Byla e2S-1378-803/2018
Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui L. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Apeliacijos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atsiliepimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1198-930/2018 pagal ieškovės N. Č. ieškinį atsakovui L. J. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininką P. M. laikė netinkamu atsakovo atstovu byloje, kuris neturi teisės atsakovo atstovauti teisme pagal atstovavimo sutartį ir pasirašyti atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį. Teismas išaiškino atsakovui, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dokumentą paduodančio asmens parašas ir nustatė atsakovui 7 dienų terminą atsiliepimo trūkumams pašalini. Atsakovas L. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovui L. J. nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atsiliepimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
  2. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog teismui pateiktas atsiliepimas yra pasirašytas asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovo P. M.. Kartu su atsiliepimu teismui pateiktas įgaliojimas ir atstovavimo sutartis, kuriuo atsakovas įgalioja asociaciją „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovauti jį teismuose, įrodymai apie atsakovo priėmimą į nurodytą asociaciją, asociacijos Juridinių asmenų registro išrašas ir jos įstatai, iš kurių matyti, kad asociacijos tikslai – fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas įmonėse, įstaigose, organizacijose ir teismuose, be kita ko, ir šeimos klausimais. Teismas nurodė, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 43 punktą).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9

  1. Atsakovas L. J. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl atsiliepimo priėmimo perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
    1. Atsakovas nuo 2015 metų yra asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” nariu. Ši asociacija atstovavo atsakovą kitose civilinėse bylose. Atsakovas įstojo į asociaciją siekdamas apginti savo kaip tėvo teises, todėl jo narystė asociacijoje nėra ir negali būti siejama su teismo nurodytu atsakovo siekiu būti atstovaujam teisme, nes iš tikrųjų atsakovas, dalyvaudamas asociacijos veikloje, siekia apginti savo kaip tėvo teises, todėl narystė asociacijoje yra skirta šių tėvo teisių gynybai, kuri yra pagrindinis tikslas, o ne atstovavimui teisme, kuris yra tik pagalbinis tikslas. Teismas niekaip nepagrindė, kad atsakovo kaip tėvo teisių gynimas per atstovavimą teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti apginti pažeistas tėvų teises, kurias pažeidžia nepagrįstai praturtėti siekiantys, tačiau savo pareigų nevykdantys, pilnamečiai vaikai. Teigia, kad atsakovo kaip tėvo teisių gynimas yra pagrindinis asociacijos tikslas, kuris yra pasiekiamas tik per pagalbinį tikslą – tėvų atstovavimą teisme, kuris būtent yra skirtas kitiems asociacijos pagrindiniams tikslams pasiekti, ypač tikslams ginti tėvų teises;
    2. nurodo, jog asmenys gali savo bylas teisme vesti patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas (CPK 52 straipsnio 1 dalis). Nurodo, jog pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” gali būti atsakovo atstovu teisme. Atsakovą atstovaujanti asociacija pateikė teismui atstovavimo sutartį ir sprendimą dėl atsakovo narystės asociacijoje, taip pat pridėjo asociacijos įstatus, patvirtinančius, kad tėvų teisių apsauga yra vienas iš asociacijos tikslų. Nurodo, jog iš asociacijų įstatų matyti, kad asociacija vienija asmenis, kurie vienu metu yra tėvai, vartotojai ir butų savininkai, arba priklauso vienai iš šių asmenų grupių, pritardami ir likusiems asociacijos tikslams. Visus šiuos interesus gali turėti vienas asmuo, kuris, pritardamas tokios asociacijos tikslams, nusprendžia įstoti į asociaciją. Nurodo, jog tėvų teisės gali būti ginamos įvairiais būdais, įskaitant ginčo sprendimą teisme;
    3. nurodo, jog kitose bylose teismai pripažino, kad asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga” turi teisę nedalyvaujant advokatui atstovauti savo narius, priklausančius tam tikrų asmenų grupėms, civilinėse bylose ginčuose dėl asociacijos narių pažeistų teisių vartojimo sutarčių klausimas.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti atsiliepimo trūkumus, tai yra pateikti tinkamo asmens pasirašytą atsiliepimimą, pagrįstumo. Atsakovo vardu atsiliepimą pateikė asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“.
  2. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinio proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą atstovavimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 51–60 straipsniai. Asmenys, galintys būti teisme atstovais pagal pavedimą, nurodyti CPK 56 straipsnio 1–3 dalyse.
  3. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie neatlygintinai atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose dėl teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytais veiklos tikslais ir sritimi. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto normos taikymą, yra nurodęs, kad asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 42 punktą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017).
  4. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovavimas nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, todėl asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme.
  5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nustatė atsakovui 7 dienų terminą 2017 m. gruodžio 7 d. parengto atsakovo atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti ir išaiškino atsakovui, kad pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dokumentą paduodančio asmens parašas (e.b. T.I. b.l. 180-181). Atsakovas, atstovaujamas asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga”, nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą (e.b. T.I. b.l. 184-193).
  6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi dėl tų pačių priežasčių, tai yra nustačius, kad asociacija ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga neturi teisės atstovauti atsakovo teisme ir pasirašyti atsakovo procesinių dokumentų, atsakovui taip pat nustatė 7 dienų terminą atskirojo skundo dėl 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo (e.b. T.I. b.l. 106-107). Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties (e.b. T.I. b.l. 167-171). Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1018-930/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį paliko nepakeistą (e.b. T.I. b.l. 195-197). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog 2018 m. sausio 22 d. nagrinėjamoje byloje užregistruotas 2018 m. sausio 20 d. atsakovo pareiškimas dėl trūkumų šalinimo, kuriuo atsakovas L. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė paties atsakovo pasirašytą atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei paties atsakovo pasirašytą atsiliepimą į ieškinį su priedais (e.b. T.II. b.l. 1).
  7. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovui nustatyti atsiliepimo į ieškinį trūkumai buvo pašalinti, pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 30 d. teisėjos rezoliucija atsakovo L. J. atsiliepimas į ieškinį buvo priimtas ir 2018 m. vasario 27 d. 14:00 val. paskirtas parengiamasis posėdis. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog 2018 m. vasario 27 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė sudaryti galimybę atsakovui būti atstovaujamam advokato, todėl bylos nagrinėjimą atidėjo 2018 m. balandžio 3 d. 9:00 val.
  8. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
  9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovui ištaisius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodytus trūkumus ir teismui pateikus paties atsakovo pasirašytą atsiliepimą į ieškinį, nebetenka teisinės prasmės 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsakovui L. J. nustatytų trūkumų pagrįstumo nustatinėjimas apeliacine tvarka, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių.
  10. Remiantis apeliacinio proceso paskirtimi bei neperžengiant CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, kurias apsprendžia apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma apeliacinio nagrinėjimo objektu. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo apeliantui jau pateikus atskirąjį skundą, todėl apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties nutrauktinas (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

13Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336-339 straipsniais,

Nutarė

14nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties.

15Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai