Byla 2-2024-413/2014
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovei Z. R., atsakovei E. K. ir jos atstovui advokatui E. S.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R. ieškinį atsakovei E. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalies pagrindu (dėl apgaulės) pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 8 d. Z. R. (ieškovės) išduotą atsakovei E. K. paprastąjį vekselį 152 000 Lt sumai.

5Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais:

61. Atsakovė, prašydama išduoti vekselį, ieškovę apgavo, kadangi 152 000 Lt vekselyje nurodytos sumos nesumokėjo ir ieškovė pinigų negavo. Apgaulė pasireiškė tuo, kad atsakovė nutylėjo, jog neturi ir negali sumokėti vekselyje nurodytų pinigų, taip pat aplinkybę, kad vekselis, net ir negavus pagal jį pinigų, galioja kol yra nenuginčytas. Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2-5005-191/2013 atsakovė ginčijo actio Pauliana pagrindu ieškovės sudarytus sandorius, tačiau teismas atsakovės ieškinį atmetė, o Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Būtent šioje byloje jau buvo vertinamos ir atsakovės galimybės turėti 152 000 Lt, kuriuos, kaip ji teigia, yra paskolinusi ieškovei. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. sprendime nurodė, kad „įvertinant ir kt. dokumentus, pateiktą informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos apie ieškovės pajamas konstatuota, kad ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo, todėl ieškinys actio Pauliana pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas“. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pasak ieškovės, nurodytos aplinkybės patvirtiną atsakovės apgaulingus veiksmus, kadangi realiai perduoti ieškovei vekselyje nurodytą sumą atsakovė neturėjo finansinių galimybių.

72. Ieškovė nesuvokė vekselio, kaip vertybinio popieriaus ir iš jo atsiradusios ieškovės besąlyginės pareigos sumokėti atsakovei vekselyje nurodytą pinigų sumą, teisinės reikšmės. Pasitikėdama atsakove, ieškovė buvo apgauta dėl sudaromo sandorio aplinkybių, nuo jos buvo nuslėpta vekselio, kaip sandorio dalies, esmė. Taigi atsakovė savanaudiškai pasinaudojusi ieškovės nežinojimu dėl vekselio prigimties, paskirties ir jo sukeliamų padarinių susikūrė sau reikalavimo pagal vekselį teisę apgaulės būdu. Dėl to ieškovės pasirašytas vekselis pripažintinas negaliojančiu kaip sandoris, turintis valios trūkumų, ir sudarytas dėl apgaulės (CK 1.5 straipsniu, 1.91 straipsnio 1 dalies ir 5 dalis).

8Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti vadovaudamasi tokiais argumentais:

91. Nors ieškinyje ieškovė teigia, kad „ ... iš išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, kad vekselis išrašytas ieškovę apgavus, nes atsakovė nesuteikė jai jokios paskolos, o vekselyje nurodyta suma jai niekada nebuvo perduota“, tačiau jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgiant į vekselio specifiką, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007).

102. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kuriems pagal vekselį atsirado tam tikros pareigos, negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Aiškindamas šią įstatymo nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trukumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-311/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų - ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-8/2007). Ieškovė visiškai teisingai nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-5005-191/2013, kurioje priimtas Kauno apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jau buvo nagrinėtos aplinkybės dėl ieškovės šioje byloje Z. R. pasirašyto 2012 m. gruodžio 29 d. paprastojo vekselio 152 000 Lt sumai ir šiuo atveju turėtų būti taikomos CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tačiau, priešingai nei teigia ieškovė, šioje byloje Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartyje nurodė, jog „... byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 8 d. atsakovė Z. R. paprastuoju vekseliu įsipareigojo 2012 m. gruodžio 8 d. be sąlygų sumokėti E. K. vekselyje nurodyta 152 000,00 Lt suma (b. l. 8). /.../ Šioje byloje ieškovė savo kreditorinio reikalavimo teisę atsakovei Z. R. kildina iš 2012 m. rugsėjo 8 d. atsakovės Z. R. pasirašyto paprastojo vekselio, kuriuo atsakovė įsipareigojo be sąlygų sumokėti E. K. vekselyje nurodytą 152 000,00 Lt sumą, /.../ Vekselis nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas įstatymu nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties teisėju kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo teisę, kurios atsakovai nepaneigė (CPK 178 str.)“ Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, šią bylą nagrinėję teismai labai aiškiai ir kategoriškai konstatavo ieškovės Z. R. įsipareigojimą be sąlygų sumokėti E. K. vekselyje nurodytą 152 000 Lt sumą, kurio Z. R. viso proceso civilinėje byloje Nr. 2-5005-191/2013 metu taip ir nepaneigė.

113. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, net nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Ieškovė ieškinį pareiškė tik 2014 m. gegužės 12 d., taigi praėjus daugiau nei 20 mėnesių po vekselio išrašymo.

12II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

13Bylos duomenimis, ieškovė 2012 m. rugsėjo 8 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame nurodyta, kad pagal šį vekselį ieškovė be sąlygų įsipareigoja sumokėti atsakovei E. K. 152 000 Lt. Be to vekselyje yra ieškovės pasirašytas prierašas: „pinigus sumoje šimtą penkiasdešimt du tūkstančius litų iš E. K. 2012.09.08. gavau“. (b. l. 8).

14Vekselių išdavimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Vekselis, kaip vertybinis popierius, - tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastuoju vekseliu (solo) jo davėjas įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 4 d.). Taigi vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška skolininko mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; kt.).

16Ieškovė savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 8 d. vekselį iš esmės grindžia dviem aplinkybėmis: 1) kad vekselyje nurodytos sumos ieškovė negavo ir negalėjo gauti, kadangi atsakovė nebuvo finansiškai pajėgi suteikti tokią paskolą (atsakovės veiksmai, kuriais pasireiškė ieškovės apgaulė); 2) ieškovė nesuprato vekselio teisinės reikšmės.

17CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokio jis iš tikrųjų siekė, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2002; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-609/2008; kt.).

18Ginčuose dėl apgaule sudaryto sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės - pareiga įrodyti tokio sandorio negaliojimą nurodytu teisiniu pagrindu tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (CPK 178 str.).

19Faktiniai bylos duomenys, priešingai nei nurodoma ieškovės ieškinyje, patvirtina, kad iki ginčijamo sandorio sudarymo šalys buvo susijusios paskoliniais teisiniais santykiais, kurių analizė leidžia teigti, kad atsakovė reguliariai, skirtingais laikotarpiais suteikinėjo ieškovei įvairaus dydžio paskolas (b. l. 69-74). Šią aplinkybę ne tik šioje, bet ir kitoje civilinėje byloje (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-5005-191/2013 parengiamojo teismo posėdžio išrašas) patvirtino ir pati ieškovė, nurodydama, kad atsakovės ieškovei paskolinta suma iš tikrųjų buvo mažesnė (apie 65 000 Lt), o vekselio suma yra nurodyta jau su priskaičiuotomis palūkanomis (b. l. 81-82). Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, kad atsakovė skolino pinigus ne vien ieškovei, atsakovės E. K. naudai buvo priteistos ženklios pinigų sumos, taigi ieškovės argumentai apie atsakovės nepakankamas pajamas neatitinka bylos duomenų.

20Minėta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui (atsakovei) papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų pagrindu galima teigti, kad ginčijamo 2012 m. rugsėjo 8 d. vekselio atsiradimo pagrindą lėmė ieškovės neįvykdytos prievolės pagal paskolos raštus (sutartis, pakvitavimus ir pan.), taigi ieškovės įsipareigojimas pagal vekselį atsirado tam tikro teisinio santykio (paskolos sandorio) pagrindu. Nors ieškovė nurodė, kad paskolintus pinigus ji grąžino atsakovei ir šią aplinkybę neva patvirtina į bylą pateiktos paskolos sutartys, kurias atsakovė grąžino ieškovei po jų įvykdymo, teismas labiau tikėtinais pripažįsta atsakovės paaiškinimus, iš kurių seka, kad paskolos raštelius ji grąžino ieškovei ne todėl, kad pinigai buvo grąžinti, bet dėl to, kad šalys, atlikusios paskolintų ieškovei pinigų skaičiavimus, nutarė ieškovės skolą atsakovei su priskaičiuotomis palūkanomis perkelti į naują dokumentą – vekselį. Ši išvada grindžiama, visų pirma tuo, kad ginčijamo vekselio sudarymo data yra vėlesnė už ieškovės pateiktų į bylą paskolos sutarčių sudarymo datas, be to, vekselyje ieškovė yra aiškiai pareiškusi (išreiškusi savo valią) ir patvirtinusi parašu, kad 152 000 Lt ji gavo. Antra, ieškovė neįrodė kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio pajamų šaltinio ji grąžino atsakovės paskolintus pinigus.

21Aptartų aplinkybių pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat neįrodė, kad atsakovė būtų tyčia suklaidinusi ieškovę dėl esminių vekselio sudarymo aplinkybių, sąmoningai jas nuslėpusi ar buvo akivaizdžiai nesąžininga. Priešingai, bylos faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovei vekselio sudarymo aplinkybės ir šio sandorio sudarymo tikslai buvo žinomi ir tam ieškovė neprieštaravo (CPK 185 straipsnis).

22Sutikdamas su atsakovės argumentais, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir antrąjį ieškovės argumentą, kad ieškovė nesuprato vekselio teisinės reikšmės. Byloje konstatavus, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas teisėtai, yra pagrindas išvadai, kad ieškovė privalėjo suvokti ir savo įsipareigojimų (prievolės) reikšmę. Abejodama dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisimų padarinių, kaip sąžiningas, protingas ir apdairus asmuo ieškovė turėjo galimybę pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-216/2007). Be to, ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2012 m. rugsėjo 8 d., o ieškinį ieškovė pareiškė tik 2014 m. gegužės 12 d., tai yra praėjus daugiau nei 20 mėnesių po vekselio išrašymo ir tik po to, kai atsakovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 9). Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, net nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą.

23Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, dėl ko ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

24Dėl bylinėjimosi išlaidų

25Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Bylos duomenimis, už atsiliepimo į ieškinį surašymą atsakovė patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų (b. l. 41-42), valstybė turėjo 3908,98 Lt išlaidų, iš kurių 3894 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (b. l. 26-27), ir 14,98 Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 2).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teisėjas

Nutarė

27ieškinį atmesti.

28Priteisti iš ieškovės Z. R. (asmens kodas ( - ) 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų atsakovei E. K. (asmens kodas 4340720114) ir 3908,98 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus aštuonis litus 98 ct) (1135,11 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybei priteistas išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), įmokos kodas 5660.

29Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje byloje 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – vykdomosios bylos Nr. 0106/13/03844 vykdymo sustabdymą.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, sekretoriaujant Miglei... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. R.... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama CK 1.91 straipsnio 1 ir 5 dalies... 5. Ieškovės reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais:... 6. 1. Atsakovė, prašydama išduoti vekselį, ieškovę apgavo, kadangi 152 000... 7. 2. Ieškovė nesuvokė vekselio, kaip vertybinio popieriaus ir iš jo... 8. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti vadovaudamasi... 9. 1. Nors ieškinyje ieškovė teigia, kad „ ... iš išdėstytų faktinių... 10. 2. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatyta,... 11. 3. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad... 12. II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados... 13. Bylos duomenimis, ieškovė 2012 m. rugsėjo 8 d. pasirašė paprastąjį... 14. Vekselių išdavimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias... 16. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 8 d.... 17. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų,... 18. Ginčuose dėl apgaule sudaryto sandorio teisinių padarinių taikymo galioja... 19. Faktiniai bylos duomenys, priešingai nei nurodoma ieškovės ieškinyje,... 20. Minėta, kad teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti... 21. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės... 22. Sutikdamas su atsakovės argumentais, teismas atmeta kaip nepagrįstą ir... 23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 25. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270... 27. ieškinį atmesti.... 28. Priteisti iš ieškovės Z. R. (asmens kodas ( - ) 500 Lt (penkis šimtus... 29. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti šioje byloje 2014 m. gegužės 20 d.... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos...