Byla eA-931-492/2016
Dėl sprendimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agentas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agentas“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agentas“ 2014 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 3R-450(AG-367/01-2014); 2) Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 3JA-285-236; 3) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM (toliau – Agentūra) 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SKP-69 „Dėl UAB „Agentas“ išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles susigrąžinimo“.

5Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažinta, jog UAB „Agentas“ (toliau – ir Bendrovė), vykdydamas projektą „Gamybos vieneto kaimo vietovėje modernizacija ir plėtra“ Nr. 3VK-KM-10-2-003589-PR001 (toliau – Projektas), nesilaikė paraiškoje nustatytų įsipareigojimų, nefiksavo ir nesaugojo visų operacijų ir dokumentų, susijusių su Projekto vykdymu, nesilaikė įsipareigojimo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, neįvykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu bei pranešimu apie draudiminius įvykius, todėl sprendimas taikyti sankciją ir susigrąžinti skirtą paramą yra neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjo nuomone, buvo pasiekti visi Paramos sutartyje nustatyti tikslai, t. y. buvo įsteigtas naujas ir modernus gamybos vienetas kaimo vietovėje, sukurtos naujos darbo vietos, gamybos apimtys nuolat auga. Šios aplinkybės Komisijai buvo žinomos, tačiau jų ji nevertino. Komisija netinkamai interpretavo sutarties nuostatas dėl numatomos pagaminti produkcijos kiekio, nes sutartyje Bendrovė ne įsipareigojo pagaminti 1 600 t anglies, o tik nustatė, kad Bendrovė per metus sugebės pagaminti iki 1 600 t medienos anglies, o 2012 metais prognozuoja pagaminti 1 515 t. Tokių rezultatų pareiškėjas objektyviai negalėjo pasiekti, nes paramos lėšos buvo išmokėtos tik 2012 metų balandžio mėnesį, reali gamybos veikla prasidėjo 2012 metų II pusmetį, todėl pirmieji kontrolės metai turėjo būti ne 2011, o 2013. Be to, pažymėta, kad Agentūra pritarė pareiškėjo pasirinktai medžio anglies gamybos technologinei įrangai, kuri gali pagaminti iki 120 t anglies per mėnesį, vadinasi, atsakovui buvo žinoma, kad 1 600 t per metus Bendrovė negalės pagaminti ir tai yra ne įsipareigojimas, bet siekiamybė. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis turi būti vykdoma projekto stebėsena. Komisija taip pat nevertino to, kad Agentūra taip pat turėjo pareigą vykdyti Projekto stebėseną ir teikti savo rekomendacijas. Pareiškėjas siekė tinkamai įgyvendinti Projektą ir jį baigė dar 2012 metais, nors turėjo teisę Projekto vystymą baigti 2015 m. birželio 30 d. ir išvengti tikrinimo procedūrų. Pareiškėjas nepažeidė įsipareigojimo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes jo atžvilgiu nebuvo pradėtas mokestinis patikrinimas, o Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime nėra aiškiai nurodyta, kokių Žemės ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 3D-882 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 20.7 punkto nuostatų pareiškėjas nesilaikė. Aiškių ir objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų dėl įsipareigojimo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą nesilaikymo nėra nei viename iš ginčijamų sprendimų. Pareiškėjas nepažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.11 punkto bei Paramos sutarties 17.16 punkto ir 17.17 punkto nuostatų, nes anglies krosnis sprogo tada, kai galiojo turto draudimas, o pratęsti draudimo sutartį Bendrovė pavėlavo, nes siekė nustatyti krosnies sprogimo priežastis. Pareigą apdrausti turtą pareiškėjas iš esmės vykdė, o vien tai, kad įranga nebuvo apdrausta vieną mėnesį, negali būti pažeidimas, kuriam esant taikoma pati griežčiausia sankcija. Iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kodėl Bendrovės atžvilgiu buvo taikyta pati griežčiausia sankcija. Nei vienas iš Bendrovės padarytų pažeidimų pagal savo pobūdį nebuvo toks sunkus, kad būtų pažeistos imperatyvios sutarties nuostatos. Savo išvadų nei Agentūra, nei Ministerija, nei Komisija tinkamai nepagrindė. Be to, pareiškėjas iki Agentūros sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie galimus pažeidimus, negavo pasiūlymo juos pašalinti ir pan.

6Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Agentūra pažymėjo, kad atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, jog pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.13 punktą, nes nesilaikė sutartyje nustatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais ir pasiekimais ir 17.16 punktą, nes nevykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu bei pranešimu apie draudiminius įvykius, bei Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punktą, nes nesilaikė įsipareigojimo tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Įvertinus nustatytus pažeidimus ir gavus Žemės ūkio ministerijos pritarimą, buvo nuspręsta nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti Bendrovei išmokėtas paramos lėšas. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad buvo pasiekti Paramos sutarties tikslai. Pasirašydama Paramos sutartį, Bendrovė įsipareigojo laikytis sutarties ir teisės aktų nuostatų bei pasiekti tam tikrus gamybos rodiklius, nurodytus paramos paraiškoje ir (arba) verslo plane. Agentūra sutiko, kad nurodyti anglies kiekiai negali būti vertinami kaip konkretūs įsipareigojimai, tačiau Bendrovė turėjo užtikrinti, kad pasiekti rodikliai būtų kuo artimesni planuotiems. Atlikdama tyrimą, Agentūra atsižvelgė į tai, kada Bendrovė faktiškai pradėjo gaminti produkciją ir nustatė, kad per 17 mėnesių, t. y. nuo 2012 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. spalio 9 d. buvo pagaminta tik 160 t medžio anglies. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad įtakos tam turėjo tai, kad parama buvo išmokėta ne 2011 metais, bet 2012 metų balandžio mėnesį. Paramos išmokėjimo momentas buvo susijęs su paties pareiškėjo veiksmais, nes jis medžio anglies gamybos krosnį įsigijo už savo lėšas, todėl tai galėjo padaryti ir 2011 metais. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl projekto įvykdymo termino, nes pagal 2012 m. vasario 10 d. susitarimą Nr. 1 „Dėl Paramos sutarties pakeitimo“, projektą jis įsipareigojo įvykdyti iki 2012 m. balandžio 30 d., o ne kaip teigia skunde iki 2015 metų. Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkto nuostatų pažeidimas buvo konstatuotas įvertinus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją apie pareiškėjo atžvilgiu atliktą mokestinį tyrimą ir jo metu nustatytus buhalterinės apskaitos neatitikimus. Pareiškėjas neneigia, kad jis pažeidė Paramos sutarties 17.16 punkto nuostatas. Jo nurodytos priežastys nepaneigia fakto, kad Bendrovė nevykdė imperatyvių reikalavimų. Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skųsti Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą, kurį jis gavo 2014 m. birželio 3 d. Komisija pareiškėjo skundo dalies dėl Agentūros sprendimo nenagrinėjo, nes jis buvo paduotas praleidus terminą.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9Ministerija pažymėjo, kad sankcija pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai, nes buvo nustatyti imperatyvių Paramos sutarties ir teisės aktų nuostatų pažeidimai. Nagrinėdama pareiškėjo skundą, Komisija tinkamai ir objektyviai įvertino visas ginčui reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pasiekti visi projekto tikslai. Agentūra nustatė, kad produkcijos gamybos rodikliai buvo žymiai mažesni nei numatyti paraiškoje ar verslo plane, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.13 punkto nuostatas. Pareiškėjo argumentai susiję su Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkto ir Paramos sutarties 17.16 punkto nuostatų tinkamu įgyvendinimu visiškai nepagrįsti, nes atsakovas nustatė, kad Bendrovė tinkamai nevedė buhalterinės apskaitos ir nevykdė įsipareigojimų, susijusių su turto draudimu. Žemės ūkio ministerija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pripažino, kad už nustatytus pažeidimus pareiškėjui gali būti skiriama griežčiausia sankcija – paramos sutarties nutraukimas ir išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu skundą atmetė.

12Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 29 d. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – Paraiška) (Komisijos bylos t. I, l. 8–36). Bendrovė 2011 m. gegužės 20 d. su Agentūra pasirašė paramos sutartį Nr. 3VK-KM-10-2-003589-PR001 (toliau – Paramos sutartis), kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą „Gamybos vieneto kaimo vietovėje modernizacija ir plėtra“ (Komisijos bylos t. I, l. 55–70). Agentūra atliko įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo vykdyto Projekto, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, nesilaikė Paramos sutarties 17.13, 17.16, 17.17 ir 17.29 punktų bei Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkto reikalavimų, todėl nusprendė kreiptis į Žemės ūkio ministeriją siūlant pritarti Agentūros sprendimui paramos gavėjui taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją (Komisijos bylos t. I, l. 159–161). Agentūra 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. BRK-(14.5)-2345 pateikė Žemės ūkio ministerijai informaciją apie pareiškėjo padarytus pažeidimus vykdant Projektą ir kreipėsi dėl pritarimo skirti jam 100 procentų paramos lėšų sumos susigrąžinimo sankciją (Komisijos bylos t. I, l. 157). Atsakovo pateikta informacija buvo svarstyta 2014 m. balandžio 8 d. vykusiame Žemės ūkio ministerijos komisijos posėdyje, kurio metu nutarta pritarti Agentūros sprendimui Bendrovei taikyti sankciją – nutraukti paramos sutartį ir susigrąžinti išmokėtas paramos lėšas (Komisijos bylos t. I, l. 131–136). Atsižvelgdamas į Žemės ūkio ministerijos komisijos sprendimą, atsakovas priėmė 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. SKP-69 nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti Bendrovei išmokėtas 499 882,41 eurų ( 1 725 994,00 Lt) paramos lėšas (Komisijos bylos t. I, l. 71–75). Nesutikdamas su nurodytu Agentūros sprendimu, pareiškėjas su 2014 m. liepos 24 d. skundu (Komisijos bylos t. I, l. 76–81) kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas jį panaikinti. Žemės ūkio ministerija 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3JA-285-236 pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas yra teisėtas (Komisijos bylos t. I, l. 82–90). Nesutikdamas su Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. SKP-69 ir Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. 3JA-285-236 pareiškėjas padavė skundą Komisijai (Komisijos bylos t. I, l. 1–7), prašydamas juos panaikinti. Komisija 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 3R-450(AG-367/01-2014) Bendrovės skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat konstatavo, kad skundą dėl Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo pareiškėjas padavė praleidęs vieno mėnesio terminą, todėl šios pareiškėjo skundo dalies nenagrinėjo (Komisijos bylos t. II, l. 201–206).

13Teismas vertino, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginčyti Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nuosekliai naudojosi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Komisija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl Agentūros sprendimo. Priešingas aiškinimas, teismo manymu, suponuotų tokią situaciją, kad subjektui, pasinaudojusiam teisės aktuose nustatyta ikiteismine tvarka, būtų užkirsta galimybė realiai apginti pažeistas teises, nes liktų galioti tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas.

14Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei jo atstovo paaiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ginčo dėl Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. pareiškėjo pagamintos ir parduotos medžio anglies kiekio, draudimo sutarčių galiojimo laikotarpių, įvykusio draudiminio įvykio, mokestinio tyrimo rezultatų, byloje nėra. Ginčas keliamas dėl šių faktinių aplinkybių vertinimo Paramos sutarties, teisės aktų nuostatų kontekste bei jų įtakos konstatuoti imperatyvių teisės aktų nuostatų pažeidimą.

15Agentūra nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.13 punkto, įpareigojančio įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais, ir 17.29 punkto, įpareigojančio vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane nuostatų ir padarė 25.3 punkte nustatytą pažeidimą, nes 2012 metais pardavė tik 25 t medžio anglies ir gavo 28 535,53 Lt pajamų, iš viso nuo įrangos perdavimo (2012-04-11) iki 2013 m. spalio 9 d., t. y. per 17 mėnesių, Bendrovė pagamino tik 160 t medžio anglies (Agentūros 2014-05-19 sprendimas). Agentūrai pateiktoje Paraiškoje nurodoma, kad Projekto tikslas – įsteigti itin modernų gamybos vienetą kaimiškoje vietovėje, kuris gamintų kokybišką ir eksporto rinkose paklausią medžio anglies produkciją. Numatoma, kad Bendrovė per metus sugebės pagaminti iki 1 600 t medienos anglies produkcijos. Paraiškoje Bendrovė nurodė prognozuojamas gauti pajamas, t. y. 2011 metais – 1 362 600 Lt, 2012 metais – 2 293 710 Lt, 2013 metais – 2 363 400 Lt ir 2014 metais – 2 370 975 Lt. Verslo plane nurodyta, kad 2011 metais Bendrovė prognozuoja pagaminti 900 t medienos anglies, 2012 metais – 1 515 t medienos anglies, 2013 metais – 1 560 t medienos anglies, o 2014 metais – 1 565 t medienos anglies. Pasirašydamas Paramos sutartį pareiškėjas įsipareigojo Projektą įgyvendinti taip, kaip aprašyta Paraiškoje (verslo plane) ir įvykdyti Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais. Agentūros nustatytų aplinkybių, susijusių su 2012–2013 metais pagamintos produkcijos kiekiu, pareiškėjas neginčija.

