Byla 2A-177-115/2009

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Vaidai Čistiakovienei, dalyvaujant ieškovei A. R., atsakovui T. B., atsakovų atstovui advokatui Artūrui Cibulskui, trečiajam asmeniui A. R.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1502-728/2008 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovams T. B., D. B., tretiesiems asmenims L. E., A. R., dėl delspinigių bei palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovų T. B. ir D. B. priteisti 16660 Lt delspinigių pagal 2006-01-30, 2005-10-19 ir 2007-03-02 paskolos sutarčių 5p., bei pagal LR CK 6.872 str. 1 d. priteisti 1732,46Lt palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal tris paskolos sutartis paskolino atsakovams 30000 Lt, pastarieji laiku skolos negrąžino, pagal paskolų 5 p. numatytų delspinigių sumą ieškovė mažina iki turėtų nuostolių dydžio, t.y. 16660 Lt, kuriuos ir prašė priteisti. Nurodė, kad nuostolius patyrė dėl atsakovų laiku negrąžintų paskolų, apie nuostolių kompensavimą šalys buvo sutarusios sutarčių 4 p. Ieškovė pažymėjo, kad prašoma priteisti 1732,46 Lt palūkanų suma yra įstatyminės palūkanos pagal LR CK 6.872 str. 3 d.

5Atsakovai T. B. ir D. B. su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovė civilinėje byloje Nr. 2-5876-734-2006 atsisakė reikalavimo dėl nuostolių pagal paskolos sutartis atlyginimo ir byla šioje dalyje buvo nutraukta, todėl dabar negali reikšti tapataus reikalavimo (LR CPK 294 str. 2 d.). Baudinių netesybų LR CK 6.71 str. - 6.75 str. nenumato ir pagal bendrą civilinės teisės taisyklę yra įskaitinių netesybų taikymas, t.y. netesybos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jei netesybų reikalaujanti šalis patyrė nuostolių. Kadangi ieškovė atsisakė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl nėra pagrindo priteisti jai netesybas, kurios turėtų atlyginti nuostolius. Be to, prašomos netesybos yra nepagrįstai didelės ir turėtų būti mažinamos iki įstatymo numatyto 5 procentų metinių palūkanų dydžio, t.y. daugiausia 502,74 Lt. Nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų pagal sutarčių 4 p., nes atsisakė reikalavimų pagal sutarčių 4 p. priteisimo. Atsakovai taip pat prašė delspinigių reikalavimui taikyti 6 mėnesių senaties terminą.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-30 sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. R. 2005-10-19 paskolos sutartimi atsakovams T. B. ir D. B. paskolino 10000 Lt iki 2006-02-10, 2006-01-30 sutartimi paskolino 10000 Lt iki 2006-02-10, 2006-03-02 sutartimi paskolino 10000 Lt iki 2006-03-05. Sutarčių 5 p. numatyta, kad po termino grąžinti paskolą suėjimo praėjus atitinkamai 6 mėn. ir 1 metams, per kuriuos uždelsta grąžinti paskolas atsakovai turi sumokėti atitinkamai 6 proc., 6,9 proc. ir 3,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos laiku sumos už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną. Paskolas atsakovai grąžino 2007-03-08, delspinigių skaičiavimo pradžia pagal 2005-10-19 sutartį yra 2006-08-10d pagal 2006-01-30 sutartį yra 2006-08-10, pagal 2006-03-02 sutartį yra 2007-03-05. Ieškovė paskaičiuotą delspinigių sumą pagal 3 paskolas sumažino iki nuostolių pagal sutarčių 4 punktą sumos. Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius, dėl to ieškovė privalėjo įrodyti ir jos turėtų nuostolių dydį. Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl jos reikalavimą priteisti jos prašomą delspinigių sumą teismas atmetė. Teismas nesutiko su atsakovų motyvu, kad prašymas priteisti delspinigius yra tapatus buvusiam prašymui civilinėje byloje Nr. 2-5876-734/2006, kurio ieškovė atsisakė ir dėl to byla dalyje buvo nutraukta, nes šioje byloje reikalavimas yra priteisti delspinigius, o ne nuostolius. Nors ieškovė prašė priteisti 1732,46 Lt palūkanų, numatytų pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokio dydžio buvo paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu (LR CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1732,46 Lt palūkanų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties yra nepagrįstas, nes ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

7Ieškovė A. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimą panaikinti dalyje dėl atsisakymo priteisti 16660 Lt delspinigius ir 5 procentus procesinių palūkanų ir atsisakymo priteisti 1732,46 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų bei perduoti bylą dėl šių reikalavimų nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovė nurodo, kad ji pateikė teismui įrodymus, jog jos tiesioginiai nuostoliai sudaro 376 Lt. Ieškovė pažymi, kad ji prašė sumažinti jai delspinigių sumą iki civilinėje byloje Nr. 2-5876-734/2006 įsiteisėjusiu teismo sprendimu numatytų nuostolių. Tačiau teismas to nepadarė, todėl ieškovė laiko, jog teismas neatskleidė bylos esmės (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.). Mano, kad jos prašomi delspinigiai visiškai atitinka LR CK 6.73 str., 6.258 str. normas ir nėra baudinės, o tik kompensacinio pobūdžio ir atitinka šalių susitarimą dėl nuostolių dydžio. Ieškovė nurodo, kad jeigu šalys susitarė dėl nuostolių dydžio, pažeidus sutarties terminą nuostolių atsiradimo faktą privalo įrodinėti skolininkas, nes pagal sutarties 4 punktą nuostoliai atsirado esant sutarties termino pažeidimo faktui, kurį ieškovė visiškai įrodė. Nurodo, kad palūkanos pagal 2006-01-30 paskolos sutartį buvo skaičiuojamos tik 6 mėnesius, pagal 2005-10-19 sutartį 6 mėnesius, o pagal 2006-03-02 sutartį 12 mėnesių. Suėjus šiems terminams kreditoriaus nuostolius atlygina delspinigiai. Kadangi toliau šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, todėl joms taikomas LR CK 6.210 str. iki paskolos sutarčių visiško įvykdymo 2007-03-07. Ieškovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, kokio dydžio buvo paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu, nes ši informacija yra viešai prieinama. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė 2003-12-09 Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kuris įsigaliojo 2004-05-01. Atsakovai skolą turėjo sumokėti 2006-02-10, todėl gali būti skaičiuojamos 12,83 procentų dydžio palūkanos (VILIBOR 2006-02-09 buvo 5,83 proc.). Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ieškovė mano, jog atsakovai turėtų už piniginių lėšų naudojimą atlyginti jai patirtus nuostolius, t.y. sumokėti palūkanas. Mano, kad teismas neišnagrinėjo jos reikalavimo dėl 1732,46 Lt palūkanų priteisimo, nes byla buvo nagrinėjama tik dėl delspinigių.

8Atsakovai T. B. ir D. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, jog civilinėje byloje Nr. 2-5876-734/2006 teismo sprendimu buvo nustatyti kokie nors ieškovės patirti nuostoliai. Pažymi, kad ieškovė, nurodydama patirtų nuostolių dydį, nepateikė jokių įrodymų dėl tokių nuostolių egzistavimo. Atsakovai mano, kad šalių sudarytose paskolų sutartyse numatyti nesąžiningi netesybų ir delspinigių dydžiai turėtų būti mažinami įstatymų numatyta tvarka iki teisingo ir sąžiningo dydžio. Pagal CK Lietuvoje galioja tik įskaitiniai nuostoliai, kurie yra įskaitomi į palūkanas (LR CK 6.210), nebent jei kita šalis sugeba įrodyti, kad jos realiai patirti nuostoliai viršijo palūkanų dydį. Kadangi ieškovė neįrodė nei realių nuostolių buvimo fakto, nei realaus tokių nuostolių dydžio, atsakovai laikė, jog atsakovai nuostolių nepatyrė. Atsakovai nurodo, kad ieškovė klaidinamai pateikia Lietuvos teisės aktus, kuriais neva nustatomos Lietuvos komercinių bankų palūkanos. Nei Lietuvos Bankas, nei kita valstybinė institucija neturi teisės nustatyti komercinių bankų mokamos palūkanų normos, o Lietuvos banko kiekvieną darbo dieną nustatoma paskolų, suteikiamų komerciniams bankams, palūkanų norma negali būti tapatinama su komercinių bankų vidutine palūkanų norma taikoma banko klientams. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokio dydžio buvo paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi sutarčių sudarymo metu. Atsakovai mano, kad teismas pagrįstai netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, nes šis įstatymas yra taikomas tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams (1 straipsnio 2 dalis). Net pripažinus, kad atsakovai skolinosi pinigus verslui ir dėl to juos būtų galima laikyti ūkio subjektu, pati ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji taip pat vertėsi ūkine komercine veikla sudarydama sandorius su atsakovais.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

11Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

12Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ir pažymi, kad grąžinti bylą nagrinėti iš naujo galima tik CPK 327str. ir 329str. numatytais atvejais. Tuo tarpu grąžinti šią bylą nagrinėti iš naujo dėl ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindo nėra, nes ją galima tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

13Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. R. nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-10-30 sprendimu, kuriuo atsisakyta tenkinti jos ieškinį priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. 16660 Lt delspinigių, 1732,46Lt palūkanų ir 5 procentus procesinių palūkanų už laiku negrąžintas paskolas.

14Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas.

15Teismas nustatė, kad ieškovė A. R. 2005-10-19 paskolos sutartimi atsakovams T. B. ir D. B. paskolino 10000 Lt iki 2006-02-10, 2006-01-30 sutartimi paskolino 10000 Lt iki 2006-02-10, 2006-03-02 sutartimi paskolino 10000 Lt iki 2006-03-05. Sutarčių 5 p. numatyta, kad po termino grąžinti paskolą suėjimo praėjus atitinkamai 6 mėn. ir 1 metams, per kuriuos uždelsta grąžinti paskolas atsakovai turi sumokėti atitinkamai 6 proc., 6,9 proc. ir 3,2 proc. delspinigių nuo nesumokėtos laiku sumos už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną(b.l.6, 7, 8). Paskolų grąžinimui iš atsakovų 2006-11-07 tesimo sprendimu yra priteista 30000,0Lt(b.l.9-10). Faktiškai priteista skola yra grąžinta 2007-03-07 ir dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, kurių pradžia pagal 2005-10-19 sutartį laikoma 2006-08-10d, pagal 2006-01-30 sutartį - 2006-08-10, o pagal 2006-03-02 sutartį 2007-03-05. Ieškovė nurodė, kad paskaičiuotą delspinigių sumą sumažino iki nuostolių, kuriuos sudaro sutarčių 4 punkte numatytos palūkanos.

16Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. netesybos visada yra įskaitomos į nuostolius, dėl to ieškovė privalėjo įrodyti ir jos turėtų nuostolių dydį. Kadangi ieškovė įrodymų apie turėtus nuostolius nepateikė, teismas reikalavimą priteisti delspinigius atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 1732,46 Lt palūkanų, numatytų pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, nurodant, kad teismui nėra pateikta įrodymų, kokio dydžio buvo paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinė palūkanų norma, galiojusi paskolos sutarties sudarymo momentu (LR CPK 178 str.).

17Kolegija pažymi, kad CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų ir privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.71, 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

18Paminėtos teisės normos rodo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovai privalo mokėti sutartyje numatytas palūkanas ir delspinigius, kadangi nustatytu terminu negrąžino paskolų.

19Dėl reikalavimo priteisti 1732,0Lt. palūkanų.

20Kolegija pažymi, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnio 1 dalis. Be mokėjimo funkcijos, palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje numatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos. Teisės turėtojas pasirenka jos gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyminį. Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė, kad palūkanos bus mokamos laiku negrąžinus paskolų, o jų dydis numatytas Sutarčių 4p. Pagal atskiras sutartis palūkanų dydis sudaro 4, 4,2 ir 5 proc. į mėnesį arba 48, 50,4 ir 60 proc. per metus. Ieškovė faktiškai pripažino, kad nustatytas palūkanų dydis nėra protingas ir reikalauja už laiku negrąžintas paskolas priteisti tik 1773,0Lt palūkanų, skaičiuojant 5,31 proc. metinių palūkanų nuo suteiktos ir laiku negrąžintos paskolos už laikotarpį iki ieškinio padavimo, nors paskolos buvo grąžintos(išieškotos) tik 2007-03-07 (b.l.1-5, t.1). Todėl kolegija sprendžia, kad reikalaujama priteisti palūkanų suma negali būti laikoma nepagrįsta, nes žymiai didesnių palūkanų mokėjimas yra numatytas sutartyse, o reikalaujamų priteisti palūkanų dydis atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus kriterijus ir kitas įstatymo nuostatas(CK 6.210, 6.872, 6.874str.).

21Dėl reikalavimo priteisti 1660,0Lt. delspinigių.

22Ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, kurie buvo numatyti Sutarčių 5p., jeigu paskolos nebus gražintos daugiau kaip 6 ar 12 mėnesių. Ieškovė faktiškai pripažino, kad nustatytas delspinigių dydis (3, 3.2, 6,9proc. už kiekvieną pradelstą dieną ) yra neprotingas, todėl delspinigių sumą sumažino iki 16660,0Lt, skaičiuojant delspinigius kaip Sutarčių 4p. numatytas palūkanas, kurios pagal atskiras sutartis sudaro 4620,0Lt, 4400,Llt ir 9020,0Lt. Pirmos instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, nurodydamas, kad ieškovė privalo nuostolius įrodyti. Kolegija su tokiais pirmos instancijos teismo argumentais nesutinka ir sprendžia, kad reikalaujant priteisti sutartyje numatytus delspinigius, kaip ir reikalaujant priteisti palūkanas, įrodinėti nuostolių nereikia, nes delspinigiai kaip sankcija taikoma už prievolės nevykdymą ir yra įskaitomi į nuostolių atlyginimą, jeigu reikalaujama juos priteisti. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartyse numatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis ir neatitinka CK1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, todėl mažintinas. Mažinant netesybų(delspinigių) dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Kadangi atsakovas pripažįsta, kad jis turėjo verslo liudijimą individualiai veiklai ir sutiko su gana didelėmis palūkanomis ir delspinigiais, kolegija mano, kad sutarčių 5 p. numatyti delspinigiai mažintini iki 0,04 proc., vietoje teismų praktikoje dažnai taikomų 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Mažinant prašomus priteisti delspinigius dar daugiau, iš esmės būtų paneigta šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Tačiau kolegija kartu pažymi, kad delspinigiai gali būti priteisti tik už 6 mėnesius(CK 1.125str.5d.1p.), todėl priteistinų delspinigių dydis pagal 2005-10-19 sutartį už 180 dienų sudaro 720,0Lt (10000,0Ltx0,04proc. x 180d.), pagal 2006-01-30 sutartį- 720,0Lt (10000,0Lt.x0,04proc.x180d.), pagal 2006-03-05 sutartį -720,0Lt(10000,0Ltx0,04proc.x180d.), o iš viso -2160,0Lt.

23Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteistinos ir procesinės palūkanos, kurias turi mokėti skolininkas, jeigu patenkinami jam pareikšti reikalavimai. Tuo tarpu likusioje dalyje ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti apeliacinio skundo argumentais reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

24Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė iš esmės nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas. (CPK 326str.1d. 2p.).

25Vadovaujantis CPK 93, 96, 98 str. taip pat yra priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos, patvirtintos rašytiniais įrodymais(b.l. 11, 12, 15, 21, 40, 60, 61, 66, t.1, b.l. 88, t.2). Ieškovės pateiktos 350,0Lt. antstolio išlaidos(b.l. 16, t.2) nelaikomos šios bylos išlaidomis, nes jos susijusios su jau įsiteisėjusio sprendimo vykdymu, kurių išieškojimą numato CPK 611str. Tokiu būdu pirmoje ir apeliacinėje teismo instancijoje priteistinos ieškovės patirtos žyminio mokesčio išlaidos sudaro 117,99Lt (3933,0Ltx3proc.). Kitos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu, sudaro 161,34Lt.(100Lt+18Lt+3Lt+26Lt+8,36Lt+1,95Lt+4,03Lt). Kadangi ieškinys yra patenkintas 21,34proc. (3933,0Lt.x100proc.:18433,0Lt.), priteistina šių išlaidų suma sudaro 34,43Lt(161,34Ltx21,34proc.). Kadangi ieškinio 78,66proc. yra atmesta, iš ieškovės valstybei priteistina 220,25Lt. už atsakovui T.Bernatovičiui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (78,66proc.x280Lt.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

27Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1502-728/2008 ir priimti naują.

28Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. solidariai 3933,0Lt, iš jų 2160,0Lt delspinigių ir 1773,0Lt. palūkanų, ieškovei A.R..

29Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. po 76,21Lt. iš kiekvieno ieškovei A. R. bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. solidariai ieškovei A. R. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 3933,0Lt sumos už laikotarpį nuo 2007-01-29 iki sprendimo visiško įvykdymo.

31Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

32Priteisti iš A. R. 220,66Lt. valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinėje teismo instancijoje.

33Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. po 59,0Lt. iš kiekvieno ieškovei A. R. bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. ieškovė A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė... 5. Atsakovai T. B. ir D. B. su ieškiniu nesutiko, procesiniuose dokumentuose... 6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-10-30 sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Ieškovė A. R. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus... 8. Atsakovai T. B. ir D. B. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame... 12. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė ir pažymi,... 13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė A. R. nesutinka su Vilniaus miesto 1... 14. Kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl... 15. Teismas nustatė, kad ieškovė A. R. 2005-10-19 paskolos sutartimi atsakovams... 16. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str.... 17. Kolegija pažymi, kad CK. 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sutartis yra... 18. Paminėtos teisės normos rodo, kad ieškovė turi teisę reikalauti, o... 19. Dėl reikalavimo priteisti 1732,0Lt. palūkanų.... 20. Kolegija pažymi, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti... 21. Dėl reikalavimo priteisti 1660,0Lt. delspinigių.... 22. Ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, kurie buvo numatyti Sutarčių... 23. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį iš skolininko priteistinos ir procesinės... 24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 25. Vadovaujantis CPK 93, 96, 98 str. taip pat yra priteistinos ieškovei... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 27. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. sprendimą... 28. Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. solidariai 3933,0Lt, iš jų 2160,0Lt... 29. Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. po 76,21Lt. iš kiekvieno ieškovei A.... 30. Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. solidariai ieškovei A. R. 5 procentus... 31. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 32. Priteisti iš A. R. 220,66Lt. valstybei už atsakovui suteiktą antrinę... 33. Priteisti iš atsakovų T. B. ir D. B. po 59,0Lt. iš kiekvieno ieškovei A. R....