Byla eI-385-789/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. J., atsakovės atstovui V. Z., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui L. M.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Teisme 2018-07-03 gautas pareiškėjo E. K. skundas, kuriame jis teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-11 įsakymą Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos. Iki atleidimo iš tarnybos pareiškėjas buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos vadas. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – buvo paskirta už tai, kad netinkamai organizavo ginklų apsaugą bei kad, vykdamas į tarptautines pratybas Vroclave, Lenkijoje, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo akivaizdžiai neblaivus kitų karių savanorių akivaizdoje, todėl tokiais savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, pažemino kario vardą ir karininko įvaizdį bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją.

6Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas ginčija neblaivumo faktą, teigdamas, kad tariamas jo neblaivumo nustatymas grindžiamas tarpusavyje prieštaringais paaiškinimais. Be to, šie paaiškinimai pateikti po pratybų praėjus keliems mėnesiams, o pirminiai kai kurių karių savanorių paaiškinimai skiriasi nuo vėlesnių paaiškinimų, pateiktų jau vykstant tarnybiniam patikrinimui. Pabrėžia, kad neblaivumas turėjo būti nustatomas pagal Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo ir kontrolės krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V–978 (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas. Nagrinėjamu atveju jo neblaivumas (apsvaigimas) buvo nustatomas tik vertinant dalies karių paaiškinimus, nors neblaivumas (girtumas) nustatomas specialiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais.

7Dėl tarnybinių ginklų saugojimo paaiškina, kad jis nebuvo paskirtas vadovauti institucijai ar konkrečiam padaliniui, todėl neturėjo pareigos organizuoti ginklų saugojimą. Pažymi, kad visos kelionės į pratybas metu mikroautobuse, kuriuo buvo gabenami ginklai, važiavo vienas iš ginklus turėjusių karininkų, taip užtikrindamas ginklų apsaugą. Poilsio metu buvo vykdoma fizinė mikroautobuse esančių ginklų apsauga. Be to, atvykus į viešbutį „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, mikroautobusas buvo pristatytas prie sienos taip, kad būtų neįmanoma atidaryti galinių durų. Pareiškėjas nesutinka, kad savo veiksmais pažemino kario vardą, nes tai yra individualaus vertinimo dalykas.

8Atsakovė Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad liudytojų V. G., J. V., I. N., E. S., R. P. parodymai patvirtina, kad pareiškėjas kelionėje į pratybas viešbutyje Vroclave, Lenkijoje, girtavo ir elgėsi nederamai. Toks pareiškėjo elgesys ir veiksmai buvo neigiamai įvertinti kartu buvusių žemesnių karinių laipsnių karių, taip pat viešbučio personalo. Pareiškėjas tokiu savo elgesiu pažemino kario vardą ir tai buvo pagrindas skirti jam drausminę nuobaudą. Pasak atsakovės, nagrinėjamu atveju procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo ir Kariuomenės drausmės statuto nustatyti terminai pažeisti nebuvo. Atsakovė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

9Ministerija atsiliepime pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog po 2018 m. sausio 14–15 d. nakvynės ir išgertuvių viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, buvo sugadintas viešbučio kilimas. Šį faktą patvirtina UAB „MEDholidays“ 2018-01-31 raštas plk. ltn. M. J. Nr. 18/01/001, kuriame nurodyta, kad „viešnagės metu svečiai nemandagiai bei vulgariai elgėsi su Viešbučio personalu. Buvo sugadinta kiliminė danga restorane bei sudaužyta keletas indų. Viešnagės metu buvo vartojamas alkoholis“. Pareiškėjas šią aplinkybę patvirtino 2018-02-15 paaiškinime nurodydamas, kad išvykstant iš viešbučio buvo paprašyta susimokėti už padarytą žalą kilimui ir buvo sumokėta 100 zlotų. Teigia, kad jis su kitais jam pavaldžiais kariais nakvynės viešbutyje vietoje buvo atpažįstami kaip Lietuvos kariuomenės atstovai. Pareiškėjas nepagarbiai elgėsi su viešbučio aptarnaujančiu personalu, padarė viešbučiui materialinę žalą, bendrojo naudojimo patalpose vartojo alkoholį, todėl tokiais veiksmais buvo diskredituota krašto apsaugos sistemos institucija.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėjui buvo pavaldūs visi Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos kariai. Teigia, kad pareiškėjas, būdamas kuopos vadas, t. y. karys, vadovaujantis Lietuvos kariuomenės struktūriniam padaliniui (kuopai), buvo komandiruotas į pratybas „Sąjungininkų dvasia VIII“ kartu su sau pavaldžiais kuopos kariais, todėl laikytinas kariniu vadovu, turinčiu vadų (viršininkų) teises ir pareigas. Be to, pareiškėjas buvo paskirtas ir į pratybas vykstančių karių savanorių grupės vyresniuoju. Nurodo, kad pareiškėjas netinkamai organizavo ginklų apsaugą. Teigia, kad pareiškėjo veiksmai, paskyrus budėjimą saugoti ginklus, įrodo aplinkybę, kad jis suprato, jog yra būrio vadas.

11Lietuvos kariuomenė atsiliepime nurodo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog pagal pratybose dalyvavusių karių paaiškinimus išgertuvių viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijos Respublikoje, metu pareiškėjas, akivaizdžiai būdamas neblaivus, pavaldinių akivaizdoje viešoje vietoje nesilaikė visuotinai priimtų elgesio normų, žemino kario vardą ir karininko įvaizdį. Teigia, kad atsakovė nustatė pareiškėjo girtavimą vykstant į tarptautines pratybas. Tokias išvadas patvirtino liudytojai. Mano, kad atsakovė, įvertinusi pareiškėjo elgesį, padarė pagrįstą išvadą, kad jo veiksmai diskredituoja ne tik kario, bet ir krašto apsaugos institucijos reputaciją bei gerą Lietuvos vardą.

12Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė jį patenkinti.

13Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

14Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą remdamasis atsiliepime nurodytais argumentais.

15Teismas

konstatuoja:

16Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumo pajėgų vado 2018-02-12 įsakymu Nr. P-72 Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės štabo viršininkui mjr. G. C. įsakyta atlikti pareiškėjo veikos patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą (t. 2, b. l. 18).

17Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-11 įsakymu Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargas ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ 1 punktu pripažino pareiškėją, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 601 lengvosios pėstininkų kuopos vadą, padarius šiurkštų karių drausmės pažeidimą ir skyrė jam drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Šio įsakymo 2 punktu jį atleido iš profesinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje pagal Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nutraukta profesinės karo tarnybos, kario savanorio sutartis, nes karys tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų) (t. 1, b. l. 10).

18Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atleistas iš tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas (toliau – ir Drausmės statutas), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai.

19Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos ministro kompetencija priimti karius į profesinę karo tarnybą, išleisti juos į atsargą. Pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai nustatyta, kad tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

20Pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Drausmės statuto 69 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

21Iš bylos duomenų matyti, kad krašto apsaugos ministro 2018-01-12 įsakymu Nr. KK-22 „Dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių komandiravimo į Vokietiją“ nuo 2018-01-14 iki 2018-02-05 pareiškėjas dalyvavo tarptautinėse pratybose Vokietijoje (t. 2, b. l. 23). Komandiruojamų karių sąraše pareiškėjas nurodytas kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadas (t. 2, b. l. 24). Pagal krašto apsaugos ministro 2008-02-29 įsakymu Nr. V-163 patvirtinto Karo tarnybos statuto (toliau – ir Karo tarnybos statutas) 43 straipsnio 4 punktą, karo tarnyba laikoma tarnyba tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Karo tarnybos statuto 43 punkte nustatyta, kad karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į, be kita ko, tarnybą tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose. Tarnyba tarptautinėje operacijoje visu laikotarpiu laikytina karo tarnyba ir kartu tapatintina su Drausmės statute vartojama sąvoka „tarnybos metu“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3435/2011). Esant šioms aplinkybėms, tiek kelionė į pratybas, tiek pratybų metas laikomi tarnybos metu.

22Tarnybinio patikrinimo išvadoje GT-7 konstatuota, kad, pagal gautus paaiškinimus, pareiškėjas tarnybos metu neužtikrino tinkamos ginklų apsaugos bei vartojo alkoholinius gėrimus žemesnio laipsnio Lietuvos karių akivaizdoje ir savo nepagarbiu elgesiu su viešbučio Vroclave darbuotojais, kurie juos identifikavo kaip Lietuvos karius, sumenkino Lietuvos kario autoritetą bei pažemino karininko įvaizdį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje GT-7 padaryta išvada, kad pareiškėjas savo veiksmais nesilaikė visuotinai priimtinų elgesio normų, jo veiksmai nakvynės metu viešbutyje „Hotel Sleep“ buvo priešingi, nei to reikalauja profesinės karo tarnybos karininko statutas ir geras kario vardas, todėl pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nustatytą Drausmės statuto 69 ir 76 straipsniuose, t. y. kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas (t. 1, b. l. 16–22).

23Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija atsakovės nustatytas aplinkybes dėl ginklų saugojimo bei neblaivumo nustatymo. Pareiškėjas teigia, kad jo neblaivumas grindžiamas paaiškinimais, kurie tarpusavyje prieštaringi, be to, jie pateikti praėjus keliems mėnesiams po pratybų. Pareiškėjas tvirtina, kad viešbutyje Lenkijoje elgėsi tinkamai ir su viešbučio personalu bendravo mandagiai.

24Teismas pažymi, kad byloje esančių rašytinių karių savanorių paaiškinimai patvirtina, jog viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus ir akivaizdžiai atrodė neblaivus kitų karių akivaizdoje. Tokią išvadą pagrindžia į tarptautines pratybas vykę ir jose dalyvavę kariai V. G. (t. 2, b. l. 88–90), J. V. (t. 2, b. l. 95–96), I. N. (t. 2, b. l. 91–92), E. S. (t. 2, b. l. 97–98), R. P. (t. 2, b. l. 113–114), J. P. (t. 2, b. l. 100–101), K. J. (t. 2, b. l. 102–103). Iš jų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus viešbutyje, elgėsi nederamai, t. y. viešoje vietoje viešbutyje vaikščiojo akivaizdžiai neblaivus. Teismas pažymi, kad minėti paaiškinimai dėl pareiškėjo elgesio viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje, yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Pareiškėjo pateikti argumentai, kad aplinkybės dėl jo neblaivumo nustatymo buvo paremtos prieštaringais parodymais bei praėjus ilgam laiko tarpui nuo įvykio, už kurį skirta nuobauda, teismo vertinama kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Teismas nagrinėjamu atveju neįžvelgia jokių prieštaravimų, kaip teigia pareiškėjas, kurie sukeltų abejonių dėl atsakovės padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjo elgesiu viešbutyje „Hotel Sleep“. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, pripažįsta atsakovės nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, būdamas karininkas (kuopos vadas), viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclave, Lenkijoje, buvo neblaivus ir elgėsi netinkamai.

25Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad dėl netinkamo ginklų saugojimo organizavimo jam tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, kadangi jis neturėjo pareigos organizuoti ginklų saugojimo. Pareiškėjas teigia, kad ginklų saugumas buvo užtikrintas pastačius automobilį, kuriame buvo laikomi ginklai, taip, kad jo galinės durys negalėtų būti atidaromos, taip užtikrinant ginklų saugumą. Teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-11 įsakymas Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Iš pareiškėjo ginčijamo Įsakymo turinio matyti, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta pagal Drausmės statuto 69 straipsnį, kuriame nustatyta, kad už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos. Pareiškėjo skundžiamu Įsakymu tarnybinė nuobauda jam skirta ne dėl jo veiklos organizuojant ginklų saugojimą, o dėl kario vardo žeminančios veikos, t. y. netinkamo elgesio viešbutyje „Hotel Sleep“ Vroclove, Lenkijoje. Minėtas aplinkybes teismas sprendime įvertino. Aplinkybių, susijusių su pareiškėjo veikla organizuojant ginklų saugojimą, teismas papildomai nenagrinėja.

26Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta, koks poelgis yra žeminantis kario vardą. Skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, t. y. profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Tai savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir kario atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai nustatoma aplinkybė, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Nors, kaip teigia pareiškėjas, tokių kriterijų sąrašas teisės aktuose nėra nurodytas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo žeminamas kario vardas. Teismas pažymi, kad pareiškėjo, kaip Lietuvos kariuomenės atstovo, veiksmai, t. y. tarnybos metu buvimas neblaivaus, netinkamas elgesys viešoje vietoje, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste vertinami kaip kario vardo žeminimas. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pratybų metu buvo paskirtas 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadu (t. 2, b. l. 24). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje pabrėžia, kad, be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, elgėsi netinkamai viešoje vietoje, rodė netinkamą pavyzdį tiek kartu su juo vykusiems kariams, tiek kitiems karininkams bei aplinkiniams ir tokiais savo veiksmais pažemino kario vardą. Teismas sutinka su atsakove, kad pagal kario elgesį gali būti sprendžiama apie visą Lietuvos krašto apsaugos sistemą, tuo labiau kad pareiškėjas vyko į tarptautines pratybas, kuriose buvo atpažįstamas kaip Lietuvos kariuomenės karys.

27Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinis patikrinimas atliktas netinkamai, o tarnybinio patikrinimo išvada grindžiama prielaidomis bei prieštaringais liudytojų parodymais. Teismo įvertinti bylos duomenys patvirtina, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo laikomasi teisės aktų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos. Taigi teismas daro išvadą, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, nurodyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta drausminė nuobauda.

28Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjo drausmės pažeidimas padarytas tarnybos metu tyčia, t. y. veiksmai nebuvo padaryti be kaltės, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Pareiškėjui, kaip 601 motorizuotosios pėstininkų kuopos vadui, turėjo būti žinoma, kad jo elgesys turi būti pavyzdys kitiems kariams.

29Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė padarė procedūrinį pažeidimą, nes skundas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo neišnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tarnybinio patikrinimo išvada, pateikė Lietuvos kariuomenės generaliniam inspektoriui 2018-06-03 skundą (t. 1, b. l. 12–13). Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus 2018-06-11 raštu Nr. 3IS-134 pareiškėjui pranešta, kad jo 2018-06-03 skundas nebus nagrinėjamas, kadangi 2018-06-03 skundas nagrinėtinas teisme (b. l. 14).

30Iš pareiškėjo 2018-06-03 skundo turinio matyti, kad jis Lietuvos kariuomenės generaliniam inspektoriui teikė skundą dėl 2018-05-11 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. GT-7 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus prašė peržiūrėti 2018-05-11 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. GT-7 ir nustatyti, ar jam pagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos. Pažymėtina, kad minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. GT-7 nėra suformuluotas sprendimas dėl pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio tyrimo. Drausmės statuto 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas): 1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, priima sprendimą apginti pažeistas kario teises, skiria drausminę nuobaudą drausmės pažeidėjui ir įgyvendina prevencines priemones; 2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti; 3) nutraukia tarnybinį patikrinimą. Pareiškėjui teisines pasekmes sukeliantis teisės aktas, kuriuo nutarta skirti nuobaudą, yra Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-11 įsakymas Nr. P-839 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. E. K. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus 2018-06-11 raštu Nr. 3IS-134 pareiškėjui, be kita ko, išaiškinta Įsakymo apskundimo tvarka. Pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo pateikdamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl Įsakymo teisėtumo šioje byloje. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos kariuomenės generalinio inspektoriaus 2018-06-11 rašto Nr. 3IS-134 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos dalykas, pareiškėjas, nesutikdamas su minėtame rašte pateiktais motyvais, galėjo teikti skundą krašto apsaugos ministrui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs tokio pobūdžio skundą krašto apsaugos ministrui.

31Teismas, įvertinęs, tarnybinio patikrinimo procedūrą, konstatuoja, kad procedūrinių pažeidimų nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.

32Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos – pagal Drausmės statuto 69 straipsnį ir nutraukė su juo profesinės karo tarnybos sutartį pagal Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

33Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

Nutarė

34Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. Teisme 2018-07-03 gautas pareiškėjo E. K. skundas, kuriame... 5. Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu buvo atleistas iš tarnybos. Iki atleidimo iš... 6. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas ginčija neblaivumo faktą, teigdamas,... 7. Dėl tarnybinių ginklų saugojimo paaiškina, kad jis nebuvo paskirtas... 8. Atsakovė Krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime... 9. Ministerija atsiliepime pažymėjo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta, jog... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą... 11. Lietuvos kariuomenė atsiliepime nurodo, kad tarnybinio tyrimo metu nustatyta,... 12. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad skundą palaiko, ir prašė... 13. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti... 14. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko,... 15. Teismas... 16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Lietuvos kariuomenės Sausumo... 17. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018-06-11 įsakymu Nr. P-839... 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjas teisėtai ir... 19. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad krašto apsaugos... 20. Pagal Drausmės statuto 67 straipsnį, jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus... 21. Iš bylos duomenų matyti, kad krašto apsaugos ministro 2018-01-12 įsakymu... 22. Tarnybinio patikrinimo išvadoje GT-7 konstatuota, kad, pagal gautus... 23. Pareiškėjas, nesutikdamas su atleidimu iš tarnybos, ginčija atsakovės... 24. Teismas pažymi, kad byloje esančių rašytinių karių savanorių... 25. Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad dėl netinkamo ginklų saugojimo... 26. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės aktuose nėra tiksliai apibrėžta,... 27. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinis patikrinimas... 28. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų matyti, kad... 29. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė padarė procedūrinį pažeidimą, nes... 30. Iš pareiškėjo 2018-06-03 skundo turinio matyti, kad jis Lietuvos... 31. Teismas, įvertinęs, tarnybinio patikrinimo procedūrą, konstatuoja, kad... 32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą 33. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 34. Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 35. Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...