Byla 2S-502-198/2011

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Metalistas LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-4053-452/2011 pagal kreditoriaus UAB „Metalistas LT“ pareiškimą skolininkui UAB „Taisoma“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Kreditorius UAB „Metalistas LT“ pateikė teismui pareiškimą išduoti teismo įsakymą ir priteisti 2 469,01 Lt skolos, 629,02 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 23 Lt žyminio mokesčio iš skolininko UAB „Taisoma“. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko pinigines lėšas 3 098,03 Lt sumai, o nesant lėšų sąskaitoje, areštuoti skolininko turtą. Nurodė, kad skolininkas delsia atsiskaityti ilgą laiko tarpą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

52011 m. gegužės 13 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas kreditoriaus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino, motyvuodamas tuo, kad kreditorius nenurodė teismui jokių motyvų ir argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių pagrindu teismas turėtų tenkinti tokį pareiškėjo prašymą (CPK 145 str. 4 d.), t. y. kreditorius teismui nepateikė jokių pagrįstų duomenų, įrodančių, kad skolininkas kokiais nors būdais bando jam priklausantį turtą paslėpti ar jį perleisti ar tokius veiksmus ketina atlikti ateityje. Be to, teismas sprendė, kad įsiskolinimo suma nėra didelė – 2 469,01 Lt, šalys yra juridiniai asmenys, todėl galimai palankaus kreditoriui teismo įsakymo įvykdymas neturėtų pasunkėti ar tapti nebeįmanomu. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatavo, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turto atžvilgiu netikslinga.

6Atskiruoju skundu kreditorius prašo 2011-05-13 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti. Nurodo, kad skolininkas yra neatsiskaitęs su kreditoriumi už suteiktas nuomos paslaugas už spalio, lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesius, pagrindinė skola sudaro 2 469,01 Lt, delspinigiai – 629,02 Lt, iš viso – 3 098,03 Lt dydžio skola. Į skolininką buvo kreiptasi 2011-01-25 pretenzija, raginant susimokėti susidariusią skolą, nes, priešingu atveju, nuomos sutartis bus nutraukta. Tačiau jokio atsakymo iš skolininko atstovų nebuvo sulaukta. Šioje byloje grėsmę teismo sprendimo įvykdymui kelia skolininko nesąžiningumas, nes yra delsiama atsiskaityti ilgą laiko tarpą. Skolininkas nereagavo į kreditoriaus raginimus sumokėti skolą. Be to, šiuo metu nepavyksta su juo susisiekti nei kontaktiniu telefonu, nei elektroniniu paštu. Kreditoriaus atstovas buvo nuvykęs į skolininko direktoriaus namus, tačiau jis namuose nebuvo rastas. Kaip teigia skolininko darbuotojai, direktorius nepalaiko jokio ryšio su savo darbuotojais ir jokios ūkinės - komercinės veiklos nebevykdo. Skolininkas yra neseniai įsteigtas juridinis asmuo, nepateikęs jokių finansinių dokumentų, leidžiančių kitiems asmenims susipažinti su įmonės padėtimi, ir nevykdantis pareigos pagal galiojančius teisės aktus pateikti įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, vengiantis bendrauti ir su kreditoriumi, ir su savo darbuotojais. Todėl pagrįstai galima teigti, jog skolininkas turi finansinių sunkumų, ir yra pagrįsta tikimybė, jog lėšos, esančios skolininko atsiskaitomojoje sąskaitoje, mažėja ir gali jų visai nebelikti. Nutartyje nurodyta, jog įsiskolinimo suma nėra didelė, tačiau tai yra vertinamojo pobūdžio. Šiuo atveju skolininko delsimas atsiskaityti daugiau nei pusę metų leidžia teigti, kad 3 098,03 Lt skola skolininkui yra didelė. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui būtų suteiktas pranašumas kreditoriaus atžvilgiu.

7Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

8Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskirąjį skundą taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokios kategorijos bylose. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).

10Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiformavusią teismų praktiką, aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje kreditorius pareiškė reikalavimą dėl viso 3 098,03 Lt skolos priteisimo. Ar tokia suma laikytina didele, teismas turi įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas laikė, jog įsiskolinimo suma nėra didelė, tuo labiau, kad šalys yra juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog tokia suma, priešingai nei teigia apeliantas, nėra didelė. Be to, net ir vertinant priešingai, vien ginčo sumos dydis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai, jog skolininkas nereagavo į kreditoriaus raginimus sumokėti skolą, su juo nepavyksta susisiekti jokiais būdais, atmestini kaip nepagrįsti. Kreditorius UAB „Metalistas LT“ net ir pateikdamas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo jokių įrodymų, patvirtinančių dėstomas aplinkybes, nepateikė.

11Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį nepakeistą.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

13Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai