Byla 2A-176-227/2008

2Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Ignui Meškauskui

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos ir pareiškėjų V. S., V. I. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., V. S., V. I. pareiškimą dėl termino nekilnojamojo turto nuosavybei atstatyti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5Pareiškėjai, sutikslinę pareiškimą, prašė:

6Atnaujinti V. I. ir V. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto nuosavybei atstatyti nuo pareiškimų padavimo stadijos;

7Atnaujinti A. K. praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;

8nustatyti juridinius faktus, kad:

91.A. K., V. I. ir V. S. yra K. J. D., mirusio ( - ), vaikaičiai;

102. K. J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 1,07 ha ploto žemės sklypas, esantis( - );

113. dokumentuose – 1918-07-26 vokiškame įgaliojime ir vertime minimas J. K., D. vardu, 1943-04-12 Kėdainių apylinkės teismo nutarime Nr. 91 minimas J. K., 1999-02-26 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjime Nr. T-1999-K minimas K. J., 2005-10-11 Lietuvos centrinio archyvo pažymoje Nr. R4-4005 minimas K. yra tas pats asmuo – K. J. D., miręs ( - ).

12Nurodė, kad jų senelis K. J. D. 2352 kvadratinius sieksnius, kas atitinka 1,07 ha žemės, buvusios( - ) (numeriai keitėsi) pirko iš savo brolių. Jo santuokoje su S. Š. – K. gimė dvi dukros: B. ir J., kurių vaikai yra pareiškėjai( B.- V. I. ir V. S., o J. - A. K.). Senelis dėl savo sveikatos iki mirties(mirė( - ) ) gyveno Kaukaze, Grozno mieste. Senelė S. K. kartu su dukra B. 1948 m grįžo į Lietuvą, o dar po metų- 1949m. ir J. K. . Šiuo metu abi senelio dukros yra mirusios ( - ).

131991-10-28 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. 1,07 ha žemės sklypą pateikė pareiškėjos A. K. motina J. K.. Kartu pateikė nuosavybę įrodančius dokumentus : 1)1918-07-26 d. notaro surašytą vokiečių kalba įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo V. Š. valdyti gyvenamą namą su žemės sklypu, įgytu iš brolių, 2) Kėdainių apylinkės teismo 1943-04-14 nutarimą globos byloje Nr.91 , priimtą senelio sesers M. L. prašymu dėl globos paskyrimo nežinia kur esančio J. K. turtui, esančiam( - ), susidedančiam iš apie 1 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu, 3)1975-09-30 paveldėjimo teisės liudijimą į J. K. gyvenamą namą, išduotą jo dukrai J. K.. Vėliau pateikė 1999-02-26 Lietuvos valstybinio centrinio archyvo pažymą Nr.T-1999, patvirtinančią, kad J. K. buvo įrašytas Kėdainių miesto dešinės Nevėžio upės žemės ir nejudamo turto , esančio ( - ) savininku, eilės Nr.829.

14Nuosavybė nebuvo atkurta. Žemėtvarkos tarnybos reikalavimu pareiškėjai ieškojo papildomų dokumentų, rašė užklausimus į archyvus. Taip 2005-10-11 iš Lietuvos centrinio valstybinio archyvo gavo pažymą Nr. R4-4005, patvirtinančią, kad Kėdainių nekilnojamo turto savininkų 1924m. registracijos knygoje įrašyta: K. gyvena ( - ) ir kad bendra nekilnojamo turto įkainavimo Lt.ct – „ 10 900“, nors anksčiau tas pats archyvas atsakė, kad tokių duomenų nėra. Rado 1949-01-11 Kėdainių apskrities VK valst.statybos kontrolės ( - ) sklypo padalijimo planą ir dalies žemės sklypo rašytinę pardavimo sutartį. Nors šie dokumentai patvirtino nurodytos žemės savininką, tačiau terminai nekilnojamo turto atkūrimui buvo pasibaigę. Laiko, kad terminus praleido dėl žemėtvarkos darbuotojų kaltės jiems nepagrįstai reikalaujant daugiau nuosavybę įrodančių dokumentų, neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo ir nei pretendentei, nei pareiškėjams iki ieškinio teismui dėl termino atnaujinimo pateikimo, nepasiūlius kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, kaip nustatyta LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų „ 13 ir 14 punktuose.

15Tai, jog po pretendentės J. K. mirties(mirė ( - )) nuosavybės teisės atkūrimu rūpinosi pareiškėja A. K., o pastarosios ir kitų dviejų pareiškėju prašymu jų giminaitė R. S., nes visi pareiškėjai neįgalūs, o teisininko samdytis neturėjo lėšų, įrodo pateikti dokumentai- archyvų siunčiamos pažymos R. S. vardu.

16Giminystės ryšį įrodančiuose dokumentuose: santuokos, gimimo liudijime senelio pavardėje skiriasi viena raidė, vienuose rašoma ( - ), kituose -( - ), o jo(senelio) dukterų gimimo liudijimuose tėvu nurodytas ( - ). Visi kiti dokumentų duomenys sutampa.

172008 m. vasario 19 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas pareiškimą tenkino iš dalies.

18Pareiškėjų V. S. ir V. I. prašymą atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą nekilnojamo turto nuosavybei atkurti nuo pareiškimų padavimų stadijos, atmetė ir nutraukė bylą pagal jų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

19Nuosavybės teisės A. K. atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji(A. K.) yra J. K., mirusio ( - ), vaikaitė; nustatė juridinį faktą, kad teisę nustatančiuose dokumentuose: 1918 m. liepos 26 d. vokiečių kalba surašytame įgaliojime ir jo vertime minimas J. K., D., 1943 m. balandžio 12 d. Kėdainių apylinkės teismo nutarime Nr. 91 minimas J. K., 1999 m. vasario 26 d. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjime Nr. T-1999-K minimas K. J. ir 2005 m. spalio 11 d. Lietuvos centrinio archyvo pažymoje Nr. R4-4005 minimas K., yra tas pats asmuo arba priklauso tam pačiam asmeniui, tai yra K. J. D., mirusiam ( - ); nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J. D., mirusiam ( - )iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 1,07 ha žemės sklypas, esantis ( - ).

20Atnaujino pareiškėjai A. K. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatyme nustatytą terminą nuosavybės teisę įrodančių dokumentų pateikimui.

21Teismas, netenkindamas pareiškėjų V. S. ir V. I. pareiškimo, nurodė, kad jie nustatytu terminu- iki 2001-12-31 nepateikė pareiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi abu yra pakankamai išsilavinę žmonės, kaip patys pripažino skaitę įstatymus, paraleliai tvarkė dokumentus nuosavybės teisei į senelės žemę atkurti ir nebuvo tokie ligoniai, kad negalėtų pateikti prašymo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie terminą (nuo 1991-08-01 iki 2001-12-31) prašymams paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir pagrindo jo atnaujinimui nėra. Neatnaujinus praleisto termino prašymų nuosavybės teisių atkūrimui kiti V. S. ir V. I. prašymai jokių teisinių pasekmių jiems nesukels (CPK 444 str.1 d.), todėl bylą toje dalyje nutraukė.

22Teismas nustatė, kad pareiškėjos A,.K. motina laiku ir tinkamai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nors prašyme klaidingai nurodė pretenduojanti į senelio, bet ne į tėvo žemę.

23Teismas, išanalizavęs giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kuriuose skirtingai rašomos kai kurios asmenų vardų, pavardžių, tėvavardžių raidės, pareiškėjų, liudytojų parodymus, kitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir iš juose nurodytų asmenų anketinių duomenų visumos, tai yra vardų, pavardžių, tėvavardžių, gimimo metų, padarė išvadą, kad anketinių duomenų visumos turinys iš esmės sutampa ir todėl nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. dukra pareiškėja A. K. yra J. K., mirusio ( - ), vaikaitė. Šį faktą teismas nustatė vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgęs į tai, jog svarbiausi giminystės ryšį nustatantys dokumentai buvo išduoti ne Lietuvoje (o pvz. Azerbaidžane (Baku), Rusijos sudėtyje esančioje Čečėnijoje (Grozne) ir kt.). Be to, teismas padarė išvadą, jog teisę nustatančiuose dokumentuose – 1918-07-26 išduotame vokiškame įgaliojime (ir vertime) minimas J. K., D., 1943-04-12 Kėdainių apylinkės teismo nutarime Nr. 91 dėl minimo nežinia kur esančio J. K. turto (tame tarpe ir apie 1 ha žemės sklypo) globos, 1999-02-26 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjime Nr. T-1999-K minimas K. J., 2005-10-11 Lietuvos centrinio archyvo pažymoje Nr. R4-4005 minimas K., yra tas pats asmuo arba priklauso tam pačiam asmeniui, tai yra pagal mirties liudijimą – K. J. D. (CPK 444 str. 2 d. 4 p.)

24Teismas sprendė, kad pareiškėja A. K. įrodė, jog 1,07 ha žemės sklypas, esantis( - ), iki nacionalizacijos - 1940 m., buvo registruotas jos senelio J. K., mirusio( - ), vardu, t.y. nuosavybėje , kurį jis įgijo iš savo brolių ir todėl jam priklausė žemė iki jos nacionalizacijos(CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Šią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus: J. K. 1918-07-26 įgaliojimą valdyti ir gauti nuompinigius už jam priklausantį medinį namą su sodu ir daržu, 1943-04-12 Kėdainių apylinkės teismo nutarimą Nr. 91 skirti globą nežinia kur esančio J. K. turtui, 1999-02-26 Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymėjimą Nr. T-1999-K, 2005-10-11 Lietuvos centrinio archyvo pažymą Nr. R4-4005, ( - )sklypo padalinimo planą, namo pirkimo – pardavimo sutartį, 1975m. paveldėjimo teisės liudijimą į gyvenamą namą, bei kitus įrodymus.

25Teismas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises būtina nustatyti, kas iki 1940-07-22 buvo nusavintos žemės savininkas. Kadangi J. K. mirė( - ), tai jis negalėjo valdyti žemės nuosavybės teise iki nacionalizacijos. Tačiau teismas atsižvelgė į tai, jog J. K. mirė ne Lietuvoje, jo žmona su dukra B. į Lietuvą grįžo tik 1948 m., kita dukra J. į Lietuvą grįžo 1949 m., tai yra paminėti asmenys minimos žemės nuo 1937 m., kuomet J. K. mirė, iki 1940 m. nacionalizacijos realiai nevaldė, Lietuvoje negyveno, į tai, jog iki 1940 m. minimas žemės sklypas nebuvo nei parduotas, nei dovanotas, po J. K. mirties palikimas priimtas tik 1975 m., kuomet žemės paveldėti jau nebuvo galima, nėra kitų pretendentų, išskyrus pareiškėjus, į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę ir nėra paties savininko, o tik vaikaitė ir psareiškimą tenkino. Pažymėjo, kad net tuo atveju, jei suinteresuoto asmens siūlymu pareiškėjai prašyme atkurti nuosavybės teises būtų pakeitę žemės savininką, šis pakeitimas neturėtų įtakos procesinio sprendimo priėmimui šioje byloje, o tik įneštų dar didesnę painiavą į nuosavybės atkūrimo procesą.

26Teismas atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas nepateikė paaiškinimo, kodėl nebuvo priimtas joks patvarkymas, kuris pareiškėjai būtų bent jau tapęs atskaitos tašku imtis kitų savo teisių įgyvendinimo būdų, tai yra laiku kreiptis į teismą, byloje nepaneigus, jog apie galimybę kreiptis į teismą pareiškėja iš žemėtvarkos specialisto sužinojo tik pasibaigus įstatymo numatytiems terminams tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nesant visiškai jokių suinteresuoto asmens tarnybos rašytinių dokumentų pretendentui, įrodančių, kad jie atliko įstatymais bei kitais žemėtvarkos tarnybų veiklą reglamentuojančiais poįstatyminiais norminiais aktais jiems pavestas pareigas, įstatyme nustatyto termino ribose bent jau žodžiu paaiškindami juridinio išsilavinimo neturinčiam asmeniui apie galimybę turto valdymo nuosavybės teise faktą įrodyti teisminiu keliu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žemėtvarkos tarnyba jai pavestą darbą atliko aplaidžiai ir netinkamai, dėl ko, pareiškėja, būdama pakankamai rūpestinga, kas įrodo, jog nustatytais terminais buvo ieškoma dokumentų ir gauti dokumentai buvo teikiami net pasibaigus įstatymo nustatytiems terminams, savo veiksmais įrodė, kad ji nesuvokė, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs, dėl atsakingų institucijų kaltės buvo palikta neapibrėžtoje situacijoje. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 1.5 str. nuostatomis teismas padarė išvadą, kad A. K. terminą paduoti papildomus nuosavybės teisę įrodančius dokumentus praleido dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas. Pažymėjo, kad kitų pretendentų atstatyti nuosavybės teises į pareiškėjos prašomą žemę žemėtvarkos tarnyboje užregistruota nėra, turėta žemė natūroje neišlikusi ir ji nėra priskirta laisvos žemės fondui.

27Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą, kaip nepagrįstą, atmesti. Teigia, kad sprendimas priimtas pažeidus materialines teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištyrus bylos aplinkybių, nukrypus nuo Aukščiausiojo teismo praktikos- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2005.

28Nurodo, kad teismas, pripažindamas svarbia termino praleidimo priežastimi aplinkybę, kad pareiškėjai nebuvo raštu informuoti apie tai, jog nepakanka dokumentų nuosavybės teisėms atkurti, neatsižvelgė į tai, kad tokia informacija gali būti pateikiama ir žodžiu. Tai, jog pareiškėjai žodžiu buvo informuoti, kad nepakanka nuosavybės teisę įrodančių dokumentų ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali kreiptis į teismą, patvirtina aplinkybė, jog pareiškėja A. K. dar 2003metais pateikė analogišką reikalavimą Kėdainių rajono apylinkės teismui, pretenduodama į senelės S. K. –Š., mirusios( - ), turėtą nekilnojamą turtą.

29Teigia, kad nepagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. K. J. D., miręs ( - ), negali būti laikomas tuo savininku, iš kurio turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Atkuriant nuosavybės teises į žemę nustatytina, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas pagal Lietuvos Respublikoje galiojusius teisės aktus.

30Apeliaciniu skundu pareiškėjai V. S. ir V. I. prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jų prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą nekilnojamojo turto nuosavybei atstatyti. Pripažįsta, kad jie patys nebuvo ligoniai, kuriuos reikia slaugyti, tačiau jų sveikata turėjo reikšmės, nes negalėjo dažnai lankytis įvairiose įstaigose dėl žemės atstatymo klausimų. Tai patvirtina aplinkybė, kad jie prašė giminaitę R. S. rūpintis jų reikalais. Pagrindinė priežastis dėl kurios jie laiku nepadavė pareiškimų yra žemėtvarkos darbuotojų kaltė. Jie paaiškinę, jog jeigu neranda senelio nuosavybę įrodančių dokumentų, tai nėra reikalo duoti pareiškimų, juos suklaidino. Mano, jog aplaidžiai dirbo ir Centrinis valstybinis archyvas, kadangi nuo pirmo užklausimo 1999-02-26 iki paskutinio teigiamo atsakymo 2005-10-01 praėjo penkeri metai. Archyvų atsakymai rodo, kad buvo sistemingai veikiama pagal žemėtvarkos nurodymus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė, tinkamai neįvertino neatsakingų žemėtvarkos darbuotojų veiksmų.

31Atsiliepimu pareiškėja A. K. prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ji pagal galimybes keletą kartų lankėsi žemėtvarkos tarnyboje, aiškinosi nuosavybės teisių atkūrimo eigą, tačiau nė karto nebuvo informuota apie sprendimų eigą ir pasikeitusius nutarimus, nebuvo informuota ir apie galimybę kreiptis į teismą iki 2005 m. Nesutinka su apelianto Kauno apskrities viršininko administracijos teiginiu, kad jos kreipimasis į Kėdainių apylinkės teismą 2003 m. patvirtina, kad ji (A. K.) buvo informuota apie galimybę kreiptis į teismą ir dėl senelio žemės. Pastaroji byla buvo visai kita, o ji tik dėl nežinojimo įrašė klausimą apie senelio žemę, esančią ( - ), ko teismas toje byloje net nesvarstė.

32Apeliaciniai skundai tenkinami (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

33Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Faktai, jeigu dėl jų neatsiranda, nepasikeičia ar nepasibaigia asmenų subjektinės teisės ir pareigos, teismine tvarka nenustatinėjami. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi ir nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Juos(juridinę reikšmę turinčius faktus) teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.). Tai reiškia, kad ne dėl kiekvieno fakto gali būti pradedama ir nagrinėjama civilinė byla. Esminis reikalavimas, kad būtų galimas teisminis procesas dėl fakto nustatymo, jog šis faktas turėtų juridinę reikšmę. Taigi teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą ar priimdamas sprendimą, privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, nuo kurio priklauso asmens konkrečių teisių atsiradimas.

34Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bei praleistų įstatyme nustatytų terminų atnaujinimo nuosavybės teisių į 1,07 ha žemės sklypą, buvusį ( - ), priklausiusį jų seneliui K. J. D., atkūrimo tikslu.

35Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja specialus 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą. Taigi, jis reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas. Nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininkui, t,y. asmeniui , kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kuriam pagal šį įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, o šio įstatymo 2 straipsnio teisės normose įtvirtinta asmenų teisė atkurti buvusio savininko nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuri yra išvestinė iš savininko teisės ir šiose normose išvardyti kriterijai asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių į mirusio savininko turtą atkūrimą, bei sąlygas, kurioms esant nuosavybės teisė atkuriama. Sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą turi būti nustatyta, kas buvo nacionalizuoto ar kitaip nusavinto turto savininkas. 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimo deklaracija buvo nacionalizuota visa privatinės nuosavybės teise priklausanti žemė, dėl to nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims atsižvelgiant į tai, kas iki 1940 m. liepos 22 d. buvo nusavintos žemės savininkas.

36Iš to seka, kad pareiškėjai, siekdami , kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į 1,07 ha žemės sklypą, privalėjo įrodinėti kas buvo nekilnojamo turto savininkas žemės nacionalizavimo metu ir kokiu pagrindu juo tapo. Kadangi J. K. nuosavybės teisė į žemę baigėsi 1937m. su jo mirtimi, todėl apylinkės teismo išvada, jog jis ir po savo mirties valdė žemės sklypą iki žemės nacionalizacijos nepagrįstas. Juridinio fakto, kad J. K. buvo žemės savininku iki 1937m., t.y iki savo mirties, nustatymo, šiuo atveju nepakanka, nes toks juridinis faktas nesukels teisinių pasekmių- nebus pagrindo atkurti nuosavybės teisių. Todėl, kaip minėta, turi būti nustatytas faktas, kas buvo savininkas žemės nacionalizacijos metu ir ši aplinkybė turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje galiojusius teisės aktus. Kadangi apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų senelis nuosavybės teise ir po savo mirties valdė žemės sklypą, toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir naikintinas dėl netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės ir procesinės teisės normų(CPK 330 str., 329 str.1d) .

37Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005m. gruodžio 29d. nutarimu išaiškino, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga(CPK 444 str.1d). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Todėl tuo atveju, jei iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str.2d.1p), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia(CPK 293 str.1p). Tačiau prieš tai, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, ar vėliau turi nustatyti ar prašomas juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kurių siekia pareiškėjas ir ar jo nebūtina tikslinti per pareiškimo trūkumų šalinimo institutą, nes ypatingosios teisenos bylose įstatymas įpareigoja teismą būti aktyviam.

38Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priimtu sprendimu netinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių, dėl to skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 326 str. 4p.). Byloje teismas pagal prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tikslą, netinkamai nustatė byloje įrodinėtinas aplinkybes, dėl to neatskleista bylos esmė, tai sudaro teisinį pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1d.2p). Šioje byloje pagrindines reikalavimas buvo nustatyti žemės valdymo nuosavybes teise iki 1940metų nacionalizacijos faktą, o visi kiti susiję su pagrindiniu reikalavimu, todėl sprendimą panaikinus visoje apimtyje kitų reikalavimų kolegija neaptarinėja ir dėl jų nepasisako.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

40Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
2. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. Pareiškėjai, sutikslinę pareiškimą, prašė:... 6. Atnaujinti V. I. ir V. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą... 7. Atnaujinti A. K. praleistą įstatymu nustatytą terminą paduoti nuosavybės... 8. nustatyti juridinius faktus, kad:... 9. 1.A. K., V. I. ir V. S. yra K. J. D., mirusio ( - ), vaikaičiai;... 10. 2. K. J. D. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė 1,07 ha ploto... 11. 3. dokumentuose – 1918-07-26 vokiškame įgaliojime ir vertime minimas J. K.,... 12. Nurodė, kad jų senelis K. J. D. 2352 kvadratinius sieksnius, kas atitinka... 13. 1991-10-28 prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. K. 1,07 ha... 14. Nuosavybė nebuvo atkurta. Žemėtvarkos tarnybos reikalavimu pareiškėjai... 15. Tai, jog po pretendentės J. K. mirties(mirė ( - )) nuosavybės teisės... 16. Giminystės ryšį įrodančiuose dokumentuose: santuokos, gimimo liudijime... 17. 2008 m. vasario 19 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismas... 18. Pareiškėjų V. S. ir V. I. prašymą atnaujinti praleistą Lietuvos... 19. Nuosavybės teisės A. K. atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę... 20. Atnaujino pareiškėjai A. K. praleistą Lietuvos Respublikos piliečių... 21. Teismas, netenkindamas pareiškėjų V. S. ir V. I. pareiškimo, nurodė, kad... 22. Teismas nustatė, kad pareiškėjos A,.K. motina laiku ir tinkamai kreipėsi... 23. Teismas, išanalizavęs giminystės ryšį įrodančius dokumentus, kuriuose... 24. Teismas sprendė, kad pareiškėja A. K. įrodė, jog 1,07 ha žemės sklypas,... 25. Teismas nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises būtina nustatyti, kas iki... 26. Teismas atsižvelgęs į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas nepateikė... 27. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko... 28. Nurodo, kad teismas, pripažindamas svarbia termino praleidimo priežastimi... 29. Teigia, kad nepagrįstai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, nes... 30. Apeliaciniu skundu pareiškėjai V. S. ir V. I. prašo sprendimą panaikinti ir... 31. Atsiliepimu pareiškėja A. K. prašo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą... 32. Apeliaciniai skundai tenkinami (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).... 33. Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga... 34. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 35. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja specialus 1997 m. liepos 1 d.... 36. Iš to seka, kad pareiškėjai, siekdami , kad būtų atkurtos nuosavybės... 37. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005m. gruodžio 29d. nutarimu išaiškino, kad... 38. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas priimtu sprendimu netinkamai... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti...