Byla Ik-2403-426/2011
Dėl rašto panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

4atsakovo atstovui Audriui Bareišiui,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl rašto panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I t., b. l. 1–11) patikslintu skundu (I t., b. l. 108–117) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė (teismo priimti nagrinėti reikalavimai) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir Valstybės saugumo departamentas) 2011 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (756)-18-287 bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2011 m. vasario 12 d. prašymą.

9Skunde paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. sausio 11 d. ir 2011 m. vasario 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Garliavos policijos nuovados (toliau – ir Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN) pareigūnai naudojo smurtą prieš jį, pateikė nepagrįstus kaltinimus – kad jis važiavo automobiliu neprisisegęs saugos diržo, jėga atidarė jo buto duris, be jo sutikimo fotografavo butą, tuo pažeisdami buto neliečiamumą. Tvirtino, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN pareigūnai jo atžvilgiu teisei priešingus veiksmus atlieka ilgą laiką. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas (Kauno apskrities VPK, Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Kauno rajono apylinkės prokuratūrą ir kt.), prašydamas apginti jo teises, tačiau jo pateikti duomenys buvo vertinti kritiškai, jo teisės neapgintos. Remdamasis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento įstatymu (toliau – ir Valstybės saugumo departamento įstatymas), Valstybės saugumo departamento statuto patvirtinimo įstatymu ir kitų teisės aktų nuostatomis, Valstybės saugumo departamento direktoriaus prašė aprūpinti jį naujausia asmenine specialia garso ir vaizdo įrašymo technika, taip pat ir automobiline. Prašė apmokyti ja naudotis, spręsti kausimą dėl valstybės apsaugos paskyrimo pareiškėjui ir jo šeimos nariams. Laiku atskleisti nusikalstamas veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir kt., duoti oficialų perspėjimą atitinkamiems policijos pareigūnams ir juos supažindinti su galimomis pasekmėmis. Aptartais klausimais teikti informaciją, išvadas bei rekomendacijas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms institucijoms, raštu įsipareigoti prieš pareiškėją neleisti planuoti tolimesnių operacijų ir laikytis teisės aktų reikalavimų. Tačiau atsakovas, pareiškėjo manymu, 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. (756)-18-287 neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė atlikti jo prašomus veiksmus, pažeidė teisės aktų (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kt.) reikalavimus.

10Atsakovas Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11Atsiliepime į skundą (b. l. 138) paaiškino, kad 2011 m. vasario 12 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, nurodydamas galimai jo atžvilgiu padarytas (daromos) nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į prašymo turinį bei į tai, kad nuo 2011 m. vasario 1 d. Valstybės saugumo departamentas neturi teisės priimti procesinių sprendimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir atlikimu, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. (75)-18-288 pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymą pagal kompetenciją persiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. (75)-18-287.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu (II., b. l. 52–55) pareiškėjo skundą atmetė.

14Teismas konstatavo, kad šioje byloje vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog atsakovas atitinkamus veiksmus atliktų (išnagrinėtų jo 2011 m. vasario 12 d. prašymą), ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – tik tai, ar pagrįstai pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, šioje byloje neanalizuotini policijos pareigūnų veiksmai, atlikti pareiškėjo atžvilgiu, ir šių veiksmų vertinimas pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus, tai gali būti kitos bylos ginčo dalyku. Teismas nurodė, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus (prašymus) ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Teismas vadovavosi Valstybės saugumo departamento įstatymu ir padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamentas neturėjo teisės priimti procesinių sprendimų, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir atlikimu, t. y. iš esmės spręsti pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašyme nurodytų klausimų. Nurodė, kad nustačius, jog Valstybės saugumo departamentas po juridinio reglamentavimo kaitos nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašyme nurodytų klausimų, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 str.). Tai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei viešojo administravimo veiklai keliamo subsidiarumo principo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Valstybės saugumo departamentas, vadovaudamasis jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, atliko visus būtinus veiksmus ir aptariamoje situacijoje veikė pagal kompetenciją, pareiškėjo teisų nepažeidė. Valstybės saugumo departamento 2011 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. (756)-18-287 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nėra juridinio pagrindo jį naikinti, o taip pat tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

15III.

16Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 59–65), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

17Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė visų pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl policijos pareigūnų piktnaudžiavimo, nuolatinių neteisėtų veikų prieš pareiškėją. Teigia, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN dirbantys asmenys ilgą laiką persekioja pareiškėją ir jo atžvilgiu vykdo neteisėtą veiklą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iškraipė ir neobjektyviai pateikė bylos duomenis ir įrodymus, buvo šališkas, bei pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1–2 dalių, 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 86 straipsnio reikalavimus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 3–4 straipsnius, 5 straipsnio 1 dalį bei 6 straipsnį, Viešo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog atsakovas privalėjo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir atlikti jo prašomus veiksmus vadovaujantis Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 2, 6 ir 10 dalimis. Nurodo, kad Valstybės saugumo departamento struktūroje yra padalinys, atsakingas už visuomenės saugumą įtakojančių procesų stebėseną, vienas jo skyrių stebi visuomeninius procesus, kitas – ekonominius, todėl mano, kad atsakovas buvo kompetentingas nagrinėti jo prašymą. Teigia, kad jo aprašomos veikos prasidėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d., buvo vykdytos ir 2011 m. sausio 11 d., todėl mano, kad atsakovas šiuos, iki 2011 m. vasario 1 d. (Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 ir 19 straipsnių pakeitimai) Valstybės saugumo departamentui priskirtinus tirti nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, turėjo iš esmės spręsti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis neįtraukė pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų asmenų. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nenagrinėjo prieš pareiškėją Kauno rajono PK pareigūnų vykdomų, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų veikų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo atsisakymo pareiškėjui suteikti su byla susijusią informaciją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvietė ir neapklausė pareiškėjo nurodytų liudytojų. Teigia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nenagrinėjo prašymo persiuntimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri prašyme pateiktus duomenis jau turėjo, prašymą persiuntė institucijoms, pažeidžiančioms pareiškėjo teises.

18Atsakovas Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 114–116) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.

19Atsiliepime vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė, jog nuo 2011 m. vasario 1 d. pasikeitus teisiniam Valstybės saugumo departamento kompetencijos reglamentavimui – panaikinus teisės normas, numačiusias Valstybės saugumo departamentui įgalinimus tirti Valstybės saugumo departamentui priskirtinus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, departamentas nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo prašymo ir pagrįstai persiuntė jį Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Teigia, kad pareiškėjas subjektyviai aiškina Valstybės saugumo departamento kompetenciją apibrėžiančias bei kitų teisės aktų nuostatas. Mano, kad raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jo prašymo persiuntimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu. Paaiškina, kad Valstybės saugumo departamentas neturėjo įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo prašyme išdėstytų klausimų, nebuvo pradėta administracinė procedūra ir nebuvo priimtas administracinės procedūros sprendimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pareiškėjo nurodytų asmenų ir pagrįstai nekvietė pareiškėjo nurodytų liudytojų, kadangi jie būtų galėję patvirtinti aplinkybes, neturinčias reikšmės bylos nagrinėjimui. Nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės išeina už ginčo nagrinėjimo ribų.

20Teisėjų kolegija konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Šioje byloje kilo ginčas dėl 2011 m. vasario 23 d. Valstybės saugumo departamento akto Nr. (75)-18-287 „Dėl prašymo persiuntimo“, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, kad jo prašymo nagrinėjimas nėra priskirtas Valstybės saugumo departamento kompetencijai ir kad buvo nuspręsta persiųsti jo prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, teisėtumo ir pagrįstumo.

24Nustatyta, kad 2011 m. vasario 12 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir prašė: 1) pareiškėją aprūpinti naujausia asmenine specialia garso bei vaizdo įrašymo technika bei apmokyti ja naudotis – įrodymų apie aukščiau minėtų asmenų nusikalstamas veikas bei baudžiamuosius pažeidimus rinkimui ir pareiškėjo teisių, laisvių bei interesų apsaugai; 2) pareiškėją aprūpinti naujausia specialia automobiline garso bei vaizdo įrašymo technika bei apmokyti ja naudotis – įrodymų apie aukščiau minėtų asmenų nusikalstamas veikas bei baudžiamuosius pažeidimus rinkimui ir pareiškėjo teisių, laisvių bei interesų apsaugai; 3) spręsti klausimą dėl valstybės apsaugos skyrimo pareiškėjui bei jo šeimos nariams; 4) laiku atskleisti aukščiau minėtų asmenų veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka; 5) duoti oficialų įspėjimą asmeninis – Kauno rajono VPK viršininkui A. K., Kauno rajono PK viršininkui R. O., Garliavos policijos nuovados viršininkui S. L. – tai yra Saugumo departamento pareigūno rašytinį reikalavimą šiems asmenims laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir juos supažindinti su galimomis teisinėmis pasekmėmis; 6) aukščiau aptartais valstybės saugumo klausimais teikti informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms; 7) raštu įsipareigoti prieš pareiškėją V. J. neleisti planuoti tolesnių operacijų ir laikytis Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuostatų bei Konvencijos dėl priverstinio dingimo, Lietuvos Respublikos pasirašytos 2007 m. pavasarį, nuostatų (I t., b. l. 88–92).

25Iš pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl, jo manymu, neteisėtų Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN pareigūnų veiksmų (pareiškėjo sužalojimo, jo vairuojamo automobilio sustabdymo ir kaltinimo padarius administracinį teisės pažeidimą pateikimo, pareiškėjo būsto neliečiamumo pažeidimo). Prašyme pareiškėjas teigia, kad prašyme nurodyti asmenys pažeidė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus bei įvairias pareiškėjo teises. Iš aptariamo pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jo nurodomas neteisėtas veikas padarę asmenys būtų nubausti ir kad tokie veiksmai jo atžvilgiu nesikartotų.

26Atsakovas, išnagrinėjęs 2011 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymą 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. (75)-18-288 „Dėl prašymo persiuntimo“ Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui persiuntė aptariamą pareiškėjo prašymą su visais priedais (83 lapai) nurodydamas, kad Valstybės saugumo departamentui nėra suteikta teisė vertinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo (I t., b. l. 140). 2011 m. vasario 23 d. raštu Nr. (75)-18-287 „Dėl prašymo persiuntimo“ atsakovas informavo pareiškėją, kad jo 2011 m. vasario 12 d. prašymas bei kartu pateikta medžiaga yra išnagrinėtas, tačiau prašyme išdėstytų aplinkybių vertinimas ir procesinių sprendimų priėmimas nėra Valstybės saugumo departamento kompetencijoje, todėl prašymas persiunčiamas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui (I t., b. l. 139).

27Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad raštas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jo prašymo persiuntimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, priimtu pareiškėjo atžvilgiu. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Vadovaujantis šia teisės norma, darytina išvada, kad ginčo administraciniame teisme dalyku gali būti ir atitinkamo valstybinio administravimo subjekto veiksmas. Pareiškėjas ginčijamu Valstybės saugumo departamento 2011 m. vasario 23 d. raštu yra informuojamas apie Valstybės saugumo departamento atliktą veiksmą – pareiškėjo prašymo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją kitai institucijai. Šis veiksmas atsispindi 2011 m. vasario 23 d. Valstybės saugumo departamento rašte Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Nr. (75)-18-288 „Dėl prašymo persiuntimo“. Todėl šios bylos dalykas yra Valstybės saugumo departamento atlikto veiksmo – 2011 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymo persiuntimo nagrinėti kitai institucijai, teisėtumas ir pagrįstumas.

28Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, teisėjų kolegija, visų pirma, atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos PN pareigūnų veiksmų, nepagrįstai netyrė pareiškėjo pateiktų įrodymų dėl, jo manymu, padarytų neteisėtų veikų jo atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas – tik tai, ar pagrįstai pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, šioje byloje neanalizuotini policijos pareigūnų veiksmai, atlikti pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašyme nurodytų veiksmų vertinimas pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti kitos bylos ginčo dalyku.

29Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo 3–4 straipsnius, 5 straipsnio 1 dalį bei 6 straipsnį. Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka, nes ginčo teisiniams santykiams aptariamo įstatymo nuostatos netaikytinos. Šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (1 str. 1 d.). Iš pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo turinio darytina išvada, kad jis nesikreipė į atsakovą dėl informacijos gavimo – tačiau kreipėsi dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Tai atitinka skundo sąvoką, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, todėl pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo nagrinėjimui taikytinos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos.

30Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

31Valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybės institucija, kurios paskirtis – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką (Valstybės saugumo departamento 1 str. 1 d.). Valstybės saugumo departamento įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamento uždaviniai yra laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka. Aptariamo įstatymo 8 straipsnyje yra pateikiamas Valstybės saugumo departamento atliekamų funkcijų sąrašas. Į šį sąrašą iki 2011 m. vasario 1 d. (šią dieną įsigaliojo 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo pakeitimas Nr. XI-1265) buvo įtraukta ir Valstybės saugumo departamento funkcija tirti Valstybės saugumo departamento kompetencijai priskirtus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, vykdyti asmenų, įtariamų padarius tokius teisės pažeidimus, paiešką. Tačiau pareiškėjo prašymo gavimo Valstybės saugumo departamente metu, įstatymai Valstybės saugumo departamentui nenumatė teisės atlikti aptartos funkcijos – inter alia nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų tyrimo. Tuo tarpu iš pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo turinio matyti, kad jis prašymu siekia, jog atsakovas atliktų šiame prašyme pareiškėjo nurodytų galimų pažeidimų tyrimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas neturėjo teisės spręsti pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašyme nurodytų klausimų, kadangi jie nebuvo priskirti jo kompetencijai.

32Atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jo aprašomos veikos prasidėjo 2010 m. rugpjūčio 19 d., buvo vykdytos ir 2011 m. sausio 11 d., todėl atsakovas šiuos, iki 2011 m. vasario 1 d. Valstybės saugumo departamentui priskirtus tirti, nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, turėjo iš esmės nagrinėti. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto kompetencija apibrėžiama įstatymu. Viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą turėjo teisę atlikti tik tuos veiksmus, kuriuos jam atlikti numatė veiksmų atlikimo metu galioję teisės aktai. Todėl nėra svarbu tai, kad pareiškėjo prašyme nurodytos galimai neteisėtos veikos buvo padarytos tuo metu, kai Valstybės saugumo departamentui dar buvo suteikta teisė tirti jo kompetencijai priskirtus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, svarbu tai – kad gavęs pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymą, atsakovas jau nebuvo įstatymų įgaliotas tirti prašyme nurodytų galimai neteisėtų veikų.

33Išanalizavus 2011 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas šiame prašyme iš esmės išdėstė aplinkybes dėl, jo manymu, neteisėtų atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, todėl jo 2011 m. vasario 12 d. prašymo 4 reikalavimas – „laiku atskleisti aukščiau minėtų asmenų veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, jos suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms atsirasti, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas ir kovoti su jomis įstatymų nustatyta tvarka“, laikytinas pagrindiniu 2011 m. vasario 12 d. prašymo reikalavimu. Tuo tarpu kiti aptariamu prašymu reiškiami reikalavimai laikytini išvestiniais, jų tenkinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik išsprendus pirminį reikalavimą, kuris, kaip buvo konstatuota, atsakovo kompetencijai nepriskirtinas.

34Teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nepagrindė, kad teisės aktais Valstybės saugumo departamentui būtų nustatyta pareiga aprūpinti pareiškėją jo pageidaujama technika (2011 m. vasario 12 d. prašymo 1–2 reikalavimai) ar skirti jam valstybės apsaugą (2011 m. vasario 12 d. prašymo 3 reikalavimas). Taip pat teisės aktais nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas atsakovui raštu įsipareigoti prieš pareiškėją neleisti planuoti tolimesnių operacijų ir laikytis pareiškėjo nurodytų tarptautinių teisės aktų nuostatų (2011 m. vasario 12 d. prašymo 7 reikalavimas). Nenustačius, kad teisės aktais tokių veiksmų atlikimas yra priskirtas Valstybės saugumo departamentui, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad atsakovas privalėjo pareiškėjo prašomus veiksmus atlikti.

35Pareiškėjas 2011 m. vasario 12 d. prašymo 5 reikalavimu prašo duoti oficialų įspėjimą atitinkamiems Kauno apskrities VPK pareigūnams, o prašymo 6 reikalavimu – aptartais valstybės saugumo klausimais teikti informaciją, išvadas ir rekomendacijas Respublikos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybėms. Oficialus įspėjimas asmeniui yra Saugumo departamento pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti kitų teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis; oficialus įspėjimas gali būti taikomas, kai iš nustatyta tvarka gautų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius pakenkti valstybės saugumo interesams (Valstybės saugumo departamento įstatymo 81 straipsnio 1–2 d.). Valstybės saugumo departamento įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Valstybės saugumo departamentas teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Aptarta Valstybės saugumo departamento atliekama funkcija (informacijos teikimas atitinkamoms valdžios institucijoms) bei teisė (duoti oficialų įspėjimą) yra neatsiejamai susijusios su šios institucijos paskirtimi – saugoti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir jos konstitucinę santvarką. Taip pat šios Valstybės saugumo departamento funkcija bei teisė yra bendro pobūdžio ir jų vykdymas ar nevykdymas nėra sąlygojamas kitų asmenų iniciatyvos. Be to pareiškėjas prašyme nenurodė jokių aplinkybių, jų nenustatė ir bylą nagrinėję teismai, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad dėl prašyme nurodytų faktų Valstybės saugumo departamentas turi pareigą imtis atitinkamų, pareiškėjo pageidaujamų, veiksmų, priešingai – nustatyta, kad atsakovas nekompetentingas nagrinėti pagrindinio pareiškėjo prašymo reikalavimo, o neišnagrinėjus šio reikalavimo, negalima nagrinėti ir kitų, su šiuo prašymu susijusių, reikalavimų.

36Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo atsisakymo pareiškėjui suteikti su byla susijusią informaciją. Kaip jau buvo ne kartą pažymėta, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi, nes nesutiko su Valstybės saugumo departamento veiksmu – jo prašymo perdavimu nagrinėti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribos yra apibrėžiamos skundu reiškiamu reikalavimu – tuo tarp pareiškėjas nei skundu, nei patikslintu skundu nereiškė reikalavimo įpareigoti atsakovą suteikti su byla susijusią informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti, ar pagrįstai atsakovas atsisako atlikti šiuos pareiškėjo nurodytus veiksmus.

37Atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su proceso teisės nuostatų pažeidimais – pareiškėjo nurodytų asmenų neįtraukimas į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis ir pareiškėjo nurodytų asmenų neapklausimas liudytojais. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis trečiuosius suinteresuotus asmenis apibrėžia kaip asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas. Pareiškėjas nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo teisėms bei pareigoms. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2011 m. kovo 31 d. nutartimi šiuos asmenins pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų byloje. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai į bylos nagrinėjimą nekvietė ir liudytojais neapklausė asmenų, kuriuos pareiškėjas buvo nurodęs savo skunde teismui. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde teismui nurodytų aplinkybių – pareiškėjas siekė, kad būtų apklausti asmenys, galintys paliudyti jo prašyme atsakovui nurodytus teisių pažeidimus, tačiau šios aplinkybės nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šioje byloje apklausti pareiškėjo nurodytų asmenų. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė ir procesinių teisės normų.

38Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės saugumo departamento veiksmas – pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo perdavimas Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas teisingai identifikavo pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo tikslus – nustatyti galimus pareiškėjo teisių pažeidimus ir nubausti kaltus asmenis, ir pagrįstai bei teisėtai perdavė pareiškėjo prašymą nagrinėti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

39Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia daug argumentų ir aplinkybių, kurie nėra susiję su šia administracine byla, jie neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina.

40Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui V. J.,... 4. atsakovo atstovui Audriui Bareišiui,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I... 9. Skunde paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. sausio 11 d. ir 2011... 10. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko,... 11. Atsiliepime į skundą (b. l. 138) paaiškino, kad 2011 m. vasario 12 d.... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d.... 14. Teismas konstatavo, kad šioje byloje vertinama, ar pareiškėjas turi teisę... 15. III.... 16. Pareiškėjas V. J. pateikė apeliacinį skundą (II t., b.... 17. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 18. Atsakovas Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo... 19. Atsiliepime vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1... 20. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Šioje byloje kilo ginčas dėl 2011 m. vasario 23 d. Valstybės saugumo... 24. Nustatyta, kad 2011 m. vasario 12 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į... 25. Iš pareiškėjo 2011 m. vasario 12 d. prašymo turinio matyti, kad... 26. Atsakovas, išnagrinėjęs 2011 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymą 2011 m.... 27. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad raštas, kuriuo... 28. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą,... 29. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė Teisės gauti informaciją... 30. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad... 31. Valstybės saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos... 32. Atmestinas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jo aprašomos veikos... 33. Išanalizavus 2011 m. vasario 12 d. pareiškėjo prašymo turinį, teisėjų... 34. Teisėjų kolegija nenustatė, o pareiškėjas nepagrindė, kad teisės aktais... 35. Pareiškėjas 2011 m. vasario 12 d. prašymo 5 reikalavimu prašo duoti... 36. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad... 37. Atmestini ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su proceso... 38. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės... 39. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia daug argumentų ir aplinkybių,... 40. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 42. pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą... 44. Nutartis neskundžiama....