Byla Ik-1631-331/2010
Dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovui advokatui Arūnui Merkiui, atsakovės atstovui Vidmantui Januškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai (toliau ? Komisija) dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Komisija 2009-12-10 išvada „Dėl profesinės ligos“ Nr. S-(14.2)-784 pareiškėjai J. J. profesinės ligos diagnozės nepatvirtino (b. l. 9?11).

3Nesutikdama su tokia išvada pareiškėja skundu (b. l. 3?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti Komisijos 2009-12-10 išvados Nr. S-(14.2)784 „Dėl profesinės ligos“ konstatuojamąją ir rezoliucinę dalis, kuriose neigiama profesinės ligos diagnozė ir pripažinti jai 1997 m. diagnozuotą židininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM(-) esant profesine liga arba įpareigoti tai padaryti Komisiją.

4Skunde paaiškino, kad nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m. rugsėjo mėnesio dirbo veterinarijos gydytoja Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje. Jos darbas buvo susijęs su skerdžiamų gyvulių poskerdimine ekspertize. 1997 m. kovo mėnesį skerdžiant tuberkulioze sergančius galvijus netyčia įsipjovė pirštą ir nuo sergančių galvijų užsikrėtė tuberkulioze, ko pasekoje, jai buvo diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Komisijos prašė, kad ši liga būtų pripažinta profesiniu susirgimu. Komisijos išvada iš esmės grindžiama teorinėmis prielaidomis ir, mano, akivaizdžiai prieštarauja faktinėms pačios Komisijos nustatytoms ir konstatuotoms aplinkybėms. Pagrindinis Komisijos argumentas yra tai, kad Mycobacterium tuberculosis, kuri dažniausiai sukelia žmonėms tuberkuliozę oro lašeliniu būdu nuo kito atvira tuberkulioze sergančio žmogaus bei Mycobacterium Bovis, kuri sukelia stambių raguočių tuberkuliozę, iš patologinių mėginių neišskirta, jos diagnozė bakteriologiškai nepatvirtinta, todėl, neva, negalima teigti, nei kad ji sirgo plaučių tuberkulioze sukelta Mycobacterium Bovis (nors pripažįstama, kad gyvulininkystės darbuotojai ir veterinarai gali susirgti Mycobacterium Bovis tuberkulioze), nei kad ji sirgo plaučių tuberkulioze sukelta Mycobacterium tuberculosis.

5Pareiškėjos diagnozė bakteriologiškai iš tikrųjų nepatvirtinta, nes nei viena, nei kita bakterija bakteriologiškai ir negalėjo būti ištirta, kadangi, pasak jos, ji nesirgo atvira tuberkuliozės forma ir bakterijomis, kurias būtų galima ištirti, neišskyrė. Kitaip gauti mėginių tyrimui nei tada, nei dabar nėra galimybės. Pats faktas, kad nėra patologinių ir/ar bakteriologinių tyrimų, mano, visiškai nereiškia, jog galima daryti vienareikšmę išvadą, kad jos susirgimas nėra profesinė liga arba, kad negalima pripažinti susirgimo profesiniu. Tuo tarpu Komisijos išvadą iš esmės ir nulėmė tik šis faktas. Neaišku kuo remiantis teigiama, kad Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis kultūros išskyrimas iš patologinių mėginių būtinas diagnozės patvirtinimui. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalies 10.3 punkte, kaip profesinės ligos pirminė diagnozė, kurią ir reikėjo patvirtinti, nurodyta kvėpavimo organų tuberkuliozė, nepatvirtinta bakteriologiškai ir histologiškai. Kitaip tariant, šios diagnozės patvirtinimas ir nereikalauja bakteriologinių tyrimų, kurių ir negalėjo būti dėl anksti diagnozuoto susirgimo.

6Mano, kad nors ir nesant bakteriologinių tyrimų visos aplinkybės vertintinos laikantis įrodymų vertinimo taisyklių, teisingumo ir protingumo kriterijų (ABTĮ 57 straipsnis). Vertinant jos darbo pobūdį ir sąlygas, piršto įsipjovimo faktą skerdžiant tuberkulioze sergantį gyvulį, ligos pradžią, kuri faktiškai sutampa su piršto įsipjovimu, ligos istoriją ir gydytojų surašytas anamnezes bei klinikinę ligos eigą ir rentgenologinius tyrimus, atliktus Santariškėse, galima teigti, jog labiau tikėtina, kad ji susirgo plaučių tuberkulioze dėl Mycobacterium Bovis infekcijos. Jos klinikinė diagnozė iš esmės ir paremta šiomis aplinkybėmis, todėl Komisija neturėjo jokio pagrindo jomis abejoti. Tuo labiau, kad Komisija nėra konstatavusi, ir tam nėra jokio realaus pagrindo, kad J. J. susirgo plaučių tuberkulioze dėl Mycobacterium tuberculosis infekcijos gautos nuo kito žmogaus oro lašeliniu būdu.

7Per teismo posėdį J. J. ir jos atstovas Arūnas Merkys prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

8Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 83?85) paaiškino, kad informacijos apie įvadinį instruktavimą, darbo veiklos organizavimą, privalomus periodinius sveikatos tikrinimus, nurodant profesinius rizikos veiksnius, ir gydytojų išvadas dėl tinkamumo dirbti, asmens byloje nėra. Dokumentų, kuriuose būtų ši informacija, Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi. Taip pat Komisija negavo ir dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1997 metais J. J. darbas buvo susijęs su sergančių gyvulių skrodimu. Duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skrodimus Šiaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos 1997 m. metinėje ataskaitoje taip pat neužfiksuota. Pažymėtina, kad žurnale „Lietuvos veterinarija“ 1997 m. Nr. 4, buvo rastas straipsnis apie seminarą, įvykusį 1997 m. AB „Šiaulių maistas“ tuberkuliozės diagnostikos ir poskerdiminės veterinarinės sanitarinės ekspertizės klausimais. Šiame straipsnyje tarp dalyvavusiųjų seminare J. J. pavardė nepaminėta. Taip pat buvo išnagrinėta Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų 1997 metų ataskaita. Joje nurodoma, kad tuberkuliozė buvo tirta patologinėje medžiagoje, atvežtoje iš šešių ūkių, ir 13 galvijų buvo diagnozuota tuberkuliozė. J. J. pavardė šioje ataskaitoje taip pat nepaminėta.

9Komisija, analizuodama pareiškėjos asmens sveikatos istoriją, nustatė, kad 1997 m. balandžio 14 d. pareiškėja kreipėsi į gydytoją dėl užsitęsusio karščiavimo. Nuo 1997 m. gegužės 6 d. iki gegužės 22 d. ji gydėsi Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje. Klinikinė diagnozė: neaiškios kilmės karščiavimas. Bruceliozės diagnozė paneigta. 1997 m. birželio 5 d. pareiškėja buvo konsultuota gydytojo pulmonologo. Buvo atliktas plaučių rentgenologinis tyrimas ir rasti židininiai pakitimai kairiame plautyje. Nuo 1997 m. birželio 11 d. iki 1997 m. rugpjūčio 14 d. ji gydėsi Respublikiniame ftiziatrijos centre. Klinikinė diagnozė: Židininė plaučių tuberkuliozė 0/S1 infiltracijos fazė TM (-). Diagnozė bakteriologiškai nepatvirtinta. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tuo metu ji nekėlė klausimo, ar ši liga gali būti profesinė, todėl papildomi tyrimai, reikalingi verifikuoti galvijų sukeltą tuberkuliozę M. Bovis nebuvo atlikti. Taip pat pareiškėjai nebuvo atlikta bronchoskopija, bronchų nuoplovų bakteriologinis tyrimas. Ji buvo išrašyta iš stacionaro rezorbcijos fazėje. Tuberkuliozės gydymas 4 mėnesius buvo tęstas ambulatoriškai 2 vaistiniais preparatais. 1998 m. sausio 5 d. pareiškėja buvo konsultuota gydytojo ftiziatro. Išvada: tolesnis gydymas nereikalingas. Konstatuotina, kad 1997 m. pareiškėjai nebuvo atlikti klinikiniai tyrimai, kurie būtini identifikuoti tuberkuliozės infekciją ir jos šaltinį, todėl Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės darbo medicinos gydytoja pareiškėjai 2009 m. gegužės 6 d. profesinės ligos negalėjo diagnozuoti.

101997 m. birželio mėn. vertinant jos pasireiškusius klinikinius simptomus ir rentgenologiškai nustatytus plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairio plaučio židininė tuberkuliozė. Tuberculosis ar Bovis mikobakterija iš patologinių mėginių nebuvo neišskirta, todėl diagnozė nebuvo bakteriologiškai patvirtinta. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad tuo nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta prielaida, jog tuberkulioze pareiškėja 1997 m. galėjo užsikrėsti oro lašiniu būdu nuo atvira tuberkulioze sergančio kito žmogaus. Atsižvelgdama į šį svarbų profesinei ligai nustatyti faktą, Komisija pagrįstai negali patvirtinti, kuria plaučių tuberkulioze sirgo pareiškėja, ar sukelta Mycobacterium Bovis, ar Mycobacterium Tuberculosis.

11Komisija, nustačiusi, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J. J. poskerdiminės ekspertizės darbą su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais, atsižvelgusi į pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų įrašus apie jai diagnozuotą plaučių tuberkuliozę, tačiau neatliktus laboratorinius tyrimus dėl Mycobacterium Tuberculosis ar Mycobacterium Bovis išskyrimo iš patologinių mėginių, bei į tai, kad jos dėl profesinės ligos patvirtinimo į Komisiją kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų, Komisija neturėjo jokio pagrindo patvirtinti pareiškėjos persirgtos tuberkuliozės kaip ligos susijusios su darbine veikla.

12Teismo posėdyje atsakovės atstovas Vidmantas Januškevičius prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

13S k u n d a s a t m e s t i n a s.

14Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Komisijos 2009-12-10 išvados Nr. S-(14.2)-784, kuria Komisija nepatvirtino J. J. diagnozuoto susirgimo kaip profesinės ligos, pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėja mano, jog 1997 m. nustatyta tuberkuliozė yra sietina su jos darbu 1997 metais Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stotyje.

15Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtinti Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – Nuostatai), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1-269/V-125 patvirtintas Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtinti Profesinių ligų nustatymo kriterijai, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1198 „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų”, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 475 patvirtinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatai.

16Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 14 punktas , Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 28 punktas numato, kad profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.

17Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad darbo aplinka – tai darbo vietą supanti erdvė, kurioje gali būti darbuotojo sveikatai kenksmingų, pavojingų rizikos veiksnių (fizinių, fizikinių, cheminių, biologinių ir kitų). To paties straipsnio 17 punktas numato, kad kenksmingas veiksnys – tai rizikos veiksnys darbo aplinkoje, kuris veikdamas darbuotojo organizmą gali sukelti ligą ar profesinę ligą ir kurio poveikis gali būti pavojingas gyvybei. Pavojingu veiksniu pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 25 punktą laikomas darbo aplinkoje esantis rizikos veiksnys, dėl kurio darbuotojas gali patirti ūmių sveikatos sutrikimų ar mirti.

18Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tam, kad atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga atitinkamam asmeniui, yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių. Tai ne kartą pažymėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinės bylos: Nr.A4-290-2005, Nr. A146-712/2010; A502-198/2010).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo komisija surašė profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą Nr. S-191 (0751-09) (b. l. 6 - 8), kuriame nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2009 m. vasario 3 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodė, jog, vadovaujantis Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1993 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 148, Šiaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties viršininkas 1994 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 134 J. M. (J.) iš AB „Šiaulių maistas“ perkėlė dirbti nuo 1994 m. sausio 3 d. į Šiaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stotį ir paskyrė vykdyti veterinarijos gydytojos pareigas. Šiaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stoties viršininko 1995 m. liepos 18 d. įsakymu N. 46 pareiškėjai buvo pavesta vykdyti veterinarinę priežiūrą žuvies perdirbimo ceche „Dekcor“. Darbo sutartis su ja 1999 m. rugsėjo 20 d. buvo nutraukta. Duomenų apie sergančių gyvulių kontrolinius skerdimus 1997 m. Šiaulių miesto veterinarijos ir sanitarijos stoties veiklos metinėje ataskaitoje neužfiksuota. Rasta 1997 m. žurnale „Lietuvos veterinarija“ Nr. 4 medžiaga, kur aprašomas seminaras, vykęs 1997 m. AB „Šiaulių maistas“ tuberkuliozės diagnostikos ir poskerdiminės veterinarinės sanitarinės ekspertizės klausimais. Taip pat rasta 1997 m. Šiaulių apskrities valstybinės veterinarijos tarnybos laboratorinių tyrimų ataskaita, kurioje nurodoma, kad tuberkuliozė buvo tirta iš šešių ūkių atvežtoje patologinėje medžiagoje ir trylikai galvijų buvo diagnozuota tuberkuliozė. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-191 (0751-09) sveikatos priežiūros įstaiga J. J. 2009-05-06 profesinės ligos nenustatė.

202009-06-05 pareiškėja kreipėsi į Komisiją su prašymu (b. l. 57) išnagrinėti ir nustatyti, ar teisėtai jai nebuvo pripažintas profesinis susirgimas.

21Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, profesinės ligos diagnozės nepatvirtino. Komisija, įvertinusi Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S-191(0751-09) I ir II dalis, ligos anamnezę, ligos kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, išvadoje (b. l. 9 - 11) konstatavo, kad pareiškėja nuo 1994 m. sausio mėn. iki 1999 m. rugsėjo mėn. dirbo veterinarijos gydytoja Šiaulių m. veterinarijos ir sanitarijos stotyje. Ji teigia, kad 1997 m. užsikrėtė nuo skrodžiamų sergančių tuberkulioze galvijų ir susirgo židinine infiltracine kairio plaučio tuberkulioze. Prašo, kad 1997m. diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM (-) būtų pripažinta profesiniu susirgimu. Išvadoje nurodyta, kad stambių raguočių tuberkuliozę sukelia Mycobacterium Bovis. Mycobacterium tuberculosis ar Mycobacterium Bovis kultūros išskyrimas iš patologinių mėginių reikalingas diagnozės patvirtinimui. J. J. 1997 m. birželio mėn. vertinant klinikinius simptomus ir rentgenologinius plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairiojo plaučio židininė tuberkuliozė. Tuberkuliozės ar Bovis mikrobakterija iš patologinių mėginių neišskirta, bakteriologiškai diagnozė nepatvirtinta.

22Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. balandžio 14 d. įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę užfiksuota, kad prieš 3 savaites pjaustant galvijus, apsikrėtusius TBC, pacientė įsipjovė į pirštą (b. l. 16). Respublikinėje Šiaulių ligoninės 1997 m. gegužės 28 d. epikrizėje (b. l. 14 - 15) įrašyta, kad ligonė prieš mėnesį laiko dirbdama su skerdiena buvo įsipjovusi į pirštą, tas gyvulys buvo sergantis tuberkulioze. Nurodyta, kad ligonė konsultuota ftiziatro – duomenų tuberkuliozei nėra. 1997 m. birželio 5 d. rentgenologas konstatavo kairio plaučio viršutinėje skiltyje ir viršūnėje matomus švelnius šešėlius. Nurodyta, kad įvertinus anamnezę, negalima ekskliuduoti plaučių TBC (b. l. 20). 1997-06-11 pareiškėjai diagnozuota židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-) (b. l. 21).

23Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma vadovaujantis Profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, taip pat Profesinių ligų nustatymo kriterijais, patvirtintais Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-1087. Profesinių ligų sąraše pažymėta, kad jame nurodytos ligos turi būti tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais.

24Liga, kurią pareiškėja prašo pripažinti profesiniu susirgimu, t. y. židininė plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-), yra įrašyta į Profesinių ligų sąrašą, patvirtintą Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (4.5 papunktis, Europos profesinių ligų sąrašo kodas- 405). Tam, kad būtų patvirtinta ar paneigta pareiškėjai profesinės ligos (tuberkuliozės) diagnozė, reikalinga nustatyti priežastinio ryšio tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių buvimą ar nebuvimą, t. y. nustatyti priežastinį ryšį tarp židininės plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-) ir darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais galvijais.

25Kaip matyti iš specialistės Linos Lakickienės išvados (b. l. 98), vien iš diagnozės nėra galimybės patvirtinti, nuo ko iš tikrųjų pareiškėja susirgo. Tuberkuliozė yra išgydoma per 6 mėn., pagal pareiškėjos diagnozę, negalima nustatyti profesinės ligos. Reikia įrodyti, kad pareiškėja dirbo su sergančiais gyvuliais. Išnagrinėjusi J. J. sveikatos istoriją, specialistė Lina Lakickienė pateikė teismui išvadą (b. l. 102), kurioje konstatavo, kad tuberkuliozę sukelia trys Mycobacterium tuberculosis komplekso bakterijos – Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium bovis ir Mycobacterium africanum. Mycobacterium bovis sukelia karvių tuberkuliozę. Šis tipas patogeniškas ir žmogui. Specialistė nurodė, kad Respublikiniame Ftiziatrijos centre tuberkuliozė bakteriologiškai nepatvirtinta, todėl teigti, kad pareiškėja užsikrėtė skrosdama karves, negalima.

26Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad specialistė Lina Lakickienė gali būti suinteresuota bylos baigtimi, kadangi pareiškėja šių teiginių nepagrindžia įrodymais. Specialistė kviesta teismo iniciatyva, teismo posėdyje ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą (b. l. 97), pasirašė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos išvados teisingumu.

27Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad faktas, jog 1997 m. pareiškėja dirbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvūnais nėra patvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė nei Komisijai, nei teismui. Duomenys, kad skrosdama tuberkulioze sergančius galvijus pareiškėja įsipjovė pirštą yra subjektyvūs, t. y. pareiškėja remiasi medicininiuose dokumentuose iš jos pačios žodžių užfiksuotais paaiškinimais. I. K. liudijimą (b. l. 42), kad 1997 m. kovo mėn., dirbdama AB „Šiaulių maistas“ matė pažįstamą J. M., dirbusią skerdimo ceche veterinarijos gydytoja ir prisimena, kad minėtą mėnesį ji buvo susižeidusi kairės rankos pirštą, o tik vėliau sužinojo, kad tai nutiko skerdžiant sergančius TBC galvijus, teismas vertina kritiškai, kadangi pareiškėja su I. K. kartu dirbo, pastaroji gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Taip pat objektyviais įrodymais nepatvirtintas faktas, jog pareiškėja būtent nuo sergančių galvijų užsikrėtė tuberkulioze. Atliekant medicininius tyrimus, nėra užfiksuota, kokia mikrobakterijos forma lėmė pareiškėjos susirgimą. Atmestini pareiškėjos argumentai, kad apskritai nereikia išskirti bakterijos, kuri sukėlė tuberkuliozę, kadangi būtent nuo tai, kuri iš bakterijų lėmė susirgimą, parodo priežastinio ryšio tarp diagnozuotos ligos (židininės plaučių TBC 0/S1, infiltracijos forma TM(-)) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo sąlygų (darbo su TBC užsikrėtusiais galvijais).

28Teismas nesiremia pareiškėjos pateiktais literatūros šaltiniais, kadangi juose kalbama apskritai apie galimybę užsikrėsti tuberkulioze nuo gyvūnų, tačiau juose nepateikiama konkreti informacija apie pareiškėjos nurodytas darbo sąlygas. Teismas negali paneigti ir nepaneigia mokslinėje literatūroje išdėstytų teiginių, kad nuo sergančių tuberkulioze galvijų gali užsikrėsti ir žmogus, tačiau pareiškėjos atveju tas faktas nebuvo įrodytas objektyviais įrodymais.

29Vadinasi nenustačius, kad tuberkulioze pareiškėja užsikrėtė dirbdama su sergančiais galvijais ir būtent Mycobacterium bovis lėmė jos susirgimą, negalima konstatuoti esant neginčijamą ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos (tuberkuliozės) ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių (darbo su tuberkulioze užsikrėtusiais gyvūnais).

30Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų 6 punktas numato, kad nustatant profesinę ligą, turi būti vertinama ligos anamnezė, gyvenimo anamnezė (persirgtos ligos, traumos, įpročiai, gyvenimo sąlygos ir kt.), darbo veiklos raida (profesija, darbo pobūdis, kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, minimalus kenksmingo darbo aplinkos veiksnio poveikio (ekspozicijos) intensyvumas, minimali kenksmingo darbo aplinkos veiksnio trukmė, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys ir kt. duomenys, pateikti Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I dalyje), profesinės ligos klinika (specifiniai ir/ar nespecifiniai konkrečios ligos simptomai, mišrus kenksmingų darbo aplinkos veiksnių poveikis, individualus jautrumas kenksmingam darbo aplinkos veiksnio poveikiui (lytis, amžius ir kt.) ir kt., laboratoriniai, instrumentiniai ir kiti reikiami tyrimai, privalomų sveikatos tikrinimų duomenys, diferencinė diagnostika, asmens sveikatos istorijos (F-Nr. 025/a) duomenys, panašių susirgimų (grupinių ar pavienių) buvimas įmonėje, mokslu pagrįsti priežastinių ryšių tarp kenksmingo darbo aplinkos veiksnio ir profesinės ligos įrodymai. Vertinant 1997 m. birželio mėn. pasireiškusius klinikinius simptomus ir rentgenologiškai nustatytus plaučių pakitimus, buvo diagnozuota kairio plaučio židininė tuberkuliozė. Tuberculosis ar Bovis mikobakterija iš patologinių mėginių nebuvo neišskirta, todėl diagnozė nebuvo bakteriologiškai patvirtinta. Taigi nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta prielaida, jog tuberkulioze pareiškėja 1997 m. galėjo užsikrėsti oro lašiniu būdu nuo atvira tuberkulioze sergančio kito žmogaus. Taigi byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kuria plaučių tuberkulioze sirgo pareiškėja, ar sukelta Mycobacterium Bovis, ar Mycobacterium Tuberculosis.

31Teismas nustatė, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J. J. poskerdiminės ekspertizės darbą su sergančiais tuberkulioze galvijais 1997 metais, atsižvelgęs į pareiškėjos asmens sveikatos istorijoje esančius gydytojų įrašus apie jai diagnozuotą plaučių tuberkuliozę, specialistės Linos Lakickienės paaiškinimus ir pateiktą išvadą, bei į tai, kad ji dėl profesinės ligos patvirtinimo į Komisiją kreipėsi praėjus 13 metų nuo susirgimo tuberkulioze pradžios, kuomet plaučių rentgenogramose matomi tik liekamieji padariniai po persirgtos tuberkuliozės ir diagnozei patikslinti nebeįmanoma atlikti papildomų tyrimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nėra jokio pagrindo patvirtinti pareiškėjos persirgtos tuberkuliozės kaip ligos susijusios su darbine veikla.

32Teismas, įvertinęs ginčijamos išvados turinį bei vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Komisijos 2009-12-10 išvada Nr. S-(14.2)-784 yra teisinga ir pagrįsta, ją priimant įvertinti visi privalomi duomenys, kurie buvo surinkti, todėl nėra pagrindo naikinti konstatuojamąją ir rezoliucinę dalis skunde išdėstytais argumentais.

33Teismui pripažinus, kad Komisijos išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjai 1997 m. diagnozuotą židininę plaučių TBC 0/S1 infiltracijos fazė TM(-) esant profesine liga arba įpareigoti tai padaryti Komisiją, nes nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

34Remdamasis tuo, kad išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

Nutarė

35pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

36Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Komisija 2009-12-10 išvada „Dėl profesinės ligos“ Nr. S-(14.2)-784... 3. Nesutikdama su tokia išvada pareiškėja skundu (b. l. 3?5) kreipėsi į... 4. Skunde paaiškino, kad nuo 1994 m. sausio mėnesio iki 1999 m. rugsėjo... 5. Pareiškėjos diagnozė bakteriologiškai iš tikrųjų nepatvirtinta, nes nei... 6. Mano, kad nors ir nesant bakteriologinių tyrimų visos aplinkybės vertintinos... 7. Per teismo posėdį J. J. ir jos atstovas Arūnas Merkys prašė skundą... 8. Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.... 9. Komisija, analizuodama pareiškėjos asmens sveikatos istoriją, nustatė, kad... 10. 1997 m. birželio mėn. vertinant jos pasireiškusius klinikinius simptomus ir... 11. Komisija, nustačiusi, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J. J.... 12. Teismo posėdyje atsakovės atstovas Vidmantas Januškevičius prašė skundą... 13. S k u n d a s a t m e s t i n a s.... 14. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Komisijos 2009-12-10... 15. Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų... 16. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų... 17. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 5... 18. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, tam, kad atitinkama liga,... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009-02-09 Profesinės ligos tyrimo... 20. 2009-06-05 pareiškėja kreipėsi į Komisiją su prašymu (b. l. 57)... 21. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, profesinės ligos diagnozės... 22. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. balandžio 14 d. įdėtiniame... 23. Profesinės ligos diagnozė nustatoma arba nenustatoma... 24. Liga, kurią pareiškėja prašo pripažinti profesiniu susirgimu, t. y.... 25. Kaip matyti iš specialistės Linos Lakickienės išvados (b. l. 98), vien iš... 26. Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad specialistė Lina Lakickienė gali... 27. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad faktas, jog 1997... 28. Teismas nesiremia pareiškėjos pateiktais literatūros šaltiniais, kadangi... 29. Vadinasi nenustačius, kad tuberkulioze pareiškėja užsikrėtė dirbdama su... 30. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d.... 31. Teismas nustatė, jog nėra dokumentų, objektyviai patvirtinančių J. J.... 32. Teismas, įvertinęs ginčijamos išvados turinį bei vadovaudamasis tuo, kas... 33. Teismui pripažinus, kad Komisijos išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra... 34. Remdamasis tuo, kad išdėstyta ir, vadovaudamasis Administracinių bylų... 35. pareiškėjos J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 36. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...