Byla I-4-423/2016
Dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjos E. M. atstovui P. M. , atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei V. G. , trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. K. , Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. G. , Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui P. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „( - )“, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB, ir

Nustatė

2Pareiškėja E. M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos 2009-10-01 sprendimą Nr. SD-2419, kuriuo atsisakyta duoti pritarimą E. M. 2009-09-14 prašymui perduoti jai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo; Įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo (1 t., b.l. 5-14).

3Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymas, ypač 7 straipsnis, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymas, ypač 7 straipsnis, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-10-09 nutarimu Nr. 1207 patvirtintas Kauno laisvosios ekonominės zonos statutas, ypač V skirsnis, ta apimtimi, kuria nustato reikalavimą gauti Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB leidimą ūkinei-komercinei veiklai vykdyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, vien dėl to, kad ūkio subjektas nori pakeisti pagrindinę tikslinę žemės sklypo, patenkančio į Kauno laisvosios ekonominės zonos teritoriją (nors ūkio subjekto nuosavybės teisės nėra apribotos ir nėra priimtas sprendimas pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą), paskirtį neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 46 straipsnio 1, 2, 3 dalims ir konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

4Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog ginčijamas administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėja 2009-09-14 kreipėsi į atsakovą prašydama perduoti jai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį detaliajam planui rengti, siekiant pakeisti jai nuosavybės teise priklausančio 7,8800 ha žemės sklypo, esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, pagrindinę tikslinę paskirtį. Ginčijamu sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą. 2009-01-29 Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, kuris numato galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą Kauno laisvosios ekonominės zonos (toliau – Kauno LEZ) teritorijoje, t. y. numatyta galimybė pakeisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį į ūkinės- komercinės paskirties žemę. 2009-09-17 Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino Kauno LEZ teritorijos specialųjį planą. 1999-04-07 buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. 2008-01-28 tarp pareiškėjos ir UAB „( - )“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo buvo susitarta ateityje tarp pareiškėjos ir UAB „( - )“ sudaryti žemės sklypo perleidimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „( - )“ žemės sklype planuoja vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, buvo sutarta, kad bus siekiama pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį į ūkinę-komercinę. Nors ginčo žemės sklypas patenka į Kauno LEZ teritoriją, pareiškėjos nuomone, nebuvo jokių kliūčių tenkinti jos 2009-09-14 prašymą ir pakeisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę paskirtį. Šiuo metu, išnuomojus žemės sklypą Kauno LEZ valdymo UAB, ginčo žemės sklypo paskirtis yra pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties, nustatant žemės naudojimo būdą - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad, norint pakeisti žemės pagrindinę tikslinę paskirtį, reikėjo gauti Kauno LEZ valdymo UAB specialų leidimą ūkinei-komercinei veiklai vykdyti.

5Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas yra paimtas visuomenės poreikiams, žemės sklypo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos valstybės vardu, jis patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos ir yra išnuomotas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB. Pareiškėjos atstovo nuomone, netgi atsižvelgiant į šiuo metu pasikeitusį ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, t. y. į tai, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos privačiam fiziniam asmeniui ir su juo negali būti sudaroma sutartis dėl detaliojo plano rengimo, bei į minėtas faktines aplinkybes, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjai šiuo metu nepriklauso, patenkinus skundo reikalavimą ir panaikinus ginčijamą sprendimą būtų apgintos pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.

6Pareiškėjos atstovas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo. Taip pat mano, jog pasikeitus faktinei ginčo situacijai bei teisiniam jos reglamentavimui, nėra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

7Atsakovas su skundu nesutinka, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasikeitus faktinei ginčo situacijai - šiuo metu ginčo žemės sklypas yra paimtas visuomenės poreikiams, žemės sklypo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos valstybės vardu, jis patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos ir yra išnuomotas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB. Be to pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos privačiam fiziniam asmeniui ir su juo negali būti sudaroma sutartis dėl detaliojo plano rengimo, todėl byla turėtų būti nutraukta.

8Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija ir jų atstovai su skundu nesutinka, kadangi šiuo metu ginčo žemės sklypas yra paimtas visuomenės poreikiams, žemės sklypo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota Lietuvos valstybės vardu, jis patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos ir yra išnuomotas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos negali būti perduotos privačiam fiziniam asmeniui ir su juo negali būti sudaroma sutartis dėl detaliojo plano rengimo, todėl jokių teisinių pasekmių ginčijamo administracinio akto panaikinimas pareiškėjai šioje ginčo situacijoje nesukels. Prašo bylą nutraukti.

9Skundas atmestinas.

10Pareiškėjos atstovas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo (2 t., b.l. 79-80). Atsisakymas nuo skundo įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 101 straipsnio 3 punkto tvarka. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

11Taip pat pareiškėjos atstovo nuomone, pasikeitus faktinei ginčo situacijai bei teisiniam jos reglamentavimui, nėra tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kartu pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; LVAT 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009). Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų įstatymo, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo, Kauno laisvosios ekonominės zonos statuto nuostatų konstitucingumo nekilo, todėl pareiškėjos prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkinamas.

12Taigi, nagrinėjamas ginčas tik dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2009-10-01 sprendimo Nr. SD-2419, kuriuo atsisakyta duoti pritarimą E. M. 2009-09-14 prašymui perduoti jai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo pagrįstumo ir teisėtumo (1 t., b.l. 19-20).

13Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) yra pabrėžęs, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą reiškia, kad teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2003-03-04 nutarimą). Teisės aktais negalima nustatyti tokio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ir laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ir laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2006-01-16, 2005-02-07, 2004-12-29 nutarimus). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium - jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė (žr. Konstitucinio Teismo 2006-08-06 nutarimą).

14Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat pažymėtina, jog paminėtoje teisės normoje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, pirma, besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir antra, jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (administracinė byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas suprantamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (administracinė byla Nr. A3-170/2004). Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis be kita ko nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

15Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS821-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

16Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą. Tačiau teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Taigi, kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005).

17Kaip jau minėta, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

18Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2006-06-13 iki 2010-01-01) 2 dalyje buvo nustatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Šiuo metu galiojantis Teritorijų planavimo įstatymas bei kiti galiojantys teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenustato galimybės, tvarkos, atvejų ir sąlygų, pagal kurias savivaldybė galėtų sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypo valdytojui ar naudotojui. Teismo sprendimas, patenkinus pareiškėjos skundą, nesukeltų jai jokių teisinių pasekmių ir pareiškėja negalėtų jo tinkamai įgyvendinti, kadangi dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo pareiškėja nebegali būti subjektu, kuriam atsakovas sutartimi galėtų perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo. Be to, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-09 įsakymas Nr. IP-(1.3.)-241 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) Kauno rajono savivaldybėje“ (2 t., b.l. 9-10). 2015-07-30 žemės sklypo nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre įregistruota Lietuvos valstybės vardu (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (2 t., b.l. 31-35). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kad jis yra išnuomotas Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo UAB. Šias aplinkybes patvirtina ir Kauno apygardos teismo 2014-05-19 dalinis sprendimas bei Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis (2 t., b.l. 11-30, 37-54).

19Įvertinus tai, kad šiuo metu galiojantis ginčo situacijos teisinis reglamentavimas nenumato, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos galėtų būti perduotos privačiam fiziniam asmeniui ir su tokiu asmeniu galėtų būti sudaroma sutartis dėl detaliojo plano rengimo, bei faktinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjai šiuo metu nepriklauso nuosavybės teise ir ji žemės sklypo jokiu teisėtu pagrindu nevaldo ir nenaudoja, o pareiškėjos atstovas neišdėstė, kaip, kokiu būdu šiuo metu pasireiškia pareiškėjos subjektinių teisių ir interesų pažeidimas. Abstraktaus, bendro, hipotetinio pobūdžio tvirtinimai apie teisių ir skunde nurodytų teisės aktų pažeidimus nesudaro pagrindo konkretiems pažeidimams konstatuoti.

20Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neįrodė jos subjektinių teisių pažeidimo, skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

21Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsniu,

Nutarė

22Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą perduoti pareiškėjai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį dėl 7,8800 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio Kauno rajone, Karmėlavoje, detaliojo plano rengimo - nutraukti.

23Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per 1 mėnesį nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja E. M. kreipėsi į Kauno apygardos... 3. Pareiškėja taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį... 4. Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas... 5. Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas... 6. Pareiškėjos atstovas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą... 7. Atsakovas su skundu nesutinka, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu... 8. Tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 9. Skundas atmestinas.... 10. Pareiškėjos atstovas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą... 11. Taip pat pareiškėjos atstovo nuomone, pasikeitus faktinei ginčo situacijai... 12. Taigi, nagrinėjamas ginčas tik dėl Kauno rajono savivaldybės... 13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 30 straipsnio 1... 14. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal... 15. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad... 16. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į... 17. Kaip jau minėta, į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik... 18. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio (redakcija,... 19. Įvertinus tai, kad šiuo metu galiojantis ginčo situacijos teisinis... 20. Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja... 21. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87... 22. Bylą dalyje dėl skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą perduoti... 23. Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 24. Sprendimas per 1 mėnesį nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...