16Įvertinęs Agentūros nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Bendrovė pažeidė anksčiau nurodytas Paramos sutarties nuostatas ir Projekto neįgyvendino taip, kaip buvo įsipareigojusi tai padaryti. 2012–2013 metais pareiškėjo pagamintos medienos anglies kiekiai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas nepasiekė Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kuriais siekiama pateisinti itin mažą pagamintos produkcijos kiekį, teismas konstatavo, kad jie nepaneigia nustatytų Paramos sutarties ir anksčiau nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad Paramos išmokėjimo momentas siejamas su paties pareiškėjo veiksmais, nes kaip nurodė Agentūra, medžio anglies gaminimo įrangą pareiškėjas įsigijo savo lėšomis, o atsakovas kompensavo jos įsigijimo išlaidas. Teismas taip pat pažymėjo, kad, priešingai nei nurodoma pareiškėjo skunde, Agentūra nevertino Projekto įgyvendinimo 2011 metais, nes atsižvelgė į tai, kad medienos anglies gamybos įrangą pareiškėjas naudoti pradėjo tik nuo 2012 m. balandžio 11 d. Pažymėjo ir tai, kad nurodytų nuostatų pažeidimas buvo nustatytas įvertinus pareiškėjo veiklą per 17 mėnesių laikotarpį, per kurį Bendrovė pagamino tik 160 t anglies produkcijos, nors 2012 metais buvo įsipareigojęs pagaminti iki 1 515 t, o 2013 – 1 560 t. Teismas nurodė, kad pateikdamas Paraišką Agentūrai, pareiškėjas privalėjo ir galėjo įvertinti numatomos pagaminti produkcijos kiekius, atsižvelgti į visas nurodytai veiklai vykdyti reikšmingas aplinkos sąlygas. Matydamas, kad neįvykdys Paraiškoje (verslo plane) nurodytų Projekto rezultatų ir priežiūros rodiklių, pareiškėjas turėjo apie tai nulėmusias priežastis informuoti Agentūrą ar kreiptis dėl Paramos sutarties nuostatų pakeitimo. Teismo vertinimu, pateikdama Paraišką (verslo planą) ir pasirašydama Paramos sutartį pagal tokias sąlygas, kokios nurodytos Paraiškoje, Bendrovė veikė savo rizika ir prisiėmė įsipareigojimą pasiekti Paraiškoje nurodytus rodiklius. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sankcijai jam skirta dėl nepagaminto konkretaus medienos anglies produkcijos kiekio. Agentūros sprendimas priimtas objektyviai įvertinus pareiškėjos veiklą per 17 mėnesių laikotarpį ir nustačius, kad vykdoma veikla yra neproduktyvi. Tai, kad Bendrovės pagamintos produkcijos rodikliai 2014 metais išaugo, nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad Bendrovė nepasiekė Projekto tikslų ir rezultatų. Pažymėta, kad kaip nustatyta 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 17 d. atlikto patikrinimo metu, 2014 metais pareiškėjas pardavė tik 627,94 t produkcijos, iš kurios dalį ne pagamino pats, o įsigijo iš kitų subjektų ir perpardavė (Agentūros patikros vietoje ataskaita Nr. V-VU-07398383). Taip pat pažymėta, kad Projekto įgyvendinimas buvo siejamas ne su darbo vietų sukūrimu, bet su medienos anglies gamyba, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, sukūręs 15 darbo vietų, pasiekė Projekto tikslus. Visiškai nepagrįstais laikyti pareiškėjo argumentai, susiję su Projekto įgyvendinimo terminu, nes pagal Paramos sutarties nuostatas ir 2012 m. vasario 10 d. pasirašytą Susitarimą Nr. 1, Projektas privalėjo būti baigtas iki 2012 m. balandžio 30 d.

17Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino Projekto įgyvendinimo, vadinasi, jis nevykdė ir Paramos sutarties 17.29 punkto nuostatų, t. y. nevykdė reguliarios Projekto stebėsenos.

18Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai netvarkė buhalterinės apskaitos, nes tokią informaciją jai pateikė Panevėžio apskrities valstybės mokesčių inspekcija, atlikusi Bendrovės 2012–2013 metais įsigytos medienos ir pagamintos produkcijos kiekių analizę. Pažymėta, kad net ir 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 17 d. atlikto patikrinimo metu Bendrovė nepateikė dokumentų, leidžiančių nustatyti konkrečius pagamintos produkcijos kiekius. Be to, aplinkybės susiklosčiusios po ginčijamų sprendimų priėmimo negali paneigti nustatytų aplinkybių, kad 2012–2013 metais Bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.

19Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.16–17.17 punktų reikalavimus, nes neapdraudė įsigyto turto ir neinformavo atsakovo apie turto sugadinimą. Nustatyta ir ginčo dėl to byloje nėra, kad įsigytą medžio anglies deginimo krosnį pareiškėjas buvo apdraudęs nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. (draudimo polisas Nr. 2100005168/2012) ir nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. (draudimo polisas Nr. 210006412/2013). Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. pagal Paramos sutartį įsigytas įrenginys nustatyta tvarka, kaip tai nustatė Paramos sutarties 17.16 punkto nuostatos, nebuvo apdraustas. Be to, 2013 m. I ketvirtį viena medžio anglies gamybos krosnis „Coal&Coal Premium“ susprogo ir Agentūros atliktų patikrinimo vietoje metu (2013-08-05 ir 2013-08-12) bei pareiškėją tikrinant Valstybinei mokesčių inspekcijai (2013-09-24 bei 2013-10-09) neveikė. Apie krosnies sprogimą Agentūros pareiškėjas per Paramos sutarties 17.17 punkte nustatytą terminą neinformavo. Teismas pažymėjo, kad nurodytos Paramos sutarties nuostatos yra imperatyvios, todėl pareiškėjas privalėjo jas tinkamai vykdyti.

20Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 197.3 punkto nuostatas, paramos susigrąžinimas taikytinas, inter alia, kai paramos gavėjas: vykdydamas projektą, pažeidė ES ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (197.3.1 p.), negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (197.3.2 p.), nevykdo reguliarios projekto įgyvendinimo stebėsenos, kad užtikrintų projekto įgyvendinimą, kaip numatyta paramos paraiškoje ir (arba) verslo plane (197.3.5 p.).

21Teismas pažymėjo, kad Agentūra nustatė aukščiau aptartus pažeidimus, todėl turėjo teisėtą pagrindą skirti griežčiausią sankciją, t. y. paramos sutarties nutraukimą ir išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimą. Pažymėta, kad, prieš skirdama šią sankciją, Agentūra laikėsi žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių 10 punkte nustatytų reikalavimų ir per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo pateikė Žemės ūkio ministerijai visą su pažeidimu susijusią medžiagą ir agentūros siūlomą sprendimą dėl sankcijų, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Žemės ūkio ministerijos komisija, 2014 m. balandžio 8 d. vykusio posėdžio metu, pritarė Bendrovei siūlomai taikyti sankcijai. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir nurodytomis teisės aktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundo, remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

22III.

23Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

24Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į Projekto tikslus ir formaliai vertino pareiškėjo įsipareigojimų apimtį. Neatsižvelgė į tai, kad Projekto rezultatai nebuvo pasiekti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Mano, kad jam paskirta sankcija yra neproporcinga. Pažymi, kad paramos sutartimi siekiama ne tik kiekybinių rodiklių gaminant produkciją, tačiau taip pat remti perėjimą iš žemės ūkio veiklos į ne žemės ūkio veiklą, didinti žmonių užimtumą kaimo vietovėje, skatinti versliškumą kaimą, užtikrinti naujai įkurtos mažos įmonės veiklą. Mano, kad vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai teisės aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Remiasi 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EZŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas) 46 punktu, 2006 m. vasario 20 d. Europos Tarybos sprendimu Nr. 2006/144/EB „Dėl kaimo plėtros Bendrijos strateginių gairių (2007-2013 m. programavimo laikotarpis)“, Programoje numatytais pačios programos ir priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai, verslo plano tikslais. Pareiškėjas mano, kad paramos tikslai buvo pasiekti: buvo sukurtas ir įsteigtas naujas, modernus gamybos vienetas kaimo vietovėje, kuris šiuo metu sėkmingai veikia. Pagal Verslo planą ir Paramos rodiklius sukurtos naujos darbo vietos. Nepaisant sunkios verslo ir gamybos pradžios, kas visiškai suprantama ir paaiškinama bet kurio verslo srityje, įmonės pajamų rezultatai ir gamybos apimtys šiuo metu nuolat auga, įmonė yra geros finansinės būklės, gauna pastovias pajamas.

25Pareiškėjas mano, kad teismas Paramos sutartyje nustatytus gamybos apimčių rodiklius nepagrįstai vertino kaip konkrečius pareiškėjo įsipareigojimus, tačiau šie rodikliai yra tik siektini rezultatai, pareiškėjas turėjo pareigą dėti pastangas siekti šių rezultatų. Tokią išvadą daro iš pačios Paraiškos ir Verslo plano, kuriuose pareiškėjas nurodė, jog numato, kad per metus sugebės pagaminti iki 1,6 tūkst. tonų medienos anglies produkcijos (Verslo plano III skyriaus 1 p.), ir kad prognozuojamas 1 515 t medienos anglies produkcijos pagaminimas 2012 metais (Verslo plano VI skyrius). Pareiškėjas tvirtina, kad įvertino ir atsižvelgė į nurodytai veiklai vykdyti reikšmingas aplinkos sąlygas ir visus verslo plane planuojamus pasiekti rezultatus skaičiavo nuo 2011 ūkinių metų. Tačiau Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad Paramos lėšos bus išmokėtos ne 2011 m., kaip buvo skaičiuojama Verslo plane, o tik 2012 m. balandžio mėnesį, kai pareiškėjas pradėjo savo veiklą. Logiška, kad dėl šios priežasties pareiškėjas negalėjo pasiekti planuojamų rezultatų. Pareiškėjas vertina, kad Projekto įvykdymui pareiškėjui buvo suteiktas per trumpas laikas, nes lėšos Projekto įgyvendinimui realiai buvo suteiktos tik 2012 m. balandžio mėnesį, kai tuo tarpu Projektas turėjo būti įvykdytas iki 2012 m. balandžio 30 d. Toks trumpas terminas Projekto įgyvendinimui negali būti laikomas protingu ir pakankamu Projekto tikslams pasiekti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2398/12. Teigia, kad didelę reikšmę Projekto rezultatų pasiekimui turėjo tai, kad anglių ruošimas susiduria su sezoniškumu, todėl realiai gamybos apimtys ir visa veikla prasidėjo tik 2012 m. II pusmetyje. Dėl šios priežasties projekto rezultatų vertinimas turėjo būti perkeltas ir pirmaisiais kontrolės metais turėjo būti 2013 metai. Teismas, kaip ir Komisija, net nevertino ir nepasisakė dėl medžio anglies gamybos technologinės įrangos pajėgumų, nors jie turėjo esminę reikšmę vertinant, kokios apimties gamyba išvis galėjo būti vykdoma. Pareiškėjas teigia ne kartą kreipęsis į Agentūrą ir siekdamas ištaisyti projekto administravimo klaidas bei atspindėti realią įmonės situaciją, siūlė pakeisti Projekto ir Paramos sutarties sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu Agentūra sutiko apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir atlikti patikrą vietoje, taip tik patvirtindama, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas nėra esminis ir Paramos sutartis gali būti nenutraukta. Nors laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. įvykusios patikros metu ir buvo nustatyta, jog pareiškėjo veiklos rodikliai ženkliai pagerėję, ir nei pažeidimo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo tinkamumo, nei pažeidimo, susijusio su turto draudimu bei pranešimu apie draudiminius įvykius, nebėra, Agentūra atsisakė sudaryti taikos sutartį, o teismas net nevertino šių aplinkybių. Teismas ignoravo aplinkybę, kad Agentūra taip pat turėjo pareigą vykdyti Projekto stebėseną ir bendradarbiaudama su Paramos gavėju teikti atitinkamus pasiūlymus ar rekomendacijas, tačiau to nedarė (Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių 182 p., 183.3. p.). Vien tai, kad pareiškėjas neužtikrino Projekto įgyvendinimo, negali būti pagrindas konstatuoti, kad jis nevykdė Projekto stebėsenos. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į mokestinio tyrimo esmę ir nustatytų pažeidimų pasekmes, net nevertino mokestinio tyrimo metu pateiktos išvados, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas tinkamai netvarkė buhalterinės apskaitos. Mokestinio tyrimo metu pažeidimų nebuvo užfiksuota, pareiškėjui jokios baudos nebuvo paskirtos, mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu taip pat nebuvo pradėtas.

26Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nei Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime apie atliktą mokestinį tyrimą, nei Agentūros sprendime nėra aiškiai pasakyta, kokių Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkte nurodytų įstatymų ir teisės aktų normų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, pažeidimus padarė pareiškėjas.

27Sprendimas dėl įsipareigojimo apdrausti turtą priimtas formaliai, neįvertinus, kad turtas buvo nedraustas trumpą laiko tarpą, neįsigilinus į visas aplinkybes, t. y. tai, kad draudiminis įvykis įvyko dar galiojant draudimo sutarčiai ir pareiškėjas ėmėsi veiksmų šio įvykio priežastims nustatyti. Be to, draudimo sutartyje buvo numatyta 2 896, 20 EUR (10 000 Lt) besąlyginė franšizė. Todėl vadovaujantis elementaria ekonomine verslo logika, nebuvo prasmės kreiptis į draudimo kompaniją, kadangi draudimas nebūtų sumokėjęs draudiminės išmokos, nes krosnies gedimo pašalinimo išlaidos buvo 2 083, 44 EUR (7 193, 69 Lt); turtas nebuvo apdraustas tik kiek daugiau nei vieną mėnesį, todėl tai negali būti vertinama kaip esminis Paramos sutarties nuostatų pažeidimas; jokių neigiamų pasekmių draudiminis įvykis nesukėlė, krosnys buvo sutaisytos pareiškėjo lėšomis, todėl nebuvo nukrypta nuo Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų.

28Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, prioritetą turėjo teikti teisingumui, t. y. teisingo ir proporcingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui, tačiau apsiribojo vien formaliu faktinių aplinkybių vertinimu, neįvertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir priėmė sprendimą, kuriuo įteisino iš esmės neteisingos ir neproporcingos sankcijos taikymą pareiškėjui. Agentūros, Ministerijos, Komisijos ir teismo sprendimuose nėra tariamų pažeidimų sunkumo, jų pobūdžio, aplinkybių, turėjusių įtakos jų padarymui vertinimo, analizės. Nėra aišku, kodėl minėtuose sprendimuose nurodyti pažeidimai priskiriami esminiams, pažeidžiantiems imperatyvias Paramos sutarties ir Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, pažeidimams, dėl kurių galėtų būti priimta griežčiausia sankcija – paramos susigrąžinimas. Paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas Paramos lėšas už padarytus pažeidimus Projekto vykdymo metu nėra vienintelė poveikio priemonė, kurią gali taikyti atsakingos institucijos projekto vykdytojams. Pagal pasekmes tai yra sunkiausia poveikio priemonė ir turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y., kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių dėl kurių jis buvo sukurtas. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų nutraukęs Projekte numatytą veiklą, pakeitęs šios veiklos pobūdį, Paramos lėšas panaudojęs ne pagal paskirtį ir pan., nėra. Priešingai, byloje pateikti duomenys tik patvirtina, kad pareiškėjas vykdė ir vykdo veiklą, veiklos rezultatai tik gerėja. Taip be abejonės įgyvenami Paramos projekto uždaviniai ir tikslai. Teismas ignoravo tai, kad Agentūra nebendradarbiavo, pareiškėjas net nebuvo informuotas apie pažeidimus, negavo įspėjimo ar pasiūlymo pašalinti pažeidimus, daryti verslo plano pakeitimus, nebuvo prašyta paaiškinimų ar ieškoti kitų išeičių, nors tai padaryti Agentūra privalėjo. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę. Paramos sutarties nutraukimas dėl formalių neatitikimų šios sutarties nuostatoms pažeistų proporcingumo principą, nes dėl to Projektas užstrigtų ir tolimesnis Paramos sutarties vykdymas nebūtų įmanomas, nebūtų įsisavintos Europos Sąjungos lėšos, skirtos Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programai įgyvendinti. Paramos lėšų grąžinimas neabejotinai lemtų ir pareiškėjo veiklos pabaigą, dėl ko ne tik nukentėtų pareiškėjo verslo partneriai, tačiau net 15 asmenų prarastų darbo vietas. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjas mano, kad jam paskirta griežčiausia poveikio priemonė yra neadekvati tiems tikslams, kurių turi būti siekiama ją taikant (užkardyti pažeidimus, kurie prieštarauja Paramos projekto tikslams ir uždaviniams ir pan.).

29Agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30Agentūra nurodo, kad pareiškėjas ne tik įsipareigojo siekti Projekto tikslų, bet ir laikytis kitų Paramos sutarties sąlygų bei teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, Projekto tikslų pasiekimas, priešingai, nei teigia pareiškėjas, negali būti siejamas vien tik su gamybos cecho pastatymu ir darbo vietų sukūrimu, tačiau turi būti siejamas ir su tam tikrų rodiklių pasiekimu. Agentūros nuomone, jokiu būdu negali būti traktuojama, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais, kai Projekto priežiūros rodikliai visiškai neatitinka faktinės situacijos. Tai, kad pareiškėjas neva pasiekė socialiai orientuotus Projekto tikslus, nereiškia, kad jis įgyvendino Projekto tikslą, nes jis siejamas ne tik su atitinkamu darbo vietų skaičiumi, bet ir produkcijos gamybos bei pardavimo rodikliais. Mano, kad pareiškėjo nurodyti strateginiai kaimo plėtros politikos tikslais ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos tikslai yra reikšmingi nagrinėjamu atveju, tačiau nedaro įtakos pareiškėjo įsipareigojimams įgyvendinti konkretaus Projekto tikslus ir pasiekti užsibrėžtus rodiklius. Pažymi, kad pareiškėjas įsipareigojo veiklą vykdyti taip, kad pagamintų medžio anglies kiekį, kuo artimesnį nurodytam Paraiškoje. Akivaizdu, kad pareiškėjas šio įsipareigojimo nevykdė, nes pagal Paraiškos (verslo plano) duomenis vidutiniškai per mėnesį pareiškėjas planavo gaminti po 128 t anglies, o faktiškai pagamino tik 9,4 t per mėnesį. Be to, pareiškėjas, kaip ūkio subjektas, ir turėdamas pareigą Paraiškoje pateikti teisingus duomenis, privalėjo Paraiškoje (verslo plane) nurodyti tokius produkcijos kiekius, kokius objektyviai gali pagaminti, t. y. pareiškėjas prisiėmė atsakomybę dėl minėtų rezultatų pasiekimo. Sutinka su teismo sprendimo motyvais, kuriais atmesti pareiškėjo argumentai dėl lėšų išmokėjimo datos. Atsakovas taip pat tvirtina, kad pareiškėjas privalėjo įvertinti numatomos pagaminti produkcijos kiekius, atsižvelgti į visas nurodytai veiklai vykdyti reikšmingas aplinkos sąlygas, tame tarpe ir sezoniškumą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jo įsigyta technika apskritai negali pagaminti tiek medžio anglies, kiek nurodyta Paraiškoje, Verslo plane, atsakovo manymu, ne tik nepateisina pareiškėjo atliktų pažeidimų, bet ir papildomai patvirtina pareiškėjo nesąžiningumą ir kaltę dėl užsibrėžtų rodiklių nepasiekimo. Teigia, kad jokiais faktiniais ar teisiniais argumentais nepatvirtintas teiginys, kad Agentūra neva nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas nevykdė reguliariariosios Projekto stebėsenos kaip reikalauja Paramos sutarties 17.29 papunktis. Agentūros nuomone, VMI duomenys neabejotinai įrodo, kad pareiškėjas netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateiktame 2013 m. gruodžio 12 d. VMI rašte Nr. (36.2 JAPS)-6K-2645 yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nesutinka su mokestinio tyrimo metu nustatytais trūkumais, jo atžvilgiu gali būti pradėtas mokestinis patikrinimas. Agentūra taip pat laikosi pozicijos, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.16 ir 17.17 punktų reikalavimus. Akcentuoja, kad parama pareiškėjui išmokama vadovaujantis kompensavimo principu, t. y. pareiškėjui įsigijus Projekto investicijas ir jas atitinkamai deklaravus (pateikus mokėjimo prašymą Agentūrai), kompensuojama dalis tinkamų finansuoti išlaidų. Dėl šios priežasties, laikas, kada pareiškėjui mokama parama, priklauso nuo paties pareiškėjo. Pažymėti, kad Projekto pabaigos datą Paraiškoje nustato pats pareiškėjas. Agentūra mano, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra proporcinga pareiškėjo padarytiems pažeidimams.

31Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

32Ministerija naujų argumentų, nei nurodyti Agentūros atsiliepime, iš esmės nenurodo. Ministerijos nuomone, Projekte pareiškėjas numatė medienos anglių gamybos veiklą vykdyti taip, kad būtų pasiektas atitinkamas rezultatas, tačiau šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas. Pažymi, kad pareiškėjo įsigytų krosnių bendras gamybinis pajėgumas yra 120-130 t. per mėnesį, o tai reiškia, kad pareiškėjas per metus faktiškai galėjo pagaminti 1440-1560 t. medžio anglies, kas iš esmės atitinka Paraiškoje prognozuojamą kiekį. Atsikirtimai į kitus apeliacinio skundo argumentus iš esmės analogiški pateiktiems atsakovo atsiliepime.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV.

35Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, skirtos pareiškėjui remiantis 2011 m. gegužės 20 d. paramos sutartimi, nutraukimo.

36Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesilaikė Paramos sutarties 17.13, 17.29 punktų nuostatų ir padarė 25.3 punkto pažeidimą, kadangi 2012 metais pardavė tik 25 t medžio anglies ir gavo 28 535,53 Lt pajamų, iš viso nuo įrangos perdavimo iki 2013 m. spalio 9 d., t. y. per 17 mėnesių bendrovė pagamino tik 160 t anglies. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.9 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkte numatytą įsipareigojimą tvarkyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, taip pat Paramos sutarties 17.16-17.17 punktuose ir Įgyvendinimo taisyklių 20.11 punktuose įtvirtintą reikalavimą apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudojama parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos bei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudiminio įvykio pranešti Agentūrai apie draudiminius įvykius, susijusius su turtu, kuriam įgyti ar sukurti buvo suteikta parama, ir gautinas draudimo išmokas.

37Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Projekto tikslus ir formaliai vertino pareiškėjo įsipareigojimų apimtį. Neatsižvelgė į tai, kad Projekto rezultatai nebuvo pasiekti dėl objektyvių, nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių. Mano, kad jam paskirta sankcija yra neproporcinga.

38Nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo plėtrai priemonių iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005) 15 straipsnyje nustatyta, kad EŽŪFKP valstybėse narėse veikia per kaimo plėtros programas. Šios programos įgyvendina kaimo plėtros strategiją, naudodamos priemones, suskirstytas pagal IV antraštinėje dalyje apibrėžtas kryptis, kurioms bus prašoma EŽŪFKP pagalbos. Reglamento Nr. 1698/2005 IV antraštinės dalies 3 kryptyje „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ paramos priemonėse numatyta parama verslo kūrimui ir plėtrai (54 straipsnis). Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 I antraštinės dalies 5 straipsnyje apibrėžiant paramos teikimo principus, be kita ko, nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad EŽŪFKT finansuojamos operacijos atitiktų Sutartį ir pagal ją priimtus aktus. Aptariamo Reglamento VI antraštinės dalies „Valdymas, kontrolė ir informavimas“ 74 straipsnyje nustatytos valstybių narių pareigos šioje srityje. Nustatyta, kad siekiant užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalį (1 dalis), kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria institucijas (valdymo instituciją, atsakingą už atitinkamos programos valdymą; mokėjimo agentūrą; sertifikavimo įstaigą) (2 dalis). Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatoma atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų valdymo institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą (3 dalis). Valstybės narės vykdo kontrolę pagal išsamias įgyvendinimo taisykles, patvirtintas 90 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, ypač atsižvelgdamos į kontrolės, priderintos prie įvairių kaimo plėtros priemonių pobūdžio, rūšį ir intensyvumą (4 dalis). 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006) su atitinkamais pakeitimais, dėl Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 48 straipsnyje nurodytų galimybių tikrinti ir kontroliuoti priemones aspektu nustatyta, kad atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 74 straipsnio 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad visas jų numatomas įgyvendinti kaimo plėtros priemones būtų galima tikrinti ir kontroliuoti. Šiuo tikslu valstybės narės nustato kontrolės vykdymo tvarką, kuri galėtų pagrįstai užtikrinti, kad tinkamai laikomasi tinkamumo kriterijų ir kitų įsipareigojimų (1 dalis). 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės, susijusios su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 65/2011), įžanginės dalies 3 pastraipoje nurodyta, kad valstybės narės turėtų nustatyti kontrolės sistemą, kuria būtų užtikrinama, jog visi būtini patikrinimai atliekami siekiant veiksmingai patikrinti, ar laikomasi paramos skyrimo sąlygų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, arba kaimo plėtros programose nustatytus tinkamumo kriterijus turėtų būti galima kontroliuoti pagal rodiklius, kuriuos galima patikrinti. To paties Reglamento II antraštinės dalies, kuri taikoma paramos kaimo plėtrai pagal 3 krypties priemones, administravimui ir kontrolei, 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai patikrinimai taikomi visoms paramos paraiškoms ar kitoms deklaracijoms, kurias turi pateikti paramos gavėjas arba trečioji šalis, ir apima visus aspektus, kuriuos įmanoma ir reikia patikrinti administracinėmis priemonėmis. Reglamento (ES) Nr. 65/2011 II antraštinėje dalyje yra įtvirtintos nuostatos dėl išmokų sumažinimo arba jų neskyrimo. Iš aptartų ir nacionalinėje teisėje tiesiogiai taikytinų Reglamentų (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006 ir Reglamento (ES) Nr. 65/2011 nuostatų matyti, kad šiuose ES teisės aktuose valstybėms narėms nustatyta pareiga užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai interesai būtų veiksmingai apsaugoti, kartu suteikiant valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės vykdymo tvarką.

39Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (ŽŪM 2007 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 3D-153 su pakeitimais), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) įgyvendinimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymas Nr. 3D-882), Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-80) antraštinėse dalyse, be kita ko, nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai parengti atsižvelgiant į Reglamentus (EB) Nr. 1698/2005, Nr. 1974/2006, Nr. 65/2011.

40Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.13 punkte įtvirtintą įsipareigojimą įvykdyti paraiškoje (verslo plane) numatytus įsipareigojimus, susijusius su Projekto rezultatais ir pasiekimais ir 17.29 punktą, įpareigojantį vykdyti reguliarią Projekto įgyvendinimo stebėseną, kad užtikrintų Projekto įgyvendinimą, kaip numatyta Paraiškoje ir (arba) verslo plane.

41Verslo plane pareiškėjas įsipareigojo 2012 m. pagaminti ir parduoti 1 515 t medžio anglies ir gauti 2 293 710 Lt pajamų, 2013 m. pareiškėjas įsipareigojo pagaminti ir parduoti 1 560 t. medžio anglies ir gauti 2 363,400 Lt pajamų, 2014 m. pareiškėjas įsipareigojo pagaminti ir parduoti 1 565 t medžio anglies ir gauti 2 370,975 Lt pajamų. Agentūros 2013 m. gegužės 13 d. – 2013 m. birželio 28 d. laikotarpiu atlikto pažeidimo tyrimo išvadoje (2013 m. birželio 28 d.) nurodyta, kad pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog paramos gavėjas 2012 m. iš viso gavo tik 28 536 Lt pardavimo pajamų; pagal pateiktą 2012 m. liepos 26 d. sąskaitą-faktūrą AGT Nr. 0001 buvo parduota 25 t medžio anglies už 28 535,53 Lt. Nuo liepos mėnesio jokių kitų pardavimo pajamų negauta. Patikros metu pateikta 2012 m. birželio 11 d. paslaugų sutartis Nr. 2012/06/11/01, pagal kurią UAB „Agentas“, kaip tiekėjas, įsipareigoja suteikti UAB „Premium fish“ medžio anglies fasavimo ir kitas su fasavimu susijusias paslaugas, tačiau jokių fasavimo paslaugų pardavimo dokumentų už 2012-2013 metus nepateikta. Be to, nurodyta, kad UAB „Premium fish“ taip pat suteikta parama medžio anglies gamybos įrangai. Ši įmonė vykdo veiklą pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Agentūra nustatė, kad paramos gavėjas 2012 m. nupirko 925,3 m3 žaliavos, 2013 metais žaliavos nepirkta. Patikros metu pateiktas sunaudotų medžiagų 2013 m. balandžio 30 d. nurašymo aktas, pagal kurį savikainai nurašyta 736,89 m3 medienos už 60 901,79 Lt. Pagal pateiktą 2013 m. gegužės 23 d. balansą (filtravimo periodas 2103-03-01 – 2013-04-30) matoma, kad 60 901,79 Lt suma įtraukta į pardavimo savikainą, bet neapskaityta pagaminta produkcija. Pagal 2012 m. balansą paramos gavėjas 2012 m. gruodžio 31 d. daugiau atsargų neturėjo, 2103 m. balandžio 30 d. parduota tik 2 t medžio anglies fiziniam asmeniui už 3 800 Lt. Iki patikros dienos (2013-05-29) daugiau atsargų nepajamuota. Taigi daryta išvada, kad paramos gavėjas realiai veiklos nevykdo, tokiai išvadai pritarė ir Komisija bei pirmosios instancijos teismas.

42Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad paramos lėšos buvo išmokėtos tik 2012 m. balandžio mėnesį, todėl pareiškėjas objektyviai negalėjo pasiekti Verslo plane numatytų veiklos rezultatų iki 2012 m. balandžio 30 d., t. y. termino, iki kurio turėjo būti įgyvendintas Projektas. Tvirtina, kad įmonės pajamos ir gamybos apimtys nuolat auga. Pažymi, kad jo turima technologinė įranga, kurios pirkimui pritarė ir Agentūra, nepajėgi pagaminti Verslo plane nurodyto medžio anglies kiekio. Nurodo, kad sutartyje nėra nurodyta kaip turi būti vykdoma Projekto įgyvendinimo stebėsena.

43Visi šie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūros atliktas pažeidimo tyrimas apėmė laikotarpį ne iki 2012 m. balandžio 30 d., kaip nurodo apeliantas, o daug vėlesnį laikotarpį. Bylos duomenimis Agentūra atliko keletą pareiškėjo veiklos patikrinimų vietoje laikotarpiais nuo 2013 m. gegužės 29 d. iki 2013 m. birželio 6 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. Be to, Agentūra atliko pareiškėjo patikrą vietoje 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 17 d., kurios metu susisteminus pareiškėjo pateiktus duomenis (tame tarpe ir 2014 m. duomenis), nustatyta, kad Projekto tikslai, susiję su veiklos apimtimis, nepasiekti. Nustatyta, kad 2014 m. pareiškėjas pardavė 627,94 t anglies ir gavo 1 008 367,93 Lt pajamų, tačiau pagamintos produkcijos kiekis nenustatytas, kadangi pareiškėjas nepateikė apskaitos apie pagamintos produkcijos kiekius. Atsižvelgus į šiuos duomenis laikytinas nepagrįstu apelianto argumentas, kad jis turėjo nepakankamai laiko Projekto tikslams pasiekti. Agentūros 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 17 d. atliktos patikros vietoje duomenys paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus, kad įmonės gamybos apimtys nuolat auga. Įvertinus paminėtus duomenis akivaizdu, kad pareiškėjas iš esmės nevykdo 17.13 punkte įtvirtintų įsipareigojimų, susijusių su Projekto rezultatais ir pasiekimais, tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjas nevykdė reguliarios Projekto įgyvendinimo stebėsenos, neinformavo Agentūros apie kliūtis, trukdančias įgyvendinti projektą, taip, kaip nurodyta Paramos sutartyje ir verslo plane, ir tai pagrįstai pripažinta esminiu Paramos sutarties pažeidimu.

44Komisija ir pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.16-17.17 punktuose ir Įgyvendinimo taisyklių 20.11 punkte įtvirtintą reikalavimą apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudojama parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos bei ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo draudiminio įvykio pranešti Agentūrai apie draudiminius įvykius, susijusius su turtu, kuriam įgyti ar sukurti buvo suteikta parama, ir gautinas draudimo išmokas.

45Nustatyta, kad įsigytą medžio anglies deginimo krosnį pareiškėjas buvo apdraudęs nuo 2012 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. balandžio 12 d. (draudimo polisas Nr. 2100005168/2012) ir nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. (draudimo polisas Nr. 210006412/2013). Laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 13 d. iki 2013 m. gegužės 29 d. pagal Paramos sutartį įsigytas įrenginys nustatyta tvarka, kaip tai nustatė Paramos sutarties 17.16 punkto nuostatos, nebuvo apdraustas. Be to, 2013 m. I ketvirtį viena medžio anglies gamybos krosnis „Coal&Coal Premium“ susprogo ir Agentūros atliktų patikrinimo vietoje metu (2013-08-05 ir 2013-08-12) bei pareiškėją tikrinant Valstybinei mokesčių inspekcijai (2013-09-24 bei 2013-10-09) neveikė. Apie krosnies sprogimą Agentūros pareiškėjas per Paramos sutarties 17.17 punkte nustatytą terminą neinformavo. Pareiškėjas, siekdamas pateisinti nustatytą pažeidimą, nurodo, kad pagal turto draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 2100005168/2012) buvo nustatyta 10 000 Lt besąlyginė frančizė, o žala, padaryta medžio anglies gamybos krosniai „Coal&Coal Premium“ sprogimo metu nesiekė šios sumos, todėl jis Agentūros neinformavo apie įvykusią avariją.

46Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija ir teismas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Paramos sutarties 17.16 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 20.11 punkte įtvirtintą reikalavimą apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus naudojama parama, taip pat reikalavimą informuoti Agentūrą apie draudiminį įvykį. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentu, kad Agentūros neinformavimas apie draudiminį įvykį šiuo atveju vertintinas kaip formalus pažeidimas. Kita vertus, šis pažeidimas vertintinas kartu su kitais nustatytais pažeidimais ir galutinė išvada dėl sankcijos taikymo darytina įvertinus nustatytų pažeidimų visumą.

47Komisija ir pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties 17.9 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkte įtvirtintą įsipareigojimą tvarkyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pažymėta, kad šis pažeidimas nustatytas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.

48Byloje esantis Panevėžio apskrities VMI 2013 m. spalio 29 d. raštas Nr. BRK-(14.5)-5457 (Komisijos byla, I t., b. l. 172) patvirtina, kad Panevėžio apskrities VMI 2013 m. spalio 11 d. atliko UAB „Agentas“ mokestinį tyrimą, kurio metu, be kita ko, įvertino pareiškėjo pateiktus buhalterinius dokumentus. Mokesčių administratorius sprendė, kad bendrovės veiklos rodikliai, susiję su apskaitomomis pajamomis, neatitinka ekonominės verslo logikos, todėl darytina išvada, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje galimai apskaitomos ne visos ūkinės operacijos ir už parduotą produkciją gaunamos pajamos, taip pat pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie patirtas išlaidas. Remdamasi šiuo raštu Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutartyje ir Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintą reikalavimą tvarkyti buhalterinę apskaitą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

49Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad priešingai nei nustatė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, Agentūros priimto individualaus administracinio akto Nr. SKP-69 (sprendimas dėl paramos susigrąžinimo) dalis, susijusi su konstatuotu pažeidimu pareiškėjui tvarkant buhalterinę apskaitą, nėra pagrįsta ir teisėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų prasme.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjo ginčijamame Agentūros sprendime, nei VMI 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. BRK-(14.5)-5457 nėra nurodyti konkretūs, apibrėžti pareiškėjo veiksmai, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų buhalterinės apskaitos tvarkymui, nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurių reikalavimus pažeidė pareiškėjas. Mokesčių administratoriaus 2013 m. spalio 29 d. rašte išvada dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo yra suformuluota kaip prielaida, nurodant, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje galimai apskaitomos ne visos ūkinės operacijos ir už parduotą produkciją gaunamos pajamos, taip pat pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie patirtas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios išvados pagrindu negalėjo būti sprendžiama dėl pareiškėjo atliktų pažeidimų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl ginčijamo Agentūros sprendimo dalis dėl Paramos sutarties 17.9 punkte ir Įgyvendinimo taisyklių 20.7 punkte įtvirtintų įsipareigojimų, susijusių buhalterinės apskaitos tvarkymu, pripažintina nepagrįsta, o tuo pačiu šiuo aspektu laikytini nepagrįsti ir pareiškėjo ginčijami Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 3JA-285-236, Komisijos 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 3R-450(AG-367/01-2014).

51Kaip jau minėta, pareiškėjas tvirtina pasiekęs Paramos sutarties tikslus: sukūrė ir įrengė naują, modernų gamybos vienetą kaimo vietovėje, kuris šiuo metu sėkmingai veikia, sukūrė naujas darbo vietas, todėl mano, kad paramos nutraukimas yra neproporcinga sankcija už nustatytus pažeidimus. Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Bylos duomenys patvirtina, kad nei pirmojo Agentūros atlikto pareiškėjo veiklos patikrinimo metu, nei patikrinimo vietoje, atlikto 2015 m. balandžio 9 d. – 2015 m. balandžio 17 d., metu pareiškėjo veiklos rezultatai nesiekė tų apimčių, kurios nurodytos Paramos sutartyje ir verslo plane. Dar daugiau, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas iš viso nevykdo veiklos, kuriai jam yra skirta parama. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šis pažeidimas yra laikytinas esminiu Paramos sutarties pažeidimu ir paramos nutraukimas šiuo atveju yra adekvati sankcija.

52Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi Agentūra neinformavo pareiškėjo apie pažeidimus, neprašė paaiškinimų.

53Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą patikrinimą, jo metu nustatytus pažeidimus, kadangi pareiškėjo atstovai pasirašė patikros vietoje ataskaitas, dalyvavo Agentūros komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti posėdyje (Komisijos byla II t., b. l. 3, 17, 28). Pareiškėjui buvo žinoma apie Agentūros atliekamus patikrinimo veiksmus, jis turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir juos teikė. Agentūra ir kitos pareiškėjo ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos vertino pareiškėjo pateiktus duomenis. Šios aplinkybės patvirtina, kad sankcija pareiškėjui paskirta nepažeidžiant teisės į gerą administravimą pareiškėjo nurodomu aspektu.

54Agentūra, atlikto tyrimo metu nustačiusi, kad pareiškėjas, be kita ko, atliko Paramos sutarties 17.13, 17.29, 17.16, 17.17, 25.8 punktų pažeidimus, remdamasi Įgyvendinimo taisyklių 64 punktu, Administravimo taisyklių 197.3.1, 255, 256 punktais, Paramos sutarties 19.1 punktu, įgijo teisę nutraukti Paramos sutartį ir šia savo teise tinkamai pasinaudojo, t. y. Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (ŽŪM 2010 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. 3D-80) nustatyta tvarka gavo Žemės ūkio ministerijos pritarimą Agentūros sprendimui dėl sankcijos taikymo pareiškėjui. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Agentūros 2014 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. SKP-69 ir Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. 3JA-285-236 teisėti ir pagrįsti.

55Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agentas“ apeliacinį skundą atmesti.

58Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

59Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agentas“... 5. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažinta,... 6. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM atsiliepime į... 7. Agentūra pažymėjo, kad atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, jog... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija (toliau – ir... 9. Ministerija pažymėjo, kad sankcija pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai,... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. sprendimu... 12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2010 m. spalio 29 d. pateikė paramos... 13. Teismas vertino, kad pareiškėjas nėra praleidęs termino ginčyti Agentūros... 14. Įvertinęs pareiškėjo skundo turinį bei jo atstovo paaiškinimus teisminio... 15. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutarties 17.13... 16. Įvertinęs Agentūros nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Bendrovė... 17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neužtikrino Projekto įgyvendinimo,... 18. Teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai... 19. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties... 20. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.... 21. Teismas pažymėjo, kad Agentūra nustatė aukščiau aptartus pažeidimus,... 22. III.... 23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus... 24. Pareiškėjas mano, kad teismas neatsižvelgė į Projekto tikslus ir formaliai... 25. Pareiškėjas mano, kad teismas Paramos sutartyje nustatytus gamybos apimčių... 26. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad nei Lietuvos Respublikos valstybinės... 27. Sprendimas dėl įsipareigojimo apdrausti turtą priimtas formaliai,... 28. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, prioritetą turėjo teikti... 29. Agentūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama pareiškėjo... 30. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas ne tik įsipareigojo siekti Projekto... 31. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija... 32. Ministerija naujų argumentų, nei nurodyti Agentūros atsiliepime, iš esmės... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV.... 35. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros... 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vykdydamas... 37. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas... 38. Nagrinėjam ginčui yra aktualus teisinis reguliavimas dėl paramos kaimo... 39. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių... 40. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas... 41. Verslo plane pareiškėjas įsipareigojo 2012 m. pagaminti ir parduoti 1 515 t... 42. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nustatytų faktinių aplinkybių... 43. Visi šie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Bylos duomenys... 44. Komisija ir pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjas... 45. Nustatyta, kad įsigytą medžio anglies deginimo krosnį pareiškėjas buvo... 46. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo prisiimtus... 47. Komisija ir pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad... 48. Byloje esantis Panevėžio apskrities VMI 2013 m. spalio 29 d. raštas Nr.... 49. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei pareiškėjo ginčijamame Agentūros... 51. Kaip jau minėta, pareiškėjas tvirtina pasiekęs Paramos sutarties tikslus:... 52. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad buvo pažeista... 53. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu... 54. Agentūra, atlikto tyrimo metu nustačiusi, kad pareiškėjas, be kita ko,... 55. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agentas“ apeliacinį skundą... 58. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą... 59. Nutartis neskundžiama....