Byla 2A-1349-436/2014
Dėl skolos priteisimo bei susitarimo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Broup“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1318-192/2014 pagal ieškovo UAB „Naujas projektas“ ieškinį atsakovui UAB „Broup“ dėl skolos priteisimo bei susitarimo pripažinimo negaliojančiu, ir

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 27.685,00 Lt skolos; pripažinti negaliojančiais šalių neįgaliotų atstovų sudarytą 2012-11-05 Papildomą susitarimą prie subrangos sutarties Nr. 12-0516 bei 2012-11-06 UAB „Naujas projektas“ neįgalioto statybos darbų vadovo N. A. pareikštą sutikimą su atsakovo neįgaliotos atstovės 2012-11-06 Pranešimu; priteisti ieškovo byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2012-05-16 Subrangos sutartimi Nr.12-05/16 su atsakovu sutarė atlikti jam subrangos darbus, jis įsipareigojo už juos atsiskaityti, sutartyje ir lokalinėje darbų sąmatoje numatytą darbų kainą 290400 Lt su PVM. Visus sutartyje numatytus darbus ieškovas atliko, atsakovas pasirašė 4 tarpinius darbų aktus ir 2012-09-26 galutinį atliktų darbų aktą. Atsakovas yra apmokėjęs tik 262715 Lt sumą iš bendros sutarties 290400 Lt sumos ir yra skolingas 27685 Lt. Atsakovas nesutikimą mokėti skolą už atliktus darbus grindė 2012-11-05 d. Papildomu susitarimu prie subrangos sutarties Nr.12-0516 bei 2012-11-06 d. N. A. pareikštu sutikimu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Broup“ ieškovo UAB „Naujas projektas“ naudai 20.483,00 Lt skolos bei 3.934,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pripažino negaliojančiu 2012-11-05 papildomą susitarimą dėl subrangos sutarties Nr. 12-05/16. Reikalavimą dėl statybos darbų vadovo N. A. 2012-11-06 pareikšto sutikimo su atsakovo 2012-11-06 pranešimu pripažinimo negaliojančiu paliko nenagrinėtu. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas valstybei.

8Teismas nustatė, kad 2012-05-06 įgaliojimu Nr. ĮG-12/03 „Naujas projektas“ direktorė O. P. įgaliojo N. A. pasirašyti subrangos sutartį tarp UAB „Naujas projektas“ ir UAB „Broup“ ir visus sutarties priedus įmonės vardu (I t., b. l. 153). Atsakovo atstovas bylą nagrinėjant iš esmės nurodė, kad šį įgaliojimą ieškovo atstovas pateikė pasirašydamas sutartį (II t., b. l. 6). Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad įgaliojimo turiniu bendrovės atstovas buvo įgaliotas pasirašyti tik subrangos sutartį su priedais ir įgaliojimas nesuteikia teisės įmonės vardu keisti jau sudarytos sutarties sąlygų. Teismas atmetė atsakovo teiginius, kad atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis veikė atstovas, jis turėjo pagrindo tikėti, jog 2012-11-05 susitarimą sudaro tokią teisę turintis ieškovo atstovas. Teismas pažymėjo, kad įgaliojimo turinys aiškiai apibrėžė, kokius įgaliojimus turėjo atstovas. Atsakovas yra verslininkas ir jam taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl pasirašant susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (sutarties kainos) keitimo atsakovas turėjo įsitikinti, kad susitarimą pasirašo įgaliotas asmuo.

9Reikalavimas dėl statybos darbų vadovo N. A. pareikšto sutikimo su atsakovo 2012-11-06 pranešimu pripažinimo negaliojančiu teismas paliko nenagrinėtu, nes jo patenkinimas nesukeltų jokių materialinių padarinių, o tik reikštų prejudicinio fakto nustatymą ir sukeltų civilinius procesinius, bet ne materialiuosius padarinius. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

10Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad rekonstrukcijos darbai baigti 2012-09-14 (I t., b. l. 118). Tuo tarpu šalys subrangos sutarties 2.2 punktu sulygo, kad darbai bus baigti vėliausiai iki 2012-07-26. Todėl konstatavo, kad ieškovas nuo sutartimi sutartų terminų nukrypo apie 7 savaites, t.y. 50 dienų. Tačiau teismas spręsdamas sutarties pažeidimo klausimą įvertino tai, kad statybos leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti buvo išduotas tik 2012-06-25, statytojas leidimą gavo 2012-06-26, t.y. praėjus 41 dienai nuo sutarties pasirašymo (I., b. l. 116). LR Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę, o rangovas ją priėmė. Kad statybos leidimas išduotas tik 2012-06-25 neginčijo nei atsakovas, nei ieškovas. Minėtas Statybos įstatymo reikalavimas turėti statybos leidimą yra imperatyvaus pobūdžio. Vadovaujantis išdėstytu, teismas laikė, kad ieškovas darbų negalėjo pradėti ir atlikti laiku dėl atsakovo kaltės, nes šis statybos leidimą gavo tik 2012-06-25, todėl atsakovas nepagrįstai ieškovui skaičiavo netesybas už visą sutarties uždelsimo įvykdymo terminą.

11Teismas taip pat laikė pagrįstais ir įrodytais atsakovo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už visus darbus numatytus sutarties priede - sąmatoje. Iš bylos medžiagos nustatė, kad už sąmatoje numatytą bendrojo naudojimo patalpų durų keitimą (išorinės plieninės durys) (m2 bloko) atsiskaitė UAB „Kilminė“ tiesiogiai UAB „Svelita“ – 3345,00 Lt (I t., b.l.16, 118-120), todėl atsakovo ieškovui pagal 2012-05-16 subrangos sutarties Nr. 12-05/16 mokėtina suma sumažino netesybų sumą (3857 Lt) bei UAB „Kilminė“ tiesiogiai UAB „Svelita“ sumokėta (3345,00 Lt) suma, viso 7202 Lt, ir iš atsakovo ieškovui priteisė 20483 Lt skolą.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Broup“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 20.483,00 Lt skolos bei 3934,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir pripažintas negaliojančiu 2012-11-05 papildomas susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 12-05/16 3.1 punkto pakeitimo. Šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:

  1. Teismas, pripažindamas 2012 -11-05 papildomą susitarimą dėl subrangos sutarties Nr.12-05/16 3.1 pakeitimo negaliojančiu kaip sudarytą įgaliojimus viršijusio asmens ( CK 1.92 str.,2.133 str.6 d., 9 d.), nevertino aplinkybių, kurios leidžia teigti, jog papildomo susitarimo sudarymo momentu atsakovas turėjo pagrindą N. A. laikyti UAB „Naujasis projektas“ atstovu, turinčiu teisę pasirašyti ir papildomą susitarimą. Nuo derybų dėl sutarties sudarymo pradžios iki darbų pabaigimo ieškovo atstovas vienasmeniškai sprendė visus klausimus, susijusius su sutarties sudarymu ir jos vykdymu, įskaitant kainų ir mokėjimo tvarkos nustatymą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti N. A. įgaliojimais priimant visus sprendimus. Pažymi, jog ieškovas pats pavedė visus klausimus, susijusius su sutarties sudarymu ir jos vykdymu savarankiškai spręsti N. A., pripažino jo išrašytus ir pasirašytus apskaitos dokumentus bei prisiimamus įsipareigojimus. Todėl sprendžiant 2012 -11-05 papildomo susitarimo dėl subrangos sutarties Nr.12-05/16 3.1 pakeitimo galiojimo klausimą, mano, kad nėra teisinio pagrindo papildomą susitarimą pripažinti negaliojančiu.
  2. Statybos darbų atlikimo terminas buvo esminė Sutarties sąlyga. Už statybos darbų termino praleidimą ieškovas (Rangovas) privalo sumokėti atsakovui (Užsakovui) baudą - po 3000,00 Lt už kiekvieną praleistą savaitę. Atsakovas (Užsakovas) turėjo teisę baudą išskaičiuoti iš ieškovui (Rangovui) mokėtinų sumų ( Sutarties 6.1 punktas). Atsakovas (Užsakovas) turi teisę baudas įskaityti kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą (Sutarties 6.8 p.). Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pažeidus sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, rangovas turėjo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio baudą. Tačiau nepagrįstai konstatavo, jog darbų atlikimo terminai buvo pažeisti dėl atsakovo kaltės, nes statybos leidimas buvo išduotas tik 2012-05-16. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra neteisinga, nes rangovas nekėlė klausimo dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus. Antra, niekada nebuvo pateiktas leidimas atlikti rekonstrukcijos darbus, o ieškovas jo nereikalavo. Trečia, kaip matyti iš byloje esančių pažymų apie atliktus statybos ir remonto darbus bei išlaidas, ieškovas pradėjo vykdyti darbus nuo 2012 m. gegužės 15 d., todėl visiškai nepagrįstas teiginys, jog ieškovas negalėjo pradėti darbų, nes nebuvo išduotas leidimas rekonstrukcijos darbams. Tokia teismo išvada prieštarauja formuojamai teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2004).
  3. Ieškovas pažeidė sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus ir jam pagrįstai vadovaujantis sutarties 6.3 punktu priskaičiuota 26571,34 Lt bauda (1 t. b.1.121). Vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų - priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. UAB „Broup“ sutartyje nurodytu adresu pateikė pranešimą apie mokėtinos sumos už atliktus rangos darbus sumažinimą 27685, 00 (1 t. b. l. 70), t.y. panaikino prievolę sumokėti už atliktus darbus CK 6.130 str. pagrindu įskaitant reikalavimą sumokėti baudą už sutartinių prievolių pažeidimą. Todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, jog atsakovas neatsiskaitė už atliktus statybos rangos darbus.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naujas projektas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

  1. Apelianto argumentas dėl sutarties sąlygų (kainos) derinimo su N. A. elektroniniu paštu yra nepagrįstas, kadangi sutarties derinimas vyko tarp tarpusavyje pažįstamų asmenų - atsakovo akcininko ir vadovo A. B. bei statybos darbų vadovo N. A.. Derybų metu net negalėjo būti žinoma, kad apskritai sutartis bus pasirašyta. Tik suderinus preliminarias kainas ieškovas (per ieškovo vienašmenį valdymo organą - direktorę O. P.) nusprendė sudaryti sutartį ir toks reikalų tvarkymo būdas buvo žinomas ir priimtinas atsakovui. Atkreipia teismo dėmesį, kad pats atsakovas po teismo įpareigojimo pateikė teismui atsakovo turimą, ieškovo direktorės išduotą bei antspaudu patvirtintą įgaliojimą bei juo vadovavosi sudarydamas pačią 2012-05-16 d. subrangos sutartį. Jis nereikalavo, kad subrangos sutartį N. A. pasirašytų be įmonės vadovės žinios, ar, kad subrangos sutartyje būtų nurodoma kita darbų vadovo (įgaliotinio) pareigybė bei atstovavimo pagrindas. Matyti, jog atsakovui buvo aišku ir suprantama, kas ieškovo įmonėje realiai sprendžia dėl sutarties sudarymo bei sutarties kainos priimtinumo, ir tokia reikalų padėtis jį tenkino. Dėl to negalima laikyti derybų dėl subrangos sutarties kainos ieškovo atstovavimui ar CK 2.133 str. 9 d. taikymui reikšminga aplinkybe.
  2. Įgaliojime nurodžius teisių apimtį „pasirašyti sutartį ir visus sutarties priedus įmonės vardu“ nekyla abejonė, kad be atskiro pavedimo bei jį išreiškiančio naujo įgaliojimo įgaliotinis negali mažinti sutarties kainą (pagal CK 6.162 str. 2 d. ir 6.653 str. 1 d., esminę rangos sutarties sąlygą). Be to, neginčijama, kad sutartis turėjo būti vykdoma Vilniuje (objektas - parduotuvės remontas Sapiegos g. 1C, Vilniuje), dėl to nėra priežasčių, kodėl sutartyje buvo pasirinktas toks pranešimų gavimo adresas.
  3. Priedų daugiskaitos panaudojimas yra ne vien įgaliojime, tačiau tai niekaip neišplečia įgaliotinio teisės vienašališkai spręsti dėl esminės sąlygos pakeitimo atstovaujamojo nenaudai. Ginčo „Papildomas susitarimas - priedas prie sutarties“ 2012-11-05 d. buvo sudarytas nedelsiant po to, kai įgaliotiniui buvo įteiktas kitas byloje ginčytas dokumentas - pranešimas dėl 24340 Lt baudos skyrimo ir reikalavimo ja „sumažinti galutinę sąskaitą už rangos darbus“. Pažymėtina ir tai, kad ginčo susitarime nėra ieškovo įmonės antspaudo, tuo tarpu visuose kituose ieškovo ir atsakovo dokumentuose (PVM sąskaitose, pažymose apie atliktus darbus) jis buvo naudojamas. Tai taip pat atsakovui turėjo sukelti abejonių įgaliotinio teisių apimtimi. Visų derinimų pagrindu surašytų aktų bendra suma idealiai atitinka subrangos sutarties bendrą 290400 Lt sumą, kurią, praėjus beveik 2 mėnesiams po darbų užbaigimo, atsakovas staiga pageidavo sumažinti (objektas - parduotuvė po rekonstrukcijos buvo atidaryta 2012-09-16 d.).
  4. Apeliantas ginčija ir netesybų priteisimo sprendimo motyvus, tačiau jokių priešieškinio reikalavimų dėl netesybų byloje jis nėra ir nebuvo pareiškęs. Apeliantas remiasi 2004 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl statybos leidimo išdavimo rėmėsi vėlesne, 2010 m. praktika, todėl matyti, kad teismų praktika po 2004 metų keitėsi ir joje yra nuosekliai įtvirtinama rangovo atsakomybė už Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, jo teisės neginamos, jei yra daromi tokie pažeidimai.
  5. 2012-11-06 d. pasirašytą ir ieškovui adresuotą pranešimą (b.1.70, 1 t.) apeliantas laiko įskaitymo pranešimu, tačiau jame nėra jokių pranešimų apie įskaitymą ar rėmimąsi sutarties 6.8 p. Priešingai, remiamasi sutarties 6.3 p. dėl 3000 Lt per vėlavimo savaitę baudos dydžio nustatymu, pranešama apie 24340 Lt baudos „skyrimą“ bei 3345 Lt sumos nemokėjimą už rampos duris ir prašoma sumažinti galutinę sąskaitą 27685 Lt suma. Tokio „pranešimo“ turinys neatitinka CK 6.131 str. reglamentuoto įskaitymo „pranešimo" turiniui ir nėra nei vienašalis sandoris, nei gali pakeisti šalių teises bei pareigas, tuo labiau, kad netesybų skaičiavimas, reikalavimas bei mokėjimas buvo ginčijamas ir šioje byloje.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20Nustatyta, kad 2012 m. gegužės 16 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas (užsakovas) sudarė subrangos sutartį Nr. 12-05/16 (toliau – Sutartis) dėl patalpų, esančių ( - ), rekonstrukcijos darbų. Darbus rangovas įsipareigojo atlikti pagal pridedamą projektinę medžiagą. Darbų kaina 290.400,00 Lt su PVM (1 t., b.l.10, Sutarties 3.1 p.). Šią sutartį pasirašė ieškovės įgaliotas asmuo N. A. ir atsakovės direktorius A. B.. Įgaliojimas ieškovės darbuotojui N. A. išduotas 2012 m. gegužės 16 d. Jame nurodyta, kad UAB „Naujas projektas“ direktorė O. P. įgalioja N. A. pasirašyti subrangos sutartį tarp UAB „Naujas projektas“ ir UAB „Broup“, ir visus sutarties priedus įmonės vardu (1 t., b. l.153). Vėliau, kai jau buvo priduoti darbai ir iškilo tarp šalių ginčas dėl skolos už atliktus darbus, prie pagrindinės Sutarties 2012 m. lapkričio 5 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, pavadintas Priedas Nr. 2, kuriuo buvo pakeistas pagrindinės 2012 m. gegužės 16 d. sutarties Nr. 12-05/16 3.1 punktas ir sumažinta atliktų darbų kaina nuo 290.000,00 Lt iki 262.715,00 Lt (1 t., b. l. 69). Šią sutartį pasirašė atsakovės direktorė J. B. ir ieškovės darbų vadovas N. A.. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu šį susitarimą, kadangi ieškovės buvęs darbuotojas N. A. neturėjo įgaliojimo keisti Subrangos sutartį ir juo labiau sumažinti darbų kainą.

21Taigi, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovės buvęs darbuotojas N. A. turėjo įgalinimus UAB „Naujas projektas“ vardu 2012 m. lapkričio 5 d. pasirašyti papildomą susitarimą, kuriuo buvo pakeista 2012 m. gegužės 16 d. pasirašyta Subrangos sutartį Nr. 12-05/16.

22Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, jog tuo atveju, kai atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kreivė“ v. UAB ,,Orgeitos transportas“, bylos Nr.3K-3-173/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).

23Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad N. A. neturėjo įgaliojimų įmonės vardu keisti pagrindinės subrangos sutarties, todėl skundžiamą 2012 m. lapkričio 5 d. papildomą susitarimą pripažino negaliojančiu. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurios leidžia teigti, jog papildomo susitarimo sudarymo momentu atsakovas turėjo pagrindą N. A. laikyti UAB „Naujasis projektas“ atstovu, turinčiu teisę pasirašyti ir papildomą susitarimą. Šias aplinkybes grindžia įrodymais, jog sutarties sąlygų (kainos) derinimas su N. A. iki sutarties sudarymo 2012-05-15 (1 t, b. l 133); N. A. ne tik pasirašė subrangos sutartį Nr. 12-05/16 , bet ir sutartyje nurodė savo namų adresą, kaip rangovo adresą (1 t., b. l. 14); tiek įgaliojimas, tiek subrangos sutartis Nr. 12-05/16 buvo pasirašyti 2012 m. gegužės 15 d., todėl buvo žinoma, jog sutarties pasirašymo momentu prie sutarties buvo pridėtas tik vienas priedas - lokalinė sąmata. Apelianto manymu, įgaliojimas pasirašyti visus priedus (1 t. b. l. 153) suprantamas kaip įgaliojimas ateityje daryti pakeitimus sutartyje; sutarties vykdymo metu visus klausimus, susijusius su rangovo pareigų ir teisių įgyvendinimu, sprendė N. A. (1 t. b. l. 152, 22-26, 53-56, 52). Taigi, apeliantas įrodinėja, jog jis buvo įsitikinęs, kad N. A. turi teisę atstovauti ieškovo interesus ir sudaryti ginčijamą papildomą susitarimą.

24Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir juos kaip nepagrįstus atmeta. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys Subrangos sutarties 2 punktu susitarė, jog rangovas darbus pradės 2012 m. gegužės 16 d., darbus atliks ir perduos juos Užsakovui pagal galutinį Darbų perdavimo – priėmimo aktą ne vėliau kaip: vidaus įrengimo iki 2012 m. liepos 12 d., lauko įrengimo iki 2012 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 10–14). Atliekamų darbų metu ieškovė atsakovei teikė pažymas apie atliktus darbus bei turėtas išlaidas ir paskutinį tokį aktą atsakovė gavo 2012 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 22–26). Pagal šiuos atliktų darbų aktus ieškovė atliko darbų už 290.400,00 Lt, tačiau sutikrinusi visus duomenis, ieškovė nustatė, jog atsakovė apmokėjo 262.715,00 Lt, liko neapmokėta 27.685,00 Lt. Todėl 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovė, atstovaujama direktorės O. P., atsakovės įmonės registracijos adresu, ( - ), išsiuntė priminimą dėl skolos sumokėjimo (1 t., b. l. 32), tačiau šio laiško atsakovė nepriėmė (1 t., b. l. 33–34). Tuomet, 2012 m. gruodžio 11 d. ieškovė surašė pakartotinai pranešimą atsakovei dėl skolos už atliktus darbus sumokėjimo (1 t., b. l. 30), kurį tuo pačiu adresu įteikinėjo per antstolį (1 t., b. l. 31). Šiuos dokumentus UAB „Broup“ vadovas A. B. atsisakė priimti, nurodydamas, kad jis nėra atsakovės vadovas. Taigi, šios aplinkybės patvirtina ieškovo nurodytus argumentus, kad atsakovas sąmoningai vengė bendrauti su ieškovu, todėl ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, po kelių dienų kreipėsi į teismą. Ieškovo paaiškinimais, ginčijamą papildomą 2012 m. lapkričio 5 d. susitarimą atsakovas įteikė ieškovui tik po antstolio palikto 2012 m. gruodžio 11 d. ieškovo pranešimo, t.y. 2012 m. gruodžio 14 d. Ieškovo vadovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog jokio įgaliojimo N. A. keisti subrangos sutartį ir sumažinti darbų kainą būtent tokia suma, kurią ieškovas nurodė, jog yra atsakovas skolingas, nedavė. Vadovė patvirtino aplinkybę, jog N. A. suteikė įgaliojimą tik pasirašyti Subrangos sutartį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis ginčijamas susitarimas yra nepatvirtintas ieškovo antspaudu (1 t., b. l. 164). Ši aplinkybė patvirtina ieškovo vadovės paaiškinimus, kad N. A. įgaliojimo keisti subrangos sutartį nedavė. Apelianto apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog jis suprato, kad N. A. turėjo įgaliojimus pasirašyti Papildomą susitarimą prie Subrangos sutarties, nes su juo derino visus darbus, mokėjimus, grafikus, bendravo su juo elektroniniu paštu atmestini, kaip nepagrįsti. Iš elektroninių laiškų matyti, jog susirašinėjimas su N. A. vyko tuo metu, kai buvo atliekami darbai, sąmata derinama iki subrangos sutarties tarp šalių pasirašymo. Jokių įrodymų, kad apeliantas su N. A. derino sutarties keitimo sąlygą dėl darbų kainos sumažinimo, byloje nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įgaliojimo turinys yra aiškus ir konkretus, jis suteikė N. A. teisę pasirašyti tik 2012 m. gegužės 16 d. subrangos sutartį su priedais. Nors priedas buvo tik vienas – lokalinė sąmata, tačiau įgaliojime nėra net užsiminta apie galimybę keisti subrangos sutarties sąlygas, juo labiau – mažinti darbų kainą. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas ir jam taikytini aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl pasirašant susitarimą dėl esminių sutarties sąlygų (sutarties kainos) keitimo atsakovas turėjo patikrinti ar susitarimą pasirašo įgaliotas asmuo.

25Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš apelianto pusės ginčijamą papildomą susitarimą yra pasirašiusi UAB „Broup“ direktorė J. B. (1 t., b. l. 69). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Broup“ vadovas nuo 2012 m. vasario 15 d. yra A. B. (1 t., b. l. 27). Jis taip pat yra vienintelis akcininkas. Iš Juridinių asmenų registro gautas 2012 m. gruodžio 11 d. išrašas patvirtina, kad A. B., kaip apelianto įmonės savininkas 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. S-12/2 atleido save iš direktoriaus pareigų nuo 2012 m. gegužės 18 d. ir nuo 2012 m. gegužės 21 d. UAB „Broup“ direktoriumi paskyrė J. B. (1 t., b. l. 110).

26CK 2.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. CK 2.66 straipsnio 1 dalyje išvardinta, kokie duomenys pateikiami Juridinių asmenų registrui. CK 2.66 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai pasikeičia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, taip pat kai pakeičiami steigimo dokumentai ar kiti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys, juridinis asmuo privalo pateikti nustatytos formos prašymą įregistruoti pakeitimus juridinių asmenų registre per trisdešimt dienų nuo pakeitimų padarymo dienos. Kartu su prašymu įregistruoti pakeitimą turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio kodekso 2.64 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir visas pakeisto dokumento tekstas, jei dokumentas keičiamas. Šio straipsnio 1 dalies 1–7 ir 11 punktuose išvardytų duomenų, taip pat steigimo dokumentų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis (CK 2.66 str. 5 d.).

27Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, 2012 m. gruodžio 11 d. duomenimis apelianto įmonės savininko A. B. 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. S-12/2 dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų ir naujos direktorės paskyrimo Juridinių asmenų registre per įstatyme nustatytą terminą nebuvo įregistruotas. Tai reiškia, kad ir dėl šios aplinkybės ginčijamas papildomas susitarimas negali būti laikomas galiojančiu, kadangi jį, kaip UAB „Broup“ direktorė pasirašė J. B., tačiau ši informacija neperduota Juridinių asmenų registrui, todėl J. B. kaip direktorės parašas tuo metu negaliojo (CK 2.66 str. 5 d.).

28Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų, neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2012 m. lapkričio 5 d. papildomas susitarimas dėl subrangos sutarties Nr. 12-05/16 3.1. punkto pakeitimo pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas įgaliojimus viršijusio asmens, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

29Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir toje dalyje, kurioje iš jo yra priteista skola ieškovo naudai už atliktus statybos subrangos darbus. Kaip jau buvo minėta, pagal 2012 m. gegužės 16 d. Subrangos sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, jog rangovas darbus pradės 2012 m. gegužės 16 d., darbus atliks ir perduos juos Užsakovui pagal galutinį Drabų perdavimo – priėmimo aktą ne vėliau kaip: vidaus įrengimo iki 2012 m. liepos 12 d., lauko įrengimo iki 2012 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 10–14). Taip pat nustatyta, kad galutinis atliktų darbų aktas apeliantui buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 26 d. (1 t., b. l. 22–26). Ieškovo nurodymu, sutartyje numatyti darbai atlikti tinkamai, tačiau pagal sudarytą sutartį atsakovas ieškovui liko skolingas 27685,00 Lt. Apeliantas nurodo, jog jis nėra skolingas ieškovui, kadangi ieškovas pažeidė sutarties sąlygas dėl įvykdymo terminų. Taigi, apeliantas paskaičiavo sutartyje numatytas netesybas – 3000 litų baudą už kiekvieną pavėluotą savaitę. Atsakovas apskaičiavo, kad ieškovas sutarties įvykdymą uždelsė 8,5 savaitės, todėl privalėjo mokėti 24.340,00 Lt dydžio baudą, tačiau pagal sutarties 6.8 p. šią sumą jis įskaitė kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą. Ieškovas nesutiko su apelianto paskaičiuota bauda ir nurodė, kad pagal subrangos sutartį ieškovas darbus pradėjo laiku, tačiau tie darbai buvo pasiruošimo prieš statybos rangos darbus, nes apeliantas dar nebuvo gavęs statybą leidžiančio dokumento. Ieškovo teigimu, dėl paties apelianto kaltės statybos darbai laiku nebuvo užbaigti.

30Iš Subrangos sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog darbų atlikimo terminas yra esminė šios sutarties sąlyga (1 t., b. l. 10). Šalys Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jog atsakovas turi teisę išskaičiuoti dėl ieškovo kaltės patirtus nuostolius, delspinigius ir baudas iš ieškovui mokėtinų sumų. Tuo atveju jei ieškovas (rangovas) sutartyje nustatytu terminu neperduos darbų atsakovui (užsakovui), jis privalės sumokėti baudą – 3000 Lt už kiekvieną pavėluotą savaitę (Sutarties 6.3 p.). Šalys patvirtino, kad toks baudos dydis yra protingas, atsižvelgiant į tai, kad darbų atlikimo terminas šalių susitarimu yra esminė šios sutarties sąlyga. Sutarties 6.8 punktu šalys susitarė, jog atsakovas turi teisę visas baudas įskaityti kaip vienarūšį priešpriešinį reikalavimą apie tai raštu pranešdamas ieškovui.

31Kaip jau buvo minėta, subrangos darbai pagal sutartį vėliausiai turėjo būti baigti 2014 m. liepos 26 d., tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad realiai darbus ieškovė užbaigė 2012 m. rugsėjo14 d. (1 t., b. l. 118). Tačiau statybos leidimas rekonstrukcijos darbams atlikti buvo išduotas tik 2012 m. birželio 25 d., o statytojas leidimą gavo 2012 m. birželio 26 d., t.y. praėjus 41 dienai nuo sutarties pasirašymo (1 t., b. l. 116). Teismo posėdžio metu ieškovo vadovė paaiškino, kad iki statybos leidimo išdavimo atliko pasirengimo rekonstrukcijai darbus, reikėjo nuimti dangas nuo sienų, grindų, išvežti 64 kubinius metrus šiukšlių, išrašytos sąskaitos dėl to, o nuo birželio 26 d. pradėjo statybos darbus (1 t., b. l. 163). Taigi, nustatyta, kad statybos darbai pagal sutartį buvo pradėti po mėnesio, kai buvo pasirašyta sutartis, dėl apelianto kaltės. Apeliantas savo kaltę neigia ir nurodo, jog aplinkybė, kad nebuvo statybą leidžiančio dokumento, negali būti pateisinanti ieškovo vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2004.

32Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas dėl statybos leidimo išdavimo rėmėsi vėlesne, 2010 m. teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Senasis dvaras“ v. AB ,,Glasma LT“, bylos Nr. 3K-3-496/2010), kuri po 2004 metų keitėsi. Naujesnėje teismų praktikoje yra nuosekliai įtvirtinama rangovo atsakomybė už Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, jo teisės neginamos, jei yra daromi tokie pažeidimai. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, LR Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012-01-01) 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Šalys neginčija tos aplinkybės, kad statybos leidimas buvo išduotas vėliau. Taip pat pažymėtina, kad apeliantas po užbaigtų statybos darbų priėmimo (2012-09-26) jokių pretenzijų ieškovui dėl pavėluotai atliktų darbų nepareiškė. Ši pretenzija atsirado tik po to, kai ieškovas informavo atsakovą, jog apeliantas dar liko skolingas už atliktus subrangos darbus.

33Iš apelianto argumentų matyti, kad 2012 m. lapkričio 6 d. pasirašytą ir ieškovui adresuotą pranešimą (1 t., b.1.70) apeliantas laiko įskaitymo pranešimu.

34CK 6.131 straipsnyje yra nustatyta įskaitymo tvarka: įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo; įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą; jeigu kreditorius turi skolininko išduotą skolos dokumentą, tai įskaitoma padarant įrašą skolos dokumente ir grąžinant šį dokumentą skolininkui; jeigu įskaitymas nepadengia viso reikalavimo arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, tai kreditorius turi teisę pasilikti skolos dokumentą su įrašu apie įskaitymą, tačiau privalo apie įskaitymą raštu pranešti skolininkui.

35Taigi, sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad tokio pranešimo turinys neatitinka CK 6.131 str. reglamentuoto įskaitymo pranešimo turiniui ir nėra nei vienašalis sandoris, nei gali pakeisti šalių teises bei pareigas, juo labiau, kad dėl netesybų skaičiavimo bei reikalavimo jas sumokėti jau buvo iškilęs tarp šalių ginčas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau minėtame apelianto pranešime, apeliantas vadovavosi subrangos sutarties 6.3 punktu, kuriame numatyta skaičiuoti 3000 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą savaitę, o ne sutarties 6.8 punktu, kuris būtent ir numatė įskaitymo kaip vienarūšio reikalavimo galimybę. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovui pačiam uždelsus pateikti statybos leidimą, todėl jis nepagrįstai ieškovui skaičiavo netesybas už visą sutarties uždelsimo įvykdymo terminą.

36Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (2 t., b. l. 92), todėl iš apelianto priteistina ieškovui 500,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 2 d.).

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu,

Nutarė

40Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš atsakovės UAB „Broup“ (j.a.k. 300547691, adresas Gruodiškės g. 1/Gudininkų g. 10, Kaunas) 500,00 (penkis šimtus litų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės UAB Naujas projektas“ (j.a.k. 302559710, adresas Kuršių g. 7, Kaunas) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 27.685,00 Lt skolos; pripažinti... 5. Ieškovas nurodė, kad 2012-05-16 Subrangos sutartimi Nr.12-05/16 su atsakovu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad 2012-05-06 įgaliojimu Nr. ĮG-12/03 „Naujas... 9. Reikalavimas dėl statybos darbų vadovo N. A. pareikšto sutikimo su atsakovo... 10. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad rekonstrukcijos darbai baigti... 11. Teismas taip pat laikė pagrįstais ir įrodytais atsakovo argumentus, kad... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Broup“ prašo panaikinti Kauno apylinkės... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kad:
    15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naujas projektas“ prašo... 16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:
      17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18. Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų... 19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 20. Nustatyta, kad 2012 m. gegužės 16 d. ieškovas (rangovas) ir atsakovas... 21. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovės buvęs... 22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įgaliojimus viršijusio atstovo... 23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad N. A. neturėjo... 24. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais ir juos... 25. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad iš apelianto... 26. CK 2.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu... 27. Kaip matyti iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, 2012 m.... 28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 29. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir toje dalyje,... 30. Iš Subrangos sutarties matyti, kad šalys susitarė, jog darbų atlikimo... 31. Kaip jau buvo minėta, subrangos darbai pagal sutartį vėliausiai turėjo... 32. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atstovo atsiliepime į apeliacinį... 33. Iš apelianto argumentų matyti, kad 2012 m. lapkričio 6 d. pasirašytą ir... 34. CK 6.131 straipsnyje yra nustatyta įskaitymo tvarka: įskaitymui pakanka... 35. Taigi, sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad tokio pranešimo... 36. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus... 37. V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 40. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 41. Priteisti iš atsakovės UAB „Broup“ (j.a.k. 300547691, adresas...