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovo ir atsakovės finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, taip pat reikalavimo pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti dukros poreikiai, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio/priešieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismo priteistas laikinas išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra mažesnis nei orientacinis teismų praktikoje įtvirtintas išlaikymas. Nesutiktina, kad pritaikyta laikinoji priemonė atsakovės atžvilgiu yra neproporcinga, šiuo atveju prioritetas yra teikiamas nepilnamečio vaiko interesų tinkamai apsaugai.

13Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaiko teisėtų interesų, protingumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

14Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

Nutarė

15atsakovės J. M. atskirąjį skundą atmesti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai