Byla I-1174-426/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Eglei Pajarskienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėjas L. F. prašo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią, dėl, jo nuomone, netinkamo minimalios mėnesinės algos taikymo, viso - 35343,48 Lt bei delspinigius už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 17 d. iki darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo dienos.

3Skunde paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo” darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga, buvo nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 Lt minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjo manymu, tokie Vyriausybės sprendimai prieštarauja vertintini kaip konstitucinių visų asmenų lygybės principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

4Lietuvos Respublikos generalinė prokratūra ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 27-29).

5Skundas atmestinas.

6Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. apskaičiuojant jam darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

7Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

8Konstitucinis Teismas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, 2004 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai, 2005 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ir 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnis MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

9Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjams kitokio dydžio darbo užmokestį nei buvo apskaičiuotas ir išmokėtas nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. bei išmokėti pareiškėjui nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką, o taip pat ir priteisti atitinkamus delspinigius.

10Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

11Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

Nutarė

12pareiškėjo L. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai