Byla A-39-496-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

3viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Univesa“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I.

6Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Univesa“ kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą valstybės įmonę Registrų centras (toliau – ir Registrų centras) per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti UAB „Univesa“ 2006 m. gegužės 23 d. prašymą mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą UAB „Geomatas“ ataskaitoje Nr. 2006/45, ir priimti sprendimą dėl mokestinės vertės perskaičiavimo. Nurodė, kad pateikus šį prašymą atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. rašte atsakė, kad minėta ataskaita dėl pastato Kaune, Pramonės g. 16, (unikalus Nr. 199-3016-0066) nėra patikima ir tinkamai argumentuota. Atsakovui buvo pateiktas priedas prie ataskaitos, kuriame buvo išdėstyti papildomi paaiškinimai bei pateiktas prašymas mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą UAB „Geomatas“ ataskaitoje Nr. 2006/45. Į tai buvo gautas atsakovo atsakymas, kad prašymas nebus svarstomas, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymas nenumato galimybės priimti sprendimą dėl mokestinės vertės koregavimo pagal individualaus vertinimo komentarus. Toks atsakovo atsisakymas pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6, 10 straipsniuose, 69 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi atsakovui buvo pateiktas ne vienas dokumentas – turto vertinimo ataskaita, o keli dokumentai. Pažymėjo, kad atsakovas formaliu pagrindu atsisakė persvarstyti prašymą dėl mokestinės vertės nustatymo. Taip pat nurodė, kad ginčo pastatą iš „SEB Vilniaus bankas“ įsigijo pagal lizingo sutartį.

7Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl mokestinės vertės patikslinimo pagal individualaus vertinimo duomenis. Tarp prašyme nurodyto turto buvo ir nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, Pramonės g. 16, unikalus Nr. 199-3016-0066, tačiau individualaus vertinimo ataskaitoje minėtas turtas nebuvo tinkamai įvertintas. 2006 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (1.31/-1133)s-2260 buvo patikslintos pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje įvertinto nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Skunde nurodytas nekilnojamasis turtas, unikalus Nr. 1997-3016-0066, nuosavybės teise priklauso UAB „SEB VB lizingas“, buvo įvertintas atskiroje ataskaitoje, kurios užsakovas buvo šio turto savininkas. Minėta ataskaita buvo atsakovo nagrinėjama, sprendimas išsiųstas užsakovui, jame nurodyti motyvai, kodėl buvo atsisakyta tikslinti mokestinę vertę. Registrų centras nusprendė netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos mokestinės vertės dėl pateiktos vertinimo ataskaitos nepakankamumo ir neatitikties įstatymų reikalavimams. Turto vertintojai pažeidė Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 2 dalies 10 punkto, Vyriausybės patvirtintos Turto vertinimo metodikos 33 punkto reikalavimus. Parinkti ir taikyti lyginamieji objektai savo paskirtimi neatitiko turto paskirties, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Vertinimo ataskaitose pastatas vadinamas administraciniu pastatu, nors iš jo nuotraukų matyti, kad tai yra prekybos patalpos. Nekilnojamojo turto registro pažymėjime pastato paskirtis taip pat nurodyta „prekybos“. Ataskaita nėra pakankama, o išvada patikima, kad ja būtų galima naudotis apskaičiuojant mokestinę vertę. Dėl pareiškėjo turto mokestinės vertės jau yra įstatymu nustatyta tvarka priimtas sprendimas, turto savininkas apie jį informuotas, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti šį klausimą.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis ir nurodė, kad 2006 m. vasario 1 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą jame nurodyto nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, o 2006 m. kovo 6 d. atsakovui buvo pateikta nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita. Atsakovas 2006 m. balandžio 3 d. pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir sprendimą išsiuntė nekilnojamojo turto faktiniam savininkui – UAB „SEB VB lizingas“. 2006 m. balandžio 3 d. atsakovo sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Nei pareiškėjas, nei faktinis turto savininkas skundo dėl minėto sprendimo nepateikė, o 2006 m. gegužės 23 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą mokestine verte laikyti turto vertinimo ataskaitoje nustatytą vertę bei pateikė ataskaitos priedą. 2006 m. birželio 7 d. atsakovas rašte atsisakė pakartotinai svarstyti klausimą dėl mokestinės vertės patikslinimo pagal pateiktus papildomus paaiškinimus, nurodė, kad pareiškėjas, jei nesutinka su priimtu sprendimu, gali jį skųsti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nustatytais terminais, pateikus individualaus vertinimo ataskaitą, skirtą mokestinei vertei tikslinti, Registrų centras, išnagrinėjęs pateiktą ataskaitą, priimtų sprendimą dėl mokestinės vertės koregavimo. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl mokestinės vertės tikslinimo pateikė 2006 m. vasario 1 d., turto vertinimo ataskaitą pateikė 2006 m. kovo 6 d. Atsakovas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir 2006 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą, kuriame atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą bei nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką. Sprendimas buvo siunčiamas tik faktiniam nekilnojamojo turto savininkui, tačiau iš 2006 m. gegužės 23 d. pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėjui apie 2006 m. balandžio 3 d. sprendimą buvo žinoma, tačiau jis jo neskundė, pripažino, kad ataskaita yra netiksli, šalino šios ataskaitos trūkumus bei prašė pakartotinai nagrinėti prašymą dėl mokestinės vertės koregavimo remiantis ataskaita bei jos priedu.

10III.

11Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. spalio 27 d. teismo sprendimą ir priimti naują – skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

121. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nėra draudimo pateikti pakartotinį prašymą, jei šiuo prašymu yra ištaisomi trūkumai, kurie buvo pagrindas netenkinti pareiškėjo prašymo. Pakartotinis prašymas paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, su ištaisytais tariamais trūkumais, todėl prašymas turėjo būti svarstomas iš naujo.

132. Prie pakartotinio prašymo buvo pateikti motyvuoti argumentai, kodėl atsakovas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir priimdamas sprendimą padarė teisines klaidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi atsakovas privalėjo apsvarstyti pareiškėjo pakartotinį prašymą.

14Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko teismo sprendimo bei pirmosios instancijos teismui pateikto savo atsiliepimo argumentus. Taip pat nurodo, kad:

151. Apeliantas neteisingai interpretuoja ir taiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Faktiniai duomenys, pateikti vertinimo ataskaitoje Nr. 2006/45, buvo įvertinti ir teisinių klaidų nebuvo padaryta, nes priimtas Registrų centro 2006 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. (1.31./1133)s-2628 nebuvo ginčijamas įstatymų nustatyta tvarka. Faktinis turto savininkas ir pareiškėjas pripažino, kad ataskaita netiksli, bandė šalinti jos trūkumus.

162. Teismo sprendime neteigiama, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti pakartotinį prašymą. Pakartotinis prašymas turėjo būti pateikiamas su patikslinta, papildyta ir vertintojo patvirtinta ataskaita. Ataskaitos kaip vieningo, nuoseklaus dokumento turinio reikalavimai susieti su jos juridiniu statusu, aptartu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kitokio turinio dokumentai tėra informacinio pobūdžio ir juridinės galios neturi. Pagal pirminį ataskaitos Nr. 2006/45 tekstą Registrų centras sprendimą buvo priėmęs, o atsakydamas pareiškėjui aiškiai nurodė esamą galimybę tęsti svarstymus tik pateikus individualaus vertinimo ataskaitą.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Skundų ir prašymų dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojų skundus ir prašymus turto vertintojas išnagrinėja per du mėnesius nuo skundo ar prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

20Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytą nekilnojamojo turto, esančio Kauno mieste, Pramonės g. Nr.16, unikalus Nr.1997-30/6-0066 individualaus vertinimo ataskaitą atsakovas išnagrinėjo ir 2006 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą. Šis sprendimas galėjo būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau įstatymo nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai sprendime pažymėjo, kad prašymas dėl mokestinės vertės perskaičiavimo jau yra išnagrinėtas ir dėl to priimtas sprendimas. Sprendimas yra galiojantis. Todėl pakartotinai nagrinėti individualaus vertinimo ataskaitą ir jos naudojimo galimybes, esant dėl to priimtam ir galiojančiam sprendimui, pagrindo nebuvo.

21Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

22Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

23Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Univesa“ apeliacinį skundą atmesti.

24Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 4. Teisėjų kolegija... 5. I.... 6. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Univesa“... 7. Atsakovas su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu... 10. III.... 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. spalio 27 d.... 12. 1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.... 13. 2. Prie pakartotinio prašymo buvo pateikti motyvuoti argumentai, kodėl... 14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Palaiko teismo... 15. 1. Apeliantas neteisingai interpretuoja ir taiko Lietuvos Respublikos viešojo... 16. 2. Teismo sprendime neteigiama, kad pareiškėjas neturėjo teisės paduoti... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV.... 19. Skundų ir prašymų dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės... 20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo nurodytą nekilnojamojo turto, esančio... 21. Pirmosios instancijos administracinis teismas teisingai nustatė faktines bylos... 22. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 23. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimą... 24. Nutartis neskundžiama....