Byla e2A-559-440/2016
Dėl skolos bei palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-94-322/2016 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos bei palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka prašė priteisti iš atsakovo 2444,86 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas – 28 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 700 Eur už suteiktas teisines paslaugas.
  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš V. P. 2444,86 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. kovo 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Eur bylinėjimosi išlaidų L. P..
  1. 2015 m. gegužės 6 d. atsakovas dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, prašydamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė atsakovui ieškinį pareiškė 2013 m. vasario 26 d. ir nei tuomet, nei vėliau jokiame procesiniame dokumente nėra suformulavusi atsakovui, kaip jos skolininkui, reikalavimo priteisti 8000 Lt skolą. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kada pinigus ji perdavė (paskolino) atsakovui ir 2013 m. sausio 15 d. susitarime nėra atsakovo patvirtinimo, kad jo pasirašymo metu ar kokią kitą datą jis (atsakovas) iš ieškovės pinigus gavo, todėl nesant esminių paskolos sutarties elementų, nėra pagrindo teigti, kad sandoris iš viso įvyko. Taip pat atsakovas nesutiko ir dėl preliminariu teismo sprendimu priteistų procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, laikė šiuos reikalavimus nepagrįstais ir prašė preliminarų sprendimą ir šiose dalyse panaikinti.
  1. 2015 m. birželio 8 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo atsakovo pateiktus prieštaravimus atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
  1. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013 m. sausio 15 d. skolos dokumente savo parašu atsakovas patvirtino, kad yra skolingas, t. y. netgi buvo vartojamas žodis „įsipareigoju“ ieškovei atiduoti 8000 Lt (2316,96 Eur), o tai, jog susitarime nėra nurodyta data, kada pinigai atsakovui buvo perduoti nepatvirtina, kad šis sandoris iš viso neįvyko. Teigia, kad žodžiai „įsipareigoju atiduoti“ aiškiai nurodo, kad atiduodama tai, kas buvo perduota. Pažymi, kad teismas, nutraukiant jų santuoką, negalėjo spręsti klausimo dėl 8000 Lt skolos, nes pateikiant ieškinį 2013 metais dėl santuokos nutraukimo dar nebuvo suėjęs terminas reikalauti skolos grąžinimo iki termino, t. y. iki 2014 m. sausio 15 d. Taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo neprieštarauja įstatymams, todėl ir preliminaraus sprendimo dalies dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo pripažinti neteisėtomis ar nepagrįstomis.
  1. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog 8000 Lt skola neegzistuoja, surašant raštelį jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Nors raštelį jis pats savo ranka surašė, tačiau jam (atsakovui) buvo diktuojama, tą pačią dieną nuėjo pas kaimynus M. ir I., kurie pasirašė. Taip pat nurodė, kad 8000 Lt tai ne skola, o kaip kompensacija už atsakovui atitekusią didesnę turto dalį. Teigia, kad taip ieškovė siekia pasipinigauti iš buvusio sutuoktinio.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

  1. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. galutiniu sprendimu Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-435-322/2015 paliko nepakeistą. Nusprendė priteisti iš V. P., 2444,86 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015 m. kovo 30 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 728 Eur bylinėjimosi išlaidų L. P.. Priteisti papildomai iš atsakovo V. P. valstybei 11,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Teismas atsižvelgęs į šalių 2013 m. sausio 15 d. pasirašytą susitarimą, kuriame be kitų susitarimų V. P. įsipareigojo iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti L. P. skolą 8000 Lt, pažymėjo, kad šalys skirtingai aiškina tarp jų susiklosčiusius faktinius santykius. Ieškovė nurodė, kad paskolino atsakovui 8000 Lt. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad šalių paskolos teisiniai santykiai nesiejo, nėra esminių paskolos sutarties elementų.
  1. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 6.870 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 1.73 straipsnio, 6.871 straipsnio nuostatas dėl sandorio formos, pažymėjo, kad sudarytoje sutartyje aptartos esminės įstatyme įtvirtintos paskolos sutarties sąlygos – sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininko įsipareigojimas skolą, t. y. pinigus grąžinti. Pažymėjo, kad sutartį pasirašė tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, kuris ją savo ranka ir surašė bei pasirašė dar 4 liudytojai. Teismas pažymėjo, kad liudytoja V. I. I. parodė, kad šalys pasirašydamos sutartį sutarė gerai, sutartį pasirašė P. namuose, niekas nesiginčijo, nekonfliktavo. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės tik įrodo, jog tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, atsakovo savo ranka parašymas – nurodymas „įsipareigoju iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt“ tai tik patvirtina. Be to, pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. 2A-7-372/2015, išnagrinėjus V. P. civilinėje byloje Nr. 2-28-471/2014 dėl santuokos nutraukimo pateiktą apeliacinį skundą, buvo konstatuota, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. sausio 15 d. turto pasidalijimo sutartį būtų pasirašęs dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, nors tokią pareigą turėjo. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė nurodė, jog iki šiol atsakovas jai paskolos (8000 Lt, t. y. 2316,96 Eur) kartu su paskaičiuotomis palūkanomis (441,64 Lt, t. y. 127,90 Eur), viso 2444,86 Eur negrąžino. Teismo vertinimu atsakovas neįrodė, kad paskolą grąžino (CPK 178 straipsnis), taip pat nenuginčijo šios paskolos sutarties – susitarimo (CK 6.875 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad galutinio sprendimo priėmimo dienai atsakovas būtų įvykdęs savo sutartinę prievolę ieškovei, todėl remiantis CK 6.200 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad iš atsakovo ieškovės naudai 2316,96 Eur (8000 Lt) skolos ir 127,90 Eur (441,46 Lt) palūkanų yra priteisti pagrįstai, todėl 2015m. balandžio 10d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį argumentai

410. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti 2016 m. kovo 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais :

510.1. Nors teismas civilinę bylą ir nagrinėjo žodinio proceso tvarka, tačiau bylos esmė taip ir liko neatskleista. Atsakovo prieštaravimuose išdėstytų aplinkybių apie „skolą ir įsipareigojimą“ teismas nesiaiškino, jų nevertino, sprendime atsakovo nurodytų faktų nepaneigė kitais įrodymais ir dėl jų, kaip ir dėl prejudicinio fakto galios, iš viso nepasisakė. I. L. P. ir atsakovo V. P. santuokos nutraukimo procesas truko daugiau nei dvejus metus. Ieškovei konkrečių kilnojamųjų daiktų nenurodymas 2013 m. sausio 15d. susitarime nebuvo aktualus, nes ji pilnai renovuotą gyvenamąjį namą pardavė atsakovo motinai, o atsakovas L. P. sumokėjo kompensaciją už name likusius daiktus, kuriuos šalys įvertino bendra 13 000 Lt suma. Sprendimas civilinėje byloje Nr.2-28-471/2014 įsiteisėjo 2015-01-15 ir jis įvykdytas.

610.2. Ieškovė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2013 m. vasario 26 d. ir nei tuomet, nei vėliau jokiame procesiniame dokumente nėra nurodžiusi, kad atsakovas turi jai asmeninę skolą, nenurodė jo kaip skolininko. Santuokos nutraukimo byloje ieškovė yra aiškinusi, kad „užsidirbo pinigų Ispanijoje ir paskolino atsakovui automobilio pirkimui“, tačiau šių aplinkybių nepagrindė įrodymais ir jokio savarankiško reikalavimo atsakovui nesuformulavo. Teismai įsiteisėjusiame teismo sprendime bei apeliacinio teismo nutartyje konstatavo, kad sutuoktinių gautos darbo pajamos ir įgytas turtas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, gautos pajamos ir įgytas turtas šiuo laikotarpiu, priklausė jiems abejiems ir jis jau yra padalintas. Ieškovė kelti naujų tapačių ieškinių neturi teisinio pagrindo, o Kelmės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl skolos priteisimo, turėjo įžiūrėti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jos šalims turi prejudicinę galią ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 4 dalis).

710.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą galutinį sprendimą nepašalino ir kito prieštaravimo - jei ieškovė nurodė, kad „skolino“ pinigus atsakovui automobilio pirkimui, tai kilus abejonėms, teismas privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų ir apie ieškovės tuo metu turėtas asmenines lėšas ir apie tai koks automobilis, ir kam už tuos pinigus buvo nupirktas. Apeliantas mano, kad teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį, neturėjo teisinio pagrindo jį išspręsti, neatsižvelgdamas į šeimos teisės normas ar santuokos metu atsiradusias sutuoktinių prievoles.

811. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo netenkinti apeliacinio skundo, prašo palikti galioti 2016 m. kovo 9 d. Kelmės rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

911.1. Ieškovė nereiškė ir negalėjo pareikšti šio reikalavimo santuokos nutraukimo byloje, nes paskutinio teismo posėdžio metu atsakovo prievolės įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje buvo priimtas 2014 m. sausio 23 d., o skolos terminas suėjo 2014 m. sausio 15 d. Teismas sprendime nurodė, kad „dėl 8.000,00 Lt skolos reikalavimo teismas iš esmės nepasisako, nes toks reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas, už jį nesumokėtas žyminis mokestis ir jis pareikštas tik baigiamosiose kalbose“. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-7-372/2015 pagal atsakovo apeliacinį skundą sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad reikalavimas dėl 8.000,00 Lt skolos buvo pareikštas netinkamai, todėl nenagrinėtinas. Tai, jog reikalavimas dėl 8.000,00 Lt skolos priteisimo nebuvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje konstatavo ir Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartyje, spręsdamas ieškinio tapatumo klausimą (civilinė byla Nr. e2S-1244-856/2015). Taigi, atsakovo argumentai, kad šis reikalavimas yra susijęs su santuokos nutraukimu ir yra išspręstas, iš esmės yra paneigti.

1011.2. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad ieškovė neturėjo galimybių paskolinti 8.000 Lt sumos bei nėra aišku, koks automobilis buvo pirktas už šiuos pinigus, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas neįrodinėjo šių aplinkybių. atsakovo dėstomos aplinkybės dėl paskolos sumos nepagrįstumo nelaikytinos šios bylos nagrinėjimo dalyku. Santuokos nutraukimo byloje atsakovas jau siekė nuginčyti skolos raštelį, tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pripažino tokį atsakovo reikalavimą nepagrįstu. Tokios teismų išvados buvo paremtos išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nekelia jokių abejonių dėl skolos egzistavimo fakto.

1111.3. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad Kelmės rajono apylinkės teismas turėjo vadovautis šeimos teisės normomis, nes konkrečiu atveju tarp šalių kilęs ginčas yra kildintinas iš prievolių teisės. Tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o visi santuokos nutraukimo klausimai jau yra išspręsti įsigaliojusiais teismo sprendimais. Byloje keliamas klausimas dėl skolos priteisimo pagal galiojantį skolos raštelį, o ne turto pasidalinimo klausimas, todėl teismas pagrįstai rėmėsi paskolos teisinius santykius bei sutarčių aiškinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, kurių pagrindu ieškovės ieškinį pripažino pagrįstu ir įrodytu. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas

1212. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

1313. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio reikalavimo tapatumo, įrodymų vertinimo, priimto teismo sprendimo teisėtumo.

1414. Apeliantas nurodė, kad visapusiškam ir objektyviam apeliacinio skundo išnagrinėjimui tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1515. Ieškovė nurodė, kad šalys išsamiai pasisakė bei atsakė į užduotus klausimus, todėl dar kartą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka yra netikslinga. Žodinis bylos nagrinėjimas taip pat pažeistų proceso ekonomiškumo principą, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena užsienyje, todėl patirtų didelių išlaidų vykdami į teismo posėdžius.

  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pvz., būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, bylos Nr. 3K-3-115/2013). Teismas pažymi, kad, prašydamas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nenurodė jokių priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
  1. Byloje nustatyta, kad šalys 2013 m. sausio 15 d. pasirašė susitarimą, kuriame nurodė, kad V. P. ir L. P. pasidalino santuokos metu įgytus daiktus. L. P. po skyrybų priklauso nešiojamasis kompiuteris ir vaiko kambario baldai: rašomasis stalas, komoda. Likę daiktai priklauso V. P.. V. P. už likusius daiktus įsipareigojo iki 2013 m. kovo 15 d. sumokėti L. P. 13000 Lt. Taip pat įsipareigoja iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt. L. P. pasižadėjo nekelti ieškinio moralinei ir kitai žalai atlyginti. L. P. įsipareigojo po skyrybų su sutuoktiniu V. P. leisti jam gyventi jos name, iki kol namas bus parduotas. Taip pat V. P. gali laikyti savo daiktus jos (L. P.) name, iki kol namas bus parduotas.
  1. Bylos duomenimis ieškovė dėl santuokos nutraukimo kreipėsi į teismą 2013 m. vasario 18 d. Jau tuomet pateikė minėtą 2013 m. sausio 15 d. susitarimą. Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, pripažindamas atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo. Padalino sutuoktinių santuokoje įgytą turtą. Iš V. P. priteisė L. P. 13000 Lt kompensaciją ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2013 m. kovo 15 d. iki visiško kompensacijos sumokėjimo dienos. V. P. reikalavimus dėl 32947,91 Lt kompensacijos iš L. P. priteisimo ir 2013 m. sausio 15 d. sutarties tarp šalių pripažinimo negaliojančia atmetė. Priteisė iš V. P. L. P. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Po santuokos nutraukimo pripažino įsipareigojimus kreditoriui „Swedbank“, AB, asmenine V. P. prievole. Teismas vertino, kad minėtas 2013m. sausio 15 d. susitarimo turinys yra pakankamai aiškus, o atsakovui atitenkančių daiktų neišvardinimas nesuteikia pagrindo susitarimą laikyti negaliojančiu. Dėl 8000 Lt skolos reikalavimo, teismas nurodė, kad klausimas nesprendžiamas, kad iš esmės nepasisako, nes toks reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas, už jį nesumokėtas žyminis mokestis ir jis pareikštas tik baigiamosiose kalbose.
  1. V. P. su teismo sprendimu nesutiko be kitų argumentų apeliaciniame skunde pažymėjo ir tai, kad teismas, tik nurodęs, jog ieškovės reikalavimas priteisti 8000,00 Lt pareikštas baigiamosiose kalbose, jo nenagrinėjo. Kad tuo teismas pažeidė santuokoje įgyto turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas, įpareigojančias teismą pagal byloje esančią medžiagą sudaryti ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti visą bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Apelianto teigimu išnagrinėjus šią bylą pirmosios instancijos teisme liko neišspręstas klausimas, ar ieškovės 8000,00 Lt reikalavimas yra galiojantis, ar ne. Atsakovas šios skolos nepripažįsta ir ją ginčijo, todėl teismas privalėjo nagrinėti šį klausimą ir priimti dėl jo sprendimą.
  1. Apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-7-372/2015 pažymėjo, kad 2013 m. vasario 26 d. ieškiniu ieškovė, prašydama nutraukti santuoką, nurodė, jog nekilnojamojo bendro turto su atsakovu neturi, dėl kilnojamojo turto pasidalijimo turtinių reikalavimų nekelia, tikėdamasi, kad su atsakovu kilnojamąjį turtą pasidalins geruoju, nereiškė reikalavimo dėl 13000,00 Lt kompensacijos priteisimo, nereiškė reikalavimo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ginčijamojoje sutartyje atsakovas įsipareigojo ieškovei 13000,00 Lt kompensaciją sumokėti iki 2013-03-15, todėl akivaizdu, kad ieškovė pati įvykdžiusi ginčijamos sutarties sąlygas, to paties tikėjosi ir iš atsakovo, manydama, kad iki nustatyto termino kompensacija bus sumokėta. Teismas vertino, kad ginčijama sutartis atspinti šalių valią, jų tikruosius ketinimus. Pažymėjo, kad ieškovės patikslintas ieškinys teisme gautas 2013 m. gegužės 24 d., kuriame jau reiškiamas ir reikalavimas dėl 13000,00 Lt priteisimo iš atsakovo, nes, kaip nurodyta ginčijamojoje sutartyje, šią sumą atsakovas turėjo sumokėti ieškovei iki 2013 m. kovo 15 d. Atsakovas priešieškinį pateikė tik 2013 m. gegužės 29 d. Apeliacinis teismas sprendė, kad 2013 m. sausio 15 d. ieškovė ir atsakovas laisva tarpusavyje suderinta valia susitarė dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto pasidalijimo ir kompensacijos priteisimo, o šios sutarties pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovei pareiškus reikalavimą dėl 8000,00 Lt skolos, nurodytos 2013 m. sausio 15 d. kilnojamojo turto pasidalijimo sutartyje, tik baigiamųjų kalbų teisme metu, už šį reikalavimą nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, todėl dėl tokio reikalavimo teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir tokios teismo išvados atitinka CPK 253 straipsnio 4 dalies, CPK 265 straipsnio nuostatas.
  1. Atsižvelgiant į įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-7-372/2015 nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių gautos darbo pajamos ir įgytas turtas santuokos metu, jau yra padalintas ir ieškovė kelti naujų tapačių ieškinių neturi teisinio pagrindo ir Kelmės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl skolos priteisimo, neatsižvelgė į tai, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas jos šalims turi prejudicinę galią ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėti nereikia, kad visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai yra išspręsti iš esmės. Apeliacinio teismo vertinimu iš minėtų teismo sprendimų akivaizdu, kad tarp šalių sudaryto susitarimo dėl 8000,00 Lt skolos klausimas nebuvo išnagrinėtas santuokos nutraukimo byloje. Apeliantas prieštarauja pats sau teigdamas, kad klausimas išspręstas, sprendžiant dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo klausimus, tuo pačiu, kaip minėta skųsdamas santuokos nutraukimo byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą teigė, kad teismas neišsprendė šio klausimo. Pažymėtina, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kita, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti. Konkrečiu atveju šalys sudarė susitarimą dėl tarpusavio skolos. Pažymėtina, kad abi ginčo šalys yra vienodai atsakingos už informacijos, reikalingos tinkamam ginčo išsprendimui pateikimą teismui. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo tiek teisę, tiek pareigą spręsti dėl tarpusavio susitarimo gera valia. Bylą nagrinėjant teisme abu sutuoktiniai teismo procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais. Nors apeliacinio teismo vertintina, kad jei minėtas klausimas būtų buvęs sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje, taip yra pagrindo spręsti būtų galimai išvengta tarp šalių bylinėjimosi ateityje, tačiau, kadangi konkretus reikalavimas nebuvo pareikštas ir nebuvo išnagrinėtas bei dėl reikalavimo nebuvo priimtas sprendimas nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra tapatus. Nėra pagrindo spręsti, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį (CPK 137 straipsnio, 1 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad byla nutrauktina.
  1. Be to Šiaulių apygardos teismas 2015m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1244-856/2015 Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. Preliminaraus sprendimo ir civilinės bylą dėl skolos priteisimo nutraukimo panaikino. Teismas pažymėjo, kad ieškinio dalykas šalių santuokos nutraukimo byloje ir šioje civilinėje byloje nėra tapatus, nes santuokos nutraukimo byloje toks ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) net nebuvo tinkamai pareikštas, Kelmės rajono apylinkės teismas šio reikalavimo nenagrinėjo, dėl jo pagrįstumo nepasisakė, ir šis reikalavimas nėra išspręstas.
  1. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1-2 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudarytoje sutartyje aptartos esminės įstatyme įtvirtintos paskolos sutarties sąlygos – sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininko įsipareigojimas skolą, t. y. pinigus grąžinti. Pažymėjo, kad apklausta liudytoja V. I. I. parodė, kad šalys pasirašydamas sutartį sutarė gerai, sutartį pasirašė P. namuose, viskas buvo labai normaliai, niekas nesiginčijo, nekonfliktavo. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šios aplinkybės tik įrodo, jog tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, atsakovo savo ranka parašymas – nurodymas „įsipareigoju iki 2014 m. sausio 15 d. atiduoti skolą 8000 Lt“ tai tik patvirtina. Teismas vadovavosi ir minėta Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Nr. 2A-7-372/2015,kurioje išnagrinėjus V. P. civilinėje byloje Nr. 2-28-471/2014 dėl santuokos nutraukimo pateiktą apeliacinį skundą, buvo konstatuota, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2013 m. sausio 15 d. turto pasidalijimo sutartį būtų pasirašęs dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, nors tokią pareigą turėjo. Taip pat buvo nurodyta, jog byloje nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad 2013 m. sausio 15 d. šalių laisva tarpusavyje suderinta valia susitarė, todėl šios sutarties pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka.
  1. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Kai ginčas kyla dėl paskolos sutarties, kuri turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, ir ginčijama sutartis yra rašytinė paskolos sutartis, tai atsakovui teigiant, kad jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius (ieškovė) turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas (atsakovas) – kad paskolą grąžino. Sutiktina, kad atsakovas neįrodė, kad paskolą grąžino (CPK 178 straipsnis), taip pat nenuginčijo šios paskolos sutarties – susitarimo (CK 6.875 straipsnis). Todėl remiantis CK 6.200 straipsniu, 6.873 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai 2316,96 Eur (8000 Lt) skolos ir 127,90 Eur (441,46 Lt) palūkanų yra priteisti pagrįstai, teismas pagrįstai 2015-04-10 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
  1. Apeliacinio teismo vertinimu apelianto argumentai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kad nesiaiškino atsakovo prieštaravimuose išdėstytų aplinkybių apie „skolą ir įsipareigojimą“, sprendime atsakovo nurodytų faktų nepaneigė kitais įrodymais ir dėl jų, kaip ir dėl prejudicinio fakto galios, iš viso nepasisakė, nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas ginčijamą galutinį sprendimą nepašalino prieštaravimų, ieškovei nurodžius, kad skolino pinigus atsakovui automobilio pirkimui, kilus abejonėms, teismas privalėjo pareikalauti papildomų įrodymų ir apie ieškovės tuo metu turėtas asmenines lėšas ir apie tai koks automobilis, ir kam už tuos pinigus buvo nupirktas. Tačiau, kaip minėta atsakovas pats neteikė jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų. Kaip minėta aplinkybes, kad pinigų pagal sutartį negavo privalo įrodyti paskolos gavėjas.
  1. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti, gali tiesiog jiems pritarti. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas jį tinkamai ir išsamiai motyvavus, todėl pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus nėra tikslinga kartoti.
  1. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  1. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos ir teisėtos.

