Byla eA-304-143/2017
Dėl ataskaitos ir sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą

3pagal pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl ataskaitos ir sprendimo panaikinimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas UAB ,,Baltic Agro“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį patikslino (I t., b. l. 33–35, 76–80), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir atsakovas) 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 4VM190103S; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Muitinės departamentas) 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 1A-203 ,,Dėl UAB ,,Baltic Agro“ skundo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 182–183).

7Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Vaidotų geležinkelio muitinės poste deklaravo 978,9 tonas azoto–fosforo ir kalio trąšų, elektroninės importo deklaracijos (toliau – ir EID) Nr. 13LTVG2000IM054B81, deklaruotų prekių bendroji faktūrinė vertė 360 235,20 USD, apskaičiuoti importo mokesčiai: 59 798 Lt muito, 208 728 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM). Prekės importuotos iš Rusijos Federacijos OJSC PhosAgro-Cherepovets bendrovės. Prekių partijos kilmės sertifikatas Nr. A 412913, kurio pagrindu prekėms numatomas 3 proc. importo muitas, buvo pateiktas muitinei po 2013 m. gruodžio 31 d., kadangi Rusijos įmonė nespėjo iki 2013 m. gruodžio 31 d. atsiųsti prekių partijos kilmės sertifikato. Atsižvelgiant į tai, UAB „Baltic Agro“ turėjo deklaruoti prekes nustatant 6,5 proc. importo muitą. Skundžiamame Muitinės departamento sprendime pažymėta, jog deklaracijoje nebuvo nurodyti visi duomenys ir prie jos nebuvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažintam arba nuliniam tarifui taikyti, todėl muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ir atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.

8Pareiškėjas pažymėjo, jog nors deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą – EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 – pateikė 2013 m. gruodžio 30 d., tačiau prašymą bei visus būtinus dokumentus dėl lengvatinio tarifo režimo taikymo pateikė 2014 m. sausio 13 d., t. y. tuomet, kai jau galiojo įprastinė muito norma. Pabrėžė, jog prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu prašymo taikyti sumažintą tarifą negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau –

9ir Bendrijos muitinės kodeksas), 6 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo prašo, kad muitinė priimtų sprendimą, susijusį su muitinės veiklos taisyklių taikymu, jis turi pateikti muitinei visą jos prašomą informaciją ir dokumentus, kurių reikia sprendimui priimti. Deklaracijos pateikimo metu (2013 m. gruodžio 30 d.) jis neturėjo būtino dokumento sumažintam tarifui taikyti – prekių gamintojas nebuvo pateikęs A formos kilmės sertifikato. Nors visais galimais būdais stengėsi kilmės sertifikatą gauti iki 2014 m. sausio 1 d., tačiau ne dėl jo kaltės šis nebuvo gautas kartu

10su prekėmis. Kadangi būtų nelogiška bei nuostolinga prekes laikyti nedeklaruotas, jas deklaravo

11ir, kaip yra įprasta, pasinaudojo galiojančia duomenų taisymo muitinėje tvarka. Muitinės Vaidotų poste buvo paaiškinta, jog be visų reikalingų dokumentų negalima pritaikyti tarifinės muitų lengvatos. Muitinės departamentui nagrinėjant skundą tapo žinoma, jog muitinės posto viršininkai turi įgaliojimus priimti pareiškėjų prašymus dėl tarifinės muitų lengvatos pritaikymo nepateikus visų reikiamų dokumentų, bet įsipareigojant juos gavus pateikti muitinei nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jam buvo suteikta klaidinga informacija apie muitų tarifų lengvatos gavimą ir dokumentų pateikimą.

12Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 „Dėl Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių, Muitinėje įformintų dokumentų pripažinimo negaliojančiais taisyklių ir Dokumento (papildymo) pažymos formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (16 p.), kartu su prašymu teritorinei muitinei turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys taisymo (papildymo) būtinumą (pvz., sąskaitos-faktūros, prekių kilmės dokumentai, prekių patikrinimo aktai, nauji kompensacinių produktų išeigos apskaičiavimai, sutarties papildymas ir kt.). Remdamasis šia tvarka, 2014 m. sausio 13 d. pateikė prašymą, prie kurio pridėjo kilmės sertifikatą, ir paprašė atlikti mokesčio perskaičiavimą. Tačiau Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą, t. y. neleido pasinaudoti paminėtu įsakymu patvirtinta galiojančia bei teisėta tvarka.

13Pareiškėjas pažymėjo, jog anksčiau (t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.) teritorinės muitinės (įskaitant ir Vilniaus teritorinę muitinę) tokius prašymus (analogiškus 2014 m. sausio 13 d. prašymui) priimdavo ir tenkindavo remdamosi Įsakymu. Be to, yra žinoma, kad ne tik jis, tačiau ir kitos bendrovės, turinčios ilgametę analogiškų prekių importo patirtį, naudojosi analogiška tvarka pagal Įsakymą. Muitinės departamentas ir teritoriniai muitinės skyriai pripažindavo ir taikydavo Įsakymu nustatytą tvarką, kuomet prekes deklaravus prašymai taisyti deklaracijas ir perskaičiuoti mokesčius buvo priimami vėliau, kartu pateikiant ir kilmės sertifikatus. Dėl nesuprantamų priežasčių Įsakymas nebebuvo taikomas po 2014 m. sausio 1 d. Nėra žinoma apie tai, kad Įsakymo galiojimas buvo sustabdytas ar panaikintas. Priešingai, toks Muitinės departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės elgesys (atsisakant patenkinti 2014 m. sausio 13 d. prašymą) prieštarauja Įsakymui ir iki tol egzistavusiai nusistovėjusiai praktikai. Kaip ir visada, turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo prašymas bus priimtas ir patenkintas.

14Pareiškėjas pabrėžė, kad Muitinės departamentas bei Vilniaus teritorinė muitinė negali taikyti skirtingos tvarkos, kai galioja tas pats teisės aktas – šiuo atveju Įsakymas. 2014 m. sausio 1 d. Įsakymas nenustojo galioti. Skundžiamais sprendimais yra pažeidžiami teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai. 2014 m. sausio 13 d. prašymas turėjo būti patenkintas ir mokesčiai perskaičiuoti dėl pačios muitinės klaidos, t. y. muitinė suklaidino įmonę taikydama ilgalaikę ir nusistovėjusią praktiką pagal Įsakymą, o nuo 2014 m. sausio mėn. staiga nurodžiusi, jog šia tvarka jau esą nebegalima pasinaudoti.

15Pareiškėjas nurodė, kad prekių deklaravimo bei kitų dokumentų pateikimo procedūras atliko ne jis tiesiogiai, o sutartiniais pagrindais veikiantis muitinės tarpininkas – akcinė bendrovė ,,Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir AB „Lietuvos geležinkeliai“), kuris įsipareigojo vykdyti Bendrijos muitinės kodekso, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas deklaranto pareigas, naudotis juose numatytomis teisėmis. Pagrįstai tikėjosi, kad valstybės institucijos bendradarbiauja su valstybės kontroliuojama bendrove ir būtų informavusios, jei Įsakymas negali būti taikomas ir pan.

16Pareiškėjas pažymėjo, jog Muitinės departamentas nurodė, kad bendrovė nepagrįstai lengvatinio muitų tarifo taikymą siejo tik su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo momentu. Su tokiu Muitinės departamento teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi, pagal Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnį, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nenustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūras, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos muitinėje priėmimo data. Remiantis šiuo straipsniu, taikomos tos tarifinės lengvatos, kurios galioja (nustatytos) deklaracijos priėmimo muitinėje metu. Pabrėžė, jog UAB „Baltic Agro“ EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 buvo pateikta muitinei ir priimta 2013 m. gruodžio 30 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad, pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (toliau – ir Reglamentas Nr. 978/2012), 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, naujos tarifinės lengvatos bus taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d. Prekėms, importuojamoms iš šalių, kurios nuo 2014 m. sausio 1 d. išbraukiamos iš Bendrųjų lengvatų sistemos sąrašo, tarifinės lengvatos atsižvelgiant į teisės aktus gali būti taikomos, jei muitinės deklaracija išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, kurioje prašoma tarifinės lengvatos, buvo priimta iki 2013 m. gruodžio 31 d.

17Pareiškėjas nurodė, jog 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 889 straipsnyje yra įtvirtinta, jog kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu: 1) tarifinė kvota, tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; 2) kitais atvejais, – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog yra visos sąlygos perskaičiuoti importo muito mokesčio normą. Abi nurodytos sąlygos buvo išpildytos.

18Pareiškėjas pabrėžė, jog Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į tai, kad EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 įforminta 2013 m. gruodžio 30 d., o prašymas dėl tarifinės lengvatos suteikimo Vilniaus teritorinei muitinei pateiktas 2014 m. sausio 13 d., nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Muitinės departamentas Vilniaus teritorinės muitinės argumentus palaikė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas susidariusią situaciją vertino formaliai, elgėsi neprotingai ir neapdairiai. Kadangi prekės deklaruotos 2013 m. gruodžio 30 d., tačiau prekių kilmės sertifikatas muitinei buvo pateiktas po 2014 m. sausio 1 d., tai negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios importo mokestis negalėtų būti perskaičiuotas. Muitinės departamento sprendimas yra paviršutiniškas ir formalus bei kartoja Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitos argumentus, todėl naikintinas, kaip ir Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita.

19Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 39–42, 147–149) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

20Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai specialiai nenustatyta kitaip, taikant visas nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, remiamasi deklaracijos priėmimo muitinėje data. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, pagal tarifinę kvotą, tarifinę viršutinę ribą arba kitą lengvatinį tarifų režimą, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu: 1) tarifinė kvota, tais atvejais, kai ji taikoma, buvo neišnaudota; 2) kitais atvejais, – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nepaisant to, leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui.

21Atsakovas pažymėjo, jog, atlikęs EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 (2013 m. gruodžio 30 d.) dokumentinį patikrinimą, nustatė, kad prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti. Muitinio įforminimo metu prekėms buvo taikytas 6,5 proc. importo muito tarifas, apskaičiuotas importo PVM. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Fakto, kad prekių kilmės sertifikatas buvo pateiktas po muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėjas neginčijo. Kilmės sertifikatą jis pateikė kartu su 2014 m. sausio 9 d. prašymu (muitinėje gautas 2014 m. sausio 13 d.) perskaičiuoti importo muitą ir PVM.

22Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas lengvatinio muitų tarifo taikymą grindė Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostata ir siejo su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje momentu. Šiame straipsnyje yra nuoroda, kad jis taikomas tais atvejais, kai specialiai nenustatyta kitaip. Šiuo atveju taikytinos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Ši teisės norma numato, jog tam, kad būtų tenkinamas pareiškėjo prašymas dėl muito grąžinimo, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Pažymėjo, kad šioms prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikato) pateikimo metu jau

23buvo taikoma įprastinė muito norma. Taigi pareiškėjo prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius nepatenkintas. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl muitinės ataskaitos, Muitinės departamentas pažymėjo, kad muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.

24Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pažymėjo, jog muitinėje jam buvo suteikta klaidinga informacija apie muitų tarifų lengvatos gavimą ir dokumentų pateikimą. Jis vėliau sužinojo apie galimybę teikti prašymus dėl tarifinės muitų lengvatos pritaikymo nepateikus visų reikiamų dokumentų, tačiau įsipareigojant juos gavus pateikti muitinei nedelsiant. Atsakovas pabrėžė, jog pareiškėjas deklaravo prekes taikant įprastinę importo muitinės procedūrą ir nepateikė muitinės leidimo naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais, todėl Bendrijos muitinės kodekso 76 straipsnio 1 dalies a punkto bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 254–257 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios supaprastintų procedūrų deklaravimo tvarką, nagrinėjamu atveju netaikytinos. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą.

25Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas deklarantas, užpildė deklaraciją ir laisva valia pasirinko, jog prekes deklaruoja būtent šiai muitinės procedūrai, bei pateikė dokumentus, tuo įsipareigodamas laikytis šios procedūros vykdymui privalomų taisyklių, o muitinė neanalizuoja ūkio subjekto pasirinkimo pagrįstumo. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog jam buvo suteikta klaidinga informacija įforminimo metu apie muitų tarifų lengvatos gavimą bei dokumentų pateikimą. Vilniaus teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaita priimta, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes.

26Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 43–45, 100–102) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

27Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnį (deklaracijoje turi

28būti pateikti visi duomenys ir su ja kartu pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti), t. y. jų deklaravimui nebuvo taikyta supaprastinta procedūra (Bendrijos muitinės kodekso 76 str. 1 d. a p.), kuomet asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų bei dokumentų. Tam, kad asmuo galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, jis privalo turėti muitinės išduotą leidimą (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1B-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės (toliau – ir Leidimų taikyti supaprastintas procedūras taisyklės)), kurio pareiškėjas neturėjo, todėl nepagrįstai nurodė, kad jam buvo suteikta klaidinga informacija.

29Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant dėl mokesčių permokos egzistavimo fakto aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris apibrėžia lengvatinio tarifų režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, kuri taikoma tais atvejais, kai nėra specialios normos. Nagrinėjamu atveju aktualus Reglamento Nr. 978/2012 bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio taikymas. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai prašymas grąžinti arba atsisakyti išieškoti muitus pagrįstas tuo, kad tuo metu, kai buvo priimta išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, muitai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti tik tada, jei prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Jei nurodytos sąlygos neįvykdomos, nepaisant to, leidimas grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti suteikiamas, jeigu sumažintas arba nulinis tarifas prekėms nebuvo pritaikytas dėl pačios muitinės klaidos, o išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje buvo nurodyti visi duomenys ir prie jos buvo pridėti visi dokumentai, būtini sumažinto arba nulinio tarifo taikymui.

30Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tam, jog būtų galima grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, turi būti išpildytos dvi sąlygos: pirma, išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, ir, antra, prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Nagrinėjamu atveju yra išpildyta tik viena iš dviejų būtinų sąlygų, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, tačiau prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikato Forma A) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Aplinkybių, kurios leistų taikyti paminėtoje teisės normoje numatytą išimtį, nėra. Be to, Reglamentas Nr. 978/2012 paskelbtas 2012 m. spalio 31 d., todėl nuo šio momento pareiškėjas privalėjo žinoti apie lengvatinio tarifo panaikinimą prekėms nuo 2014 m. sausio 1 d. ir imtis priemonių, kad reikiami dokumentai būtų gauti laiku. Apie galimybę prekes deklaruoti taikant supaprastintą procedūrą bei išsiaiškinti jos taikymo sąlygas pareiškėjas taip pat privalėjo žinoti. Kaip ne kartą yra nusprendęs Teisingumo Teismas, ūkio subjektai, esant sutartiniams santykiams, privalo imtis būtinų priemonių, kad apsisaugotų nuo paskesnio išieškojimo rizikos. Pabrėžė, jog tiek jis, tiek atsakovas, priimdami skundžiamus sprendimus, visapusiškai išnagrinėjo susidariusią situaciją ir tinkamai taikė teisės normas.

31II.

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu

33(II t., b. l. 1–7) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

34Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Reglamentas Nr. 978/2012 bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos, Bendrijos muitinės kodeksas.

35Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai ir teisėtai

36atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą perskaičiuoti importo mokesčius EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 (2013 m. gruodžio 30 d.) deklaruotoms prekėms. Iš esmės ginčas vyksta dėl Reglamento Nr. 978/2012 nuostatų taikymo, šiuo atveju yra aktualu, ar prekių, importuotų iš Rusijos Federacijos į Bendrijos muitų teritoriją iki šio reglamento įsigaliojimo, apmokestinimui gali būti taikomos muito tarifų lengvatos, jei prašymas jas taikyti pateiktas jau po šio reglamento įsigaliojimo.

37Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalimi. Nustatė, kad prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas, t. y. pateikta rašytinė importo deklaracija ir visi duomenys, reikalingi taikyti nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Pareiškėjas deklaravo prekes nustatant 6,5 proc. importo muitą, kadangi Rusijos įmonė nespėjo laiku atsiųsti prekių kilmės sertifikatų. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas nepasinaudojo galimybe prekių deklaravimui taikyti supaprastintą procedūrą (Bendrijos muitinės kodekso 76 str. 1 d. a p.), kai asmuo turi teisę nepateikti tam tikrų duomenų arba dokumentų (taip pat kilmės dokumentų). Asmuo tam, kad galėtų importuojamas prekes deklaruoti taikant supaprastintas procedūras, privalo turėti muitinės išduotą leidimą naudotis importo muitinės procedūrų atlikimo tvarkos supaprastinimais (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 1B-254 patvirtintos Leidimų taikyti supaprastintas procedūras išdavimo, galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės bei Supaprastintų procedūrų taikymo taisyklės). Fakto, kad prekių kilmės sertifikatas buvo pateiktas po EID muitinio įforminimo ir prekių išleidimo į laisvą apyvartą, pareiškėjas neginčijo. Kilmės sertifikatą jis pateikė kartu su 2014 m. sausio 9 d. prašymu perskaičiuoti importo mokesčius.

38Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas lengvatinio muitų tarifo taikymą grindė Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio nuostata ir siejo su išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos priėmimo muitinėje momentu. Šiame straipsnyje yra nuoroda, kad jis taikomas tais atvejais, kai specialiai nenustatyta kitaip. Pareiškėjas išleidimo į laisvą apyvartą EID įforminimo metu lengvatinio muito režimo taikyti neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl permokos egzistavimo fakto yra aktualus tas teisinis reglamentavimas, kuris nustato lengvatinio režimo suteikimo, išleidus prekes į laisvą apyvartą, taisykles. Šiuo atveju taikytinos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl muitų grąžinimo arba atsisakymo juos išieškoti. Ši teisės norma nustato, kad tam, jog būtų tenkinamas prašymas dėl muito grąžinimo, būtinos dvi sąlygos, t. y. išleidimo į laisvą apyvartą metu prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas ir prašymo grąžinti muitus arba atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų pateikimo metu neturi būti grąžinta įprastinė muito norma. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikatų) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma.

39Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius buvo nepatenkintas pagrįstai. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl muitinės ataskaitos, Muitinės departamentas teisėtai konstatavo, kad ataskaita yra pagrįsta, panaikinti jos nėra teisinio pagrindo, o muitinės klaidos, dėl kurios turėtų būti suteiktas leidimas grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti, nagrinėjamu atveju nėra.

40Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, be to, nurodė, kad muitinė neleido jam pasinaudoti Įsakymu patvirtinta galiojančia bei teisėta tvarka. Anksčiau (t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.) Vilniaus teritorinė muitinė tokius jo prašymus dėl mokesčių perskaičiavimo, pateikus A formos kilmės sertifikatą, priimdavo ir tenkindavo remdamasi šiuo įsakymu. Teismas nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1B-835 patvirtintų Duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose taisyklių (toliau – ir Duomenų taisymo taisyklės) 1 punktas numato, jog jos nustato muitinėje įformintų dokumentų taisymą nustatyta tvarka užbaigus jų muitinį įforminimą. Šios taisyklės numato tik tvarką, remiantis kuria asmenų prašymai dėl muitinėje įformintų duomenų taisymo yra nagrinėjami, tačiau jų taikymas nėra pagrindas asmenų prašymus dėl muitinėje įformintų duomenų patenkinti ir pakeisti importo deklaracijų duomenis. Pagrindus keisti duomenis numato materialiosios teisės normos, nagrinėjamu atveju Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą šių taisyklių nustatyta tvarka ir nenustačiusi pagrindo patenkinti prašymą, pagrįstai prašymą keisti ginčo deklaracijos duomenis atmetė kaip nepagrįstą.

41Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. sausio 20 d. supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 4VM190103S ir Muitinės departamento 2014 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 1A-203 yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti skunde išdėstytais argumentais nebuvo teisinio pagrindo. Atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

42III.

43Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 10–13) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

441. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 256 straipsnio 3 dalimi, bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatas (forma A), t. y. dokumentas, suteikiantis teisę taikyti sumažintą arba nulinę muito normą, gali būti pateiktas ir pasibaigus laikui, kuriam buvo nustatyta sumažinta arba nulinė muito norma, jeigu deklaracija, kuria deklaruotos prekės, buvo priimta iki nustatyto laiko pabaigos. Šiuo atveju bendrųjų preferencijų sistemos prekių kilmės sertifikatai (formos A) gali būti pateikiami net ir pasibaigus lengvatiniam muitų tarifų režimui, nes prekių deklaracijos buvo pateiktos ir priimtos dar šiam laikotarpiui nepasibaigus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-9393-244/2014). Deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą – EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 – pateikė 2013 m. gruodžio 30 d., t. y. dar nepasibaigus lengvatiniam muitų tarifų režimui.

452. Teismas apskritai nevertino argumentų dėl duomenų taisymo muitinėje įformintuose dokumentuose. Vadovaudamasis Įsakymo nustatyta tvarka (16 p.), 2014 m. sausio 9 d. pateikė prašymą, prie kurio pridėjo kilmės sertifikatą, ir paprašė atlikti mokesčio perskaičiavimą. Vilniaus teritorinė muitinė nepagrįstai atsisakė patenkinti prašymą, t. y. neleido pasinaudoti Įsakymu patvirtinta galiojančia bei teisėta tvarka. Anksčiau (iki 2014 m. sausio 1 d.) teritorinės muitinės (įskaitant ir Vilniaus teritorinę muitinę) tokius įmonės prašymus (analogiškus 2014 m. sausio 9 d. prašymui) priimdavo ir patenkindavo remdamosi Įsakymu. Teismui buvo pateikti

46tarp šalių susiklosčiusios praktikos pavyzdžiai, tačiau šie dokumentai teismo nebuvo vertinami. Nėra žinoma, kad Įsakymo galiojimas buvo sustabdytas ar panaikintas. Turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo prašymas bus priimtas ir patenkintas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas).

473. 2014 m. sausio 9 d. prašymas turėjo būti patenkintas ir mokesčiai perskaičiuoti dėl pačios muitinės klaidos, t. y. muitinė jį suklaidino taikydama ilgalaikę ir nusistovėjusią praktiką pagal Įsakymą, o nuo 2014 m. sausio mėn. staiga nurodžiusi, jog šia tvarka jau esą nebegalima pasinaudoti. Situacija, kuomet Muitinės departamentas ir teritoriniai muitinės skyriai ilgą laiką bei sistemingai taikė praktiką pagal Įsakymą, priimdavo prašymus dėl deklaracijų pakeitimo, suponavo pareigą patenkinti ir tokia pat tvarka pateiktą 2014 m. sausio 9 d. prašymą. Vadovaudamasis Įsakymu (4, 10 p.), jis elgėsi maksimaliai apdairiai bei operatyviai. Prekės deklaruotos 2013 m. gruodžio 30 d., o prašymas pateiktas iškart po šventinių dienų, kad viršininkas galėtų priimti sprendimą. Anksčiau galiojusioje praktikoje prašymai buvo patenkinami net ir praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiui.

48Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 17–20) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

491. Ginčo EID prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą pagal Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnio nuostatas. Prekių kilmės dokumentų, suteikiančių galimybę taikyti lengvatinį muito tarifą, nebuvo pateikta. Kilmės sertifikatą pareiškėjas pateikė kartu su 2014 m. sausio 9 d. prašymu perskaičiuoti importo muitą ir PVM, t. y. jau galiojant Reglamento Nr. 978/2012 41 straipsnio nuostatai. Šio reglamento 43 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigalioja naujoji bendrųjų lengvatų sistemos schema ir kai kurios šalys buvo išbrauktos iš šalių, kurioms suteikiamos lengvatos pagal bendrųjų lengvatų sistemą, sąrašo. Rusijos Federacija yra išbraukta iš šio sąrašo. Ginčo atveju prekėms galėjo būti pritaikytas sumažintas arba nulinis importo tarifas, bet prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti ir kitų būtinų dokumentų (kilmės sertifikato) pateikimo metu jau buvo taikoma įprastinė muito norma. Pareiškėjo prašymas taikyti lengvatinį muito tarifą importuotoms prekėms bei perskaičiuoti mokesčius buvo nepatenkintas pagrįstai.

502. Pareiškėjo teiginiai, kad muitinės institucijos nepagrįstai netaikė Duomenų taisymo taisyklių nuostatų, yra nepagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu. Šios taisyklės nustato procedūrą, kuri vykdoma asmeniui pageidaujant taisyti deklaracijos duomenis, ir numato tik tvarką, remiantis kuria asmenų prašymai dėl muitinėje įformintų duomenų taisymo yra nagrinėjami. Taisyklių taikymas negali būti pagrindas patenkinti asmenų prašymus dėl muitinėje įformintų duomenų ir keisti importo deklaracijų duomenis. Pagrindą keisti duomenis importo deklaracijoje numato materialiosios teisės normos, o nagrinėjamu atveju – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, kad EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 įforminta 2013 m. gruodžio 30 d., o prašymas dėl tarifinės lengvatos suteikimo pateiktas 2014 m. sausio 13 d., t. y. kai jau buvo taikoma įprastinė muito norma, EID nėra pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Todėl Vilniaus teritorinė muitinė nesivadovavo Duomenų taisymo taisyklių nuostatomis.

513. Vilniaus teritorinė muitinė, būdama vietos mokesčių administratorius, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų ir pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 (2013 m. gruodžio 30 d.) nebuvo pagrindo taikyti lengvatinį muito tarifą ir perskaičiuoti importo mokesčius. Atsižvelgusi į ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, supaprastinto patikrinimo ataskaitos pagrįstumą patvirtino ikiteisminė šį mokestinį ginčą nagrinėjusi institucija. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

52Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 21–22) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

531. Pareiškėjo prašymas atitiko tik vieną iš sąlygų, numatytų Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalyje, t. y. prekių muitinio įforminimo metu prekėms galėjo būti taikytas mažesnis muito tarifas. Sąlygos, numatančios, kad prašymo grąžinti muitus pateikimo metu vis dar turi galioti lengvatinis muito tarifas, pareiškėjas neįvykdė, nes prašymo pateikimo metu (2014 m. sausio 13 d.) jau galiojo Reglamentas Nr. 978/2012, kuris ginčo prekėms nebenumatė sumažinto muito tarifo taikymo. Duomenų taisymo taisyklės numato tik tvarką, remiantis kuria asmenų prašymai dėl muitinėje įformintų duomenų taisymo yra nagrinėjami, tačiau jų taikymas per se (pats savaime) nėra pagrindas asmenų prašymus dėl muitinėje įformintų duomenų patenkinti ir pakeisti importo deklaracijų duomenis. Pagrindus keisti duomenis numato materialiosios teisės normos, nagrinėjamu atveju – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalis ir Reglamentas Nr. 978/2012.

542. Vadovaujantis Reglamento Nr. 978/2012 41 straipsniu, 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 552/97, Nr. 1933/2006 ir Komisijos reglamentus (EB) Nr. 1100/2006 ir Nr. 964/2007 (toliau – ir Reglamentas Nr. 732/2008) (t. y. reglamentas, numatantis preferencinį muitų tarifą Rusijos Federacijos kilmės prekėms),

55nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamas. Reglamentas Nr. 978/2012 buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Nr. L303 2012 m. spalio 31 d. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, sutrukdžiusių jam susipažinti su šio reglamento nuostatomis (preferencinių muitų tarifų panaikinimu Rusijos Federacijos kilmės prekėms). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis žinojo apie teisinio reglamentavimo pasikeitimą, tačiau, būdamas atidus ir rūpestingas, nesiėmė jokių veiksmų tam, jog ginčo prekėms muitinio įforminimo metu arba po jo, tačiau iki 2013 m. gruodžio 31 d., būtų pritaikytas preferencinis muitų tarifas. Pareiškėjo teiginys, kad muitinė anksčiau priimdavo kilmės sertifikatus po prekių muitinio įforminimo, todėl jį suklaidino, yra nepagrįstas. Pareiškėjas privalo prisiimti visas pasekmes, atsiradusias dėl jo veiksmų.

56Teisėjų kolegija

konstatuoja:

57IV.

58Apeliacinis skundas atmestinas.

59Iš bylos matyti, kad pareiškėjas per jo vardu veikusį muitinės tarpininką AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė muitinei iš Rusijos Federacijos į Bendrijos muitų teritoriją importuotų prekių deklaraciją - EID Nr. 13LTVG2000IM054B81, kuri muitinės buvo priimta, ir paminėtos prekės tą pačią dieną buvo išleistos į laisvą apyvartą. Byloje nėra kvestionuojama, kad kartu su paminėta deklaracija buvo pateikti visi duomenys, būtini taikyti šioms prekėms Bendrijos muitinės kodekso 62 straipsnyje numatytą įprastinę importo procedūrą, kuri suponavo paminėtoje deklaracijoje nurodyto (deklaruoto) įprastinio 6,5 proc. dydžio importo tarifo taikymą, kuris muitinės ir buvo pritaikytas. Byloje nėra jokių duomenų (ir pareiškėjas to neneigia), kad nurodyto importo įforminimo metu pareiškėjas (paminėtas muitinės tarpininkas) būtų nurodęs muitinei apie tam tikrų duomenų (šiuo atveju prekių partijos kilmės sertifikato, kuris būtu pagrindas muitinei suteikti įvežtoms prekėms lengvatinį 3 proc. importo tarifą) buvimą bei jų nepateikimo kartu su paminėta deklaracija priežastis.

60Esant išvardytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina neabejotina ir vienareikšmiška išvada, kad muitinės veikloje paminėtų prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu nebuvo jokio suklydimo arba deklaranto suklaidinimo Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų

61199 straipsnio (nustatančio deklaranto atsakingumą už deklaracijoje pateiktų duomenų tikrumą) ir 889 straipsnio 1 dalies (tiek, kiek jis nustato muitinės padarytos klaidos taisymą) taikymo prasme.

62Kalbant apie faktines, nagrinėjamai bylai reikšmingas, aplinkybes, pažymėtina, kad apie paminėto prekių kilmės sertifikato (Nr. A 412913) nepateikimą kartu su paminėta deklaracija ir tokio nepateikimo priežastis pareiškėjas buvo nurodęs tik Vilniaus teritorinei muitinei 2014 m. sausio 13 d. paduotame prašyme, kartu su kuriuo ir buvo pateiktas nurodyto sertifikato originalas. Pažymėtina ir tai, kad pastarojo prašymo padavimo (paminėto prekių kilmės sertifikato pateikimo) metu pirmiau nurodyta importo tarifo lengvata buvo panaikinta (nuo 2014-01-01) specialiuoju šiuos teisinius santykius reguliuojančiu Europos Sąjungos teisės aktu - Reglamentu Nr. 978/2012, kuris oficialiai buvo paskelbtas 2012 m. spalio 31 d. ir kurio nuostatos yra (buvo) privalomos muitinei taikyti tiesiogiai. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiškėjo teigimo būdu nurodyti argumentai dėl buvusios lengvatinio importo tarifo taikymo po importuotų prekių išleidimo į laisvą apyvartą praktikos negali būti pripažinti reikšmingais nagrinėjamai bylai ir dėl to, kad jie yra siejami su situacija, kai pasikeitusiu teisės aktu (Reglamentu Nr. 978/2012) tokia lengvata nebuvo panaikinta ir galiojo toliau.

63Pirmiau nurodyti argumentai ir kolegijos padarytas byloje nagrinėjamos situacijos įvertinimas teisės taikymo požiūriu suponuoja būtinumą taikyti aptartoje situacijoje Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalį, t. y. Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsnio taikymo požiūriu specialiąją teisės normą, kurioje yra nurodytos būtinos sąlygos tam, kad be lengvatinio importo tarifo taikymo apskaičiuotas importo muitas būtų perskaičiuotas ir grąžintas po prekių išleidimo į laisvą apyvartą. Tarp tokių sąlygų yra nurodyta sąlyga, kad prašymo grąžinti muitus ar atsisakyti juos išieškoti pateikimo metu nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma. Byloje nėra kvestionuojamas šios būtinosios sąlygos nebuvimas pareiškėjo paminėto 2014 m. sausio 9 d. prašymo (muitinės gauto 2014-01-13) pateikimo metu. Todėl pareiškėjo teismui paduotas skundas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 889 straipsnio 1 dalies taikymo prasme negali būti pripažintas pagrįstu.

64Apibendrindama nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir teisingu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 str.).

65Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

66Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ apeliacinį skundą atmesti.

67Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. pagal pareiškėjo UAB ,,Baltic Agro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas UAB ,,Baltic Agro“ (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas)... 7. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 30 d. Vaidotų geležinkelio... 8. Pareiškėjas pažymėjo, jog nors deklaraciją dėl išleidimo į laisvą... 9. ir Bendrijos muitinės kodeksas), 6 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu asmuo... 10. su prekėmis. Kadangi būtų nelogiška bei nuostolinga prekes laikyti... 11. ir, kaip yra įprasta, pasinaudojo galiojančia duomenų taisymo muitinėje... 12. Pareiškėjas nurodė, kad, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos... 13. Pareiškėjas pažymėjo, jog anksčiau (t. y. iki 2014 m. sausio 1 d.)... 14. Pareiškėjas pabrėžė, kad Muitinės departamentas bei Vilniaus teritorinė... 15. Pareiškėjas nurodė, kad prekių deklaravimo bei kitų dokumentų pateikimo... 16. Pareiškėjas pažymėjo, jog Muitinės departamentas nurodė, kad bendrovė... 17. Pareiškėjas nurodė, jog 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr.... 18. Pareiškėjas pabrėžė, jog Vilniaus teritorinė muitinė, atsižvelgdama į... 19. Atsakovas atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 39–42, 147–149) prašė... 20. Atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 67... 21. Atsakovas pažymėjo, jog, atlikęs EID Nr. 13LTVG2000IM054B81 (2013 m.... 22. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas lengvatinio muitų tarifo taikymą grindė... 23. buvo taikoma įprastinė muito norma. Taigi pareiškėjo prašymas taikyti... 24. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pažymėjo, jog muitinėje jam... 25. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas deklarantas, užpildė... 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 43–45,... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju prekės buvo... 28. būti pateikti visi duomenys ir su ja kartu pateikti visi dokumentai,... 29. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas išleidimo į... 30. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad tam, jog būtų galima grąžinti... 31. II.... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu... 33. (II t., b. l. 1–7) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.... 34. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Reglamentas Nr.... 35. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai ir... 36. atsisakė patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą perskaičiuoti importo... 37. Teismas vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 67 straipsniu, Bendrijos... 38. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas lengvatinio muitų tarifo taikymą... 39. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas taikyti lengvatinį muito... 40. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, be to, nurodė, kad muitinė neleido jam... 41. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Vilniaus... 42. III.... 43. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 10–13) prašo panaikinti... 44. 1. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 256... 45. 2. Teismas apskritai nevertino argumentų dėl duomenų taisymo muitinėje... 46. tarp šalių susiklosčiusios praktikos pavyzdžiai, tačiau šie dokumentai... 47. 3. 2014 m. sausio 9 d. prašymas turėjo būti patenkintas ir mokesčiai... 48. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 17–20) prašo... 49. 1. Ginčo EID prekės buvo deklaruotos taikant įprastinę importo procedūrą... 50. 2. Pareiškėjo teiginiai, kad muitinės institucijos nepagrįstai netaikė... 51. 3. Vilniaus teritorinė muitinė, būdama vietos mokesčių administratorius,... 52. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.... 53. 1. Pareiškėjo prašymas atitiko tik vieną iš sąlygų, numatytų Bendrijos... 54. 2. Vadovaujantis Reglamento Nr. 978/2012 41 straipsniu, 2008 m. liepos 22 d.... 55. nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamas. Reglamentas Nr. 978/2012 buvo paskelbtas... 56. Teisėjų kolegija... 57. IV.... 58. Apeliacinis skundas atmestinas.... 59. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas per jo vardu veikusį muitinės tarpininką... 60. Esant išvardytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina neabejotina ir... 61. 199 straipsnio (nustatančio deklaranto atsakingumą už deklaracijoje... 62. Kalbant apie faktines, nagrinėjamai bylai reikšmingas, aplinkybes,... 63. Pirmiau nurodyti argumentai ir kolegijos padarytas byloje nagrinėjamos... 64. Apibendrindama nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 65. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.... 66. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimą... 67. Nutartis neskundžiama....