Byla 2A-287/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjęs), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: atsakovų L. K. ir G. K. atstovui adv. Linui Mažonui, atsakovo V. J. atstovui adv. Jurgiui Kaušiniui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-375-601/2007 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovams L. K. , G. K. , J. K. , V. J. , Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, N. B. , tretiesiems asmenims Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarei R. L. , Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarei R. D. dėl turto perdavimo be varžytynių akto, dovanojimo, įkeitimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

32006 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės M. S. ieškinys, kurį patikslinusi ji prašė pripažinti negaliojančiais: a) antstolės N. B. 2000 m. birželio 2 d. surašytą turto perdavimo aktą, pagal kurį, vykdant 29 227 Lt išieškojimą iš skolininkės M. S. , išieškotojai L. K. buvo perduotas ieškovės butas už 30 000 Lt, esantis Miško g. 30-36,37, Kauno m., b) 2004 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė L. K. ginčo butą padovanojo savo sūnui atsakovui G. K. , c) 2004 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartį, kuria ginčo butas įkeistas atsakovei J. K. , d) 2006 m. vasario 20 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas G. K. pardavė ginčo butą atsakovui V. J. . Ieškovė prašė, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, perduoti jai butą, esantį Miško g. 30–36, 37, Kauno m.

4Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 24 d. sprendimu priteisė iš jos L. K. naudai 29 000 Lt skolos ir 227 Lt bylinėjimosi išlaidų, išieškojimą nukreipiant į ieškovei priklausantį įkeistą turtą pagal 1996 m. sausio 11 d. įkeitimo sutartį, registro Nr. 2-1485. Teismo antstolių kontoros prie Kauno miesto apylinkės teismo antstolė N. B. 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktu išieškotojai L. K. perdavė ieškovei priklausiusį butą, esantį Miško g. 30-36,37, Kauno m. Šis sandoris yra neteisėtas, nes antstolė netinkamai įvertino ginčo butą, nurodydama jo pradinę kainą 48 759 Lt, nors buto perdavimo atsakovei dieną jo kaina buvo 59 415 Lt. Butas atsakovei perduotas tik už 30 000 Lt, bet ne už pradinę kainą - 48 759 Lt. Ieškovė prieštaravo buvo įkainojimui, tačiau teismo antstolė nekvietė eksperto turto vertei nustatyti. Perduodant atsakovei ginčo butą už perpus mažesnę kainą, buvo pažeisti ieškovės, kaip skolininkės, interesai, nebuvo laikytasi šalių lygybės ir teisingumo principų, todėl sandoris naikintinas ne tik dėl antstolės padarytų pažeidimų, bet ir 1964 m. CK 47, 57 straipsnių pagrindu. Ieškovė nurodė, kad ieškinio senaties terminas turto perdavimo aktui ginčyti nėra praleistas. Terminas yra 10 metų trukmės, nes turto perdavimo metu 1964 m. CPK 435 straipsnis, kuriame buvo numatytas tik trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (įstatymo 2000 m. birželio 15 d. redakcija), dar negaliojo.

5Ieškinyje nurodoma, jog 2004 m. liepos 22 d. L. K. ginčo butą padovanojo sūnui G. K. . Ši sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo analogijos pagrindu. Ieškovė pažymėjo, jog L. K. butą dovanojo artimam giminaičiui – sūnui G. K. , todėl reikia atsižvelgti į CK 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies bei CK 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2004 m. rugpjūčio 16 d. įkeitimo sutartimi G. K. ginčo butą įkeitė savo sugyventinei J. K. . Šis sandoris laikytinas apsimestiniu, nes juo buvo siekiama išlaikyti ginčo turtą šeimoje ir apsisaugoti nuo galimų teisinių pasekmių. G. K. 2006 m. vasario 20 d. ginčo butą už 140 000 Lt pardavė atsakovui V. J. . Nurodė, jog V. J. buvo nesąžiningas įgijėjas, todėl yra pagrindas pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia.

6Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės M. S. ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad svarstant 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu klausimą, taikytinos 1964 m. CK ir CPK normos. Teismo nuomone, ieškovė M. S. turi teisę ginčyti turto perdavimo aktą, nes juo buvo priverstinai perduotas jai priklausęs nekilnojamasis turtas (butas).

7Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareikštam reikalavimui dėl perdavimo akto nuginčijimo taikytina ieškinio senatis, kurios terminas buvo nustatytas 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje pagal 2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1732 redakciją, įsigaliojusią 2000 m. liepos 5 d. Šis terminas yra trys mėnesiai nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Teismas sutiko, kad ginčijamo perdavimo akto surašymo metu (2000 m. birželio 2 d.) dar galiojo redakcija CPK 435 straipsnio, kurio 2 dalyje buvo numatyta, jog ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytinių, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami bendra tvarka. Bendras ieškinio senaties terminas buvo 3 metai (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Nuo 2000 m. liepos 5 d. įsigaliojo 1964 m. CPK 435 straipsnio redakcija, kuria buvo pakeistas ieškinio senaties reguliavimas ginčo santykiams, nustatant sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Tokiu būdu ieškovės reikalavimui ieškinio senaties terminas buvo sutrumpintas.

8Teismas sprendė, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 2000 m. rugsėjo 4 d., kada padavė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl ginčijamo perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Tas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ieškinio senaties terminas minėtam reikalavimui pareikšti, prasidėjęs 2000 m. rugsėjo 4 d., pasibaigė 2000 m. gruodžio 4 d. Ieškovė ieškinį dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu teismui vėl pateikė tik 2006 m. vasario 14 d., tai yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Kauno miesto apylinkės teismui 2000 m. rugsėjo 4 d. pateiktas ieškovės ieškinys dėl ginčijamo akto pripažinimo negaliojančiu nenutraukė ieškinio senaties termino eigos, nes 1964 m. CK 89 straipsnio 4 dalis numatė, kad pareiškimas ieškinio, kuris teismo paliktas nenagrinėtu, ieškininės senaties termino nenutraukia.

9Teismas laikėsi pozicijos, kad duomenų, jog ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių nėra. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga įgyvendinant savo teises. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į tai, kad ginčo butas perleistas tretiesiems asmenims, kad 2004 m. sausio 16 d. ieškovė teismo sprendimu buvo iškeldinta iš ginčo buto, sprendė, jog atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

10Teismo sprendime rašoma, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktą atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, Nepripažinus šio akto negaliojančiu, neatsiranda teisinis pagrindas vertinti šio akto pasėkoje įvykusių kitų sandorių teisėtumo, todėl pasisakyti dėl kitų ginčijamų sandorių netikslinga. Ieškovės reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir buto grąžinimo vertintini kaip išvestiniai iš reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktą, todėl nepatenkinus šio reikalavimo, nėra galimybės tenkinti kitų reikalavimų.

11Apeliaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos ieškinį patenkinti.

12Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymus, nustatančius turto perdavimo akto apskundimo terminus. Butas atsakovei L. K. buvo perduotas 2000 m. birželio 2 d. aktu, kai dar negaliojo 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalies pataisa, priimta 2000 m. birželio 15 d., kuri numatė trijų mėnesių apskundimo terminą. Antstolės aktas galėjo būti skundžiamas pareiškiant ieškinį per bendrą 3 metų ieškinio senaties terminą. Įsigaliojus 2000 m. birželio 15 d. įstatymo pataisai, numatančiai trijų mėnesių apskundimo terminą, turto perdavimo metu galiojęs 3 metų terminas negalėjo sutrumpėti, nes taip būtų pažeista teisė skųsti antstolės aktą per 3 metų terminą.

13Pažymi, jog 1964 m. CPK 435 straipsnyje numatytam akto apskundimo terminų pasikeitimui negali būti taikomas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 5.2. punkto 1 dalies 3 papunktis, pagal kurį yra taikomi nauji trumpesni senaties terminai. Senato nutarimo 5.2 punkto 1 dalyje apibrėžtos santykių, kuriems šis punktas taikomas, ribos, t. y. 2000 m. CK įsigaliojimas. Šios bylos atveju apskundimo terminų pasikeitimas numatytas 2000 m. birželio 15 d. CPK 435 straipsnio pakeitimo įstatymu.

14Apeliantė atkreipia dėmesį, jog 2000 m. CK įsigaliojimo metu galiojo 3 metų apskundimo terminas, nustatytas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje, todėl taikytinas išaiškinimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 5.2 punkto 1 dalies 2 papunktyje, kad jei anksčiau galiojusiuose įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai prasidėjo ir nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomi 2000 m. CK nustatyti terminai, jeigu jie yra ilgesni. Šiuo atveju turi būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra praleistas.

15Ieškovė pažymi, kad antstolės 2000 m. birželio 2 d. aktą skundė ne kartą, tačiau skundai ir pareiškimai nebuvo iš esmės išnagrinėti, nes ieškovė neturėjo teisinių žinių. Ankstesni kreipimaisi į teismą patvirtina, kad ieškovė buvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi, gindama savo teises, tačiau neturėdama teisinių žinių, nesugebėjo tų teisių apginti. Net ir taikant sutrumpintą 2000 m. birželio 2 d. antstolės sudaryto akto apskundimo terminą, buvo pagrindas ginti ieškovės teises, nes ieškinio senaties termino atnaujinimui atskiras reikalavimas nėra būtinas.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. K. ir L. K. nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog ieškovė ieškinį pateikė praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. B. nurodo, kad su Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimu sutinka ir prašo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodo, kad ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo aktą, praleido ieškinio senaties terminą. Akcentuoja, jog ieškovė buvo įgijusį teisę paduoti ieškinį per 3 metus, tačiau terminas pasibaigė 2003 m. rugsėjo 4 d. Nelaikytina, kad terminui nepasibaigus, jai taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinio padavimo terminas iki 10 metų prasitęsė tik tiems asmenims, kuriems iki 2003 m. sausio 1 d. nebuvo pasibaigęs trijų mėnesių trukmės reglamentuotas ieškinio senaties terminas.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. J. nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė praleido ieškinio senatis terminą dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Nepripažinus šio akto negaliojančiu, neatsiranda teisinis pagrindas ir galimybė vertinti šio akto pasėkoje įvykusių kitų sandorių teisėtumo.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Sprendimas naikintinas, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą tais atvejais, kai keičiasi šias normas įtvirtinantys įstatymai (CPK 330 str.).

21Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės M. S. ieškinį išimtinai tuo pagrindu, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl turto perdavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir nėra svarbių priežasčių pralestam terminui atnaujinti.

22Ginčijamas turto perdavimo aktas surašytas ir patvirtintas 2000 m. birželio 2 d. Tuo metu galiojusio 1964 m. CPK 435 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami bendra tvarka (1994 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. I-636 redakcija, galiojusi iki 2000 m. liepos 5 d.). Toks šios normos turinys reiškė, kad ieškiniams dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą iš varžytynių, pripažinimo negaliojančia pareikšti turėjo būti taikomas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.). Šio termino eigos pradžia buvo sąlygota subjektyviu kriterijumi – asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 str.). Nuo 2000 m. liepos 5 d. įsigaliojo nauja 1964 m. CPK 435 straipsnio redakcija (2000 m. birželio 15 d. įstatymas Nr. VIII-1732). Šios redakcijos CPK 435 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą varžytynėse, realizuojant turtą be varžytynių ar turtą perduodant išieškotojui, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės M. S. reikalavimui dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo išieškotojai akto pripažinimo negaliojančiu taikytinas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, nustatytas nuo 2000 m. liepos 5 d. įsigaliojusioje 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nuo 2000 m. liepos 5 d. įsigaliojus naujai CPK 435 straipsnio redakcijai buvo pakeistas ginčo teisinių santykių reguliavimas, kiek tai susiję su ieškinio senaties termino nustatymu, t. y. įtvirtintas sutrumpintas trijų mėnesių trukmės senaties terminas. Įstatymu sutrumpinus tokio pobūdžio reikalavimų pareiškimo senaties terminą, ieškovės reikalavimui dėl turto perdavimo akto nuginčijimo, teismo nuomone, taikytinas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Su tokia teismo išvada ir jos argumentacija nėra pagrindo sutikti.

23Visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal negalioja – reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui. Civilinių teisinių santykių specifika yra ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmis vienodom sąlygom proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas. Tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas. Tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999, „Teismų praktika“ Nr. 12, p. 14-17). Įstatymo pakeitimas nauju pats savaime, kai nėra įstatymų leidėjo aiškaus ir nedviprasmiško pareiškimo įstatymo forma, nepanaikina pakeistojo įstatymo teisinės galios tiems teisiniams santykiams, kurie susiklostė iki naujojo įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 aprobuotos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 2 skyrius, p. 194). Priimant 2000 m. birželio 15 d. įstatymą Nr. VIII-1732, kuriuo 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta materialinė teisės norma, nustatanti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, nebuvo įstatymo forma nustatyta kokių nors specialių šio termino taikymo taisyklių anksčiau atsiradusiems teisiniams santykiams. Taigi, iki šio įstatymo priėmimo atsiradusių juridinių faktų ir situacijų, įskaitant ir senaties termino skaičiavimą teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto realizavimo ar perdavimo sandorio nuginčijimo įgyvendinimui, teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal bendrąjį principą, kad tiems juridiniams faktams ir jų teisinėms pasekmėms taikomas įstatymas, kuri galiojo jų atsiradimo metu. 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikytinas tik nuo šios normos įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2000 m. liepos 5 d. Ieškovės ginčijamas turto perdavimo išieškotojui aktas surašytas ir patvirtintas iki minėtos normos įsigaliojimo. Ieškovė, kaip skolininkė išieškojimo procese ir buvusi turto savininkė, įgijo subjektinę teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl akto nuginčijimo iki normos, nustačiusios sutrumpintą senaties terminą, įsigaliojimo. Vadovaujantis aukščiau išdėstytomis įstatymų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis, reikalavimui dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu taikytinas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad šio termino eigos pradžia ieškovės M. S. ieškinio reikalavimui prasidėjo 2000 m. rugsėjo 4 d., neginčijama. Netinkamai aiškindamas teisės normas, reguliuojančias ieškinio senaties termino trukmės skaičiavimą tais atvejais, kai keičiasi šias normas nustatantys įstatymai, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovės reikalavimui taikytinas 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas.

241964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas galiojo iki priimant naująjį CK, įsigaliojusį 2001 m. liepos 1 d. Įsigaliojant naujajam CK, iki tol galiojusiame 1964 m. CK nustatytas senaties terminas reikšti teisme reikalavimą dėl 2000 m. birželio 2 d. turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu nebuvo pasibaigęs. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnyje buvo įtvirtintos ieškinio senaties terminų taikymo ir jų eigos skaičiavimo taisyklės pareikšti reikalavimams, kuriems senaties termino eiga prasidėjo pagal iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusius įstatymus ir nepasibaigė iki naujojo 2000 m. CK įsigaliojimo. Čia svarbu nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, kokios trukmės ieškinio senaties terminas buvo nustatytas pagal iki 2000 m. CK priėmimo galiojusius įstatymus ir kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustatė 2000 m. CK. Kaip jau minėta, ieškinio senaties terminas ieškovės M. S. reikalavimui dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu prasidėjo 2000 m. rugsėjo 4 d., o jo trukmė pagal 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį buvo treji metai. Vadinasi, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojant naujajam CK, ieškinio senaties terminas šiam reikalavimui teisme pareikšti nebuvo pasibaigęs. 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y . jis ilgesnis, nei buvo numatytas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje. Pakeitus ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus, ieškinio senaties terminai skaičiuojami ir ieškinio senatis taikoma laikantis šios taisyklės: jeigu anksčiau galiojusiuose įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai prasidėjo ir nepasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo, taikomi 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai, jeigu jie yra ilgesni arba tokios pačios trukmės. Šiuo atveju iki 2000 m. CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į 2000 m. CK nustatytą ieškinio senaties terminą (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 aprobuotos Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgos 2 skyrius, p. 191). Kadangi M. S. reikalavimui dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu trejų metų ieškinio senaties terminas nebuvo pasibaigęs iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šiam reikalavimui taikytinas ilgesnis dešimties metų ieškinio senaties terminas, į kurio trukmę turi būti įskaityta iki 2001 m. liepos 1 d. praėjusi senaties termino dalis, sudaranti dešimt mėnesių (2000 m. rugsėjo 4 d. – 2001 m. liepos 1 d.).

25Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2006 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės M. S. ieškinio reikalavimas dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, buvo paduotas nepraleidus ieškinio senaties termino. Atmesti ieškinį remiantis ieškinio senaties termino praleidimo teisiniais padariniais nebuvo pagrindo.

26Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmesdamas ieškinį, motyvuojant sprendimą vien ieškinio senaties termino praleidimu, iš esmės nenagrinėjo pareikštų reikalavimų. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Apeliacijos, kaip civilinio proceso stadijos, paskirtis ir tikslas - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas (forma), todėl jos paskirtis nulemia šio proceso ypatumus, palyginti su procesu pirmojoje instancijoje. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tai nėra proceso pakartojimas pagal taisykles, taikomas pirmojoje instancijoje. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir įvertinant tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tiriami įrodymai ir nedaromos išvados dėl ieškinio reikalavimų esmės (neatskleista bylos esmė), panaikinus apskųstą sprendimą byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

28Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. 2006 m. vasario 14 d. teisme gautas ieškovės M. S. ieškinys, kurį... 4. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 24 d.... 5. Ieškinyje nurodoma, jog 2004 m. liepos 22 d. L. K. ginčo butą padovanojo... 6. Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 11 d. sprendimu ieškovės M. S.... 7. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareikštam reikalavimui dėl perdavimo akto... 8. Teismas sprendė, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne... 9. Teismas laikėsi pozicijos, kad duomenų, jog ieškovė ieškinio senaties... 10. Teismo sprendime rašoma, kad ieškovės reikalavimas pripažinti... 11. Apeliaciniu skundu ieškovė M. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos... 12. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymus, nustatančius turto perdavimo... 13. Pažymi, jog 1964 m. CPK 435 straipsnyje numatytam akto apskundimo terminų... 14. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog 2000 m. CK įsigaliojimo metu galiojo 3... 15. Ieškovė pažymi, kad antstolės 2000 m. birželio 2 d. aktą skundė ne... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai G. K. ir L. K. nurodo, jog su... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė N. B. nurodo, kad su Kauno... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo... 19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. J. nurodo, kad su pateiktu... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Sprendimas naikintinas, nes... 21. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės M. S. ieškinį išimtinai tuo... 22. Ginčijamas turto perdavimo aktas surašytas ir patvirtintas 2000 m. birželio... 23. Visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgal negalioja –... 24. 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trejų metų ieškinio... 25. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmesdamas ieškinį, motyvuojant... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 11 d. sprendimą ir perduoti...