Byla 2A-266-368/2007

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės, Liudvikos Tupienės, sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Šiaulių universitetui dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2006-06-21 Šiaulių universiteto senato nutarimą, kuriuo ieškovui nebuvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, įpareigoti Šiaulių universiteto senatą iš esmės išspręsti klausimą dėl profesoriaus pedagoginio vardo suteikimo ieškovui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo išspręsti klausimą dėl profesoriaus pedagoginio vardo suteikimo ieškovui bylą nutraukė, ieškovui atsisakius šio reikalavimo, priteisė iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas rėmėsi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., tačiau šis straipsnis numato teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką teisme lygybės ir viešumo sąlygomis, taip pat kalbama apie kaltinamo nusikaltimo padarymu asmens garantijas bei nekaltumo prezumpciją. Ieškovas nurodydamas, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 str., numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, motyvavo, jog G. K. tame pačiame posėdyje suteikė, o jam nesuteikė profesoriaus pedagoginio vardo. Teismas šiuos motyvus atmetė, nurodydamas, kad G. K. buvo atlikusi habilitacijos procedūrą, o ieškovui A. K. nuostatos dėl habilitacijos procedūros nebuvo taikomos. Be to, kiekvieno asmens, pageidaujančio, kad jam būtų suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas, įvertinimas yra individualus. Teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl kitų pretendentų teisių ir pareigų, nes G. K. nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu ir su ieškovo teisių gynimu nėra susijusi. Ieškovas nurodė, kad Pedagoginių vardų suteikimo nuostatuose nepagrįstai įtrauktas 2.4 p., numatantis, kad suteikiant profesoriaus ar docento pedagoginį vardą yra vertinama, ar jų pedagoginė ir mokslinė veikla atitinka Šiaulių universiteto darbuotojų etikos kodekso reikalavimus, ši nuostata nėra numatyta Vyriausybės nutarime, ir universiteto senate akcentuotas jo etikos normų pažeidimas iššaukė neigiamą balsavimą. Teismas į šiuos argumentus atsakė, jog Vyriausybės nutarimas numatė pretendentams keliamus minimalius reikalavimus bei suteikia kiekvienai institucijai teisę, atsižvelgiant į organizuojamų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų specifiką, pačiai nustatyti konkrečius, ne žemesnius už minimalius, pareigybių kvalifikacinius reikalavimus. Ši tvarka nėra nuginčyta ir ieškovas nereiškė dėl to reikalavimo, yra galiojanti, todėl ja gali vadovautis universiteto senatas. Be to, etikos kodekso reikalavimų laikymasis yra įrašytas 2005-03-21 patvirtintame Šiaulių universiteto profesoriaus pareigybių aprašyme.

5Teismas pažymėjo, kad teisminė praktika nurodo, kad atestacijos paskirtis – įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, sugebėjimus, profesinę veiklą ir asmenines savybes. Šiuo atveju svarbu ir etika, nes suteikiamas pedagoginis vardas. Ieškovas nurodė, kad universiteto Teisės ir etikos komisijos nutarimas, kuriame komisija pripažino, kad ieškovas, būdamas Matematikos didaktikos katedros vedėju ir siekdamas sutuoktinės atestavimo profesoriaus pareigoms, ne kartą pažeidė Šiaulių universiteto etikos kodeksą, tačiau šie pažeidimai nėra tokie, kad neleistų ieškovą atestuoti profesoriaus pareigoms, siekiant profesoriaus vardo, nebuvo pateiktas senatui. Tačiau iš 2006-04-26 senato posėdžio protokolo Nr. 6 nustatyta, kad senato nariams buvo pateiktas šis nutarimas, šiame posėdyje detaliai buvo svarstomi ieškovo padaryti etikos pažeidimai. Teismas nurodė, kad iš 2006-06-21 senato posėdžio protokolo matyti, jog nariams buvo pristatyta ieškovo pateikta medžiaga, posėdyje supažindinta su fakulteto tarybos posėdžio protokolo nutarimu, jo balsavimo rezultatais, su universiteto atestacijos ir konkurso komisijos sprendimu siūlyti senatui suteikti ieškovui profesoriaus pedagoginį vardą, konstatuota, kad dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus. Taip pat nariams nebuvo apribota diskusijos teisė, nes pasisakė 6 senato nariai, kurie išreiškė įvairias nuomones. Senato pirmininkas šiuo atveju neturi sprendžiamo balso, kiekvienas narys sprendžia apie kandidatą, įvertindamas ne tik formaliuosius kriterijus (mokslinę produkciją), bet ir individualias pretendento pedagogines savybes. Tokiu būdu ne vieną kartą senate sprendžiant ieškovo atestacijos klausimą, senato nariai turėjo galimybę objektyviai įvertinti jo darbo rezultatus, atitikimą šioms pareigoms. Senato nariams pateikti komisijų sprendimai turi rekomendacinį pobūdį. 2006-06-21 senato nutarimas buvo priimtas, nepažeidžiant nustatytų procedūrinių reikalavimų: senato posėdyje buvo kvorumas, nutarimas priimtas slaptu balsavimu, iš 34 dalyvavusių narių 21 narys balsavo ,,už“, 11 ,,prieš“ ir 2 biuleteniai negaliojantys, universiteto rektorius 2006-06-27 įsakymu patvirtino 2006-06-21 senato nutarimo punktą dėl profesoriaus pedagoginio vardo nesuteikimo ieškovui. Esant slaptam senato narių balsavimui, neturi teisės klausti ar teirautis slaptai balsuojančiojo nuomonės ir motyvų, lėmusių balsuojančiojo pasirinkimą. Turi būti vertinama, ar teisingai taikytos teisės normos, reglamentuojančios senato sprendimų priėmimo tvarką. Teismas nevertina, ar darbuotojas turi, ar ne tinkamą kvalifikaciją dirbti tam tikrą darbą, kad jam būtų suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, nes tai yra mokslo ir studijų institucijos kompetencija.

6Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Šiaulių miesto apylinkės teismas savo sprendimu konstatuodamas, kad ieškovo pareikštų reikalavimų nagrinėjimas yra ne teismo kompetencija, o mokslo ir studijų institucijos kompetencija, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendime (byla Nr. 34/03) įtvirtintas nuostatas. Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą procesą. Ieškovas pirmosios instancijos teisme ne kartą išreiškė pageidavimą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi pateikė įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog dėl dokumentų, susijusių su ieškovo asmeniu, klastojimo Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tačiau teismas ieškovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmetė. Teismas neatskleidė bylos esmės – liko neišaiškintas ir neišspręstas ieškinyje keliamas klausimas: ar Šiaulių universiteto senato 2006-06-21 nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Šiaulių universiteto senato 2007-03-21 nutarimu ieškovui buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad tokį Šiaulių universiteto senato sprendimą lėmė aplinkybė, jog ieškovas savo interesą gauti profesoriaus pedagoginį vardą buvo pradėjęs ginti teismo keliu.

7Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas, sprendimo išvados yra neteisingos, nurodo ir cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimą (bylos Nr. 34/03), akcentuodamas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris spręstų ginčą; negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė ginti savo teises ar laisves teisme; tokia situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija netoleruoja. Šie apelianto motyvai iš esmės laikytini nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą: ,,kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktą ieškinį kartu su priedais 2006 m. rugsėjo 5 d. nutartimi priėmė. Teismas 2006 m. spalio 10 d. nutartyje nurodė, jog ,,nors šalys yra atstovaujamos advokatų, tačiau atsižvelgiant į ginčo pobūdį, manytina, kad geriau ir išsamiau bus pasirengta nagrinėti bylą teisme parengiamajame posėdyje“. Šia ir vėliau priimtomis nutartimis teismas paskyrė kelis parengiamuosius posėdžius, byla buvo išnagrinėta 2007 m. balandžio 26 d. vykusiame teismo posėdyje. Posėdžių metu teismas bylos šalims suteikė teisę patikslinti savo reikalavimus, atsikirtimus, pateikti papildomus įrodymus, šalys šia teise ne kartą pasinaudojo, teismas priėmė ir analizavo naujai pateiktus dokumentus. Bylos nagrinėjimas nuo ieškinio priėmimo iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje truko maždaug aštuonis mėnesius. Per šį laikotarpį bylos šalys turėjo galimybę pasinaudoti civilinio proceso suteiktomis priemonėmis ginti savo interesus, pateikti visus turimus įrodymus, pareikšti nuomonę ir samprotavimus. Iš byloje esančių parengiamųjų ir teismo posėdžio protokolų matyti, kad šalys aktyviai naudojosi šiomis teisėmis, o teismas, priimdamas 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą, atliko išsamią visų duomenų analizę ir vertinimą. Įvertinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad nebuvo pažeistas teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principas, ieškovui nebuvo taikyti apribojimai kreiptis į teismą ginant savo interesus bei įgyvendinti civilinio proceso suteiktas teises.

10Apeliantas nurodo, kad asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą procesą, kad ieškovui išreiškus pageidavimą civilinę bylą sustabdyti teismas atsisakė šį prašymą patenkinti. Pažymėtina, kad tinkamas procesas negali reikšti visų bylos šalies pateiktų prašymų patenkinimo. Tiek asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, tiek ir byloje dalyvaujantiems asmenims numatytos procesinės teisės nėra ir negali būti absoliučios. Kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens procesinės teisės turi būti derinamos su kitų asmenų teisėmis, o taip pat ir su civilinio proceso tikslu objektyviai ir greitai išnagrinėti bylą (LR CPK 7 str., 17 str., 42 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 163 str. 3 p. numatytas vienas iš bylos sustabdymo pagrindų: bylos nagrinėjimas sustabdomas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismo atsisakymas sustabdyti bylos nagrinėjimą laikytinas pagrįstu: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Šiaulių universiteto senato Teisės ir etikos komisijos 2006 m. balandžio 3 d. posėdžio protokolo akto bei 2006 m. kovo 20 d. akto suklastojimo (t. 2, b. l. 83, 84) nesudaro pagrindo, kuriam esant būtinas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šiaulių universiteto 2006 m. balandžio 26 d. senato posėdyje buvo išsamiai svarstomi klausimai, susiję su ieškovo atliktais etikos pažeidimais, senato nariai buvo supažindinti su Šiaulių universiteto senato Teisės ir etikos komisijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu, kuriame nurodoma, kad ,,prof. A. K., būdamas Matematikos didaktikos katedros vedėju, ir siekdamas šios katedros darbuotojos D. K. atestavimo profesoriaus pareigoms ir savo atestavimo profesoriaus vardui gauti, ne kartą pažeidė Šiaulių universiteto darbuotojų etikos kodeksą, tačiau šie pažeidimai nėra tokie, kad neleistų prof. A. K. atestuoti profesoriaus pareigoms, siekiant profesoriaus vardo“ (t. 1, b. l. 54, 95-98). Šios aplinkybės įrodo tai, jog Šiaulių universiteto senato nariams analizavus klausimus dėl ieškovo etikos pažeidimų, o taip pat susipažinus su Teisės ir etikos komisijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarimu, iš esmės buvo žinomas ne vienas ieškovo galimai neetiško elgesio atvejis, tačiau, kita vertus, taip pat buvo žinomos ieškovo atžvilgiu teigiamai išsakytos Teisės ir etikos komisijos išvados, nurodant, jog šie pažeidimai negalėtų užkirsti kelio ieškovui siekti profesoriaus vardo. Ieškovas nurodė, jog neigiamą balsavimą suteikiant profesoriaus pedagoginį vardą lėmė universiteto senate akcentuotas ieškovo etikos normų pažeidimas. Žvelgiant šiuo aspektu, matyti, kad 2006 m. balandžio 26 d. universiteto senato posėdyje buvo svarstomi ieškovo etikos pažeidimai, susiję su jo veiksmais siekiant gauti profesoriaus vardą bei sutuoktinei įgyti profesoriaus pareigas, pabrėžta, kad daug kartų buvo daromas spaudimas, bendravimas su universiteto bendruomene vyko vien oficialias raštais, posėdyje buvo cituojami įvairūs ieškovo raštai, esantys netgi grasinamo pobūdžio (t. 1, 95-98). Darytina išvada, kad universiteto senato nariai nuomonę dėl ieškovo etiško ar neetiško elgesio susidarė iš visumos aplinkybių, susipažinę su dauguma ieškovo pareikštų raštų bei apskritai įvertindami ieškovo bendravimą su universiteto bendruomene. Tokiu būdu, tik du aktai, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas, netampa esminiu veiksniu vienokiai ar kitokiai nuomonei susiformuoti. Bylos nesustabdimas dėl to, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, nelaikytinas pagrįsta prielaida neišsamiam ir neobjektyviam bylos išnagrinėjimui.

11Šiaulių universiteto pedagoginių vardų suteikimo tvarkoje, parengtoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 899 ,,Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų aprašo, konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos aprašo ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta, jog sprendimą suteikti pedagoginį vardą priima universiteto senatas, o vardas suteikiamas, jei už nutarimą slaptai balsuodami pasisako ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių posėdyje senato narių (t. 1, b. l. 123, 124). Suteikiant profesoriaus pedagoginį vardą, asmuo vertinamas vadovaujantis ne tik objektyviais kriterijais, t. y. formalus atitikimas darbinei ir mokslinei veiklai keliamiems reikalavimams, tačiau ir subjektyviais - vertinami ir asmens pedagoginiai gebėjimai, etikos normų laikymasis. Senato nariai, slaptai balsuodami, išreiškia savo nuomonę, kurios vienas iš pagrindinių formavimo veiksnių yra jų turima informacija. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad senato nariams nebuvo apribotos galimybės gauti įvairiapusę informaciją, reikalingą objektyviam ieškovo įvertinimui, tokia informacija jiems buvo pateikta, šiais klausimais buvo nekartą diskutuojama. Be to, nėra nustatyta procedūrinių pažeidimų nagrinėjant profesoriaus pedagoginio vardo suteikimo ieškovui klausimą ir priimant nutarimą. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad pažeidimų, dėl kurių turėtų būti panaikintas 2006 m. birželio 21 d. Šiaulių universiteto senato nutarimas, nėra. Teismas nekompetentingas revizuoti senato narių nuomonę, kuri išreikšta slaptai balsuojant ,,taip“ arba ,,ne“, ir dėl to priimtas ieškovui nepalankus sprendimas.

12Nustačius, kad esminių pažeidimų, dėl kurių būtų apribota galimybė objektyviam ieškovo įvertinimui, siekiant įgyti profesoriaus pedagoginį vardą, nebuvo, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinio skundo argumentais panaikinti skundžiamą Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.

13Iš ieškovo valstybei priteistinos 4,72 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti valstybei iš ieškovo A. K. 4,72 Lt (keturis litus, 72 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Proceso dalyviai