    16

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti L. P., a. k. ( - ) iš atsakovo V. P., a. k. ( - ) 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

20Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

21Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė
  1. Ieškovė dokumentinio proceso tvarka... 3. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
      4. 10. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. prašo panaikinti 2016 m. kovo 9 d.... 5. 10.1. Nors teismas civilinę bylą ir nagrinėjo žodinio proceso tvarka,... 6. 10.2. Ieškovė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2013... 7. 10.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas ginčijamą galutinį... 8. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo netenkinti... 9. 11.1. Ieškovė nereiškė ir negalėjo pareikšti šio reikalavimo santuokos... 10. 11.2. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto argumentus, kad ieškovė neturėjo... 11. 11.3. Nesutinka su atsakovo nuomone, kad Kelmės rajono apylinkės teismas... 12. 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 13. 13. Nagrinėjamu atveju apeliantas kelia klausimą dėl ieškinio reikalavimo... 14. 14. Apeliantas nurodė, kad visapusiškam ir objektyviam apeliacinio skundo... 15. 15. Ieškovė nurodė, kad šalys išsamiai pasisakė bei atsakė į užduotus... 16.
    ... 17. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 18. Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. galutinį sprendimą palikti... 19. Priteisti L. P., a. k. ( - ) iš atsakovo V. P., a. k. ( - ) 550 Eur (penkis... 20. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 21. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims....