Byla 2-3922-802/2011
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovės I. R. atstovui adv. padėjėjui E.Rugieniui, atsakovo V. S. atstovui adv. Vidmantui Raviniui, institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės sav. VTAS atstovui Vaidui Zabilevičiui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, nesant būtinybės papildomai rengtis bylos nagrinėjimui, iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams V. S. ir R. T., trečiajam asmeniui notarei Loretai Rastauskienei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2Ieškovė prašo pripažinti nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ), 2011-05-06 sudarytą pirkimo pardavimo sandorį Nr.2938 negaliojančiu kaip sudarytą pažeidžiant imperatyvias teisės normas, panaikinti teisinę registraciją, t.y. įrašą viešame registre ir pripažinti atsakovo nuosavybės teise į nekilnojamąjį turtą - butą, esantį ( - ), priteisti jai iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4).

3Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jos interesus byloje atstovavo advokatas (b.l.55). Ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu, todėl byla dalyvaujantiems asmenims dėl to sutinkant nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant (LR CPK 51 str. 2 d.).

4Ieškovės atstovas adv. padėjėjas E.Rugienius ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad pagrindas sandorio naikinimui yra, kadangi sudarant sandorį atsakovas nepateikė notarei teismo leidimo, kuris buvo privalomas parduodant šeimos turtą. Be to, buvo pažeistas viešasis interesas ir apribota vaiko teisė naudotis tėvui priklausančiu turtu. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto, šalyje esant krizinei situacijai, ieškovė gali būti nepajėgi užtikrinti vaikui gyvenamąjį būstą, todėl gali atsirasti būtinybė vaikui kurį laiką pagyventi su tėvu. Nurodo, kad išlaikymą vaikas iš tėvo gauna, tačiau atstovo žiniomis ne visada laiku. Ieškovė su vaiku gyvena jos tėvams priklausančiame bute, o šie, pasak jo atstovaujamosios, norėtų kad dukra išsikraustytų. Įrodymų tam pateikti negali, kadangi jokių sutarčių ar rašytinių raginimų išsikelti iš tėvų buto ieškovė neturi. Kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu ieškovė nesutiktų. Tačiau jei reiktų vaikui gyventi pas tėvą, galimai ieškovė gyventų kartu su vaiku. Nurodo, kad duomenų jog toks sandoris būtų pabloginęs atsakovo turtinę padėtį, jis dėl to taptų nemokus, t.y. kad būtų pagrindas teismui reikšti Actio Pauliana ieškinį, nėra žinoma. Ieškovei nežinomos ir aplinkybės, kad sandoris būtų buvęs sudarytas tik dėl akių, atstovo žiniomis sandoris abiejų šalių buvo visiškai įvykdytas, turtas perėjo pirkėjos dispozicijon.

5Atsakovo atstovas adv. V.Ravinis prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir paaiškino, kad ieškovė atsakovui reiškia jau nebe pirmą ieškinį ir jos tikslas matomai bet kokiomis priemonėmis susigrąžinti atsakovą, su kuriuo šalių santuoka nutraukta jau 1988 metais. Atsakovas pastaruoju metu itin aktyviai svarsto klausimą kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi jo nuomone mama berniukui daro žalą, elgiasi netinkamai. Visa eilė bylų, kuriose ieškovė nesinaudoja nemokama valstybės teisine pagalba, o turėdama nedideles pajamas samdo advokatus, pralošusi bylą moka bylinėjimosi išlaidas, leidžia atsakovui spręsti, kad šios išlaidos yra apmokamos iš lėšų, atsakovo skiriamų vaiko išlaikymui, todėl vaiko pinigai yra panaudojami netinkamai. Ieškovė elgiasi nemandagiai vaiko akivaizdoje, taip jį traumuodama, neleidžia sūnui bendrauti su tėvu, nepagarbiai atsiliepia apie tėvą vaiko akivaizdoje. Ji serga psichinėmis ligomis, pagal psichiatrų išvadą yra egocentriška, neadekvačiai reaguoja į aplinką. Šiame teisme nagrinėtoje civ. byloje, kurioje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, buvo pateikta gydytojų pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl ieškovės elgesio vaikas yra menkinamas, tampa uždaras. Nurodo, kad šiuo metu atsakovas gyvena pas savo draugę Marijampolės mieste, kuri neprieštarautų, kad atsakovas kartu pasiimtų gyventi ir savo sūnų. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu butas nebuvo faktinė gyvenamoji vaiko vieta, tą pripažino ir ieškovės atstovas, todėl šiam turtui parduoti teismo leidimas nebuvo reikalingas. Jo žiniomis nuo 2009 metų, kai ieškovė su vaiku išėjo gyventi į jos tėvų butą, niekas nepakito, jos galimybės užtikrinti vaikui būstą yra tokios pačios, jokia grėsmė vaikui nekyla. Atstovo nuomone tam, kad užtikrinti vaikui gyvenamąją vietą, tėvams nebūtina būstą turėti nuosavybės teise. Duomenų apie tai, kad būtų pažeista nepilnamečio vaiko teisė į gyv. vietą atsakovas nežino, jų nenurodė ir ieškovė, todėl prašo ieškinį atmesti.

6Institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės sav. VTAS atstovas V.Zabilevičius nurodė, kad pagrindų tenkinti ieškinį jo manymu nėra. Į instituciją dėl teismo leidimo išdavimo nebuvo kreiptasi. Šalys nuo 2009 metų negyvena kartu. Šeima institucijai yra žinoma, nes teko dalyvauti nagrinėjant bylą dėl vaiko gyv. vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Buvo priteistas 300 Lt mėnesinis išlaikymas, kuris už kelių mėnesių padidintas iki 500 Lt, o šiai dienai, su indeksavimu ieškovė gauna po 516Lt per mėnesį. Atstovui teko dalyvauti ir bendravimo su vaiku grafiko nustatymo byloje, reaguoti į atsakovo skundus, kad ieškovė neleidžia jam matytis su sūnumi ir nesilaiko grafiko. Dėl pagrindo riboti ieškovės motinos teises sūnaus atžvilgiu nurodė, kad apsilankius vizualiai atrodo, jog ji savo pareigas vaikui vykdo, jis aprengtas, pamaitintas, leidžiamas į ugdymo ar vežamas į gydymo įstaigą. Kartu lankantis matosi, kad ieškovė nesupranta, jog ji negali išspręsti suaugusiųjų problemų neįpainiodama į tai vaiko. Nurodo, kad institucijos atstovai pas ieškovę lankėsi ne kartą. Jiems žinomas tik vienas ieškovės gyvenamasis adresas, tas pats, kuris yra nurodytas ir ieškinyje. Duomenų apie tai, kad vaikui galėtų kilti grėsmė likti be būsto jie neturi. Institucijai yra žinoma, kad ieškovė su sūnumi nuo pat pradžių gyvena jos tėvams priklausančiame bute, jos tėvai turi kitą gyvenamąjį būstą. Kad jai būtų liepiama išsikelti ieškovė niekuomet to nenurodė, institucijai tokia informacija nebuvo niekieno pateikta. Patvirtinto, kad paskutiniais bendravimo su atsakovu kartais šis ne kartą užsiminė rimtai svarstąs galimybę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Dėl šio mano, kad pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra.

7Ieškinys netekintinas.

8Nustatyta, jog 2011-05-06 tarp atsakovų V. S. ir R. T. buvo sudaryta buto, esančio ( - ) notarinė pirkimo pardavimo sutartis, Not. Reg. Nr.2937 (b.l.28-33). Ieškovė I. R. ir atsakovas V. S. buvo sutuoktiniai (b.l.6), jų santuoka nutraukta 1988-06-16 (b.l.7). Po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai susitaikė ir kurį laiką gyveno kartu. 2003-12-16 jiems gimė sūnus I. (b.l.5). 2009 metais ieškovės ir atsakovo bendras gyvenimas nutrūko, ieškovė su sūnumi išsikėlė gyventi į jos tėvams nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ), kur faktiškai gyvena iki šiol. 2009-10-06 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 300 Lt per mėnesį. Po metų sūnaus išlaikymui iš atsakovo priteista mokėti po 500 Lt per mėnesį, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama bei nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Ieškovės atstovas nurodo, kad išlaikymas teikiamas, tačiau vėluojant. Atsakovo atstovas nurodo, kad išlaikymas mokamas laiku, institucijos atstovas nurodo, kad išlaikymas teikiamas indeksuotas ir per mėnesį tai sudaro 516 Lt. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2011-05-06 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, nes ji sudaryta negavus tam teisimo leidimo, be to pažeista vaiko teisė į būstą.

9Dėl teismo leidimo reikalingumo sudarant nekilnojamojo turto perleidimo sandorį

10Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad LR CK 3.85 str. 2 d. nustatytas įpareigojimas gauti teismo leidimą vykdytinas sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl tokio, kuris atitinka dvi sąlygas: turtas turi būti nekilnojamasis daiktas ir jis turi būti pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, priklausanti vienam ar abiem sutuoktiniams (LR CK 3.84 str. 2 d.). Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje šeimos turtu pripažįstama gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. LR CK 3.85 str. 2 d. nustatytas reikalavimas taip pat taikomas tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamojoje patalpoje nepilnametis vaikas gyvena su savo išsituokusia motina (arba išsituokusiu tėvu). Santuokos pasibaigimas panaikina šeimos turto teisinį režimą tik buvusiems sutuoktiniams (LR CK 3.86 str. 1 d.), tačiau jis lieka galioti nepilnamečiams vaikams. Tai reiškia, kad esminė aplinkybė, sąlygojanti būtinybę gauti teismo leidimą sudarant disponavimo šeimos turtu sandorį - faktinė vaiko gyvenamoji vieta ginčo turte.

11Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 1988 metais, ginčo butas atsakovo įsigytas jau po santuokos nutraukimo. 2010-10-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-1864-399/2010 šalių sūnaus I. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Parduodant ginčo butą šalių nepilnametis sūnus I. šiame bute faktiškai negyveno, kadangi po to kai tarp šalių 2009 metais įvyko konfliktas, jis su mama persikėlė gyventi į savo senelių butą, kuriame gyvena iki šiol. Nekilnojamasis daiktas sandorio sudarymo metu viešame registre nebuvo registruotas kaip šeimos turtas (b.l.29), ten nebuvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta (b.l.31,36,44, šalių atstovų paaiškinimai teismo posėdžio metu). Nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad sudarant nekilnojamojo daikto buto, esančio ( - )pirkimo – pardavimo sutartį imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, kadangi gauti išankstinį teismo leidimą perleisti turtą kuris nelaikytinas šeimos turtu atsakovas pareigos neturėjo.

12Išklausęs šalių atstovų paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą atstovą, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, teismas taip pat nenustatė, kad tokiu sandoriu būtų pažeistas viešas interesas,- vaiko teisė, esant būtinybei, pasinaudoti tėvo būstu. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie tai, kokiomis teisėmis ieškovė gyvena jos tėvams priklausančiame bute (nuomos, panaudos ar kt.), nei apie tai kad ji turi būtinybę artimiausiu metu šį būstą apleisti arba tai, kad dėl kitokių priežasčių nebegali jame gyventi (pvz., neišgali susimokėti mokesčių ar kt.). Ieškovės atstovas nurodė, kad tokių įrodymų pateikti jie negali, nes nei rašytinių sutarčių, nei raginimų išsikelti ieškovė neturi, galimai šiuo momentu tokių aplinkybių dar ir nėra, tačiau neatmetama galimybė, kad jos atsiras. Nurodo, kad būtinybė pasinaudoti atsakovo būstu atsirastų jeigu ieškovė dėl vis sunkėjančių ekonominių sąlygų nebeišgalėtų viena išlaikyti gyvenamojo būsto ir vaiko. Atstovo teigimu, tokiu atveju, vaikui atsirastų reikalas laikinai pagyventi pas tėvą, o šis nebeturi nuosavo būsto. Nurodo, kad pakeisti vaiko gyvenamosios vietos, šią nustatant su tėčiu, ieškovė nesutiktų, tačiau mano, kad sūnui kurį laiką gali tekti gyventi pas tėvą. Atsakovo atstovas nurodo, kad vaikui gyventi pas tėvą jokių kliūčių nėra, norėtų kad su tėvu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta nuolat, tam nereikia atsakovui turėti nuosavo būsto, jam pakanka turėti kur gyventi. Teismas su šiais atsakovo atstovo argumentais visiškai sutinka. Vaiko teisės į gyvenamąją būstą užtikrinimas nereiškia pareigos jo tėvams tokį būstą turėti nuosavybės teise. Jei vaikas gyvena su tėvais, šie privalo užtikrinti kad būtų įgyvendinamos visos vaiko teisės (pasirūpinti maistu, apranga, vaiko sveikata, jo auklėjimu bei lavinimu, kt.), taip pat ir teisė į tinkamą gyvenimui būstą. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsakovas šiuo metu gyvena su savo drauge, kuri neprieštarautų, kad su jais gyventų ir atsakovo bei ieškovės sūnus. Vaikų teisių skyriaus atstovas nurodo, kad jiems nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios rodytų, kad vaikas lieka be gyvenamosios patalpos, yra vejamas iš dabartinės gyvenamosios vietos ar kt. Vaiko tėvas sutinka pasiimti vaiką gyventi kartu su savimi, kad būtų priešingai ieškovė įrodymų nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad vaiko teisės į gyvenamąjį būstą atsakovas parduodamas savo turtą taip pat nepažeidė.

13Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu pagrindų reikšti atsakovui Actio Pauliana ieškinį tikrai nėra (LR CK 6.66 str.1 d.), teismas nenustatė kitokių pagrindų, kurie rodytų, jog ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir teismas turėtų jai tokias teises išaiškinti (pvz., dėl sugyventinių turto). Ieškovės atstovas nurodo, kad tokių duomenų neturi, o teismas ex officio tirdamas įrodymus nenustatė, kad būtų įstatymo nustatyti niekinių sandorių taikymo pagrindai. Dėl nurodyto ieškovės ieškinys atmestinas visiškai (LR CK 1.78 str. 1 d., 3 d., 5 d., 1.80 str., 1.81 str., 1.86 str., 1.87 str.; LR CPK 178 str., 179 str., 182 str. 1 d. 5 p., 185 str., 259 str. 1 d., 260 str., 265 str., 270 str., 275 str., 279 str. ir 307 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2006).

14Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

15Ieškovė byloje turėjo 888 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 138 Lt žyminis mokestis (b.l.18) ir 750 Lt atstovavimo išlaidų (b.l.17,55,62,63). Ieškinį atmetus ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas byloje turėjo atstovą (b.l.41), tačiau patirtų dėl atstovavimo išlaidų priteisti iš ieškovės neprašė. Šalys savo teisėmis naudojasi savo nuožiūra (LR CPK 13 str.), todėl, atsakovui neprašant, jo turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo iš ieškovės klausimas nespręstinas.

16Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t.y. 12,60 Lt, priteistinos iš atsakovo (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3p., 96 str.).

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str. 270 str., 275 str. 1 d.,

Nutarė

18Ieškinį atmesti.

19Priteisti iš ieškovės I. R. (a.k( - ) gyv. ( - )) 12,60 Lt (dvylika litų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

20Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo paskelbimo išsiųsti nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą šalims ir tretiesiems asmenims

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė,... 2. Ieškovė prašo pripažinti nekilnojamojo turto – buto, esančio ( - ),... 3. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, jos interesus byloje atstovavo advokatas... 4. Ieškovės atstovas adv. padėjėjas E.Rugienius ieškinį palaiko ir prašo... 5. Atsakovo atstovas adv. V.Ravinis prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir... 6. Institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės sav. VTAS atstovas... 7. Ieškinys netekintinas.... 8. Nustatyta, jog 2011-05-06 tarp atsakovų V. S. ir 9. Dėl teismo leidimo reikalingumo sudarant nekilnojamojo turto perleidimo... 10. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad LR CK 3.85 str. 2 d.... 11. Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 1988 metais,... 12. Išklausęs šalių atstovų paaiškinimus, institucijos, teikiančios išvadą... 13. Ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu pagrindų... 14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 15. Ieškovė byloje turėjo 888 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 138 Lt... 16. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei... 17. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str.... 18. Ieškinį atmesti.... 19. Priteisti iš ieškovės I. R. (a.k( -... 20. Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas nuo paskelbimo išsiųsti... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...